Civilinė byla Nr. e2-269-931/2022 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12542-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.8.9; 2.6.6.2; 2.6.8.10; 3.2.6.1; 3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lineksas“ atstovams advokatui Mindaugui Šimkūnui ir advokato padėjėjui Edvinui Jankaičui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ atstovui Justui Viliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lineksas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu bei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lineksas“ (toliau – UAB „Lineksas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ (toliau – UAB „Meidovis“), kuriuo prašoma pripažinti 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovės 29 553,63 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2019 metų pradžioje sudarė žodinį susitarimą, kuriuo ieškovė įsipareigojo neribotą terminą atsakovei išnuomoti tris ieškovei priklausančias kelių transporto priemones – vilkikus, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vairuotoją (-us) krovinių pervežimui, o atsakovė įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimus ir užtikrinti, kad minėtomis kelių transporto priemonėmis kiekvieną einamąjį mėnesį būtų nuvažiuojama apie 10 000 kilometrų. Žodiniu susitarimu ieškovė įsipareigojo apmokėti kelių transporto priemonių, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), eksploatavimo bei administracines išlaidas (darbo užmokestį transporto priemonių, Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vairuotojams, puspriekabės transporto priemonei, Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą (transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė (Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė ieškovei, o transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę (Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovė įsigijo iš atsakovės)), kurių paskaičiavimą el. paštu atsiųsdavo atsakovė. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei sutartą kainą – 1 Eur už kiekvieną kelių transporto priemonėmis – vilkikais, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nuvažiuotą kilometrą. Šalių sudarytas žodinis susitarimas buvo vykdomas – ieškovė perdavė transporto priemones atsakovei, užtikrino, jog transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), krovinių pervežimus vykdytų ieškovės darbuotojas (vairuotojas), transporto priemonėmis buvo vežami kroviniai (nurodymus visų transporto priemonių vairuotojams tiesiogiai duodavo pati atsakovė), ieškovė išrašydavo sąskaitas pagal atsakovės nurodytas sumas, kurios atitikdavo atsakovės pateiktų lentelių duomenis, o atsakovės išrašydavo sąskaitas už transporto priemonių eksploatavimo bei administracines išlaidas. Iki 2019 m. gegužės 6 d. atsakovė už transporto priemonių bei vairuotojo nuomą iš dalies atsiskaitė (išskyrus konkrečius krovinių pervežimus) pervesdama pinigus į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą arba atlikdama priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Ieškovė el. paštu teiravosi, kaip bus išrašomos sąskaitos, o atsakovė nurodė, kad sąskaitas išrašinėti „geriausia kas 2 sav.“ Atsakovė krovinių pervežimo užsakymus ieškovei pateikdavo žodžiu, tačiau ataskaitinio laikotarpio gale (apytiksliai kas dvi savaites) jie būdavo patvirtinami (suderinami) raštu. Dažniausiai atsakovė ieškovei el. paštu atsiųsdavo lenteles (.xlsx (excel) formatu), kurių pagrindu ieškovė išrašydavo bei pateikdavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras apmokėti. Ieškovės kelių transporto priemonėmis buvo vykdomi tik vienos Vokietijos įmonės – Thomsen Transport GmbH – užsakymai. 2019 m. liepos 1 d. ieškovė kreipėsi į Thomsen Transport GmbH su prašymu pateikti krovinių pervežimų užsakymus, įvykdytus kelių transporto priemonėmis, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. bei CMR važtaraščius, pagal kuriuos buvo gabenami kroviniai šiuo laikotarpiu. 2019 m. liepos 16 d. Thomsen Transport GmbH darbuotoja nurodė, kad visus kelionių dokumentus yra gavę ir pasistengs šią savaitę juos atsiųsti, tačiau nepaisant pakartotinių ieškovės prašymų, Thomsen Transport GmbH dokumentų iki šios dienos neatsiuntė. Paskutinę lentelę ieškovė iš atsakovės gavo 2019 m. gegužės 6 d. el. laišku (šioje lentelėje nurodytos užsakymų datos nuo pat ieškovės ir atsakovės susitarimo pradžios iki 2019 m. gegužės 7 d., krovinių pervežimų numeriai, pasikrovimo ir išsikrovimo vietos, pašto kodai, kelionės pradžios ir pabaigos kilometrai, pervežimų kainos ir kt.). Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti tie patys krovinių pervežimų numeriai, tokio paties dydžio užmokesčiai už kiekvieną pervežimą, kaip ir atsakovės atsiųstose lentelėse, pvz., 2019 m. kovo 7 d. UAB „LINEKSAS“ PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) nurodyti šie krovinio pervežimai, atspindėti ir atsakovės atsiųstose lentelėse: „Krovinio pervežimas pagal užsakymą Ekobaze0301, transportas (duomenys neskelbtini), suma be PVM 630,00 EUR; Krovinio pervežimas pagal užsakymą Ekobaze0226; Ekobaze0227 19/03/10086, transportas (duomenys neskelbtini), suma be PVM 1 231 Eur; Krovinio pervežimas pagal užsakymą 19/02/10380; 19/02/10759; 19/02/10836; 19/03/10088, transportas (duomenys neskelbtini), suma be PVM 2 584 Eur“. 2019 metų gegužės pradžioje ieškovė ir atsakovė nusprendė nutraukti bendradarbiavimą. Atsakovės pageidavimu, po ieškovės 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimo sugrąžinti jai priklausančias kelių transporto priemones ieškovės dispozicijai, krovinių pervežimai ieškovei priklausančiomis kelių transporto priemonėmis pagal atsakovės nurodymus buvo vykdomi dar kelias savaites, tačiau atsakovė paskutiniųjų dvejų savaičių (sutarties nutraukimo „įspėjimo“ laikotarpio) krovinių pervežimų užsakymų su ieškove nesuderino (raštu nepatvirtino, duomenų apie įvykdytus krovinių pervežimus jokia forma nepateikė), todėl ieškovė už suteiktas transporto priemonių bei vairuotojo nuomos paslaugas negalėjo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė nesumokėjo už transporto priemonių, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo nuomą, nors šios paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Atsakovė nesumokėjo ir už tam tikrus atskirus krovinių pervežimus iki 2019 m. gegužės 7 d. 2019 m. birželio 18 d. atsakovė el. paštu nurodė, jog „laukia patvirtinimo, kad likutį pramokėti ir judėti į priekį“, bei atsiuntė ieškovei 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad pasirašius 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitys, kadangi būtent tokią informaciją atsakovė telefonu pateikė ieškovei. Ieškovei nusiuntus atsakovei pasirašytą 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, kuriuo neva buvo užskaityti 7 502 Eur dydžio ieškovės ir atsakovės tarpusavio reikalavimai, atsakovė nustojo bendrauti su ieškove. Minėtu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu buvo užskaitytos paslaugos pagal dvi PVM sąskaitas faktūras 7 502 Eur sumai: iš ieškovės pusės – 2019 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) (nurodyta ūkinė operacija – „KROVINIŲ PERVEŽIMAI (duomenys neskelbtini))“, o iš atsakovės pusės – 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) (nurodyta ūkinė operacija – „Sąskaita“). 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti turimą informaciją bei ją patvirtinančius įrodymus apie ūkines operacijas, užfiksuotas 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini), už 6 200 Eur + PVM sumą, kurias atsakovė neva suteikė ieškovei, tačiau atsakovė šios informacijos nepateikė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti transporto priemonių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), krovinių pervežimo užsakymus bei CMR važtaraščius aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki transporto priemonių pristatymo ieškovei), tačiau atsakovės šių dokumentų taip pat nepateikė. Kelių transporto priemonę, Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. vairavo A. G. (atsakovės darbuotojas (vairuotojas)) (2019 m. gegužės 21 d. važiuoti pradėjo kitas asmuo), per šį laikotarpį vykdant atsakovės nurodymus buvo nuvažiuota 5 318 kilometrų (494 369 km (kelionės pabaiga) – 489 051 km (kelionės pradžia)). Paskutinį krovinį kelių transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydama atsakovės nurodymus, vairuotojas A. G. pristatė 2019 m. gegužės 23 d. Kelių transporto priemonę, Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. vairavo A. K., o nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. – T. M. (atsakovės pasamdyti darbuotojai (vairuotojai)), per šį laikotarpį vykdant atsakovės nurodymus buvo nuvažiuoti 4 097 kilometrai (933 209 km (kelionės pabaiga) – 929 112 km (kelionės pradžia)). Paskutinį krovinį kelių transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas atsakovės nurodymus, vairuotojas T. M. pristatė 2019 m. gegužės 26 d. Kelių transporto priemonę, Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. vairavo O. P. (ieškovės darbuotojas (vairuotojas)), per šį laikotarpį vykdant atsakovės nurodymus buvo nuvažiuoti 4 437,63 kilometrai (591 190,37 km (kelionės pabaiga) – 586 752,74 km (kelionės pradžia)). Paskutinį krovinį kelių transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas atsakovės nurodymus vairuotojas O. P. pristatė 2019 m. gegužės 21 d. išsikrovimo vieta Gonfreville – l‘Orcher (Prancūzija). Kelių transporto priemones, Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovės pasamdyti darbuotojai (vairuotojai), o kelių transporto priemonę, Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ieškovei priklausančia puspriekabe (Nr. (duomenys neskelbtini)), vairavo ieškovės vairuotojai. Ieškovė pagal atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras apmokėdavo transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės nuomą, t. y. 450 Eur kiekvieną mėnesį. Transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę (Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsigijo iš atsakovės už 5 203 Eur, ši suma buvo užskaityta 2019 m. gegužės 13 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu, todėl nuomos už šią puspriekabę ieškovė neturėjo mokėti. Ieškovė įsipareigojo neribotą terminą atsakovei išnuomoti tris UAB „Lineksas“ priklausančias kelių transporto priemones – vilkikus, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vairuotoją (-us) krovinių pervežimui ir apmokėti transporto priemonių eksploatavimo bei administracines išlaidas (darbo užmokestį transporto priemonių, Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), darbuotojams (vairuotojams), puspriekabės transporto priemonei, Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą), o atsakovė įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimus ieškovei priklausančiomis kelių transporto priemonėmis bei mokėti ieškovei sutartą kainą – 1 Eur už kiekvieną minėtomis transporto priemonėmis nuvažiuotą kilometrą. 