Civilinė byla Nr. e2-1163-798/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00060-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;
3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos J. V. prašymas dėl 6 037,50 Eur dydžio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios viešosios įstaigos Teisės ir psichologijos instituto nemokumo (bankroto) byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-214-425/2023 iškėlė bankroto bylą atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Teisės ir psichologijos institutui; paskyrė nemokumo administratore Rasą Židonytę; be kita ko, išaiškino atsakovės kreditoriams teisę per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pareikšti reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratorei (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 19 d.). Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtino nemokumo administratorės neginčytą bankrutuojančios VšĮ (toliau – BVšĮ) Teisės ir psichologijos instituto kreditorių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas teismo vėlesnėmis nutartimis. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi, be kita ko, leido vykdyti atsakovės BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto procesą supaprastinta tvarka (įsiteisėjo 2023 m. liepos 19 d.).
2. Pareiškėja J. V. pateikė atsakovės nemokumo administratorei prašymus: i) BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje patvirtinti finansinį reikalavimą, sudarantį: 2 690,19 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2022 m., 6 037,50 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. ir 3 622,50 Eur išeitinę kompensaciją; ii) paskaičiuoti delspinigius, iii) patikslinti (pakeisti) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) nustatytus duomenis apie J. V. atleidimą iš darbo VšĮ Teisės ir psichologijos institute datą.
3. Atsakovės nemokumo administratorė neprieštaravo dėl pirmos eilės kreditorės J. V. 3 541,62 Eur dalies reikalavimo, kurį sudaro 1 854,84 Eur darbo užmokestį už 2022 m., 1 163,25 Eur nepanaudotų atostogų kompensaciją ir 523,53 Eur išeitinę kompensaciją, patvirtinimo atsakovės BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje.
4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtino pirmos eilės kreditorės J. V. 3 541,62 Eur (1 854,84 Eur darbo užmokestis už 2022 m. + 1 163,25 Eur nepanaudotų atostogų kompensacija + 523,53 Eur išeitinė kompensacija) dalį reikalavimo; likusios reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi pašalino iš BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje patvirtinto pirmos eilės kreditorių sąrašo kreditorę J. V. dėl jai išmokėtų 3 541,62 Eur Garantinio fondo lėšų (reikalavimo patenkinimo) (įsiteisėjo 2023 m. spalio 27 d.).
6. Pareiškėja J. V. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo ir įrodymų dėl ginčijamos 6 037,50 Eur reikalavimo dalies.
7. Atsakovės BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto nemokumo administratorė prašė netvirtinti J. V. pareikštos 6 037,50 Eur reikalavimo dalies.
8. Nurodė, kad 6 037,50 Eur reikalavimas nepagrįstas, kadangi atsakovė nuo 2023 m. sausio 1 d. veiklos nevykdė; J. V. valstybinio socialinio draudimo pabaiga konstatuota 2023 m. sausio 1 d. ir nėra įrodymų, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo J. V., ėjusi administratorės pareigas, atliko kokius nors darbus BVšĮ Teisės ir psichologijos institute.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. V. prašymo patvirtinti 6 037,50 Eur dydžio reikalavimą atsakovės BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. V. prašė patvirtinti 6 037,50 Eur reikalavimą, kurį, pareiškėjos paaiškinimu, sudaro 2023 m. sausio–gegužės mėnesiais nesumokėtas darbo užmokestis.
