Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-3911-1053/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03526-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.46.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Ž., viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

J. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas (direktorius), juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje nuostatas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje  Šiais savo veiksmais J. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.  

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

VĮ „Registrų centro“ išraše matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2012-11-20 yra J. Ž.. Išrašo formavimo dieną, t. y. 2020-11-30, bendrovės 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti (b. l. 6-7).

Administracinio nusižengimo protokolas J. Ž. buvo išsiųsta jo el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami el. būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (b. l. 8). Analogiškas el. pasštas asmens pateiktas b. byloje Nr. 1-2831-1053/2019 (teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenys).

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu NR. 1407 “Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktai, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m.  finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 m. nepateikti laiku. Susisiekus su įmone telefonu, buhalterė paaiškino, jog direktoriaus jau senai nematė, ir jokių dokumentų jis neteikia. Darytina išvada, kad J. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Tokiais veiksmais J. Ž. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą – nusižengimas padarytas neatsargiai, realios žalos nesukėlė. Įmonės direktoriumi J. Ž. paskirtas 2012-11-20, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jis anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra baustas, tačiau yra teistas už apgaulingą buhalterijos tvarkymą, susijusį su kitomis įmonėmis. Asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registrui nepateiktos ne tik 2019 m., bet ir 2018 m. finansinės ataskaitos, taigi pažeidimas trunka pakankamai ilgai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, J. Ž. padarytą nusižengimą ir jo asmenybę atitinka artima minimaliai - 300 eurų dydžio bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

J. Ž. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 300 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126152741 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                               Ugnė Gailiūnienė