2019 metų gegužės pradžioje šalys sutarė, jog nutrauks bendradarbiavimą po dvejų savaičių. Nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. ieškovei priklausančias kelių transporto priemones, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), atsakovė naudojo krovinių transportavimui. Paskutinis krovinys vykdant atsakovės nurodymus transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas 2019 m. gegužės 26 d. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – išnuomojo atsakovei kelių transporto priemones, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vairuotoją (-us) krovinių transportavimui, apmokėjo eksploatavimo bei administracines išlaidas (darbo užmokestį transporto priemonių, Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vairuotojams, puspriekabės transporto priemonei, Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą), tačiau atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Kadangi atsakovė neatsiskaitė už ieškovės suteiktas transporto priemonių bei vairuotojo nuomos paslaugas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą reikalaudama įvykdyti pareigą natūra – priteisti užmokestį už suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovė delsia atsiskaityti už susitarimo pagrindu suteiktas paslaugas, iš atsakovės nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos taip pat priteistinos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 proc. metinės procesinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu neva buvo įskaityti priešpriešiniai tarpusavio reikalavimai pagal dvi PVM sąskaitas faktūras 7 502 Eur sumai: iš ieškovės pusės – 2019 m. birželio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) (nurodyta ūkinė operacija – „KROVINIŲ PERVEŽIMAI (duomenys neskelbtini)“), o iš atsakovės pusės – 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) (nurodyta ūkinė operacija – „Sąskaita“). Jokių papildomų paaiškinimų ar kitos informacijos šiame akte nenurodyta, todėl nėra aišku, kokias paslaugas įskaitė atsakovė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama nurodyti, kokias paslaugas UAB „Meidovis“ suteikė ieškovei, tačiau atsakovė šios informacijos nepateikė. Ieškovė negali tiksliai nurodyti, kokias sumas dėl suteiktų paslaugų įskaitė ginčijamu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu, kadangi nei krovinių pervežimo užsakymų, nei CMR važtaraščių atsakovė nepateikė, šių dokumentų ieškovei nepavyko gauti ir iš Thomsen Transport GmbH. Nors ir nenurodant konkrečių krovinių pervežimų užsakymų numerių, ginčijamu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu iš ieškovės pusės buvo užskaitytos atsakovei realiai suteiktos paslaugos, t. y. transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), nuoma krovinių pervežimui. Atsakovės pateiktoje 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) galėjo būti užfiksuotas darbo užmokestis vairuotojams, krovinius gabenusiems transporto priemonėmis, Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. ir (ar) nuomos mokestis už transporto priemonės, Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę, tačiau abejotina, ar ši suma galėjo siekti 7 502 Eur. Ieškovės vertinimu, 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas yra neteisėtas, kadangi neatitinka visų įskaitymui būtinų sąlygų (reikalavimai nėra apibrėžti, neaišku, kokios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai buvo įskaityti). Ieškovės reikalavimą apmokėti už susitarimo pagrindu ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas (kelių transporto priemonių – vilkikų, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo (-ų) nuomą krovinių pervežimui) sudaro: (1) užmokestis už konkrečius krovinių pervežimus nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.; (2) užmokestis už suteiktas paslaugas sutarties nutraukimo „įspėjimo“ laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 26 d.; (3) 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu neteisėtai užskaityta 7 502 Eur suma. 2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. gegužės 6 d. laikotarpiu atsakovė neatsiskaitė už ieškovės suteiktas paslaugas (kelių transporto priemonių bei vairuotojo nuomą) 14 249 Eur sumai pagal šiuos krovinių pervežimo užsakymus: transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini): (1) 2019 m. kovo 5 d. Nr. 19/03/10176 (suma 661 Eur); (2) 2019 m. balandžio 1 d. Nr. 19/04/10031 (suma 361 Eur); (3) 2019 m. balandžio 23 d. Nr. 19/04/10742 (suma 1 127 Eur); (4) 2019 m. balandžio 29 d. Nr. 19/04/10883 (suma 596 Eur); (5) 2019 m. balandžio 30 d. Nr. 19/04/10963 (suma 856 Eur); (6) 2019 m. gegužės 3 d. Nr. 19/05/10113 (suma 1 062 Eur); transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini): (1) 2019 m. kovo 1 d. Nr. 19/03/10052 (suma 829 Eur); (2) 2019 m. kovo 27 d. Nr. 19/03/10914 (suma 1 265 Eur); (3) 2019 m. balandžio 30 d. Nr. 19/04/10135 (suma 457 Eur); (4) 2019 m. balandžio 11 d. Nr. 19/04/10454 (suma 745 Eur); (5) 2019 m. balandžio 15 d. Nr. 19/04/10540 (suma 464 Eur); (6) 2019 m. balandžio 18 d. Nr. 19/04/10652 (suma 518 Eur); (7) 2019 m. balandžio 24 d. Nr. 19/04/10779 (suma 325 Eur); (8) 2019 m. balandžio 26 d. Nr. 19/04/10857 (suma 843 Eur); (9) 2019 m. balandžio 29 d. Nr. 19/04/10905 (suma 620 Eur); (10) 2019 m. gegužės 2 d. Nr. 19/05/10019 (suma 301 Eur); transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini): (1) 2019 m. balandžio 23 d. Nr. 19/04/10721 (suma 1 110 Eur); (2) 2019 m. balandžio 25 d. Nr. 19/04/10831 (suma 965 Eur); (3) 2019 m. gegužės 2 d. Nr. 19/05/10051 (suma 496 Eur); (4) 2019 m. gegužės 6 d. Nr. 19/05/10109 (suma 648 Eur). Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos konkrečios transporto priemonės ir užsakymų numeriai, pvz., 2019 m. kovo 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) nurodyta: „Krovinio pervežimas pagal užsakymą 19/03/10226; 19/03/10287; 19/03/10332; 19/03/10487, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), suma be PVM 2 386 Eur“. Įvertinus ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei atsakovės atsiųstas lenteles, matyti, jog ieškovė už ieškinio 24.1 – 24.3 punktuose įvardintus krovinių pervežimus atsakovei sąskaitų neišrašė. Sutarties nutraukimo „įspėjimo“ laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. kelių transporto priemonėmis, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bendrai buvo nuvažiuota 13 852,63 kilometrų (5 318 km transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), 4 097 km transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini), 4 437,63 km transporto priemone, Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės reikalavimas už susitarimo pagrindu ieškovės atsakovei suteiktas transporto priemonių bei vairuotojo nuomos paslaugas sutarties nutraukimo „įspėjimo“ laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 26 d., sudaro 13 852,63 Eur. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pripažinus 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą negaliojančiu, atsakovė privalo grąžinti ieškovei visą tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu užskaitytą sumą, t. y. 7 502 Eur. Visas ieškovės reikalavimas atsakovei sudaro 35 603,63 Eur (13 852,63 Eur + 14 249 Eur + 7 502 Eur) sumą. Ieškovė sutarties nutraukimo „įspėjimo“ laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 26 d.) turėjo sumokėti darbo užmokestį transporto priemonių, Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vairuotojams, bei puspriekabės transporto priemonei, Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą (450 Eur). Atsižvelgiant į ieškovės sumokėtas sumas 2019 metų vasario – balandžio mėnesiais bei atsakovės atsiųstus paskaičiavimus, tikėtina, kad darbo užmokestis bei mokesčiai transporto priemonių, Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vairuotojams negalėjo viršyti 3 800 Eur + PVM. Ieškovės vertinimu, visa suma už atsakovės suteiktas paslaugas nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 26 d. neturėtų viršyti 5 000 Eur + PVM (iš viso 6 050 Eur) (4 598 Eur darbo užmokestis ir mokesčiai; 450 Eur puspriekabės nuoma; 1 002 Eur kitos galimos išlaidos, pvz.: GPS įrangos nuoma; puspriekabės remontas). Ieškovės 35 603,63 Eur reikalavimas mažintinas 6 050 Eur suma ir sudaro 29 553,63 Eur. Tikslaus nuostolių dydžio, neturėdama atsakovės atsiųstų paskaičiavimų, krovinių pervežimo užsakymų bei CMR važtaraščių, ieškovė nurodyti negali. Tačiau tikslaus nuostolių dydžio nenurodymas neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises bei teisėtus interesus pareiškiant ieškinį teisme civilinio proceso tvarka. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Išdėstytas aplinkybes patvirtina 2019 m. vasario 26 d. el. laiškas; 2019 m. gegužės 1 d. el. laiškas; 2019 m. gegužės 13 d. el. laiškas.

