Civilinė byla Nr. 2S-1814-115/2011 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10504-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
122.2.; 122.3., 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Ž. ieškiniu prašė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; pripažinti ieškovo pasirašytą 2010 m. rugpjūčio 26 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų – negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo; pripažinti atsakovo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo neteisėtu; pakeisti ieškovo atleidimo pagrindą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo sutarties paskutinės dienos – 2010 m. spalio 15 d.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad neketino nutraukti darbo santykių, o prašymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė nesuprasdamas jo esmės, nes nemoka lietuviškai.
2011 m. sausio 31 d. atsakovo vadovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi teismo posėdžio dieną, t.y. 2011 m. vasario 3 d., bus išvykusi į komandiruotę. Paaiškino, kad įsipareigoja iki kito teismo posėdžio susitarti su advokatu ar advokato padėjėju dėl atstovavimo.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai (b.l. 46-49). Konstatavo, kad ieškovas prašymą atleisti iš darbo pasirašė dėl suklydimo. Sprendimą už akių priėmė, kadangi pagal CPK 3 str. 6 d., 246 str. 1 d. šalies neatvykimas į teismo posėdį dėl komandiruotės nelaikomas svarbia priežastimi.
Atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Paaiškino, kad teismo posėdžio dieną atsakovo direktorė buvo išvykusi į komandiruotę. Kitų atsakovo darbuotojų, išmanančių civilinį procesą, nėra. Atsakovas nusisamdyti advokato negali, kadangi yra ne pelno siekianti organizacija. Ieškovas yra veiksnus asmuo, pasirašydavęs lietuvių kalba surašytus dokumentus ir juos suprasdavęs. (b.l. 54-57).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (b.l. 78-80). Teismas konstatavo, kad apie 2011 m. vasario 3 d. parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta 2010 m. gruodžio 28 d. Atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti atstovavimu arba susiplanuoti darbo reikalus taip, kad atsakovo atstovas galėtų atvykti į parengiamąjį teismo posėdį. CPK nuostatos nereikalauja, kad juridinio asmens atstovas pirmosios instancijos teisme turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 str. 2 d.). Tad atsakovui atstovauti galėjo bet kuris tinkamai įgaliotas atsakovo darbuotojas, o ne tik atsakovo vadovė. Užimtumas darbe paprastai nelaikomas svarbia šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 str. 1 d.). Atsakovas apie numatytą parengiamojo teismo posėdžio datą buvo tinkamai informuotas daugiau kaip prieš mėnesį, todėl atsakovo atstovo neatvykimo į teismą priežastis nelaikytina svarbia. Atsakovas neįrodė, kad jo atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.
Ieškovo 2010 m. rugpjūčio 12 d. parašytas prašymas priimti jį į darbą (b. l. 58,- kopija) patvirtina ne atsakovo teiginius, kad ieškovas supranta ir moka lietuvių kalbą, o ieškovo argumentus, kad jis šios kalbos nemoka. Beveik kiekvienas šio dokumento žodis yra su klaidomis. Net žodis „prašymas“ parašytas neteisingai. Iš klaidų šiame žodyje galima spręsti, kad jį rašęs asmuo nemoka lietuvių kalbos, o rašė tai, ką girdėjo diktuojant kitą asmenį. Atsakovas nenuginčijo sprendime už akių išdėstytų pagrindų (valstybinės kalbos nemokėjimas, prastos teisinės žinios, laikas, reikalingas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti), dėl kurių ieškovui buvo atnaujintas terminas ieškiniui pareikšti. Todėl konstatuojama, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ atskiruoju skundu (b.l. 89-92) prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Paaiškina, kad pagal CPK 256 str. 2 d. komandiruotė gali būti laikoma svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas konstatuodamas, kad atsakovo atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių neįvertino, kad konferencija, į kurią vyko atsakovo vadovė, buvo suplanuota dar 2010 m. spalio 25 d. Atsisakymas dalyvauti jau patvirtintame sutikime galėjo sukelti itin neigiamas pasekmes fondo vykdomai veiklai. Atsakovas neturi darbuotojų turinčių teisinį išsilavinimą arba pakankamai gerai išmanančių civilinį procesą, todėl atsakovo vadovė negalėjo pavesti atstovauti atsakovą teisme nei vienam savo pavaldiniui. Atsakovas yra ne pelno siekiantis ir ribotą biudžetą turintis labdaros ir paramos teikėjas, todėl jo galimybės nusisamdyti advokatą yra ribotos. Atsakovo vadovė, pagrįstai manydama, kad teismas jos komandiruotę pripažins svarbia priežastimi, nesudarė teisinės pagalbos sutarties su advokatu.