11. Teismas akcentavo, jog BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja (ir kiti darbuotojai, pvz., direktorė I. S., administratorė A. T.) 2023 m. sausio–gegužės mėnesiais atliko BVšĮ Teisės ir psichologijos institute kokias nors darbo funkcijas. J. V. nenurodė, kur ir kokias darbo funkcijas vykdė. Be kita ko, bankroto byloje yra pareikštas nemokumo administratorės prašymas pripažinti BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankrotą tyčiniu, motyvuojant, jog realios veiklos nevykdžiusi viešoji įstaiga gaudavo pajamas iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o atsakovei bankrutavus – iš Garantinio fondo. Pareiškėja J. V. 2022 m. sausio 28 d. pradėjo dirbti VŠĮ Teisės ir psichologijos institute administratorės pareigose ir pareiškėjos valstybinis socialinis draudimas baigėsi 2023 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) iniciatyva. VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu konstatuota, jog VšĮ Teisės ir psichologijos institutas veiklos nevykdo nuo 2023 m. sausio 1 d. Atsakovės bankroto byloje nustatyta, kad pareiškėjos darbo teisiniai santykiai nutrūkę, todėl nebuvo galimybės deklaruoti jos valstybinio socialinio draudimo pabaigos, kuri buvo nustatyta VSDFV (nuo 2023 m. sausio 1 d.). Pareiškėja nuo 2023 m. sausio 1 d. (socialinio draudimo pabaigos) nesikreipė nei į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo ginčų komisija), nei į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija), nei VSDFV, nei į nemokumo administratorę dėl galimai neteisingos informacijos paskelbimo. Atsakovės nemokumo administratorė nurodė, kad buvusiai darbuotojai J. V. nuo darbo teisinių santykių BVšĮ Teisės ir psichologijos institute pradžios (2020 m.) kiekvieną mėnesį nebuvo visiškai išmokėtas darbo užmokestis, tačiau ji nesikreipė į BVšĮ Teisės ir psichologijos institutą, Darbo ginčų komisiją ir (ar) teismą dėl likusio darbo užmokesčio priteisimo.
12. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
13. Teismas konstatavo, kad nuo 2022 m. sausio mėn. kiekvieną mėnesį neišmokant darbo užmokesčio dalies, o nuo 2023 m. sausio mėn. visai nemokant darbo užmokesčio, pareiškėja (darbuotoja) J. V. turėjo teisę per tris mėnesius kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl netesybų sumokėjimo, taip pat į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei VšĮ Teisės ir psichologijos institutui. Kadangi pareiškėja to nedarė, teismas nusprendė, kad pareiškėja pati nevertino, jog po 2023 m. sausio 1 d. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.
14. Teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti pareiškėjos J. V. prašymą patvirtinti 6 037,50 Eur reikalavimą BVŠĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje. Atsakovės nemokumo byloje nustatyta, jog BVŠĮ Teisės ir psichologijos institutas nuo 2023 m. sausio 1 d. veiklos nevykdė ir pareiškėja nepateikė teismui paaiškinimų arba įrodymų apie jos realiai vykdytas darbo funkcijas ginčo laikotarpiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėja J. V. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje patvirtinti kreditorės J. V. 6 037,50 Eur dydžio reikalavimą. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
15.1 . Apeliantei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, todėl J. V. prašė nemokumo administratorės padėti suskaičiuoti delspinigius bei kitas prašomas patvirtinti sumas, tačiau administratorė padėti atsisakė. Apeliantė yra kvalifikuota darbuotoja, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau nėra teisininkė, sugebanti tinkamai rengti prašymus Darbo ginčų komisijai ir teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio, suskaičiuoti finansinio reikalavimo dydį.
15.2 . Nemokumo administratorė neišsiaiškino aplinkybių dėl apeliantės darbo funkcijų, veiklos BVšĮ Teisės ir psichologijos institute. Administratorės pareigas ėjusi darbuotoja būtų perdavusi įstaigos įrangą, biuro raktus, raštvedybos, apskaitos dokumentus.
15.3 . Apeliantės valstybinis socialinis draudimas baigėsi 2023 m. sausio 1 d. VSDFV iniciatyva (sprendimu, kuriuo konstatuota, kad BVŠĮ Teisės ir psichologijos instituto veiklos nevykdo nuo 2023 m. sausio 1 d.), tačiau 2023 m. sausio –balandžio mėnesiais apeliantė dirbo BVšĮ Teisės ir psichologijos institute ir buvo apdrausta socialiniu draudimu, todėl negalėjo gauti išmokų ir kitų pajamų iš VSDFV, savivaldybės administracijos ir kt. Susiklostė situacija, kai apeliantė negavo darbo pajamų iš BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto ir buvo užkirsta galimybė pasinaudoti socialinėmis garantijomis, gauti šildymo kompensaciją, kitas išmokas. Toks elgesys su vidutinio sunkumo neįgalumą turinčiu asmeniu yra neteisėtas ir diskriminuojantis.
15.4 . Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį apeliantė dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2023 m. sausio mėn. turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 3 mėn., t. y. nuo 2023 m. sausio1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. (skaičiuojant terminą nuo 2023 m. vasario 15 d. darbo sutartyje sulygto termino). 2023 m. gegužės 15 d. apeliantė neturėjo teisės kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nes atsakovei buvo iškelta bankroto byla ir Darbo ginčų komisija tokių bylų negali nagrinėti.