Atsakovė UAB „Meidovis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašoma ieškovės reikalavimams, atsiradusiems iki 2019 m. balandžio 30 d., taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė bendradarbiavimo santykiai, tačiau jie buvo visai kitokie nei juos aprašo ieškovė. 2019 m. pradžioje šalys sudarė žodinį susitarimą, kad atsakovė užsakinės iš ieškovės krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė ieškovei išnuomos puspriekabę ir dalinai ieškovės vilkikus vairuos atsakovės darbuotojai (vairuotojai). Atsakovė užsakinėdavo iš ieškovės transporto, t. y. krovinių gabenimo paslaugas pagal CMR konvenciją – jokios vilkikų nuomos ir jokių įsipareigojimų pravažiuoti 10 000 km bei sutartos kainos (1 Eur už km) nebuvo ir negalėjo būti. Ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo, įrodančio tokio susitarimo (dėl vilkikų nuomos) buvimą ir atsakovės įsipareigojimą mokėti 1 Eur už nuvažiuotą kilometrą. Ieškinio priedas Nr. 8 (UAB „Lineksas“ PVM sąskaitų-faktūrų nuorašai) ir priedas Nr. 22 (2019 m. birželio 10 d. PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) nuorašas), iš kurių matyti, kad pati sąskaitą išrašiusi ieškovė suteiktą paslaugą įvardija kaip „krovinio pervežimas pagal užsakymą“, o ne už vilkikų nuomą. Atsakovės paaiškinimus patvirtina ir ieškovės ieškinio priedas Nr. 26 (2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovės kreipimasis į atsakovę dėl dokumentų pateikimo), kuriame ieškovė nurodo: „UAB „Lineksas“ (vežėjas) ir UAB „Meidovis“ (ekspeditorius) nuo 2019 m. pradžios organizavo ir vykdė krovinių gabenimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais už atlyginimą veiklą. UAB „Lineksas“ krovinių gabenimui skyrė tris kelių transporto priemones <...>, ekspeditorius UAB „Meidovis“ parūpindavo krovinių pagal gaunamus iš savo kliento Thomsen Transport GmbH užsakymus“. Atsakovė (užsakovė) UAB „Meidovis“ pateikdavo ieškovei (vežėjai) UAB „Lineksas“ transporto užsakymus (taigi būdavo sudaromi rašytiniai užsakymai dėl krovinių pervežimo, o ne buvo sudarytas ieškovės išgalvotas žodinis susitarimas dėl vilkikų nuomos), kurie apimdavo konkrečias tarptautinių krovinių gabenimo paslaugas ir konkrečias kainas už gabenamus krovinius (frachta), į kurią būdavo įtraukiama visos vežėjo išlaidos (kuras, lizingas, darbo užmokestis vairuotojams, kelių mokesčiai) ir kur buvo nustatyti konkretūs apmokėjimo terminai, dokumentų už pervežtus krovinius pateikimo terminai ir sąlygos. Visos ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos yra išimtinai už krovinių pervežimus: jokių kitų paslaugų ieškovė atsakovei neteikė, vilkikų nenuomojo. Ieškovė turi 2014 m. vasario 7 d. išduotą tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), tad su šia licencija ieškovė ir teikė atsakovei tarptautinių krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovė ieškinyje ginčija 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą. Ieškovei nėra aišku, kokias paslaugas įskaitė atsakovė. Todėl, ieškovės vertinimu, 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas yra neteisėtas, kadangi neatitinka visų įskaitymui būtinų sąlygų (reikalavimai nėra apibrėžti, neaišku, kokios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai buvo įskaityti). Atsakovė buvo išnuomojusi ieškovei puspriekabę bei ieškovės vilkikus dalinai vairavo atsakovės darbuotojai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai ir niekada nėra dirbę UAB „Lineksas“. Šiems vairuotojams darbo užmokestį, komandiruotpinigius mokėdavo atsakovė. Kadangi ieškovė pateikdavo atsakovei sąskaitas už krovinių pervežimo pagal užsakymus paslaugas, o atsakovė iš ieškovės reikalaudavo vairuotojams sumokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių kompensacijos, šalys buvo sutarusios, kad susidengs (įskaitys) viena kitos reikalavimus. Dėl šios priežasties reguliariai šalys ir atliko abipusius skolų suderinimus ir įskaitymus. Ieškovės ginčijamas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas yra ieškovės pasirašytas, reiškia, jog ieškovei buvo aišku, kokie atsakovės reikalavimai yra įskaitomi, ji su jais sutiko ir jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Šis paskutinis tarpusavio įskaitymas buvo abiejų pusių suderintas ir atliktas ieškovei vienašališku sprendimu nutraukus šalių bendradarbiavimą. Atlikus įskaitymą, atsakovės likusi 180,11 Eur skola ieškovei nedelsiant buvo apmokėta. Pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovė jai turėtų sumokėti 35 603,63 Eur. Tačiau, kadangi, ieškovės vertinimu, atsakovės jam suteiktos paslaugos laikotarpiu 2019 m. gegužės 6 d. – 2019 m. gegužės 26 d. siektų apie 6 050 Eur, ji jas išminusuoja ir ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti 29 553,63 Eur. Ieškovė klaidina teismą ir siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Jokio susitarimo, pagal kurį ieškovė neva išnuomojo atsakovei 3 vilkikus, o atsakovė įsipareigojo su jais per mėnesį nuvažiuoti po 10 000 km. ir mokėti ieškovei po 1 Eur už kiekvieną kilometrą nebuvo; tokio susitarimo buvimo ieškovė ne tik kad niekaip neįrodo, bet netgi priešingai – ieškovės pateikti įrodymai patvirtina buvus visai kitokį susitarimą, t. y. tokį, apie kokį paaiškino atsakovė – kad atsakovė pas ieškovę užsakinėdavo krovinių pervežimo paslaugas. Nesant tokio susitarimo, kurį nurodo ieškovė, ir ieškovei nenuomojus transporto priemonių atsakovei, atsakovė ir neturi jokio pagrindo mokėti ieškovės prašomų sumų už vilkikų nuomą. Dėl 2019 m. birželio 18 d. įskaitymo ieškovė sutiko, įskaitymo aktą pasirašė, jai puikiai žinoma, už ką atsakovė jai išrašė sąskaitą, dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Jei ieškovė teigia, kad atsakovė jai skolinga beveik 30 000 Eur, keista, kodėl daugiau nei metus laiko ieškovė šių pinigų nereikalavo iš atsakovės, t. y. nereiškė nei vienos pretenzijos, nesiuntė prašymų (raginimų) sumokėti skolą ir pan. Teismui pridedami ieškovės 2018 m. finansiniai dokumentai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita), iš kurių matyti, kad 2018 m. ieškovės pardavimo pajamos yra apie 646 000 Eur, o turint galvoje, kad transporto verslo pelningumas 1,5-2,5 proc., 30 000 Eur yra labai didelė suma. Šis argumentas netiesiogiai patvirtina, kad jokios atsakovės skolos ieškovei iš tikrųjų nėra, nes kitaip visiškai nepaaiškinama, kodėl daugiau nei metus laiko ieškovė nereiškė atsakovei jokių pretenzijų, raginimų sumokėti tokią didelę pinigų sumą. Ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad su atsakovės pozicija nesutinka dėl šių aplinkybių: pirma, visą krovinių transportavimą kontroliavo išimtinai atsakovė, t. y. atsakovė savo vardu sudarinėjo krovinių pervežimo sutartis su Thomsen Transport GmbH, duodavo nurodymus transporto priemonių vairuotojams, gaudavo atlygį už krovinių transportavimą; antra, atsakovė neužsakinėdavo krovinių gabenimo paslaugų pas ieškovę; trečia, transporto priemones (vilkikus), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), visą žodinio susitarimo laikotarpį vairavo atsakovės vairuotojai. Ieškovė atsakovei teikė vilkikų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nuomos paslaugas. Tačiau atsakovei siekiant įrodyti, jog susitarimas buvo kitoks, t. y. kad atsakovė užsakinėjo krovinių pervežimo paslaugas pas ieškovę, būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus – krovinių pervežimo užsakymus, kuriais atsakovė užsakinėjo ieškovę krovinių pervežimui už atlygį. Ieškovė vertina, kad tarp šalių susiklostė vilkikų ir darbuotojo (vairuotojo) nuomos santykiai. Tokią išvadą daro įvertinusi faktines aplinkybes: (1) transporto priemonės (vilkikai), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei; (2) šiuos vilkikus ieškovė perdavė valdyti atsakovei už atlygį; (3) visą žodinio susitarimo laikotarpį vilkikus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovo darbuotojai (vairuotojai); (4) nurodymus visų trijų vilkikų vairuotojams duodavo išimtinai atsakovė, ieškovė nežinojo nei kur važiuoja vairuotojai su ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis (vilkikais), nei kokie krovinių pervežimo užsakymai šiais vilkikais vykdomi. Ieškovė nebuvo atsakinga už krovinių pervežimą ir šio proceso visiškai nekontroliavo. Atsakovė žodinio susitarimo laikotarpiu niekada nesamdė ieškovės krovinių pervežimui už atlygį. Žodinio susitarimo metu šalys teisiniais terminais neaptarinėjo kokį susitarimą sudaro, t. y. nesigilino, ar sudaroma transporto priemonių bei vairuotojo nuomos sutartis ar krovinių pervežimo sutartis, ar bet kokio kitokio pobūdžio sutartis. Buvo susitarta, kad ieškovė atsakovei leis naudotis trimis vilkikais (du vilkikus vairuos atsakovės vairuotojai, vieną vilkiką vairuos ieškovės vairuotojas), atsakovė organizuos krovinių transportavimą šiais vilkikais, o kas dvi savaites ieškovei bus sumokėtas atitinkamas užmokestis, t. y. 1 Eur už kiekvieną transporto priemonėmis (vilkikais) nuvažiuotą kilometrą, atskaičius išlaidas vairuotojų darbo užmokesčiui bei puspriekabės nuomai. Šalys susitarė, jog minėtomis kelių transporto priemonėmis kiekvieną einamąjį mėnesį būtų nuvažiuojama apie 10 000 kilometrų (nors rašytinio susitarimo nėra, tačiau šią aplinkybę patvirtina atsakovės atsiųstos „OPS LINEKSAS“ lentelės, kuriose nurodyti transporto priemonių (vilkikų) reisų pradžios ir pabaigos kilometrai). Pagrindinis ieškovės tikslas sudarant aukščiau aptartą susitarimą buvo gauti tam tikro dydžio pajamas už transporto priemonių (vilkikų) suteikimą atsakovei. Šalių susitarimas buvo vykdomas iki 2019 metų gegužės pradžios, kuomet šalys nusprendė nutraukti bendradarbiavimą. Iki 2019 metų gegužės kas 2 savaites pagal atsakovės atsiųstas „OPS LINEKSAS“ lenteles ieškovė išrašydavo sąskaitas už atsakovei suteiktas vilkikų bei vairuotojo nuomos paslaugas, o atsakovė išrašydavo sąskaitas už dviejų vilkikų vairuotojų darbo užmokestį, visų trijų vilkikų eksploatacines išlaidas bei puspriekabės nuomą. Šalims atlikus tarpusavio užskaitas, atsakovė ieškovei pervesdavo sutartą užmokestį, t. y. 1 Eur už kiekvieną transporto priemonėmis (vilkikais) nuvažiuotą kilometrą, atskaičius patirtas išlaidas. Nei ieškovei, nei atsakovei nebuvo labai svarbu, kokios sutarties požymius