Civilinė byla Nr. 2-746/2012

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00284-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2; 122.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. L. ir G. L. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams E. L. ir G. L. dėl lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė panaikinti civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų G. L. ir E. L. priteisti 585 000 Lt. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei G. L. priklausantį 0,1747 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, taip pat atsakovės kilnojamąjį turtą, turtines teises ir lėšas ieškinio sumai. Ieškovė prašė areštuoti ir atsakovui E. L. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises ir lėšas ieškinio sumai.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino bei nutarė:

1. areštuoti atsakovei G. L. priklausantį 0,1747 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei, esant šio turto vertei mažesnei nei ieškinio suma (585 000 Lt) areštuoti atsakovei G. L. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose;
2. padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei priklausančiam aukščiau minėtam nekilnojamajam turtui;
3. neužtekus aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, areštuoti ne didesnei kaip 585 000 Lt sumai kitą atsakovams G. L. ir E. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės L. L. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:

1. uždraudė atsakovei G. L. vykdyti prievoles pagal 2007 m. spalio 1 d. ir 2007 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartis E. L., pareikšti apie įskaitymą, taip pat atlikti bet kokius kitus su šių paskolos sutarčių vykdymu susijusius veiksmus, kurių pagrindu atsakovės G. L. prievolės pagal nurodytas paskolos sutartis pasibaigia, be abiejų solidariųjų kreditorių ieškovės L. L. ir atsakovo E. L. raštiško sutikimo;
2. uždraudė atsakovui E. L. be ieškovės L. L. raštiško sutikimo atleisti atsakovę G. L. nuo prievolių pagal 2007 m. spalio 1 d. ir 2007 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartis vykdymo, priimti atsakovės G. L. prievolių pagal nurodytas paskolos sutartis įvykdymą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurių pagrindu atsakovės G. L. prievolės pagal nurodytas paskolos sutartis pasibaigia.

Ieškovė L. L. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

1. priteisti iš atsakovės G. L. 445 000 Lt negrąžintos paskolos, tai yra 100 000 Lt pagal 2007 m. spalio 1 d. paskolos sutartį ir 345 000 Lt pagal 2007 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį;
2. priteisti iš atsakovės G. L. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo patenkinto turtinio reikalavimo sumas, skaičiuojamas nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos;
3. ieškinio reikalavimams užtikrinti įregistruoti atsakovei G. L. priklausančio turto – 0,1747 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, hipoteką;
4. priteisti iš atsakovo E. L. 95 217,84 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą;
5. išskirti ieškinio reikalavimą atsakovui E. L. į atskirą bylą ir perduoti ją nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuriame ir nagrinėjama ieškovės L. L. ir atsakovo E. L. santuokos nutraukimo byla.

Ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas neišnyko, išskyrus tai, kad sumažėjo jų taikymo mastas, atsižvelgiant į sumažėjusį ieškinio reikalavimo dydį atsakovės G. L. atžvilgiu iki 445 000 Lt, o atsakovo E. L. atžvilgiu – iki 95 217,84 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuotų atsakovei G. L. priklausančių žemės sklypo vertė yra 348 000 Lt, o buto – 75 500 Lt; areštuotų atsakovui E. L. priklausančių 3 nekilnojamųjų objektų bendra vertė yra 32 873 Lt.

Atsakovas E. L. pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes jis nebėra proceso šalis. 