15.5 . J. V. nežinojo apie VSDFV Panevėžio skyriaus priimtą 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą, kurio pagrindu buvo atleista iš BVŠĮ Teisės ir psichologijos instituto atbuline data (nuo 2023 m. sausio 1 d.). Apeliantė buvo kreipėsi į VSDFV, kuri atsakė, kad duomenis turi ištaisyti BVšĮ Teisės ir psichologijos institutas.
15.6 . Apeliantei dirbti reikėjo tik 2023 m. sausio 2–6 dienomis. 2023 m. sausio mėn. direktorė paprašė J. V. išeiti iš darbo savo noru, apeliantė kreipėsi dėl konsultacijos į Darbo inspekciją, iš kurios sužinojo, kad darbuotojas neprivalo rašyti prašymo atleisti savo noru, gali dirbti, jeigu darbdavys neturi darbuotojui darbo, gali skelbti prastovą arba atleisti iš darbo kitais pagrindais.
15.7 . Kreditorė neturėtų įrodinėti savo vykdytų funkcijų (darbų) BVšĮ Teisės ir psichologijos institute 2023 m. sausio–balandžio mėnesiais, kadangi buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu darbdavys įsipareigojo darbuotojai J. V. mokėti darbo užmokestį už darbą, o jeigu jo nėra – skelbti prastovą arba atleisti iš darbo, išmokant išeitines išmokas.
15.8 . Apeliantė prašė nemokumo administratorės pakeisti atleidimo datą iš 2023 m. sausio 1 d. į 2023 m. balandžio 19 d. J. V. atleista iš darbo atbuline data, todėl negavo darbo užmokesčio ir negalėjo gauti socialinių išmokų, paramos. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, todėl apeliantė prašo Lietuvos apeliacinio teismo išspręsti klausimą dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo.
15.9 . Skundžiama teismo nutartis nebuvo įteikta asmeniškai apeliantei. J. V. savo pašto dėžutėje rado atplėšą voką su skundžiama teismo nutartimi. Jeigu kažkas pasirašė už apeliantę dėl šio procesinio dokumento įteikimo, J. V. prašo teismo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Teismo procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami J. V., o buvo siunčiami ir galimai įteikinėti J. M.. Suradusi pašto dėžutėje teismo procesinius dokumentus ir su jais susipažinusi, apeliantė nedelsdama kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą ir iš naujo išnagrinėti pateiktą finansinį reikalavimą, arba atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.
2 Atsakovė VšĮ Teisės ir psichologijos institutas, atstovaujama nemokumo administratorės R. Židonytės, atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
16.1 . Nemokumo administratorė elektroniniu paštu gavo apeliantės reikalavimą dėl 2 690,19 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m., 6 037,50 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2023 m., 3 622,50 Eur išeitinės kompensacijos, taip pat prašymus apskaičiuoti delspinigius nuo nesumokėtų sumą bei patikslinti atleidimo datos duomenis. Nemokumo administratorė el. paštu kreipėsi į apeliantę dėl informacijos patikslinimo – pateikti duomenis, už kurį 2022 m. laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, tačiau atsakymo nesulaukė. Patikrinusi VšĮ Teisės ir psichologijos instituto banko sąskaitos išrašus, VSDFV pateiktas deklaracijas apie priskaičiuotus darbo užmokesčius, nemokumo administratorė nustatė, jog. J. V. 2022 m. nebuvo išmokėta 1 854,84 Eur darbo užmokesčio dalis, nes buvo suskaičiuota išmokėti 1 431,10 Eur, o išmokėti tik 9 576,26 Eur. Šios sumos nemokumo administratorė neginčijo ir teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-214-425/2023 ši finansinio reikalavimo dalis buvo patvirtinta. Dėl 835,35 Eur (2 690,19 Eur - 1 854,84 Eur) neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m. atskirajame skunde nepasisakyta ir įrodymų nepateikta.
