Baudžiamoji byla Nr. 2K–177/2006 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant L. Baužienei,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
gynėjams advokatams J. Stepanovui ir I. Brazlauskui,
išteisintiesiems V. J. ir J. A. K.
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; taip pat šiuo nuosprendžiu išteisinti J. A. K., N. J., S. B., neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjų advokatų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
V. J. Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki rugsėjo mėn. 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kelmės raj., Naudvario k., Kelmės rajono invalidų draugijos patalpose, turėdamas tikslą užvaldyti A. Š. turtą, dviejų susitikimų su ja metu melagingai nurodė, kad jo pažįstama Tauragės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) ekspertė gydytoja J. G. už 500 Lt kyšį gali padėti A. Š. neterminuotai nustatyti antrą invalidumo grupę, siūlė A. Š. nuvežti į Tauragės MSEK ir padėti už 500 Lt kyšį gauti antrą invalidumo grupę. Po to 2003 m. rugsėjo 3 d. 15 val. 55 min. ir rugsėjo 4 d. 14 val. 15 min. telefoninių pokalbių su A. Š. metu ir 2003 m. rugsėjo 15 d. 9 val. susitikimo su A. Š., įvykusio Kelmės raj., Naudvario k., Kelmės rajono invalidų draugijos patalpose, metu, papildomai melagingai nurodė nukentėjusiajai, kad ekspertė J. G. ne už 500, o už 1000 Lt kyšį gali padėti A. Š. neterminuotai nustatyti antrą invalidumo grupę, siūlė nukentėjusiąją nuvežti į Tauragės MSEK ir padėti už 1000 Lt kyšį gauti antrą invalidumo grupę. A. Š. sutikus su pasiūlymu, V. J. 2003 m. rugsėjo 8 d., apie 6 val. 40 min., Tauragėje, (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiosios A. Š. 1000 Lt kaip tariamą kyšį, skirtą perduoti gydytojai J. G., ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą 1000 Lt vertės turtą, priklausantį A. Š.
J. A. K., N. J., S. B. Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteisti už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-308-03 būdami liudytojai ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių skyriaus patalpose, esančiose Šiauliuose, Vilniaus g. 140, melagingai parodė, atitinkamai: J. A. K. – 2003 m. lapkričio 23 d. apklausos, 2004 m. sausio 28 d. papildomos apklausos, 2004 m. sausio 28 d. akistatos su liudytoja J. Š. ir nukentėjusiąja A. Š., 2005 m. sausio 10 d. papildomos apklausos metu; N. J. –2003 m. lapkričio 23 d. apklausos, 2004 m. sausio 28 d. papildomos apklausos, 2004 m. sausio 28 d. akistatos su nukentėjusiąja A. Š. ir akistatos su liudytoja J. Š., 2005 m. sausio 13 d. papildomos apklausos metu; S. B. – 2003 m. lapkričio 6 d. apklausos, 2004 m. sausio 28 d. papildomos apklausos, 2004 m. sausio 28 d. akistatos su liudytoja J. Š. ir 2005 m. sausio 13 d. papildomos apklausos metu bei 2003 m. gruodžio 19 d. Kelmės raj. policijos komisariato patalpose, esančiose Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 62, akistatos su nukentėjusiąja A. Š. metu, kad kartu su V. J., A. Š. ir J. Š. 2003 m. rugsėjo 18 d., apie 9–10 val., Kelmės raj., Naudvario k., Kelmės rajono invalidų draugijos patalpose, įvykusiame susirinkime neaptarinėjo invalidumo grupės nustatymo A. Š. už V. J. tariamai perduotą 1000 Lt kyšį gydytojai J. G. aplinkybių ir šiame susirinkime nedalyvavo.
Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu išteisino V. J. dėl sukčiavimo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį jam grindė nukentėjusiosios abejonėmis, samprotavimais ir prielaidomis, o kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, nėra. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisinti J. A. K., S. B. ir N. J., neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; teismas akcentavo, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyti kiekvieno iš jų nusikalstami veiksmai, o apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas nepatikimais ir nepakankamais įrodymais.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti 2005 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir palikti galioti 2005 m. birželio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vertino įrodymus atsietai vienas nuo kito, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, padarė deklaratyvias ir prieštaringas išvadas – tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį.