Atsakovė G. L. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį patikslintą ieškinį bei panaikinti atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o to nepadarius – sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsižvelgiant į byloje priimtą patikslintą ieškinį. Ieškovė pateikė ne patikslintą ieškinį, o pateikė naują ieškinį su nauju dalyku bei ieškinio pagrindu. Naujame ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės L. L. prašymą ir išskyrė ieškinio reikalavimą atsakovui E. L. dėl santuokoje įgytų lėšų priteisimo į atskirą civilinę bylą; nutarė teikti prašymą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui dėl Šiaulių apygardos teismo išskirtos civilinės bylos sujungimo su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civiline byla Nr.2- 41-787/2012 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo; sumažino atsakovės G. L. turto arešto, pritaikyto Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi, mastą iki ieškinio reikalavimo sumos (445 000 Lt). Teismas nutarties dalyje dėl ieškinio patikslinimo pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 30 d. dienos nutartimi teismas atsisakė priimti pakeistus ieškinio reikalavimus atsakovui E. L.. Teismas nurodė, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimus Šiaulių apygardos teisme dėl santuokinių lėšų, nebegali reikšti reikalavimų tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko atsakovui E. L.. Visi sutuoktinių tarpusavio teisiniai santykiai, susiję su bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimu turi būti sprendžiami sistemiškai, kompleksiškai santuokos nutraukimo byloje. Santuokos nutraukimo byloje bus sudarytas galutinis kompensacijų balansas, šioje byloje turi būti įvertinami šalių vienas kitam keliami turtiniai reikalavimai (CK 3.118 str. 3 d.). Kadangi kitame teisme yra iškelta santuokos nutraukimo byla, teismas ieškovės 2011 m. birželio 6 d. reikalavimą atsakovui E. L. dėl santuokinio turto išskyrė į atskirą bylą ir kreipės į Lietuvos apeliacinį teismą dėl jos perdavimo nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, sujungiant su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 str. 4 p.). Teismas nurodė, kad perdavus šį reikalavimą nagrinėti į santuokos nutraukimo bylą, ieškovė turės galimybę sutikslinti savo reikalavimus atsakovui E. L.. Teismas nutarties dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ieškovė neatsisakė ieškinio reikalavimų atsakovės G. L. atžvilgiu, o tik juos sumažino, todėl ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas iki patikslintos ieškinio sumos. Teismas netenkino atsakovo E. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo atžvilgiu, nes teismas ieškinio reikalavimus išskyrė į atskyrą bylą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

              Atsakovas E. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovo atžvilgiu, ir šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi išnagrinėjo klausimą dėl naujo ieškinio reikalavimo atsakovo E. L. atžvilgiu pareiškimo ir išskyrimo į atskirą bylą, kai šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti naują ieškinio reikalavimą atsakovo atžvilgiu (CPK 18 str.);
2. ieškovė nepateikė teismui pareiškimo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, o pateikė tik vientisą patikslintą ieškinį, ką teismas turėjo traktuoti kaip ieškovės atsisakymą nuo pirminio reikalavimo, o ne papildomo reikalavimo pateikimą. Be to, jei ieškinio dalyko keitimas reiškia ir papildomą reikalavimą, prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą;
3. patikslintame ieškinyje nebuvo prašoma atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šiuo metu jos yra taikomos teismo iniciatyva. Be to, pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neliko ir dėl to, kad jos buvo nurodytos pirminiame ieškinyje, kurio ji atsisakė. Apie pirminio ieškinio nepagrįstumą ir ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina į bylą pateiktos ieškovės metinės pajamų deklaracijos. Ieškinio reikalavimą atsakovo atžvilgiu ieškovė sumažino nuo 585 000 Lt iki 95 217,84 Lt.

Atsakovė G. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas 445 000 Lt, ir panaikinti atsakovės atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje, kuris yra iš esmės naujas ieškinys, nereiškė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei tikėtinai nepagrindė ieškinį reikalavimo.

Ieškovė L. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo E. L. atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodo, kad nutartis dalyje dėl ieškinio reikalavimo išskyrimo yra neskundžiama. Tuo tarpu ieškovė atsakovo atžvilgiu panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių neprašė. Išskirtoje civilinėje byloje apeliantas liko atsakovu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia atsakovo elgesys, kuomet jis bylos nagrinėjimo metu perleido turėtas UAB „Corporo Debt Collection“ ir UAB „Best Business Solutions“ akcijas tretiesiems asmenims, savo noru išėjo iš UAB „Elameta“ vadovaujančių pareigų bei teigė, kad neturi nekilnojamojo turto Gruzijoje, nors pagal šios šalies oficialius duomenis atsakovo vardu yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai. Be to, atsakovas turi įgaliojimą veikti savo motinos G. L. vardu, kurio pagrindu iš esmės atsakovas siekia išvengti įstatymų nustatyto sutuoktinių turto režimo. Atsakovas siekia vilkinti procesą.

Ieškovė L. L. pateikė atsiliepimą į atsakovės G. L. atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodo, kad teismas patenkino vieną iš atsakovės prašymų – sumažino turto arešto mastą. Ieškovės patikslinto ieškinio atsakovei priėmimo klausimą teismas išsprendė neskundžiama nutartimi. Atsakovė siekia vilkinti procesą bei nuslėpti savo sūnaus turtą.

Atsakovė G. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo E. L. atskirąjį skundą, prašydama jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su visais atsakovo atskirojo skundo argumentais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkinami.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti 2 atvejai, kuomet pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apeliacijos objektu, tai yra dėl jos gali būti paduotas atskirasis skundas. Pirmu atveju, apelianto teisė skųsti tokią nutartį atskiruoju skundu turi būti numatyta CPK normose (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Antru atveju, pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu, jei ji užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismo nutartis (ar jos dalis) negali būti apeliacijos objektu, apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl tokios nutarties (ar jos dalies) neteisėtumo nėra nagrinėjami, nes jie negali sudaryti atskirojo skundo turinio (CPK 306 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., 338 str.). Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys motyvus, kuriais kvestionuoja neskundžiamų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, gali įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). 

Nors nagrinėjamu atveju atsakovai E. L. ir G. L. atskirųjų skundų reikalavimuose nurodo, kad skundžia tik tą dalį apygardos teismo nutarties, kuria buvo išspręsti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję klausimai, pačių atskirųjų skundų faktiniuose pagrinduose apeliantai įrodinėja apygardos teismo nutarties neteisėtumą ir toje dalyje, kuria teismas priėmė ieškinio patikslinimą bei išskyrė ieškinio reikalavimus atsakovui E. L. į atskirą bylą. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis (ar jos dalis), kuria nusprendžiama priimti ieškinį/patikslintą ieškinį ar išskirti/sujungti civilines bylas, negali būti apeliacijos objektu, teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl aukščiau minėtų atskirųjų skundų argumentų kaip negalinčių sudaryti atskirojo skundo turinio (CPK 136 str., 137 str. 1 d., 141 str., 306 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., 334 str. 3 d., 338 str.).

Iš CPK 144 straipsnio 1 dalies teisinių nuostatų, apibūdinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nustatinėjama, ar neišnyko teismo nustatytos grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens pagrįsto prašymo paaiškėjus, kad šios grėsmės nebeegzistuoja, teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina (CPK 149 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė G. L. nei prašyme panaikinti jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad išnyko ankstesnėmis ir įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nustatytos grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vienintelis atsakovės atskirojo skundo argumentas yra tas, kad ieškovė patikslintame ieškinyje neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad ieškinio patikslinimas yra ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas, o ne naujo ieškinio pareiškimas (CPK 141 str.). Todėl vien ta aplinkybė, kad buvo patikslintas ieškinys, savaime nereiškia, kad tarp šalių vykęs ginčas iki ieškinio patikslinimo yra baigtas nagrinėti, o pagal patikslintą ieškinį yra iškeliama nauja civilinė byla. Priešingai, teismas civilinėje byloje priėmęs patikslintą ieškinį toliau nagrinėja tą pačią bylą (ginčą). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos šioje civilinėje byloje iki ieškinio patikslinimo, ir toliau lieka galioti, nebent byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens pagrįstu prašymu teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina (CPK 149 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės G. L. atskirojo skundo argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu turi būti panaikintos vien dėl to, kad patikslintame ieškinyje nebuvo prašyta iš naujo jas pritaikyti (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo E. L. atskirojo skundo argumentus, kad šioje byloje taikytos jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos dėl to, kad jis nebėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 12 ir 178 str.). Pažymėtina, kad teismui išskyrus atsakovo E. L. atžvilgiu pareikštus ieškinio reikalavimus į atskirą bylą, civilinė byla šioje dalyje nebuvo baigta nagrinėti ar tuo labiau nebuvo nutarta atmesti ieškinį atsakovo atžvilgiu (CPK 136 str., 150 str. 2 d.). Vadinasi, ir būtinybė užtikrinti ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovo E. L. atžvilgiu, įvykdymą vien dėl to, kad šie ieškinio reikalavimai bus ir toliau nagrinėjami, tačiau ne šioje, o atskiroje byloje, savaime neišnyko (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovas E. L. įgijo teisę su pagrįstu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/masto sumažinimo kreiptis į tą teismą, kuris iš esmės nagrinėja išskirtą bylą pagal ieškinio reikalavimus atsakovui (CPK 149 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų E. L. ir G. L. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, dėl ko pagrįstai atsisakė panaikinti šioje byloje atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144-145 str., 149-150 str.). Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties dalies negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), atsakovų atskirieji skundai netenkinami, o skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Artūras Driukas

                                                                      Egidijus Žironas