16.2 . Nemokumo administratorė nesutiko su neįrodyto 6 037,50 Eur dydžio reikalavimo (2023 m. sausio–gegužės mėnesių neišmokėto darbo užmokesčio priteisimu) tvirtinimu. Apeliantė neneigia, kad 2023 m. sausio mėn. realiai nedirbo BVŠĮ Teisės ir psichologijos institute, jokių pareigų (pasak apeliantės, nebuvo darbo) neatliko. Taigi, patvirtino aplinkybę, kad BVšĮ Teisės ir psichologijos institutas nuo 2023 m. sausio mėn. nevykdė veiklos, kaip konstatuota VSDFV sprendimu. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad neturi pareigos įrodinėti atliktų darbų (funkcijų). Priešingai, kreditorei kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. pagrįsti atliktą darbą nuo 2023 m. sausio 1 d. Nei nemokumo administratorei, nei į bylą, nei VSDFV nepateikti duomenys apie apeliantės darbą BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto nuo 2023 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo ir (arba) apie vadovų pavedimu apeliantės atliktus kokius nors darbus. Darbo užmokestis darbuotojams mokamas už atliktą darbą, tačiau apeliantė nurodo, jog nedirbo. J. V. atsakovės bankroto procese jokių veiksmų (darbo funkcijų) neatliko.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl 6 037,50 Eur reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo
17. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantė (buvusi darbuotoja) J. V. prašė atsakovės BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto nemokumo (bankroto) byloje patvirtinti 12 350,19 Eur dydžio reikalavimą, kurį sudarė: 2 690,19 Eur neišmokėtas darbo užmokestis už 2022 m., 6 037,50 Eur neišmokėtas darbo užmokestis už 2023 m. ir 3 622,50 Eur išeitinė kompensacija. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtino pirmos eilės kreditorės J. V. 3 541,62 Eur dydžio reikalavimą, kurį sudaro: 1 854,84 Eur darbo užmokestis už 2022 m., 1 163,25 Eur už nepanaudotas atostogas ir 523,53 Eur išeitinė kompensacija. Kreditorė J. V. (kiti kreditoriai) ir nemokumo administratorė neteikė atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalies, kuria nebuvo patvirtinta kreditorės J. V. 835,35 Eur reikalavimo, t. y. neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m., dalis (apeliantės prašyta patvirtinti 2 690,19 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m. suma - teismo patvirtinta 1 854,84 Eur neišmokėta darbo užmokesčio už 2022 m. suma). Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir šia teismo nutartimi patvirtintas kreditorės J. V. 3 541,62 Eur dydžio reikalavimas patenkintas iš Garantinio fondo lėšų. Todėl atsakovės nemokumo administratorė nepagrįstai teigia, kad atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovės bankroto byloje tvirtinti J. V. 6 037,50 Eur dydžio reikalavimą, nepasisakyta dėl 835,35 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m. reikalavimo dalies ir nepateikti įrodymai. Klausimas dėl 835,35 Eur reikalavimo netvirtinimo yra išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ir nėra apeliacijos dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties objektas.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria atsakovės BVŠĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje nepatvirtinta pareiškėjos J. V. 6 037,50 Eur reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2023 m. sausio–gegužės mėnesius dalis, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama nemokumo (bankroto) administratoriaus pozicija dėl kreditorių reikalavimų, jų (kreditorių) reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
20. Apeliantės reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių. DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Individualaus darbo ginčo šalimis yra darbdavys, o kita šalis gali būti: esamas darbuotojas, buvęs darbuotojas, teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas turintis asmuo, tačiau visais nurodytais atvejais ginčai turi būti sprendžiami DK nustatyta darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka, t. y. pirmiausia dėl ginčo nagrinėjimo kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu – į teismą (DK 220 straipsnis).
21. Apeliantė savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis nesinaudojo iki bankroto bylos iškėlimo darbdavei, t. y. nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl nemokėto darbo užmokesčio. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad nebuvo (nėra) iškeltų bylų pagal ieškovės J. V. ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio (arba su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų) priteisimo iš atsakovės BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto.
22. Teismų praktikoje suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė darbo bylose, kai sprendžiamas darbuotojo atlyginimo už atliktą darbą sumokėjimo klausimas. Kadangi įstatymas nustato pareigą darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712/2009). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto byla ir paskiriamas administratorius, įmonę kaip darbdavį atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorės pozicija – nuo 2023 m. sausio 1 d. VšĮ Teisės ir psichologijos institutas veiklos nevykdė, apeliantė nedirbo (dirbti negalėjo) ir nėra duomenų apie nuo 2023 m, sausio 1 d. mokėtą darbo užmokestį; J. V. socialinis draudimas pasibaigė 2023 m. sausio 1 d.
24. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Tačiau pažymėtina ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178, 182 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015)
25. Pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus (aiškinosi ginčijamo reikalavimo tvirtinimui reikšmingas aplinkybes). Apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytas tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
26. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo 2023 m. vasario 28 d. kreipėsi VšĮ Teisės ir psichologijos instituto direktorė ir ieškinyje nurodė, kad atsakovė tapo nemokia dėl pandemijos ir su ja susijusių suvaržymų, kurie prasidėjo jau 2020 m. pradžioje. Kreditoriams buvo teikiamas siūlymas vykdyti Teisės ir psichologijos institutas bankroto procesą ne teismo tvarka, buvo sušauktas 2023 m. vasario 17 d. VšĮ Teisės ir psichologijos instituto kreditorių susirinkimas (kuriame dalyvavo ir apeliantė), kurio metu kreditoriai pritarė dėl VšĮ Teisės ir psichologijos institutui neteisminio bankroto bylos iškėlimo, tačiau dėl vykdytų skolų išieškojimų bankrotas ne teismo tvarka buvo negalimas (civilinė byla eB2-214-425/2023 dok. Nr. 32). Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla atsakovei VšĮ Teisės ir psichologijos institutui, konstatuota, kad atsakovė ūkinės veiklos realiai nevykdo, negauna ir ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, kreditorei J. V. 2023 m. vasario mėn. akivaizdžiai buvo žinoma, kad atsakovė BVšĮ Teisės ir psichologijos institutas veiklos nevykdė ir buvo nemoki.
27. Taip pat iš LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė apeliantei pranešimą pateikti atsiliepimą (argumentus) į ginčijamą reikalavimą ir įrodymus. Civilinėje byloje Nr. eB2-332-425/2023 (dok. Nr.5484) yra registruota 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo pažyma, patvirtinanti, kad J. V. 2023 m. rugsėjo 9 d. gavo teismo procesinius dokumentus. Per teismo nustatytą terminą 2023 m. rugsėjo 9 d. (2023 m. rugsėjo 9 d. + 10 d.) ir iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos (2023 m. spalio 18 d.) J. V. nepateikė atsiliepimo arba rašytinių paaiškinimų į ginčijamą reikalavimą ir su juo susijusių įrodymų (įrodinėjimo pirmosios instancijos teisme teise nesinaudojo).
28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad J. V. neturėtų įrodinėti BVšĮ Teisės ir psichologijos institute vykdytų darbų ir su jos pareikštu reikalavimu susijusias sumas turi suskaičiuoti nemokumo administratorė, kurios pozicija priešinga (nesutinka su 6 037,50 Eur dydžio reikalavimu). Deklaratyvūs teiginiai, kad J. V. dirbo VšĮ Teisės ir psichologijos institute nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. balandžio 19 d. ir jai nesumokėtas 2023 m. sausio–gegužės mėnesių darbo užmokestis, nepagrindžia ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, atitinkamai nesudaro pagrindo keisti atleidimo iš darbo datą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame proceso paskirstymo taisyklę, įrodyti privalo teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).
29. Nustatyta, kad VšĮ Teisės ir psichologijos institutas (darbdavė) ir J. V. (darbuotoja) buvo sudarę 2022 m. sausio 28 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. 8, kurios pagrindu apeliantė nuo 2022 m. sausio 28 d. pradėjo dirbti administratorės pareigose; darbo laiko norma 40 val. per savaitę; mėnesinis darbo užmokestis 1,05 MMA; galimi priedai iki 1,4 MMA, mokant vieną kartą per mėnesį, darbuotojui sutikus, iki kito mėnesio 15 d.
30. Byloje nėra ginčo, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. sprendime konstatuota, jog VšĮ Teisės ir psichologijos institutas veiklos nevykdo nuo 2023 m. sausio 1 d., remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu (draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo; laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai VSDFV administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų).