2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas pasirašė ne vieną, bet du dokumentus, liudijančius jo valią atleisti jį iš darbo jam pačiam prašant. Ieškovas teigia neva jis nesuprato, kad pasirašo tik ant prašymo atleisti jį iš darbo, tačiau savo parašu taip pat patvirtino darbo sutarties dalį, kurioje įtvirtintas darbo sutarties nutraukimas, apie tai ieškovas nepasisako. Ieškovas darbo metu pasirašinėdavo pateiktus dokumentus, kurie buvo surašyti lietuvių kalba. Darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo taip pat buvo sudaryta lietuvių kalba ir dėl to ieškovas nekėlė jokių pretenzijų. Jeigu asmuo geba lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis parašyti žodžius, jis moka ne tik rašyti, bet taip pat ir suprantama, kas yra parašyta. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. spalio 15 d. nebuvo atvykęs į darbą, o tai rodo, kad jis žinojo apie darbo sutarties nutraukimą 2010 m. rugpjūčio 26 d. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jis oficialiai pirmą kartą, jog yra atleistas sužinojo kreipęsis į VSDFV Vilniaus skyrių 2010 m. rugsėjo 29 d.
Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie atsakovo vadovės komandiruotę, kurie atitiktų CPK 113 str. 3 d. reikalavimus. Nesuprantama, kodėl atsakovas negalėjo pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu, jeigu atskirąjį skundą jau pateikė advokatas. Prašyme atleisti iš darbo nėra nurodyta iš kokio darbo ir kokių pareigų prašoma atleisti. Ieškovas jį pasirašė nesuprasdamas jo turinio.
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagal CPK 288 str. 4 d. teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nustačius CPK 287 str. 2 d. 3-4 p. nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ atstovas į parengiamąjį teismo posėdį vykusį 2011 m. vasario 3 d. neatvyko (b.l. 44). Apie tai, kad atsakovo vadovė negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje pranešė 2011 m. sausio 31 d. Bylos nagrinėjimą prašė atidėti, kadangi teismo posėdžio dieną atsakovo vadovė bus išvykusi į komandiruotę (b.l. 38-39). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbiomis priežastimis, kurios būtų pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą.
Atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ atskiruoju skundu ginčija, jog atsakovo atstovo išvykimas į komandiruotę pagal CPK 256 str. 2 d. buvo svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį. Atsakovo atskirajame skunde CPK 256 str. 2 d. nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu ir preziumuojama, jog atsakovas omenyje turėjo CPK 246 str. 2 d. CPK 246 str. 2 d. įtvirtina, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Žodžių konstrukcija „komandiruotė ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis“ reiškia, kad priklausomai nuo individualių aplinkybių, komandiruotė gali būti pripažintina svarbia priežastimi pateisinančia atsakovo neatvykimą į teismo posėdį. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į atskirajame skunde nurodomų aplinkybių visumą, t.y. konferencija buvo suplanuota iš anksto; atsakovas neturi darbuotojų turinčių teisinį išsilavinimą arba pakankamai gerai išmanančių civilinį procesą, todėl atsakovo vadovė negalėjo pavesti atstovauti atsakovą teisme nei vienam savo pavaldiniui; atsakovas yra ne pelno siekiantis ir ribotą biudžetą turintis labdaros ir paramos teikėjas, todėl jo galimybės nusisamdyti advokatą yra ribotos.
Atsižvelgiant į tai, kad apie suplanuotą konferenciją atsakovas žinojo, kaip pats teigia, dar nuo 2010 m. spalio 25 d., apie parengiamojo teismo posėdžio datą jam buvo pranešta 2010 m. gruodžio 21 d. (b.l. 40), todėl tokie atsakovo veiksmai, kai nėra laiku pasirūpinama savo tinkamu atstovavimu nesuderinami su CPK 7 str. 2 d. įtvirtinta įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas paaiškino, kad įsipareigoja iki kito teismo posėdžio susitarti su advokatu ar advokato padėjėju, galėsiančiu atstovauti atsakovą teisme. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties jau padavė atsakovo įgaliotas advokatas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, nepaisant jo specifinio statuso ir veiklos srities, galėjo tinkamai ir laiku pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu 2011 m. vasario 3 d. įvykusiame teismo posėdyje. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas CPK nuostatos nereikalauja, kad juridinio asmens atstovas pirmosios instancijos teisme turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 str. 2 d.). Tad atsakovui atstovauti galėjo bet kuris tinkamai įgaliotas atsakovo darbuotojas, o ne tik atsakovo vadovė.
Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą tokius atsakovo atstovo veiksmus (neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties) vertinti kaip šio asmens procesinį pasyvumą ir priimti jo atžvilgiu sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Pagal CPK 287 str. 2 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių procesinio dokumento nepateikimo priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pagal CPK 288 str. 4 d., išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, tik konstatavęs esant abu CPK 288 str. 4 d. nurodytus sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, t.y. kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; bei jeigu pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas bei kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)).
Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie ieškovo galėjimą suprasti lietuvių kalbą, skaityti lietuviškai parašytą tekstą, aplinkybės kaip ieškovas sužinojo apie jo atleidimą iš darbo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Pagal atskirajame skunde nurodomas aplinkybes negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą, būtų klaidingai nustatęs, jog ieškovas A. Ž. nemoka lietuviškai nei skaityti, nei rašyti ir kad 2010 m. rugpjūčio 26 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų pasirašė dėl suklydimo, nesuprasdamas, kokio pobūdžio dokumentą pasirašo.
Taigi atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d. ).
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti sąlygų, numatytų CPK 288 str. 4 d. buvimo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nėra pagrindo minėtos nutarties panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Algirdas Auruškevičius