atitinka jų bendradarbiavimas, tačiau pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją panašiausia, kad tai buvo vilkikų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nuomos paslaugos. Vienintelis skirtumas dėl vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra toks, kad šį vilkiką vairavo ieškovės darbuotojai (vairuotojai), tačiau visus nurodymus transportuojant krovinius šiam vairuotojui, kaip ir kitų vilkikų vairuotojams, taip pat duodavo atsakovė. Ieškovė iki atsakovei el. paštu atsiunčiant „OPS LINEKSAS“ suderinimo lenteles net nežinodavo vilkikų maršrutų, reisų skaičiaus, nuvažiuotų kilometrų, kadangi krovinių transportavimą organizavo atsakovė. Ieškovė neneigia, kad sąskaitose faktūrose nurodyta ūkinė operacija „krovinio pervežimas pagal užsakymą“. Tačiau sąskaitose faktūrose nurodyta ūkinė operacija nepakeičia tarp šalių faktiškai susiklosčiusių santykių ir nepatvirtina, kad ieškovė vykdė krovinių pervežimo veiklą pagal atsakovės užsakymus. Ieškovė visose sąskaitos faktūrose, kurias išrašė atsakovei, nurodė, kad sąskaitos faktūros yra už konkrečius krovinių pervežimus, pvz.: „Krovinio pervežimas pagal užsakymą 19/03/10226; 19/03/10287; 19/03/10332; 19/03/10487“. Šiose sąskaitose faktūrose nurodyti krovinių pervežimų numeriai, kuriuos atsakovė įvykdė ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis, vykdydama Thomsen Transport GmbH užsakymus. Krovinių pervežimo numeriai, pvz.: „19/03/10226“, yra Thomsen Transport GmbH atsakovei nurodyti krovinių pervežimo numeriai. Ieškovė neturi ginčui aktualių krovinių pervežimo užsakymų, todėl jų teismui pateikti negali, tačiau Thomsen Transport GmbH krovinių pervežimo užsakymus neabejotinai turi atsakovė. Ieškovė kreipėsi į Thomsen Transport GmbH su prašymu pateikti krovinių pervežimų užsakymus, įvykdytus kelių transporto priemonėmis, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. bei CMR važtaraščius, pagal kuriuos buvo gabenami kroviniai šiuo laikotarpiu, tačiau nepaisant pakartotinių ieškovės prašymų, Thomsen Transport GmbH reikiamų dokumentų iki šios dienos neatsiuntė. Thomsen Transport GmbH ieškovei atsiuntė krovinių pervežimo užsakymus transporto priemone (vilkiku), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gegužės 4 d. 2019 m. gegužės 3 d. krovinio pervežimo užsakyme Nr. 19/05/10085 matyti, kad Thomsen Transport GmbH užsakė UAB „Meidovis“ konkretaus krovinio transportavimui iš pasikrovimo vietos (K+S Kali GmbH, D-39326 Zielitz ZF) į išsikrovimo vietą (Brenntag Spe, F-80080 Amiens) už 972 Eur užmokestį, nurodyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Tas pats krovinio pervežimas nurodytas ir „OPS LINEKSAS“ lentelėje, kurią atsakovė atsiuntė ieškovei, tik „OPS LINEKSAS“ lentelėje nurodyta suma yra mažesnė, t. y. 882 Eur. Vadinasi, už šio krovinio pervežimą atsakovė iš Thomsen Transport GmbH turėjo gauti 972 Eur, o ieškovė atsakovei turėjo išrašyti sąskaitą 882 Eur sumai, kadangi būtent tokia suma nurodyta atsakovės atsiųstoje lentelėje. Teismui pateikiamas krovinio pervežimo užsakymas patvirtina kad Thomsen Transport GmbH tiesiogiai užsakydavo UAB „Meidovis“ ir nurodydavo konkretų krovinio pervežimo numerį. Atsakovės atsiųstose lentelėse „OPS LINEKSAS“ nurodyti užsakymų numeriai yra tie patys užsakymų numeriai, kuriuos ieškovė nurodydavo atsakovei pateikiamose sąskaitose faktūrose. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė vykdė krovinių pervežimo paslaugas pagal atsakovės užsakymus, priešingai – krovinių pervežimo paslaugas klientui Thomsen Transport GmbH teikė atsakovė, o ieškovė pagal atsakovės atsiųstas lenteles su nurodytais užsakymų numeriais išrašydavo sąskaitas faktūras. Krovinių pervežimo užsakymų numerių nurodymas sąskaitose faktūrose šalims buvo patogus, kadangi šalys galėjo lengvai suvokti, už kokius krovinių pervežimus buvo išrašomos sąskaitos. Atsakovės atsiųstos lentelės „OPS LINEKSAS“ nėra krovinių pervežimo užsakymai, šios lentelės skirtos tik sumų suderinimui, pagal lentelės duomenis ieškovė išrašydavo sąskaitas faktūras. Atsakovei norint įrodyti, kad su ieškove buvo sudaromi rašytiniai užsakymai dėl krovinių pervežimo, būtina pateikti tokius krovinių pervežimo užsakymus, t. y. kaip UAB „Meidovis“ užsakydavo UAB „Lineksas“ krovinių pervežimui. 2019 m. birželio 18 d. atsakovė el. paštu nurodė, jog „laukia patvirtinimo, kad likutį pramokėti ir judėti į priekį“, bei atsiuntė ieškovei 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą. Ieškovė tikėjosi, kad, pasirašius tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitys, kadangi būtent tokią informaciją atsakovė telefonu pateikė ieškovei. Ieškovei nusiuntus atsakovei pasirašytą tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, kuriuo neva buvo užskaityti 7 502 Eur dydžio ieškovės ir atsakovės tarpusavio reikalavimai, atsakovė nustojo bendrauti su ieškove. Tai, kad tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas nebuvo abiejų pusių suderintas, netiesiogiai patvirtina aplinkybė, jog ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti turimą informaciją bei ją patvirtinančius įrodymus apie ūkines operacijas, užfiksuotas 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini), už 6 200 Eur + PVM sumą, kurias atsakovė neva suteikė ieškovei. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovei buvo aišku, kokie reikalavimai įskaitomi. Ieškovė apie įskaitomas ūkines operacijas nežinojo, dėl to ir kreipėsi į atsakovę. Atsakovė ieškovei negalėjo paaiškinti, kokie reikalavimai buvo įskaityti tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu. Atsakovės 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) galėjo būti užfiksuotas darbo užmokestis vairuotojams, krovinius gabenusiems transporto priemonėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 26 d., ir (ar) nuomos mokestis už transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabę, tačiau neaišku, kodėl paskaičiuota suma yra būtent 7 502 Eur. Atsakovė iki 2019 m. gegužės el. paštu visuomet atsiųsdavo paskaičiavimus, t. y. nurodydavo, kokio dydžio darbo užmokestis mokamas vairuotojams, kiek mokėti už puspriekabės nuomą, tačiau dėl paskutinės 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) atsakovė nepateikė jokios informacijos, tiesiog išrašė sąskaitą 7 502 Eur sumai. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) nurodyta ūkinė operacija – „Sąskaita“. Jokių papildomų paaiškinimų ar kitos informacijos šiame akte nenurodyta, todėl visiškai neaišku, kokias paslaugas įskaitė atsakovė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas yra neteisėtas, kadangi neatitinka visų įskaitymui būtinų sąlygų. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai panašiausi į vilkikų bei darbuotojo (vairuotojo) nuomos paslaugas. Jeigu atsakovė nori įrodyti, kad tarp šalių susiklostė kitokie santykiai, t. y. krovinių gabenimas pagal CMR konvenciją, atsakovei būtina pateikti įrodymus, kaip atsakovė užsakydavo ieškovę krovinių gabenimui. Nepaisant to, koks susitarimas tarp šalių egzistavo, paslaugos atsakovei buvo suteiktos, todėl už jas atsakovė turi atsiskaityti. Jeigu atsakovė mano, jog nėra pagrindo mokėti ieškovei už vilkikų ir darbuotojo (vairuotojo) nuomą (ieškovės vertinimu, būtent tokios paslaugos atsakovei buvo suteiktos), tuomet egzistuoja pagrindas mokėti ieškovei už krovinių pervežimo paslaugas, kadangi paslaugos (ar tai būtų vilkikų ir vairuotojo nuoma, ar krovinių pervežimas) atsakovei buvo suteiktos, atsakovė gavo naudą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais vilkikais. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę ir prašė pateikti dokumentus, kad galėtų išrašyti sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. Ieškovė į atsakovę su rašytine pretenzija sumokėti pinigus nesikreipė tik dėl to, kad nežinojo, kokios tiksliai sumos reikalauti, nes atsakovė neatsiuntė reikiamų dokumentų (krovinių pervežimo užsakymų, OPS LINEKSAS lentelės su nurodytais krovinių užsakymais ir sumomis sutarties nutraukimo „įspėjimo“ laikotarpiu). Ieškovė siekė dokumentus gauti tiek iš atsakovės, tiek iš Thomsen Transport GmbH, tačiau reikiamų dokumentų iki šiol negavo. Atsakovės dėstomų argumentų pobūdis lyg ir leistų suprasti, kad ieškovės reikalaujama 29 553,63 Eur suma yra ieškovės pelnas. 29 553,63 Eur suma yra ieškovės negautos pajamos, t. y. pajamos, kurias ieškovė turėjo gauti iš atsakovės už tai, kad atsakovei išnuomojo vilkikus bei vairuotoją krovinių transportavimo veiklai vykdyti. Atsakovė naudojosi ieškovės transporto priemonėmis (vilkikais) nuo 2019 metų pradžios iki 2019 m. gegužės pabaigos, t. y. beveik pusę metų, tuo tarpu ieškovės reikalaujama suma sudaro vos 29 553,63 Eur, t. y. mažiau nei 1/20 ieškovės pardavimo pajamų. Atsakovė teigia, kad „Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. balandžio 30 d., o už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. reikalauja iš atsakovės priteisti 14 249 Eur skolos, todėl atsakovė teismo prašo Ieškovo reikalavimams, atsiradusiems iki 2019 m. balandžio 30 d., taikyti ieškinio senatį“. CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodyta, kad „ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė“. Tarp šalių buvo susiklostę transporto priemonių (vilkikų) bei darbuotojo (vairuotojo) nuomos teisiniai santykiai, o ne krovinių pervežimo už užmokestį santykiai, todėl CMR konvencija šiam ginčui neturėtų būti taikoma. Jeigu teismas nuspręstų, kad tarp šalių susiklostė krovinių pervežimo teisiniai santykiai, senaties terminas vis tiek nebūtų praleistas, kadangi pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktą, senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Atsakovė nepateikė nė vieno krovinio pervežimo užsakymo. Jei atsakovė pateiktų krovinio pervežimo užsakymus, kuriais užsakė ieškovę krovinių pervežimui tarptautiniu maršrutu, ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas praėjus 3 mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, nebūtų praleistas (anksčiausias ginčui aktualus pervežimas buvo 2019 m. kovo 1 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 1 d., nėra praleistas (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. balandžio 30 d.)).