Skunde pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas, A. Š. parodymuose įžvelgęs abejonių ir asmeninių samprotavimų dėl 1000 Lt perdavimo V. J. aplinkybių, padarė išvadą, kad V. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, o yra nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnyje, požymių, tačiau nenurodė, kuriuos konkrečiai A. Š. parodymus vertino kaip prielaidas ir dėl kokių motyvų atmetė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. Š. įrašyti pokalbiai su V. J. ir Invalidų draugijos nariais nepatvirtina V. J. kaltės dėl 1000 Lt pasisavinimo, nes nukentėjusioji tik abejoja, ar visus kyšiui skirtus pinigus V. J. atidavė J. G. Teismo kolegija deklaratyviai konstatavo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas nevertino dalies Valstybinės MSEK išvadų, tačiau ir pats nepateikė šių išvadų motyvuoto vertinimo.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes pateikė išankstinį subjektyvų įrodymo vertinimą, įtvirtino vienos įrodymų rūšies – ikiteisminio tyrimo įstaigų betarpiškai surinktų įrodymų pranašumą prieš kitus įrodymus, nepagrįstai atmetė J. Š. padarytą garso įrašą kaip įrodymą baudžiamojoje byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad garso įrašas gali būti sumontuotas todėl, kad dalis jo yra ištrinta suinteresuotos proceso dalyvės – A. Š. iniciatyva, tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais įrodymais, nes jų byloje nėra. Taip pat kolegija neįvertino aplinkybės, kad liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateikė dvi garso kasetes su įrašais, kurios buvo pateiktos fonoskopinei ekspertizei; iš ekspertizės akto matyti, kad viename iš tyrimui pateiktų įrašų yra fiksuoti trynimo požymiai, o kitame jų nėra. Taip pat teismo išvada, kad garso įrašas yra neištisinis, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, neatmetė pirmosios instancijos teismo pateikto fonoskopinės ekspertizės akto išvadų vertinimo. Iš fonoskopinės ekspertizės akto matyti, kad garso signalo iškraipymus lėmė BVĮS sistemos veikimas. Taip pat teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad didžiausią reikšmę turinti įrašo dalis yra ištisinis garso įrašas.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo J. A. K., N. J., S. B. pareikštuose kaltinimuose nurodytą įrodinėtiną aplinkybę, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. Kelmės rajono invalidų draugijos patalpose įvyko A. Š., J. Š., V. J., J. A. K., N. J., S. B. susirinkimas bei nepagrįstai preziumavo, kad visi Kelmės raj. invalidų draugijos patalpose vykstantys susirinkimai yra vertintini kaip Kelmės rajono invalidų draugijos susirinkimai, kurie privalo būti protokoluojami. Nepagrįstas teiginys, kad nesant protokolo, nėra juridinio pagrindo teigti, kad įvyko susirinkimas, numatytas kaltinime.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai netaikė BPK 324 straipsnio 6 dalies. Jis, padaręs išvadą, kad fonoskopinės ekspertizės aktu nenustačius liudytojos J. Š. pateikto garso įrašo padarymo laiko ir vietos, nepaneigti nuteistųjų parodymai, jog šie pokalbiai buvo įrašyti ne 2003 m. rugsėjo 18 d., taip išreiškė poziciją, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai atliko įrodymų tyrimą, pats nesiėmė priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti ir nepaskyrė papildomos fonoskopinės ekspertizės.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Nustatęs, kad iš pateiktų garso įrašų galima daryti prielaidą, kad nuteistieji aptarinėjo A. Š. bei V. J. veiksmus, A. Š. neteisėtu būdu siekiant gauti invalidumo grupę, teismas padarė išvadą, kad nenurodant kaltinime kiekvieno nuteistojo veiksmo, t. y. kaip pasireiškė aptarinėjimas, kokie betarpiškai pasakyti žodžiai jau reiškia aptarimą, nėra pagrindo pripažinti J. A. K., N. J., S. B. padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacine tvarka apskųstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas ne visiškai laikantis nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos nuosprendyje atskiri įrodymai analizuojami nepakankamai išsamiai, nėra sisteminio byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau dėl šių trūkumų nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė tokius BPK pažeidimus, kurie lemtų nuosprendžio naikinimą ar keitimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad įtarimo keitimas ikiteisminio tyrimo metu bei kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie ikiteisminio tyrimo šališkumą. Pranešimo apie įtarimą turinys, įtarimo pareiškimo momentas, įtarimų nereiškimas tam tikriems asmenims savaime nerodo šiuos veiksmus atliekančių pareigūnų šališkumo net ir tuo atveju, kai nurodytų veiksmų pagrįstumas ar atlikimo tvarka kelia abejonių. Pareigūnų šališkumas gali būti konstatuojamas tik nustačius bent vieną iš BPK 58 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl iš Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini teiginiai apie ikiteisminio tyrimo šališkumą.