31. Nemokumo administratorės pateiktame VSDFV suformuotame VšĮ Teisės ir psichologijos instituto apdraustųjų asmenų sąraše 2022 m. gruodžio 31 dienai yra (nurodyta, įtraukta) J. V. (draudimo pradžia 2022 m. sausio 28 d.), vėlesniuose (2023 m. sausio 31 dienai–2023 m. balandžio 30 dienai) apdraustųjų asmenų sąrašuose apeliantės nėra. Taip pat VSDFV nurodė, kad 2023 m. gegužės 31 dienai bei 2023 m. birželio 30 dienai atsakovė apdraustųjų asmenų neturėjo (civilinės bylos eB2-214-425/2023 dok. Nr. 4388).
32. Prie nemokumo administratorės 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašymo yra pridėti VSDFV išduoti (suformuoti): i) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d. VšĮ Teisės ir psichologijos instituto apdraustųjų asmenų sąrašas, kurio duomenimis, J. V. draudimo pradžia 2022 m. sausio 28 d. ir pabaiga 2023 m. sausio 1 d.; draudimo pabaigos priežastis – „draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva“; ii) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. VšĮ Teisės ir psichologijos instituto apdraustųjų asmenų įmokų sąrašas, kurio duomenimis, 2023 m. sausio mėn. J. V. socialinio draudimo įmokos sudarė 0,00 Eur; duomenų apie vėlesnių, 2023 m. vasario–gegužės mėnesių, apeliantės socialinio draudimo įmokų sumokėjimą nėra (nepateikti) (civilinės bylos Nr. eB2-332-425/2023 dok. Nr. 4919).
33. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad apeliantė J. V. buvo VšĮ Teisės ir psichologijos instituto darbuotoja (apdraustas asmuo) nuo 2022 m. sausio 28 d. (darbo teisinių santykių ir socialinio draudimo pradžios) iki 2023 m. sausio 1 d. (socialinio draudimo pabaigos).
34. Pasak apeliantės, 2023 m. sausio mėn. direktorė paprašė J. V. išeiti iš darbo savo noru, tačiau apeliantė kreipėsi dėl konsultacijos į Darbo inspekciją, iš kurios sužinojo, jog darbuotojas neprivalo rašyti prašymo atleisti savo noru, gali dirbti, jeigu darbdavys neturi darbuotojui darbo, gali skelbti prastovą arba atleisti iš darbo kitais pagrindais. Byloje nėra duomenų, kad BVšĮ Teisės ir psichologijos institutas ginčo laikotarpiu buvo paskelbęs darbuotojos J. V. prastovą.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2023 m. sausio 1 d. apeliantė žinojo, kad negali pasinaudoti socialinėmis garantijomis, gauti šildymo kompensaciją, kitas išmokas, nes nebuvo nemokėtos socialinio draudimo įmokos ir 2023 m vasario mėn. akivaizdžiai žinojo, jog VšĮ Teisės ir psichologijos institutas nevykdo prievolių, įskaitant mokestinių, ir yra nemoki, tačiau savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis nesinaudojo.
36. Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo datos. Apeliantės teigimu, darbo sutartis pasibaigė nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą VšĮ Teisės ir psichologijos institutui įsiteisėjimo (2023 m. balandžio 19 d.), o nemokumo administratorės pozicija – nuo buvusios darbuotojos (apdraustojo asmens) J. V. socialinio draudimo pabaigos (2023 m. sausio 1 d.).
37. Pagal JANĮ 56 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų bei pagal JANĮ 56 straipsnio 2 dalį juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.
38. DK 62 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju (specialiosios taisyklės, taikomos darbo sutartį nutraukiant darbdavio bankroto atveju). Pagal DK 62 straipsnio 1 dalį įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą. Tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad nuo 2023 m. balandžio 19 d. (nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo) iki 2023 m. gegužės mėn. (ginčo laikotarpio pabaigos) vykdė BVšĮ Teisės ir psichologijos institute darbo funkcijas (CPK 178 straipsnis). Nemokumo administratorė nurodo, jog po bankroto bylos iškėlimo apeliantė jokių darbo funkcijų BVšĮ Teisės ir psichologijos institute nevykdė (nepavedė apeliantei atlikti administravimo darbus). Byloje nėra įrodymų dėl terminuotos darbo sutarties dirbti BVšĮ Teisės ir psichologijos institute bankroto proceso metu sudarymo (tokia sutarties teismui nepateikta) (CPK 178 straipsnis).
