Civilinė byla Nr. 3K-3-478/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                      Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminių institucijų proceso metu asmeniui padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovas A. Š. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 25 040 Lt (12 040 Lt negautas darbo užmokestis ir 13 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti) turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad A. Š., įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu, 2006 m. vasario 27 d. sulaikytas, 2006 m. kovo 1 d. paleistas iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus miesto VPK) areštinės, paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jis laikinai nušalintas nuo Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1, 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalį nuteisė A. Š. ir, subendrinęs bausmes, paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino nurodytus nuosprendį ir nutartį bei nutraukė baudžiamąją bylą, motyvuodama tuo, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Kolegija konstatavo, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, todėl baudžiamoji byla dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nutraukta.

Ieškovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis reiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumą. Joje pažymėta, kad kompetentinga valstybės institucija, kuriai atstovavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pareigūnai, apribojo ieškovo teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą. Taip pat joje konstatuota, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės. Visi ieškovui taikyti baudžiamieji procesiniai sprendimai yra neteisėti. Be šių neteisėtų veiksmų, padaryta ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų: judėjimo laisvės, darbo ir kt. STT inicijuojant ikiteisminį tyrimą pažeista ieškovo teisė į privatų gyvenimą, tai taip pat lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Dėl neteisėtai skirtos procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų – ieškovas nurodė negavęs 12 040 Lt darbo užmokesčio, be to, baudžiamajame procese turėjo 13 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo (STT), prokuratūros ir teismų institucijų veiksmų ieškovas patyrė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, negalėjo išvykti į Rusiją ir aukštojoje mokykloje ginti magistro darbo. Tokiais neteisėtais veiksmais jis buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija, neturėjo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurį laiką jam nebuvo skirta ir mokama VRM sistemos pareigūnų pensija.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo A. Š. ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos, 12 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 12 040 Lt negautą darbo užmokestį kaip turtinės žalos atlyginimą; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis panaikinti bei byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 26 146 Lt žalos atlyginimo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Š. naudai; netenkino kitos ieškinio dalies dėl 1000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų baudžiamajame procese, ir 200 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Teismas nustatė, kad STT pareigūnai atliko nusikalstamos veikos imitacijos modelio veiksmus, pažeisdami Operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 12 straipsnių nustatytą tvarką, nes nebuvo gautos prokuroro ar teismo sankcijos, todėl STT pareigūnų veiksmai renkant įrodymus buvo neteisėti. Teismas sprendė, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmų, renkant ir tiriant įrodymus, neteisėtumo yra pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę už turtinę žalą. Visas ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas buvo neteisėtas, todėl ieškovo patirtos tiesioginės išlaidos apmokėti už advokato pagalbą, teiktą baudžiamojo persekiojimo metu, yra tiesiogiai nulemtos neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo sprendimų bei veiksmų.

Pasak teismo, esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių (ar Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punkto), bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai CK bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos, pagal kurias teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 12 040 Lt (neatskaičius mokesčių) negauto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius – 9 250 Lt), taip pat patenkino ieškovo reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudarė 2106 Lt (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtą turtinę žalą taip pat sudaro jo turėtos advokato atstovavimo išlaidos neteisėtame baudžiamajame procese – 12 000 Lt.

2006 m. vasario 27 d. STT Vilniaus valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal D. Š. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2006 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto ekonominės policijos pareigūnai, tarp jų ieškovas, atlikę patikrinimą UAB „Vigvila“ (kurios direktorius yra D. Š.), surašė patikrinimo aktą, nustatę pažeidimus, susijusius su trūkstamais dokumentais, kuriuos D. Š., jo teigimu, pateikė pareigūnams 2006 m. vasario 27 d. policijos komisariate, o ieškovas D. Š. „pasakė, kad, jeigu D. Š. jiems sumokės 1000 Lt, viskas bus gerai“ bei „nurodė D. Š. 2006 m. vasario 27 d., 15.00 val. su pinigais atvykti į Žirmūnų g. 2 esančią parduotuvę „Iki“, kur jie lauks D. Š. su pinigais“ (baudžiamoji byla Nr. 07-01-501-06; T. 1, b. l. 1-3).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas baudžiamojoje  byloje nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, kad žalos atsiradimas susijęs ir su jo paties neteisėtais veiksmais, UAB „Vigvila“ 2006 m. vasario 25 d. patikrinimo akte įrašant tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pažeidžiant: 1) Administracinių teisės pažeidimų protokolo 260 straipsnio nuostatas; 2) Vilniaus miesto VPK viršininko 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-V-43 patvirtintas Vilniaus miesto VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos 8 punkte nustatytas patikrinimo akto pildymo taisykles; 3) Vilniaus miesto VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės 7 punkto nuostatas; 4) Policijos įstatymo 16 straipsnio ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio reikalavimus veikloje griežtai laikytis teisės aktų; 5) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas (12 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalis), tai pripažįsta ir ieškovas.  