Nepaisant paminėtų trūkumų, apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį yra pagrįstas. Kasacinis skundas negali būti tenkinamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, nei vieno iš kaltinamųjų pagal kaltinamajame akte suformuluotus kaltinimus nėra pagrindo pripažinti kaltu, todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra teisingas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui byloje galėtų būti priimamas kitoks sprendimas, nes naujų įrodinėjimo galimybių pagal byloje pareikštus kaltinimus nėra.
Dėl išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
Nagrinėjamoje byloje, remiantis tiriant ir nagrinėjant bylą surinktais duomenimis, priklausomai nuo įrodymų vertinimo rezultatų galėjo būti daroma viena iš dviejų išvadų: 1) kad V. J. padarė veiką, numatytą BK 226 straipsnyje arba 2) kad V. J. jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Įtarimų ir kaltinimų reiškimas V. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes pripažįstant, kad V. J. gavo pinigus iš A. Š., remiantis iš esmės tais pačiais duomenimis, turėtų būti daroma ir išvada, kad V. J. tuos pinigus ar bent jau jų dalį perdavė kitam asmeniui. Apie tokią veiksmų seką galima spręsti iš A. Š. ir J. Š. parodymų, A. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kitų įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino kaltinančiais V. J. Teigti, kad V. J. įvykdė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, t. y. iš A. Š. įgijo pinigus savo naudai, nėra pagrindo. Toks byloje esančių duomenų vertinimas yra nenuoseklus, nelogiškas. Nagrinėjamoje byloje pinigų įgijimo faktas apgaulės būdu beveik neįrodinėtas, išskyrus A. Š. abejonių, jog V. J. galėjo perduoti ne visus pinigus, užfiksavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad įrodymų nesurinkimas, jog V. J. perdavė pinigus kitam asmeniui, leidžia spręsti apie V. J. veiksmų atitikimą BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijai. Neįrodymas, kad asmuo padarė vieną nusikaltimą (nagrinėjamu atveju numatytą BK 226 straipsnyje), nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tas asmuo padarė kitą nusikaltimą (nagrinėjamu atveju numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje). Toks įrodinėjimo būdas yra ydingas. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tuo, kas yra įrodyta, o ne tuo, kas neįrodyta.
Dėl išteisinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį
Byloje surinktų duomenų nepakanka J. A. K., N. J., S. B. pripažinti kaltais padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Įrodinėjant kaltinimo dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo pagrįstumą yra surinkta kaltinančių duomenų (A. Š., J. Š. parodymai, J. Š. padarytas garso įrašas ir kt.), tačiau yra ir V. J., J. A. K., N. J., S. B. parodymai, kuriais neigiamas pokalbio apie pinigų mokėjimo, siekiant gauti invalidumo grupę, faktas. Esant tokiai situacijai, kai keturi iš šešių asmenų neigia įvykus jų tarpusavio pokalbį, daryti išvadą, kad tam tikro turinio pokalbis įvyko, galima tik turint patikimų argumentų, paneigiančių nepripažįstančių pokalbio fakto asmenų teiginius. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad susirinkimo protokolo nebuvimas leidžia teigti, kad jokio susirinkimo nebuvo. Įmanoma situacija, kad protokolas apie neformaliai vykstantį susirinkimą ar susitikimą yra nerašomas. Tačiau net pripažįstant nepagrįstu ir pašalinant šį išteisinamojo nuosprendžio priėmimo argumentą, negali būti daroma išvada, jog J. A. K., N. J., S. B. išteisinti nepagrįstai, padarant BPK pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų padaryti neabejotiną išvadą, kad proceso metu buvo duodami melagingi parodymai. J. Š. padarytame garso įraše užfiksuota informacija nėra patikimas įrodymas, nes įrašas padarytas netaikant BPK normų, užfiksuotų kalbos signalų kokybė nepakankama, įrašas neištisinis. Dėl šių priežasčių jis nelaikytinas J. A. K., N. J., S. B. kaltės įrodymu, nes įrašytos informacijos patikimumas kelia abejonių, informacijos neįmanoma patikrinti, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalis. Baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės vertinamos traukiamų baudžiamojon atsakomybės asmenų naudai. Pašalinti šių abejonių neįmanoma – nėra jokios tikimybės, kad skiriant naujas fonoskopines ekspertizes galėtų būti gaunami kokie nors reikšmingi bylai duomenys ar kad kaltinamajame akte patikslinus kaltinimą ir bylą iš naujo perdavus į teismą kaltinimo teiginius būtų galima pripažinti įrodytais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Alvydas Pikelis
Gintaras Goda