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nurodo, jog dublike ieškovė teigia, kad ji teikė atsakovei vilkikų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo nuomos paslaugas. Civilinę bylą inicijavo ieškovė, tad ieškovė turi įrodyti savo ieškinyje bei dublike išvardintus teiginius bei keliamus reikalavimus. Ieškovė nepateikia ne tik tiesioginių įrodymų, atspindinčių susitarimą (nuomos sutarties), tačiau ir nė vieno netiesioginio įrodymo, iš kurio būtų galima matyti, buvus ieškovė nurodytą susitarimą. Tokio susitarimo, kurį nurodo ieškovė, joks verslo subjektas nebūtų sudaręs, nes pagal tokį už kiekvieną vilkiką atsakovė per mėnesį įsipareigojo sumokėti ne mažiau nei 10 000 Eur nuomos kainą, kai vilkikų nuomos kainos rinkoje yra net keliolika kartų mažesnės. Iš vilkikų nuomos skelbimų internetiniame portale www.autoplius.lt matyti, kad vilkikų nuomos kainos vidutiniškai siekia apie 800 Eur/mėn., o brangiausio skelbime esančio vilkiko nuoma – 1 300 Eur/mėn. Joks verslo subjektas nebūtų nuomojęs vilkikų 10 kartų didesnėmis kainomis nei rinkoje. Joks protingas verslo subjektas nebūtų nuomojęs vilkikų be jokios sutarties, vilkikų naudotojo (nuomininko) registravimo VĮ „Regitra“ ir pan. Šiuo atveju kalbama apie vilkikus, t. y. transporto priemones, kurios nuolat kelyje (tad didesnės autoįvykių rizikos), dažniausiai Vakarų Europoje, tad esant tokiai situacijai, kokią pateikti ieškovė, ieškovės vilkikui, kurį neva nuomoja atsakovė, sukėlus eismo įvykį, atsakomybė už tai tektų ieškovei, nes oficialiai atsakovė niekur nefigūruoja kaip transporto priemonės naudotoja. Joks protingas verslo subjektas nenuomotų transporto priemonių, nesudaręs jokio rašytinio susitarimo, VĮ Regitra neregistravęs transporto priemonės naudotojo ir pan., iš kurio matytųsi, kad transporto priemone naudojasi ir atsakomybė už eismo įvykius, baudas kyla ne jos savininkui, o naudotojui. Ieškovė nepateikia ir jokio tarp šalių pasirašyto vilkikų priėmimo-perdavimo akto, kuriuose būtų užfiksuota vilkikų rida, vilkikų būklė perdavimo momentu. Ieškovė turi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. vasario 7 d. išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinių krovinių vežimui keliais už atlygį. Ieškovė turi licenciją užsiimti krovinių pervežimu, o ne nuomoti turimas transporto priemones. Ieškovės teiginius paneigia, tai, kad: ieškovė į bylą nepateikia jokių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių buvus nuomos santykius, t. y. nėra rašytinės nuomos sutarties, nėra jokio transporto priemonių priėmimo-perdavimo akto, susirašinėjimo el. laiškais ar bet kokių kitų netiesioginių įrodymų, patvirtinančių tokį susitarimą. Nereali nuomos kaina: pagal ieškinyje ir dublike pateiktą aiškinimą, už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą atsakovė ieškovei mokės po 1 Eur ir kiekvienu vilkiku atsakovė įsipareigoja per mėnesį nuvažiuoti ne mažiau 10 000 km. Taigi, šalys sutarė, jog kiekvieno vilkiko kaina bus daugiau nei 10 000 Eur/mėn. Tokia kaina yra nereali. Nėra jokio transporto priemonių priėmimo-perdavimo akto, tad sunkiai tikėtina, jog verslo subjektai, vienas priimdamas, o kitas perduodamas brangią transporto priemonę, jos priėmimo-perdavimo metu nebūtų fiksavę jos ridos bei būklės perdavimo momentu. Sunkiai tikėtina, jog verslo subjektas, išnuomodamas vilkiką, t. y. transporto priemonę, kuri nuolat kelyje, tai būtų daręs be jokio oficialaus dokumento, kad esant eismo įvykiui, galėtų įrodyti, jog ne nuomotojas kaltas dėl eismo įvykio ar kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atsakovės pateikti argumentai, kurie pagrindžiami pateikiamais įrodymais, patvirtina, tarp šalių nebuvus transporto priemonių nuomos santykių ir to neįrodo ir ieškovė, turinti pareigą įrodyti savo teikiamą poziciją bei keliamus reikalavimus. Tarp šalių buvo susiklostę krovinių pervežimo santykiai. Ieškovė teigia neva atsakovei išnuomojo tris vilkikus, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Toks susitarimas neva galiojo nuo 2019 m. pradžios iki 2019 m. gegužės. Tačiau tokius argumentus paneigia atsakovės pridedami dokumentai, kurie patvirtina buvus visai kitokį susitarimą tarp šalių. Teismui pateikiamos 6 laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. krovinio pervežimo sutartys, sudarytos tarp šalių, pagal kurias užsakovas (atsakovė) užsakė krovinio pervežimą pas vežėją (ieškovę). Krovinys buvo vežamas vilkiku, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. būtent tuo vilkiku, kuris ieškovės neva buvo išnuomotas atsakovei. CMR važtaraščiuose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. gegužės mėn. matyti, kad krovinio vežėjas – būtent UAB „Lineksas“ ir krovinys buvo pervežamas vilkiku, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovė su tripliku pateikia tik vieno vilkiko CMR važtaraščius, kadangi surasti prieš daugiau nei metus laiko vykusių vežimo dokumentus užtrunka nepagrįstai daug laiko sąnaudų. Tai, kad tarp šalių susiklostė būtent krovinių pervežimo pagal užsakymą santykiai, patvirtina ir ieškovės su ieškiniu pateikti dokumentai, t. y. ieškovės sąskaitos atsakovei, iš kurių matyti, jog sąskaitos išrašytos būtent už krovinių pervežimą pagal užsakymus; 2019 m. liepos 1 d. kreipimasis į Thomsen Transport GmbH, kuriame nurodoma: „mūsų klientas UAB „Lineksas“ krovinių gabenimui skyrė tris kelių transporto priemones (duomenys neskelbtini) valstybiniai NR. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ekspeditorius UAB „Meidovis“ parūpindavo krovinių pagal gaunamus iš savo kliento Thomsen Transport užsakymus“; mūsų klientas UAB „Lineksas“, neturėdamas transporto užsakymų bei CMR važtaraščių, negali pagrįsti pastarojo laikotarpio transportavimo paslaugų suteikimo ekspeditoriui UAB „Meidovis“, išrašyti už jas PVM sąskaitų-faktūrų ir gauti apmokėjimo už krovinių transportavimą“. Ieškovė savo pridedamuose raštuose patvirtina buvus būtent tokį susitarimą, apie kurį kalba atsakovė. Ieškovė visiškai neįrodo savo argumentų dėl nuomos sutarties egzistavimo; atsakovės argumentai paneigia, kad tarp šalių ieškovės nurodytomis sąlygomis galėjo būti sudaryta tokia transporto priemonių nuomos sutartis; o atsakovės pateikiami įrodymai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė būtent krovinio pervežimo pagal užsakymą santykiai. Ieškovės PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog sąskaita išrašyta už krovinio pervežimą pagal užsakymą. Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 29 553,63 Eur neva už transporto priemonių nuomos paslaugas bei susiję reikalavimai dėl metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Ginčydama ir nesutikdama su 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu, ieškovė teikia argumentus neva pagrįstai tikėjosi, kad pasirašius 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitys, nes neva tokią informaciją telefonu atsakovė pateikė ieškovei. Anot ieškovės, kad tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas nebuvo abiejų pusių suderintas, netiesiogiai patvirtina aplinkybė, jog ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie 2019 m. birželio 14 d. atsakovės sąskaitą ieškovei. Ieškovė yra juridinis asmuo, veiklą vykdantis jau beveik 25 m. (įmonė įregistruota 1995 m. lapkritį). Ieškovė išmano, kas yra sąskaita, skolų suderinimo aktas ir kiti kasdienėje veikloje pasitaikantys buhalteriniai dalykai. Tad pasirašius 2019 m. birželio 18 d. skolų suderinimo aktą (kuriame aiškiai parašyta, kad atlikus suderinimus, UAB „Meidovis“ skola UAB „Lineksas“ yra 180,11 Eur), teigti, kad atsakovė pagal tą patį dokumentų yra jai skolinga kitokią sumą, nereiškia nieko kito kaip tik ieškovės poziciją siekiant neteisėtų tikslų. Ieškovei nėra aišku, kokias paslaugas įskaitė atsakovė. Todėl ieškovės vertinimu, 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas yra neteisėtas, kadangi neatitinka visų įskaitymui būtinų sąlygų (reikalavimai nėra apibrėžti, neaišku, kokios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai buvo įskaityti). Atsakovė buvo išnuomojusi ieškovei puspriekabę bei ieškovės vilkikus dalinai vairavo atsakovės darbuotojai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai ir niekada nėra dirbę UAB „Lineksas“. Šiems vairuotojams darbo užmokestį, komandiruotpinigius mokėdavo atsakovė. Kadangi ieškovė pateikdavo atsakovei sąskaitas už krovinių pervežimo pagal užsakymus paslaugas, o atsakovė iš ieškovės reikalaudavo vairuotojams sumokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių kompensacijos, šalys buvo sutarusios, kad susidengs (įskaitys) viena kitos reikalavimus. Būtent dėl šios priežasties reguliariai šalys ir atliko abipusius skolų suderinimus ir įskaitymus. Ieškovės ginčijamas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas yra ieškovės pasirašytas, reiškia, jog ieškovei buvo aišku, kokie atsakovės reikalavimai yra įskaitomi, ji su jais sutiko ir jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Paskutinis tarpusavio įskaitymas buvo abiejų pusių suderintas ir atliktas ieškovei vienašališku sprendimu nutraukus šalių bendradarbiavimą. Atlikus įskaitymą atsakovės likusi 180,11 Eur skola ieškovei nedelsiant buvo apmokėta. Pateiktame dublike ieškovė nurodo: „nepaisant to, koks susitarimas tarp šalių egzistavo, paslaugos atsakovei buvo suteiktos, todėl už jas atsakovė turi atsiskaityti. Jei atsakovė mano, jog nėra pagrindo mokėti ieškovei už vilkikų ir darbuotojo (vairuotojo) nuomą, tuomet egzistuoja pagrindas mokėti ieškovei už krovinių pervežimo paslaugas, kadangi paslaugos (ar tai būtų vilkiko ar vairuotojo nuoma, ar krovinių pervežimas) atsakovei buvo suteiktos, atsakovė gavo naudą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais vilkikais“. Iš tokio argumento nelabai aišku, už ką ji ieškovei turi sumokėti pagal jos reiškiamą ieškinį. Nuoma ir paslaugų teikimas yra du visiškai skirtingi sandoriai, tad atsakovei nesuvokiami ieškovės argumentai, kuriais ji teigia, tai jei tarp šalių nebuvo nuomos santykių, tuomet buvo krovinių pervežimo paslaugos. Tokie argumentai tik ir įrodo tik ieškovės siekį gauti pinigų iš atsakovės, o ne realią atsakovės skolą ieškovei, kurios ir nėra. Jei ieškovė keičia ieškinio faktinį pagrindą ir prašo nebe nuomos užmokesčio, o atlygio už krovinių pervežimo paslaugas, tai teismui turi būti pateikiami dokumentai apie atsakovei suteiktas paslaugas, išrašytas sąskaitas faktūras ir pan. Tačiau ir šiuo atveju kaip ir neva nuomos atveju ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo savo reikalavimams pagrįsti. Ieškovės ieškinys turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai. 

Ieškovo atstovai teigė, kad tarp šalių egzistavo ne krovinių vežimo, o vilkikų su vairuotojais nuomos santykiai.

Atsakovė su tripliku pateikė 6 sutarčių nuorašus, tačiau ieškovės nuomone, sutartys yra suklastotos. Ieškovė pateikė savo darbuotojų parašų pavyzdžius, tačiau nei vienas iš parašų nėra panašus į sutartyje pasirašiusio asmens parašą.

Ieškovės atstovų teigimu, atsakovė privalėjo įrodyti sutarčių sudarymo aplinkybes, t. y. pateikti elektroninius laiškus ar kitus kokius nors įrodymus, kad tikrai tos sutartys buvo sudarytos. Ieškovės manymu, J. Č. davė melagingus parodymus, teigdamas, kad A. T. vykdavo į UAB „Meidovis“ ofisą, kur jam būdavo perduodami užsakymai.

Atstovas pažymėjo, kad vilkikų judėjimą kontroliavo UAB „Meidovis“. Jei UAB „Lineksas“ būtų vykdęs pervežimus, būtų nelogiška prašyti atsakovės pateikti, kiek kilometrų yra nuvažiuojama. Nagrinėjamu atveju atsakovė siųsdavo ieškovei lenteles, kuriose nurodyta ir nuvažiuoti kilometrai ir kaina.

Byloje pateiktas pervežimo paslaugų draudimo polisas, kuriame draudėju nurodytas UAB „Meidovis“. Minėtu polisu apdrausta 11 vilkikų. UAB „Meidovis“ mokėjo už vairuotojų telefonus ir automobilio remontą. Tarp šalių nebuvo pasirašyta jokių sutarčių, kadangi santykiai buvo paremti pasitikėjimu. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte nurodytos tik sąskaitos, jokių priešpriešinių reikalavimų nurodytų nėra.

Išanalizavus UAB „Meidovis“ pateiktas lenteles, matyti, kad UAB „Lineksas“ nebuvo išrašęs sąskaitų už pravažiuotus 14 000 km. Nors sąskaitos nebuvo rašomos, tačiau paslaugos buvo suteiktos.

Ieškovės direktorė pasirašė 2019 m. birželio 18 d. aktą tik dėl to, kadangi atsakovė nurodė, kol akto nepasirašysite, tol pinigų nemokėsime. Ieškovė aktą pasirašė, bet pinigų negavo. Ieškovės atstovų teigimu, užsakymų numerius sugalvodavo atsakovė ir juos paprašydavo ieškovės įrašyti į sąskaitas faktūras.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte nurodytos konkrečios sąskaitos faktūros, papildomai nurodyti, už kokias paslaugas išrašytos užskaitomos paslaugos, nėra reikalavimo. Visi trys tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai yra savo forma identiški, t. y. nurodomos tik užskaitomos sąskaitos. Ieškovės atstovai pripažino, kad transporto priemones remontavo ieškovė, todėl negali būti kalbos apie transporto priemonių perdavimą atsakovei.

Kad tarp šalių buvo susiklostę pervežimo teisiniai santykiai patvirtina PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodoma ūkinė operacija – krovinių pervežimas, ieškovo atstovo parodymai baudžiamojoje byloje – pats ieškovo atstovas patvirtino, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio teikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas. Minėti paaiškinimai sutampa su liudytojų J. Č. ir A. S. parodymais. 2019 m. gegužės 7 d. A. T. elektroniniame laiške nurodė, kad į minusą negali važiuoti. Byloje pateikti CMR važtaraščiai, kuriuose aiškiai matyti, kad vežėjas yra UAB „Lineksas“. Ieškovei išduota licencija verstis krovinių vežimu.

Jei UAB „Meidovis“ norėjo išsinuomoti vilkiką, kam jam reikėjo ieškovei išnuomoti savo vairuotojus ir puspriekabę. Leidimas dirbti išduodamas įmonėje. Atsakovė vairuotojus suteikė ieškovei, kad su vairuotojų pagalba ieškovė galėtų suteikti krovinių vežimo paslaugas. UAB „Lineksas“ apmokėjo kuro sąnaudas. Užsakant draudimą vienu užsakymu sumažėja administravimo mokesčiai, kadangi šalys bendradarbiavo ir palaikė gerus santykius, buvo pateikta užklausa ir pateiktas vienas pasiūlymo projektas, sąskaitos buvo išrašytos apmokėjimui dvi.

Dėl atsakovės teikiamų lentelių nurodė, kad jos nėra joks finansinis dokumentas. Apmokėjimo pagrindas yra sąskaitos. UAB „Linkesas“ pats sprendė, kokias sąskaitas išrašyti. Pabrėžė, kad ieškinį įrodyti yra ieškovės pareiga. Atsakovė ieškovei mokėjo už suteiktas paslaugas, ne už nuvažiuotus kilometrus.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys bendradarbiavo – viena kitai teikė paslaugas. UAB „Meidovis“ teikdavo ieškovei darbuotojus ir už tai išrašydavo sąskaitas. Įmonės sudarinėdavo skolų suderinimo aktus. Sąskaitų liudytoja neišrašinėjo, sąskaitas išrašydavo pati ieškovė.

Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių nuomos santykių nebuvo, ieškovė teikdavo vežimo paslaugas. Kai ieškovė neturėjo darbuotojų, juos skolindavo atsakovė, ieškovė dengdavo atsakovei vairuotojų darbo užmokesčio fondą – tiek darbo užmokestį, tiek mokesčius. Krovinių vežimo veikla yra licencijuojama, nėra galimybės išsinuomoti transporto priemonę su licencija, pirmiau reiktų išsinuomoti transporto priemonę, tada išsiimti licenciją tokiai veiklai. Kokias paslaugas UAB „Lineksas“ suteikė, tokias ir sąskaitas išrašydavo.

Šalys bendradarbiavo ir keitėsi tokia informacija, kur transporto priemonė važiuoja, kas ją vairuoja, tai darbinio pobūdžio duomenys.

UAB „Linksas“ ne tik apmokėdavo kurą, bet ir kelių mokesčius. Liudytojo parodymais, A. T. atvykdavo į UAB „Meidovis“ ofisą ir pasiimdavo užsakymus.

Tarp šalių santykiai nutrūko 2019 m. gegužės mėnesį, o 2019 m. birželio mėnesį šalys pasirašė skolų suderinimo aktą.

Liudytojas pažymėjo, kad krovinių vežimo užsakymas įmonei nereikalingas, jei užsakymas jau yra įvykdytas ir jie jų nesaugo.

Ieškinys atmestinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai – ieškovė ir atsakovė teikdavo viena kitai paslaugas ir išrašydavo sąskaitas. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad jas siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių santykių pobūdžio ir tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto galiojimo.

Ieškovės teigimu, šalys rašytinės sutarties dėl ieškovės atsakovei teikiamų paslaugų nesudarė, 2019 m. sudarytas susitarimas buvo žodinis ir jo esmė – ieškovė nuomojo atsakovei transporto priemones (vilkikus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) su vairuotojais, o atsakovė įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimus ir užtikrinti, kad nuomojamomis transporto priemonėmis per mėnesį būtų nuvažiuojama 10 000 km. Ieškovė į bylą pateikė transporto priemonių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimų kopijas, įrodančias, kad jos priklausė ieškovei. Ieškovė pateikė atsakovės UAB „Meidovis“ pervežimo paslaugų atsakomybės draudimo poliso kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. 

Ieškovė su ieškiniu pateikė septynias laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. birželio 10 d. PVM sąskaitas faktūras ieškovės atsakovei išrašytas iš viso 56 379,77 Eur su PVM sumai. Visose septyniose su ieškiniu pateiktose ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose nurodoma, kad ieškovės suteiktos paslaugos yra krovinių pervežimas, nurodyti užsakymų numeriai. Taip pat teiktas ieškovei atsakovės laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. išrašytų septynių sąskaitų sąrašas 26 147,87 Eur su PVM sumai.

Ieškovė kartu su ieškiniu teikė atsakovės atstovo 2019 m. gegužės 13 d. elektroninį laišką, kuriame nurodomos ieškovės atsakovei mokėtinos sumos už mokesčius (616), logistikos paslaugas, vairuotojų darbo užmokesčius (4 050), puspriekabės nuomą (450). Ieškovė teikė atsakovės 2019 m. vasario 18 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 203 Eur sumai su PVM už puspriekabę. Ieškovas taip pat teikė atsakovės atstovo 2019 m. balandžio 22 d. ieškovei siųstą elektroninį laišką su lentele apie 25 transporto priemonių nuvažiuotus atstumus.

Atsakovė nurodo, jog 2019 m. šalys sudarė žodinį susitarimą, kad atsakovė užsakinės iš ieškovės krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovė ieškovui išnuomos puspriekabę ir iš dalies ieškovės vilkikus vairuos atsakovės darbuotojai (vairuotojai). Atsakovė teigia, kad vilkikų nuomos ir įsipareigojimų nuvažiuoti 10 000 km bei sutartos kainos (1 Eur už kilometrą) nebuvo. Atsakovė į bylą pateikė Licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos ieškovei, suteikiančios teisę verstis tarptautiniu krovinių vežimu keliais už atlygį, kopiją. Atsakovė taip pat pateikė krovinių pervežimo sutarčių Nr. 2019.04.02-1, 2019.03.12-1, 2019.03.06-1, 2019.02.20-1, 2019-02.05-1, 2019.01.22-1 kopijas. Visos nurodytos sutartys buvo pasirašytos tiek ieškovės, tiek atsakovės, jose nurodyti maršrutai, vežimą vykdančios transporto priemonės, vairuotojai, vežimo paslaugų kaina, sąskaitų apmokėjimo tvarka. Iš viso pagal pateiktas krovinių pervežimo sutartis šalys susitarė dėl 19 910,40 Eur plius PVM vertės (24 091,59 Eur įskaitant 21 proc. PVM) pervežimo paslaugų. Į bylą teikta atsakovės ieškovei 2019 m. birželio 29 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 7 502 Eur sumai su PVM, kurioje nėra nurodytas konkretus prekės ar paslaugos pavadinimas, įrašyta „Sąskaita“.

Šalys 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. pasirašė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus, kurių šalys neginčija. Teismui pateiktas ir 2019 m. birželio 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas, kuriame nurodoma, jog 2019 m. birželio 18 d. ieškovės skola atsakovei sudaro 7 502 Eur, o atsakovės skola ieškovei sudaro 7 628,11 Eur, taip pat nurodoma, kad tarpusavio skolos įskaitomos (sumažinamos) 7 502 Eur apimtimi ir likusi atsakovės skola ieškovei sudaro 180,11 Eur. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą pasirašė tuometinė ieškovės direktorė L. T. 2019 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu atsakovė sumokėjo ieškovei 180,11 Eur sumą pagal 2019 m. birželio 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo pripažinti minėtą 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą negaliojančiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 29 553,63 Eur skolą. Ieškovė teigia, kad šiame akte nėra aišku, kokias paslaugas įskaitė atsakovė, reikalavimai nėra apibrėžti, neaišku, kokios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai buvo įskaityti. Pažymėtina, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė, dėl kokios priežasties ieškovės direktorė pasirašė aktą, su kuriame esančiais duomenimis apie ieškovės 7 502 Eur skolą atsakovei nesutiko.

2019 m. birželio 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte iš atsakovės pusės nurodoma 2019 m. birželio 14 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 7 502 Eur sumai.

Ieškovė teikė 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymo, kuriuo kreipėsi į atsakovę prašydama suteikti informaciją apie paslaugas, užfiksuotas atsakovės 2019 m. birželio 14 d. išrašytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Šį prašymą ieškovė atsakovei pateikė praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po ginčijamo 2019 m. birželio 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto pasirašymo. Ieškovės 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipimesi atsakovei nurodoma, kad ieškovė (vežėja) ir atsakovė (ekspeditorius) nuo 2019 m. pradžios organizavo ir vykdė krovinių gabenimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais už atlyginimą veiklą. Nurodoma, kad ieškovė krovinių gabenimui skyrė tris kelių transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ekspeditorė atsakovė parūpindavo krovinių pagal gaunamus iš savo kliento Thomsen Transport GmbH užsakymus. Į bylą kartu su ieškiniu teiktos ieškovės kelionių lapų ataskaitos, žurnalo ataskaitos.

 Atsakovė į prašymą ir kreipimąsi atsakė 2019 m. rugpjūčio 8 d., tačiau atsakyme nenurodė konkrečių paslaugų, už kurias buvo išrašyta 2019 m. birželio 14 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte teigia, kad ieškovės krovininius automobilius vairavo ne ieškovės vairuotojai, todėl atsakovė niekaip negalėjo perimti CMR važtaraščių iš ieškovės vairuotojų.

Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė pateikdavo atsakovei sąskaitas už krovinių pervežimo pagal užsakymus paslaugas, o atsakovė iš ieškovės reikalaudavo vairuotojams sumokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių kompensacijos, šalys buvo sutarusios, kad susidengs (įskaitys) viena kitos reikalavimus, todėl reguliariai atliko abipusius skolų suderinimus ir įskaitymus. Atsakovė nurodo, kad ieškovės ginčijamas 2019 m. birželio 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas buvo abiejų pusių suderintas ir atliktas vienašališku ieškovės sprendimu nutraukus šalių bendradarbiavimą.

Ieškovė teigia, kad 2019 m. gegužės pradžioje šalys nusprendė nutraukti bendradarbiavimą, atsakovės pageidavimu po ieškovės 2019 m. gegužės 7 d. pareiškimo sugrąžinti jai priklausančias transporto priemones krovinių pervežimai ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis pagal atsakovės nurodymus buvo vykdomi dar kelias savaites. Ieškovė nurodo, kad atsakovė paskutinių dviejų savaičių krovinių pervežimų užsakymu su ieškove nesuderino, todėl ieškovė už suteiktas transporto priemonių bei vairuotojo nuomos paslaugas negalėjo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų. Ieškovės teigimu, atsakovė nesumokėjo ir už tam tikrus atskirus krovinių pervežimus iki 2019 m. gegužės 7 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad, šalims pildant buhalterinės apskaitos dokumentus, į apskaitą įtraukiamos ūkinės operacijos ne visada savo turiniu atitiko ūkio subjekto veiklą (ieškovės 2022 m. sausio 24 d. prašymo 6 punktas).

Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas.

Konstitucinė nuostata dėl teismo diskrecijos taikant teisę ne kartą išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas kritiškai vertina ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad šalys sudarė žodinį susitarimą, todėl netikslinga įvardinti, kokios konkrečiai sutarties bruožus atitinka tarp šalių susiklostę santykiai, kadangi tik nustatęs, koks įstatymas turi būti taikomas, teismas galės įvertinti ieškovės teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kokią sutartį buvo sudariusios ieškovė ir atsakovė –transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (CK 6.512 straipsnis) ar krovinio vežimo (CK 6.808 straipsnis).

CK 6.512 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK6.808 straipsnio 1 dalis.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovai teigė, kad ieškovė nuomojo atsakovei transporto priemones (vilkikus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) su vairuotojais, o atsakovė įsipareigojo organizuoti krovinių pervežimus ir užtikrinti, kad nuomojamomis transporto priemonėmis per mėnesį būtų nuvažiuojama 10 000 km.

Savo argumentams pagrįsti ieškovė nurodė tokias aplinkybes – transporto priemonės (vilkikai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)) priklauso ieškovei. Teismas pažymi, kad ginčo byloje, jog minėti vilkikai priklauso būtent ieškovei, nėra, šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai.

Ieškovė taip pat įrodinėja, kad minėtus vilkikus vairavo atsakovės darbuotojai (vairuotojai). Šios aplinkybės neginčijo bylos nagrinėjimo metu ir atsakovė. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad ieškovė įsipareigojo apmokėti dviejų transporto priemonių – vilkikų Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), vairuotojams darbo užmokestį, o atsakovė už šias paslaugas išrašydavo ieškovei sąskaitas faktūras.

Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina ieškovės argumentų, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta transporto priemonių su vairuotojais nuomos sutartis ir atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 Eur už nuvažiuotą kilometrą, ir per mėnesį įsipareigojo nuvažiuoti ne mažiau kaip 10 000 km.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.513 straipsnį transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė, tačiau ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Priešingai, teigė, kad šalys sudarė žodinę sutartį.

Pagal CK 6.516 straipsnį, nuomininkas turi apmokėti transporto priemonės naudojimo išlaidas, kuro ir kitų sunaudojamų medžiagų kainą bei mokėti rinkliavas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas nurodė, kad kuro išlaidas, kelių mokesčius apmokėdavo ieškovė, vairuotojams būdavo duotos UAB „Lineksas“ kuro kortelės, jie mokėdavo kelių mokesčius.  

Teismas pažymi, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; ji savaime nėra sutartis, tačiau vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas.

Atsakovė atsikirsdama į ieškovės reikalavimus teigė, kad ieškovė jai teikė krovinių vežimo paslaugas. Atlikusi pervežimą ieškovė išrašydavo ir pateikdavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta įmonių buhalterė A. S. patvirtino, kad suteikusi paslaugas ieškovė pati išrašydavo sąskaitas. Ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose pardavėju nurodytas UAB „Lineksas“, pirkėju – UAB „Meidovis“, suteikta paslauga – „krovinio pervežimas pagal užsakymą“ ir nurodytas konkretus užsakymo numeris.

Teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus, kad išrašydama ieškovė PVM sąskaitas faktūras nurodydavo tokią suteiktą paslaugą, kokios prašydavo nurodyti atsakovė. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje 7 punktas imperatyviai nurodo, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis.

Atsižvelgiant į tai bei į PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teismui abejonių kelią ieškovės atstovo teiginiai, kad į PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – ieškovė įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, kas gali būti vertinama net kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. Teismas šią ieškovės nurodytą aplinkybę nagrinėjamu atveju vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.

Kaip įrodymus savo reikalavimams pagrįsti abi šalys į bylą teikė CMR važtaraščių kopijas.

Iš atsakovės su tripliku lietuvių kalba pateikto važtaraščio formos matyti, kad 16 langelyje „vežėjas“ yra nurodytas UAB „Lineksas“ rekvizitai. 23 langelyje „vežėjo parašas ir spaudas“ taip pat UAB „Lineksas“ rekvizitai, spaudas ir vairuotojo parašas. Teismas pažymi, nors dalis važtaraščių pateikti rusų ir vokiečių kalbomis, teismui nagrinėjamu atveju reikšmę turi tik 16 ir 23 važtaraščių grafos, kuriose nurodytas UAB „Lineksas“ rekvizitai ir vairuotojų parašai.

Ieškovės į bylą pateiktas CMR važtaraštis (duomenys neskelbtini) 23 langelyje „vežėjo“ parašas ir antspaudas taip pat nurodyta UAB „Lineksas“, nors pirminis vežėjas 16 langelyje ir yra nurodytas UAB „Meidovis“.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, kad kiekvienas vairuotojas turi tokį spaudą, kuriuo pasirašinėja ant CMR važtaraščių. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat paneigia ieškovės argumentus, kad ji išnuomojo transporto priemonę su vairuotoju ir jokio krovinių vežimo nevykdė. Pateikti CMR važtaraščiai patvirtina, kad krovinius vežę vairuotojai pasirašinėjo UAB „Lineksas“ vardu.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad byloje nebuvo pateikta krovinių vežimo sutarčių originalai. Ieškovei abejojant pateiktų sutarčių originalumu, teismas į bylą pateiktų krovinių vežimo sutarčių nevertina.

Byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad ieškovei 2014 m. vasario 7 d. yra išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį.

Byloje pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įtariamojo apklausos protokolas. Iš pateikto protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 29 d. A. T. duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodė, kad nuo 2019 metų vasario atstovavo savo sutuoktinės L. T. UAB „Lineksas“, sudarant žodines sutartis dėl tarptautinių krovinių pervežimo su UAB „Meidovis“ direktoriumi J. Č. Pažymėjo, kad bendrovė teikė krovinių pervežimo paslaugas, o J. Č. vadovaujama įmonė ieškojo krovinių užsienyje, organizuoja pervežimo detales, sudarinėjo sutartis. UAB „Lineksas“ išrašydavo sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, o UAB „Medidovis“ pervesdavo lėšas. Tuo pat laikotarpiu vyko derybos dėl UAB „Lineksas“ akcijų pardavimo UAB „Meidovis“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Meidovis“ nesumokėjo ir už tam tikrus atskirus krovinių pervežimus iki 2019 m. gegužės 7 d. (ieškinio 3 lapas, 5 pastraipa).

Byloje pateiktas A. T. siųstas elektroninis laiškas J. Č., kuriuo jis teiraujasi „kokiai sumai ir už kokius užsakymus išrašyti sąskaitą“.

Į bylą taip pat pateiktas UAB „Lineksas“ atstovo advokato Mindaugo Šimkūno 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipimasis į UAB „Meidovis“, iš kurio matyti, kad UAB „Linekas“ save įvardija „vežėju“, o UAB „Meidivis“ – „ekspeditoriumi“. Pagal CK 6.824 straipsnio 3 dalį, krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad tarp atsakovės ir trečiųjų asmens buvo sudaromos ekspedijavimo sutartys, kadangi pagal minėta CK normą ekspedijavimo sutartis apima ir tuos santykius, kai ekspeditorius ne pats teikia paslaugas, o jas organizuoja.

Ieškovė 2022 m. vasario 24 d. (DOK-34680) į bylą pateikė pervežimo paslaugų draudimo polisą (duomenys neskelbtini). Iš pateikto poliso matyti, kad draudimo objektas – vežėjo kelių transportu ir ekspeditoriaus civilinė atsakomybė. Tai, kad minėtu draudimo polisu buvo apdrausta tiek ieškovės, tiek atsakovės civilinė atsakomybė, neduoda pagrindo išvadai, kad UAB „Meidovis“ pats vykdė krovinių vežimo veiklą, su ieškove sudaręs transporto priemonių teikiant vairavimo paslaugas ir techninės priežiūros paslaugas. Ieškovės pateiktą įrodymą galima vertinti, kad buvo apdrausta ekspeditoriaus (UAB „Meidovis“) ir vežėjo (UAB „Lineksas“) civilinė atsakomybė, nors pačiame draudimo polise neįvardinta, kuri įmonė yra vežėjas, o kuri ekspeditorius.  Tačiau šį įrodymą vertinant kartu su pačios ieškovės atstovo į bylą pateiktu 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipimusi, teismas daro būtent tokią išvadą.

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 40 punktą). Taigi, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankami daryti išvadą, jog šalis siejo transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas ir atsakovė buvo įsipareigojusi nuvažiuoti ne mažiau kaip 10 000 km per mėnesį ir mokėti 1 Eur už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė atsakovei teikė krovinių vežimo paslaugas.

Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė teigė, kad šalys nuolat bendradarbiavo, kad atsakovė buvo išnuomojusi ieškovei vilkiko puspriekabę, buvo sudarytas tam tikras susitarimas, kuriuo remiantis atsakovės darbuotojai vairavo ieškovei priklausančias transporto priemones, atsakovė už šias paslaugas išrašydavo ieškovei PVM sąskaitas faktūras. Kadangi reikalavimų susijusių su šiomis suteiktomis paslaugomis nė viena iš šalių nereiškė, šių aplinkybių neginčijo, teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Byloje nustatyta, kad už suteiktas paslaugas šalys viena kitai išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Su ieškiniu ieškovė pateikė 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. birželio 18 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktus. Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. taip pat nurodė, kad įmonės sudarydavo skolų suderinimo aktus už viena kitai suteiktas paslaugas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras. 

Ieškovė sutinka ir neginčija į bylą pateiktų 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 13 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų. Tačiau prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. birželio 18 d. pačios ieškovės direktorės L. T. pasirašytą tarp UAB „Lineksas“ ir UAB „Meidovis“ tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą.

Prašydama pripažinti šį aktą negaliojančiu ieškovė remiasi teismų praktika dėl vienašalio reikalavimo įskaitymo ginčijimo.

Teismas pažymi, kad precedento kaip teisės aiškinimo taisyklės taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų), bet konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Ieškovės nurodomose nutartyse kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė savo pačios atlikto įskaitymo tuo pagrindu, kad nėra visų CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų, ginčyti negali. Kaip minėta, ieškovės nurodytoje teismų praktikoje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitos šalies atlikto įskaitymo kaip vienašalio sandorio pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pati sudarė sandorį, sandorį pasirašė ieškovės direktorė. Ieškovės atstovai teigė, kad ieškovė neturėjo valios pasirašyti, kad tarpusavio įskaitymų aktą pasirašė manydama, kad atsakovė atsiskaitys, kad sandoris iš esmės neatitiko ieškovės valios. Teismas pažymi, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė sandorio CK 1.90 straipsnio pagrindu neginčijo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta ieškovės reikalavimą.

Dėl teismo atskirosios nutarties

Byloje buvo pateiktos 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. sausio 22 d., krovinio pervežimo sutarčių kopijos.

Sutarčių kopijas teismui su tripliku 2020 m. rugsėjo 8 d. per EPP sistemą pateikė atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys. Ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose pabrėžė, kad teismas turėtų svarstyti klausimą kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgu pradėjimo.

Teismas pažymi, kad atskirąją nutartį teismas priima savo iniciatyva, reaguodamas į nagrinėjant civilinę bylą išaiškintus teisėtumo (civilinės, baudžiamosios, administracinės ir kitų teisės normų) pažeidimus ir esminius valstybės institucijų, įstaigų, kitų organizacijų, valstybės ar savivaldybių tarnautojų darbo trūkumus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė įrodymus, kurie jos nuomone turėjo ryšį su nagrinėjama byla. Teismas šioje byloje šių įrodymų netyrė ir nevertino. Atsakovė ne kartą bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dokumentų originalų neturi. Pažymėtina ir tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirąją nutartį, turi tik teisę atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes, sudarančias pagrindą ją priimti. Teismas nagrinėjamu atveju atkreipia ieškovės dėmesį, kad, manydama, kad proceso dalyviai, teikdami į bylą įrodymus, juos suklastojo ar galimai kitaip pažeidė jų teises, turi teisę patys kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir ginti savo galimai pažeistas teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 6 000,63 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 6 000,63 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje patirta 29,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 150, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“, j. a. k. 303143483, 6 000,63 Eur (šešis tūkstančius eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lineksas“, j. a. k. 134611259.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lineksas“, j. a. k. 134611259, 29,52 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Agnė Stankevičienė