Teismo vertinimu, atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas ir turtinės žalos priteisimas savaime yra pakankamas ir teisingas ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (prie kurio apeliacinio skundo prisidėjo Teisingumo ministerija) apeliaciniai skundai tenkinti, ieškovo A. Š. apeliacinis skundas – netenkintas, bei nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 26 146 Lt žalos atlyginimo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė. Remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Teismas konstatavo, kad nors iškelta ieškovui baudžiamoji byla ir buvo nutraukta dėl esminių BPK pažeidimų, nustačius, jog byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes ir nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas, pagal civilinio proceso įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, turėjo pagrindą teigti, jog šiuo atveju paties ieškovo neteisėti veiksmai nulėmė žalos atsiradimą. Juolab kad ieškovas, kuris nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, iš esmės pripažįsta atlikęs pažeidimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama ne tik neturtinė žala, bet ir turtinė žala, kurios padarymą nulėmė neteisėti veiksmai (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Asmens pranešimas buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo skirti procesines prievartos priemones, o byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, jog šis pranešimas buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). STT pareigūnų padarytų pažeidimų, vykdant operatyvinį tyrimą, fakto pripažinimas teisme, lėmęs baudžiamosios bylos nutraukimą, yra tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 26 895 Lt turtinės žalos atlyginimo (12 040 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 2855 Lt palūkanų, 12 000 Lt išlaidų advokatui). Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

Apeliacinis teismas, spręsdamas ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo klausimą, neatsižvelgė į šių pažeidimų konstatavimą baudžiamojoje byloje ir neįvardijo šių veiksmų kaip neteisėtų CK 6.272 straipsnio prasme, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad STT pareigūnų padarytų pažeidimų, vykdant operatyvinį tyrimą, fakto pripažinimas teisme, lėmęs baudžiamosios bylos nutraukimą, yra tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nepakankamai vertino kasacinio teismo konstatuotus pažeidimus, suteikiant garso įrašymo techniką bei atliekant nesankcionuotus veiksmus, nepagrįstai ignoravo provokacijos įtaką ikiteisminio tyrimo teisėtumui, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas pradėti teisėtai.

Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti reikiamą pareigūnų kvalifikaciją. Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra visos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryšys. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmai dėl pažeidžiant teisės aktus suteiktos garso įrašymo technikos bei nesankcionuotų veiksmų, imituojančių nusikalstamą veiką, kvalifikuotini kaip neteisėti, lėmę tiek turtinę, tiek neturtinę žalą: sudarė prielaidas provokacijai; ši lėmė veiksmus, sudariusius prielaidas pradėti baudžiamąjį persekiojimą; pažeidė žmogaus teises ir pagrindines laisves; atėmė galimybę nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį nuosprendį byloje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai laikytini neteisėtais dėl nekvalifikuotų ar kitų priežasčių nulemtų netinkamų veiksmų, kurių padariniai – baudžiamasis persekiojimas, teisminis bylos nagrinėjimas bei nuteisimas. Teismo veiksmai neteisėti, nes jis netikrino įrodymų rinkimo proceso teisėtumo, nevertino provokacijos požymių, netinkamai kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip nusikalstamus, tai nulėmė neteisėtą nuteisimą.

Apeliacinis teismas, konstatuodamas kardomosios priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – skyrimą teisėtu, apsiribojo vien tik formaliuoju priemonės skyrimo teisėtumo vertinimu. Žinant, kad darbo vietoje jau nėra ko slėpti ir naikinti, kad pagrindinių liudytojų parodymai jau yra užfiksuoti, teismo nutartys nušalinti ieškovą nuo pareigų priimtos nesilaikant protingumo ir proporcingumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, konstatavęs ieškovo neteisėtus veiksmus, netinkamai įvertino jo kaltės dydį CK 6.282 straipsnio prasme ir jos įtaką priteistinos žalos dydžiui, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas pripažįsta padaręs pažeidimus, už kuriuos atsiranda tik drausminė, bet ne baudžiamoji atsakomybė, dėl to, ieškovo teigimu, jis nenusipelnė baudžiamojo persekiojimo ir su tuo susijusių padarinių.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūra prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydama šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje A. Š. ieškinio pagrindu nurodė: neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir jo atlikimą, neteisėtą sulaikymą, neteisėtai paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, neteisėtai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, neteisėtą nuteisimą. Kitų konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų ieškovas nenurodė ir jų civilinio proceso metu nepagrindė. Dėl visų nurodytų ieškovo neteisėtų veiksmų civilinę bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nutartyje argumentuotai pasisakė, jų nepripažino neteisėtais. Kasaciniame skunde nurodytų konkrečių Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų suteikiant garso įrašymo techniką ir atliekant nesankcionuotus veiksmus ieškovas neprašė pripažinti neteisėtais ir juolab nenurodė bei nepagrindė būtent dėl šių veiksmų jam kilusios žalos.

Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad STT pareigūnų padaryto pažeidimo vykdant operatyvinį tyrimą, fakto pripažinimas teisme, lėmęs baudžiamosios bylos nutraukimą, yra tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama satisfakcija už patirtus nepatogumus. Tokia teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta baudžiamosios ir civilinės bylos medžiaga. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą ir ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniu sprendimu išteisinęs ieškovą nepripažino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, be pagrindo, taip pat nekonstatavo, kad atliekant operatyvinius veiksmus prieš ieškovą buvo taikytas ieškovo provokavimas daryti nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas teisėtai, nes pagal tuo metu galiojusios redakcijos BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo įstaiga įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą, kai gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, o BPK 168 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 straipsnis). BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų yra taikomas, jei tai būtina: 1) kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar 2) užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas buvo įtariamas dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo tiesiogiai susijusios su jo darbu Vilniaus miesto VPK KP ENTS, todėl siekiant operatyvaus bei nešališko šios veikos tyrimo buvo pagrindas taikyti šią procesinės prievartos priemonę, kurios pritaikymo pagrįstumas ir teisėtumas buvo vertinami apeliacine tvarka teismo baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujanti Specialiųjų tyrimų tarnyba prašo kasacinio skundo netenkinti, nurodydama šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje, nepadaryta išvados apie ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumą. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie nusikalstamą veiką ir parastai visais atvejais turi būti tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Asmens pareiškimas apie reikalaujamą 1000 Lt kyšį pats savaime, nepaisant garso įrašo (kurį vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino gautu neteisėtu būdu) buvimo fakto, BPK 2 straipsnio ir 171 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu buvo pagrindas, kuriuo remdamasi STT privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšio reikalavimo t. y. dėl BK 225 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Civilinėje byloje, ieškovui kildinant žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bet ir paties ieškovo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003).

Ieškovas atliko veiksmus būdamas pareigūnu – dirbdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato KP Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju ir vykdydamas tarnybines pareigas, todėl ieškovo elgesys vertintinas pagal profesinius, statutinių valstybės pareigūnų elgesio standartus. Ieškovas, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, todėl savo veiksmais patvirtino, jog prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į tokią situaciją, riziką. STT nuomone, pažeidimo fakto pripažinimas šioje byloje yra tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas bei pakankama satisfakcija.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujanti Teisingumo ministerija prašo kasacinio skundo netenkinti, nurodydama šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.

Šioje byloje sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nustatyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas teisėtai ir esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Byloje duomenų apie tai, kad akivaizdžiai neteisingas buvo asmens pranešimas, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovas nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje, nepadaryta išvados apie ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumą. Nagrinėjamoje byloje teismai pažymėjo, kad kasatorius baudžiamojoje byloje nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais, kad žalos atsiradimas susijęs ir su jo paties neteisėtais veiksmais, UAB „Vigvila“ 2006 m. vasario 25 d. patikrinimo akte įrašant tikrovės neatitinkančias žinias bei priimant nepagrįstą užmokestį.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų

CK 6.272 straipsnyje reglamentuojamas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą konstatavo, kad šio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P.,  R. P. v.  Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; kt.).

Nagrinėjus šią bylą kasacine tvarka priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad, sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, būtina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo veiksmų įvertinimas baudžiamajame procese, asmens išteisinimo pagrindas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir pan. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos nei baudžiamajame procese išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad perdavus bylą nagrinėti iš naujo teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai ieškovui skirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas, nustatytas BPK, ar asmuo pasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, t. y. ar jis išnaudojo visas gynybos priemones, taip pat įvertinti ieškovo veiksmus, jo galimą neatsargumą, turintį reikšmės nustatant atlygintinos žalos dydį.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš naujo vertino bylos aplinkybes pagal išdėstytus kasacinio teismo nurodymus. Abiejų instancijų teismai sprendime ir nutartyje pripažino nepagrįstu ieškinio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti turtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeitė ir atmetė ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad baudžiamoji byla, iškelta ieškovui, buvo nutraukta, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas padarius esminius BPK pažeidimus šiame kodekse ir įstatymuose nenumatytais ir dėl to neteisėtais būdais renkant įrodymus prieš ieškovą (įtariamąjį baudžiamojoje byloje). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai, jo padaryti pažeidimai lėmė ieškovo nurodomos žalos (negautų darbo pajamų, advokato atstovavimo baudžiamajame procese išlaidų) atsiradimą. Ieškovas, būdamas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėju bei vykdydamas UAB „Vigvila“ veiklos patikrinimą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas, pagal kurias kiekvienas valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 12-14 straipsnių reikalavimus, draudžiančius asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje atstovauti ir ginti privačių asmenų interesus valstybės institucijose, naudoti savo pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą, bei  priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, taip pat savo veiksmais ieškovas nesilaikė policijos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimą reglamentuojančių vidaus teisės aktų.

Nagrinėjanti bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad paties ieškovo veiksmai, jo elgesys iš esmės prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo metu procesinių prievartos priemonių taikymo, dėl kurių ieškovas įrodinėja žalos atsiradimą. Būtent nurodytų viešojo administravimo teisės aktų pažeidimai, padaryti nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos administracinių teisės pažeidimų byloje, kuri buvo tuo metu ėjusio kriminalinės policijos tyrėjo pareigas ieškovo žinioje ir už kurią jis buvo atsakingas, suteikė pagrindą pradėti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu baudžiamojoje byloje išteisintas nekonstatuojant ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo.

BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, vienas kurių gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad D. Š. pranešimas buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo: jame išdėstytos aplinkybės apie ieškovo galbūt nusikalstamą veiką, nurodant, kad ieškovas, atlikęs patikrinimą UAB „Vigvila“ (kurios direktorius yra D. Š.), surašė patikrinimo aktą ir pranešė kad jeigu D. Š. asmeniškai ieškovui sumokės 1000 Lt, viskas bus gerai. Ieškovas buvo laikinai sulaikytas iš karto po to, kai jis paėmė iš D. Š. 1000 Lt; pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Šios aplinkybės yra įvertintos apeliacinės instancijos teismo nutartyje kaip nepatvirtinančios ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl ieškovo ir jo sulaikymo neteisėtumo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir nurodo, kad išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008, kuria nutraukta baudžiamoji byla dėl ieškovo, nustatyta, kad naudojantis STT pareigūnų D. Š. neteisėtai suteikta garso ir vaizdo įrašymo technine įranga atlikti ieškovo atžvilgiu veiksmai, imituojantys nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnyje (papirkimas). Tačiau nusikalstamos veikos imitavimo modelis nesankcionuotas BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka – STT pareigūnai nepranešė prokurorui, o šis nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Dėl to šių nesankcionuotų procesinių veiksmų atlikimo metu įrodymai surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso tvarką, o ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas pasinaudojus neteisėtai surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo  metu pritaikius procesinės prievartos priemones ieškovas buvo nušalintas nuo Kriminalinės policijos tyrėjo pareigų laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 17 d. Nagrinėjanti bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija pažymi tai, kad baudžiamojoje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria panaikintas nušalinimo nuo pareigų taikymas ieškovui, konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas byloje užsitęsė be pakankamo pagrindo nesant dėl to ieškovo kaltės. Ikiteisminio tyrimo pradžioje atlikti visi pagrindiniai procesiniai veiksmai, o ieškovo nušalinimas nuo pareigų nereikalingas, neturi įtakos šiam tyrimui. Teismas taip pat įvertino, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie įtariamojo galėjimą daryti naujas nusikalstamas veikas, darbovietės viršininkas jį apibūdina teigiamai.

Nagrinėjanti bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Byloje nustatyta, kad be laikino sulaikymo ieškovui ikiteisminiame tyrime taikyta ir kita procesinės prievartos priemonė – jo nušalinimas nuo pareigų daugiau kaip šešiems mėnesiams. Kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje priimtas teismų nutartis dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų skyrimo, teismo nutartimi nušalinimo nuo pareigų nutraukimą, šios procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpio trukmę, jo metu atliktus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, pažymi tą aplinkybę, kad nušalinimo laikotarpio paskutinius tris mėnesius ikiteisminiame tyrime neatlikta procesinių veiksmų, be to, kaip pirmiau nurodyta, baudžiamojoje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įvertinta, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai. Kitas asmuo – policijos tyrėjas R. B. – taip pat buvo patrauktas įtariamuoju šiame ikiteisminiame tyrime, tačiau jis nebuvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Dėl to, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo ieškovui trukmė nepateisinama atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais, taigi jos taikymo laikotarpis nepateisinamas objektyviu būtinumu ir pernelyg suvaržė ieškovo teises, todėl jis patyrė žalos.

Byloje konstatuotos visos būtinosios šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygos: neteisėti veiksmai, atlikti nesilaikius baudžiamojo proceso normų, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o, sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-219/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu ir taip prisidėjo prie žalos, susijusios su neteisėtu įrodymų rinkimu, ieškovui atsiradimo šio tyrimo metu. Neatsakingas ir lengvabūdiškai nerūpestingas ieškovo elgesys suteikė pagrindą baudžiamajam persekiojimui pradėti. Paties ieškovo neteisėti veiksmai lėmė ikiteisminį tyrimą ir kartu netiesiogiai prisidėjo prie žalos, padarytos ieškovui jo metu, atsiradimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai pagrįstai sprendė netenkinti prašomą atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas, būdamas pareigūnu, privalančiu savo profesinėje veikloje užtikrinti teisėtumą, žinojo, kad elgiasi neteisėtai, tačiau savo veiksmais prisiėmė negatyvių padarinių atlikus tokius neteisėtus veiksmus riziką, tarp jų ir sumenkino savo bei policijos institucijos reputaciją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad STT pareigūnų padarytų pažeidimų fakto pripažinimas baudžiamąją bylą nagrinėjusiame teisme, lėmęs baudžiamosios bylos nutraukimą, yra tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama ir teisinga satisfakcija už dėl patirtų nepatogumų ieškovui atsiradusią neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija nesutinka su ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria įvertinta, kad ieškovui visiškai nekompensuotina jo patirta turtinė žala. Dėl taikyto pernelyg ilgą laiką nušalinimo nuo pareigų ieškovas prarado darbo pajamas, kurios jam dirbant būtų išmokamos. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo neteisėtais veiksmais buvo suteikęs tam tikrą faktinį pagrindą prieš jį pradėtame baudžiamajame procese taikyti jam procesinę prievartos priemonę nušalinimą nuo pareigų, ir šia prasme prisidėjo prie dėl šios priemonės, kurios taikymas tapo nepagrįstas tik vėliau, jam atsiradusios turtinės žalos, pakankama kompensacija yra 30 proc. ieškovo prašomos negautų darbo pajamų sumos už priverstinės pravaikštos laikotarpį jį laikinai nušalinus nuo darbo, tai sudaro 3612 Lt (12 040 Lt x 30 proc.). Dėl turtinės žalos atlyginimo dalies apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinkamai pakeistina, kitą jos dalį paliekant nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje pateiktas mokėjimo dokumentas, patvirtinantis ieškovo turėtas 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme (T. 1, b. l. 260). Kasaciniu skundu ieškovas prašė priteisti iš valstybės 10 000 Lt neturtinės ir 26 895 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kasacinio teismo nutartimi priteisus 3612 Lt turtinės žalos atlyginimo, tenkinta 9,8 proc. kasacinio skundo reikalavimų dalis. Šią procentinę dalį atitinkanti ieškovo turėtų ir jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis iš atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančios Teisingumo ministerijos yra 196 Lt.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 18,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. spalio 11 d. pažyma). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Kadangi šią sumą paskirstant šalims proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančiai Teisingumo ministerijai tektų pareiga atlyginti mažesnę nei nurodyta minimali suma, tai visa 18,49 Lt bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti ir tenkinant ieškinį iš dalies priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančios Teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) 3612 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus dvylika litų) žalos atlyginimo ir 196 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš ieškovo A. Š. valstybei 18,49 Lt (aštuoniolika litų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.