39. DK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad per tris darbo dienas arba šio kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodyto grupės darbuotojų atleidimo atveju – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys. Įspėjimas darbuotojui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, laikomas įteiktu praėjus penkioms darbo dienoms nuo jo išsiuntimo registruotąja pašto siunta darbuotojo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu darbuotojo nurodytu (darbdaviui žinomu) adresu dienos arba nuo perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) dienos, jeigu, įteikus įspėjimą elektroninių ryšių priemonėmis, įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės šią informaciją išsaugoti. DK 62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog atleidžiant darbuotojus dėl darbdavio bankroto šio kodekso 57 straipsnio 7 dalies ir 64 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų taikymo ir šio kodekso nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai netaikomi. Pagal DK 62 straipsnio 4 dalį Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
40. Nagrinėjamai bylai reikšminga Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą.
41. Nemokumo administratorė nurodo, kad J. V. administravimo darbo funkcijų nuo 2023 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo BVšĮ Teisės ir psichologijos institute nevykdė, kadangi viešoji įstaiga realios veiklos nevykdė ir J. V. nepateikė administratorei duomenų apie dirbtą darbą bankrutuojančioje viešoje įstaigoje. Taigi, BVšĮ Teisės ir psichologijos instituto nemokumo administratorė neturėjo pagrindo kreiptis į VSDFV dėl duomenų ištaisymo (įrašymo į registrą J. V. socialinio draudimo laikotarpio iki 2023 m. balandžio 19 d.).
42. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismui J. V. nepaaiškino (ir nepateikė įrodomų) dėl nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. arba tik 2023 m. sausio 2–6 dienomis BVšĮ Teisės ir psichologijos institute vykdytų administratorės darbo funkcijų (būtinųjų darbo sutarties sąlygų): kur (darbovietės vieta) dirbo ir kokias darbo funkcijas atliko (kokį darbą dirbo) (CPK 178 straipsnis).
43. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nėra pateikusi argumentų dėl nesumokėto darbo užmokesčio dydžio (kas sudaro 6 037,50 Eur), t. y. nenurodė, kokia nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo darbo apmokėjimo tvarka (mėnesio algos ar valandinio atlygio), darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę) ir pan. (ar atitiko 2022 m. sausio 27 d. darbo sutarties sąlygas). Panevėžio apygardos teismo yra nustatyta prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinti aplinkybė (žr. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį), jog J. V. darbo užmokestis už 2022 m. (12 mėn.) sudarė 11 431,10 Eur sumą (vidutiniškai 1 mėn. 952,60 Eur). 2022 m. minimalus mėnesinis darbo užmokestis (toliau – MMA) buvo 730 Eur, o 2023 m. – 840 Eur . Šiuo aspektu apeliantė argumentų (ginčo laikotarpio neišmokėto darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo) irgi nepateikė.
44. VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, jog VšĮ Teisės ir psichologijos institutas veiklos nevykdo nuo 2023 m. sausio 1 d. (VSDĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas) nėra ir negali būti nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Taip pat apeliantės nurodytos aplinkybės, kad J. V. nežinojo apie VSDFV Panevėžio skyriaus priimtą 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą, nebuvo informuota apie jai (apdraustajam asmeniui) apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, nagrinėjamai bylai nereikšmingos. VSDĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą). VSDFV valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Remiantis 41 straipsnio 2 dalimi skundai VSDFV valdybai dėl VSDFV valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas <…>. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo VSDFV valdyboje tvarką nustato VSDFV valdybos direktorius. Pagal 41 straipsnio 5 dalį VSDFV sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė J. V. neįrodė darbo funkcijų ginčo laikotarpiu veiklos ir prievolių nevykdžiusioje bei nemokumo būklės BVšĮ Teisės ir psichologijos institute vykdymo (ir reikalavimo dydžio), todėl negali būti nei įrašyta iki 2023 m. balandžio 19 d. į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, nei atsakovės bankroto byloje patvirtintas J. V. 2023 m. sausio 1 d.–2023 m. balandžio 19 d. laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio (ir delspinigių) reikalavimas.
46. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
47. Apibendrinusi tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Atskirasis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, apeliantei neatlyginamos. Dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepasisakoma, kadangi nemokumo administratorė R. Židonytė atsiliepime į atskirąjį skundą neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas (bylinėjimosi išlaidas) pagrindžiančių įrodymų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė