Civilinė byla Nr. 2-214/2009
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“, veikiančios per uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ Kauno filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas papildomam žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-585-260/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“, veikiančios per uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ Kauno filialą, ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Kauno aerouostas“ dėl neskelbiamų derybų „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ rezultatų panaikinimo. Trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „Kauno tiltai“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“, veikiantis per bendrovės Kauno filialą, 2008 m. spalio 23 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ „Kauno aerouostas“ 2008 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė vykdytame viešajame pirkime „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“.
2008 m. gruodžio 9 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ „Kauno aerouostas“ 2008 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė viešajame pirkime „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo VĮ „Kauno aerouostas“ 2008 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė viešajame pirkime „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ ir derybų nugalėtoja pripažinta AB „Kauno tiltai“; 3) pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“; 4) įpareigoti atsakovą VĮ „Kauno aerouostas“ atnaujinti viešojo pirkimo „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ procedūras ir priimti naują sprendimą dėl viešojo pirkimo laimėtojo, vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 26 d. neskelbiamų derybų rezultatais; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą ieškinį nurodant aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia visus ieškinio reikalavimus.
Ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“, veikiantis per Kauno filialą, 2008 m. gruodžio 19 d. patikslintu ieškiniu pareiškė tuos pačius reikalavimus kaip ir 2008 m. gruodžio 9 d. ieškiniu.
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi (skundžiama nutartis) nustatė ieškovui terminą pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad už patikslintą ieškinį papildomai sumokėtas 29 619 Lt dydžio žyminis mokestis.
Nutartyje nurodoma, kad patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, kuriuo buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, įpareigoti atsakovą atnaujinti pirkimo procedūras bei pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažinta AB „Kauno tiltai“, laikytini sudėtinėmis dalimis vieno reikalavimo - pakeisti viešojo pirkimo rezultatus. Bendrą reikalavimą pakeisti pirkimo rezultatus išreiškiantys ieškovo suformuluoti prašymai neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio, todėl kiekvienas jų neprivalo būti atskirai apmokestinamas taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Šie reikalavimai apmokestinami bendru CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu, kurį ieškovas sumokėjo. Teismas nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“, yra turtinis. Žyminis mokestis pagal šį reikalavimą apskaičiuojamas pagal sandorio kainą. 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartyje nurodyta sutarties kaina yra 24 364 406,78 Lt, todėl už reikalavimą pripažinti šią sutartį negaliojančia ieškovas turi sumokėti 30 000 Lt mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas pateikė įrodymus, jog už patikslintą ieškinį sumokėjo 381 Lt žyminio mokesčio, todėl papildomai turi primokėti 29 619 Lt žyminį mokestį.
Ieškovo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti patikslintą ieškinį. Skunde rašoma:
- Reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“, yra neturtinio pobūdžio, todėl mokėtinas paprastas žyminis mokestis. Patikslintame ieškinyje suformuoti reikalavimai, kuriais siekiama panaikinti atsakovo rengiamo viešojo pirkimo rezultatus, reiškia neturtinį ginčą, kadangi pirkimo rezultatai jokių turtinių pasekmių ieškovui nesukeltų. Ieškovas neketina prisiteisti turto ar pinigų, pagerinti savo turtinę padėtį, jis tik siekia atstatyti teisingumą bei nustatyti faktą, jog buvo pažeistos viešojo pirkimo procedūros, todėl ir negalioja 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartis. Pripažinus 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį negaliojančia, ieškovo turtinė padėtis nepasikeistų, nes šiuo atveju sandorio negaliojimo pasekmių – restitucijos ieškovo atžvilgiu taikyti negalima.
- Net ir nepareiškus reikalavimo dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas, nustatęs, jog buvo pažeistos viešuosius pirkimus reglamentuojančios imperatyvios teisės normos, privalėtų be atskiro reikalavimo ex officio spręsti dėl neteisėtų sprendimų sudarytos sutarties galiojimo klausimą.
- Ieškovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus ieškovo interesais. Ieškovas nėra sutarties, kurią prašo pripažinti negaliojančia, šalimi, todėl restitucija ieškovo atžvilgiu apskritai negalima. Ieškovas formuluoja reikalavimą pripažinti faktą, kad 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartis yra negaliojanti, o ne reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Ieškovas tinkamai nustatė reiškiamų reikalavimų neturtinį pobūdį ir sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą papildomai primokėti proporcinį žyminį mokestį.
Trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ atstovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog restitucijos taikymo galimumas apsprendžia reikalavimo pobūdį. Ginčijamos rangos sutarties pagrindu bus atlikti darbai ir sukurti daiktai, į kuriuos šio sandorio pagrindu daiktines (nuosavybės) teises įgis VĮ „Kauno aerouostas“. Sukurti daiktines teises į turtą pagal ginčijamą rangos sutartį kainuoja 28 750 000 Lt. Nepagrįstas apelianto motyvas, kad reikalavimas pripažinti rangos sutartį negaliojančia yra neturtinis, nes neprašoma taikyti restitucijos. Restitucija taikoma ir nesant ieškovo reikalavimo. Patenkinus ieškovo reikalavimą ir pripažinus rangos sutartį negaliojančia, turės būti išspręstas restitucijos klausimas net ir nesant ieškovo reikalavimo, nes įstatymas numato sandorio negaliojimo pasekmes. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-28/2008, aplinkybės yra kitokios, nei nagrinėjamos šioje byloje. Patenkinus ieškovo ieškinį, jis įgytų turtines teises ir pareigas, todėl turi už reikalavimą dėl daiktinių teisių sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Atsakovas VĮ „Kauno aerouostas“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad ieškovo reikalavimas pripažinti rangos sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio. Šiuo klausimu jau yra suformuota teismų praktika. Ieškovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2008, yra nereikšminga, nevertintina ir neaktuali šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje byloje 3K-3-416/2005, kuria remiasi ieškovas, nagrinėjama kita, negu ieškovo atskirajame skunde iškelta problematika. Ieškovas, nuginčijęs rangos sutartį, įgautų teisę reikalauti restitucijos, o jeigu ji konkrečiomis aplinkybėmis sukeltų neprotingai didelius kaštus – nuostolių atlyginimo. Bet kokiu atveju rangos sutarties nuginčijimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovo turtinės naudos gavimu, kadangi ieškovas yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas įpareigotas papildomai sumokėti 29 619 Lt dydžio žyminį mokestį už patikslintame ieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog šioje byloje keliamas klausimas dėl teisminės praktikos vertinant ieškinio reikalavimų, kuriais ginčijami viešųjų pirkimų rezultate sudaryti sandoriai, pobūdį. Galima sutikti, kad proceso dalyvių nurodytų ankstesnių Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų turinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-466/2004; 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-725/2007; 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-721/2007; 2008 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2008; 2008 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6/2008; 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-227/2008) leidžia manyti, jog teisminė praktika vertinant reikalavimų pripažinti viešuosiuose pirkimuose sudarytus sandorius negaliojančiais pobūdį, nebuvo visiškai nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai formuotis – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, tai yra jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad suformuotos teismų praktikos konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, atspindi atitinkamas teismo išaiškinimas susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 26/07; Žin., 2007, Nr. 111-4549). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-83/2009, suformuluotomis teisinėmis išvadomis analogiškais klausimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje išdėstyta argumentacija yra pateikta vėliausiai, ji yra labiau pagrįsta ir įtikinamesnė. Reikšminga yra ir tai, kad toje nutartyje analizuotos ir čia nagrinėjamos faktinės bylų aplinkybės yra tapačios. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-83/2009, kuria teisėjų kolegija vadovaujasi nagrinėdama šią bylą, pateikti išaiškinimai nėra pavieniai, o atspindi ir ankstesnę teismo formuotą praktiką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2004; 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-725/2007; 2008 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2008).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str.). Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimas. Žyminiu mokesčiu (paprastu arba proporciniu) apmokamas kiekvienas ieškinys (CPK 80 str. 1 d.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Ieškinio sumos apskaičiavimo būdai nustatyti CPK 85 straipsnio 1 dalyje, tai yra pagal reikalaujamas priteisti pinigų sumas arba reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę. Kituose ginčuose, tai yra neturtiniuose, taip pat turtiniuose, tačiau neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, išreiškiamas konkrečia pinigų suma, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalavimai: pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, kuriuo buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, pripažinti negaliojančiu atsakovo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė viešajame pirkime ir derybų nugalėtoja pripažinta AB „Kauno tiltai“, įpareigoti atsakovą atnaujinti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Kauno aerouosto orlaivių stovėjimo perono išplėtimas. I etapas“ ir priimti naują sprendimą dėl viešojo pirkimo laimėtojo, vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 26 d. neskelbiamų derybų rezultatais, laikytini sudėtinėmis vieno reikalavimo - pakeisti pirkimo rezultatus, dalimis. Šį bendrą reikalavimą išreiškiantys ieškovo suformuluoti keli prašymai neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio, todėl kiekvienas jų neprivalo būti atskirai apmokestinamas taikant CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą. Ieškinio ir patikslintų ieškinių pareiškimuose suformuluotais konkrečiais prašymais išreikštas reikalavimas pakeisti pirkimo rezultatus reiškia neturtinio pobūdžio teisminį ginčą, kadangi tie rezultatai tiesiogiai turtinių teisių nesukuria. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas apmokėtinas paprastu 100 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. ), kuris papildomai indeksuotinas pagal CPK 82 straipsnio nuostatas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., 2004 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2004, 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-83/2009).
Ieškovas už pareikštus reikalavimus yra sumokėjęs 472 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 65, 70, 129). Atsirado abejonės dėl to, ar ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“ (t. 1, b. l. 131-140), yra turtinis ar neturtinis, todėl kokio dydžio žyminiu mokesčiu jis turi būti apmokėtas. Teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį (turtinis ar neturtinis), turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškiniai skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškiniai dėl pripažinimo (lotyniškai - actiones sine condemnatione) yra pozityvūs, ar negatyvūs, jų paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą (pvz., ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-725/2007).
Ieškovo reikalavimu dėl 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutarties, sudarytos tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“, pripažinimo negaliojančia neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktą, tai yra reiškiamas negatyvus ieškinys dėl pripažinimo (dėl sandorio negaliojimo fakto pripažinimo). Šiuo atveju ieškovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.). Ginčijama 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartimi AB „Kauno tiltai“ įsipareigojo atlikti Kauno aerouosto orlaivių perono išplėtimo I etapo statybos darbus, numatytus pirkimo sąlygose (t. 1, b. l. 131-140). Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ginčo sutarties negaliojimą ieškovas sieja su tariamai neteisėtais atsakovo priimtais sprendimais dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo ir viešojo pirkimo laimėtojo pripažinimo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia atveju ieškovas tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto motyvus ir sprendžia, jog šioje byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“, yra neturtinio pobūdžio, todėl laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo ir už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.). Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, jog patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu ir žyminis mokestis pagal šį reikalavimą apskaičiuotinas pagal sandorio kainą, todėl už reikalavimą pripažinti šią sutartį negaliojančia ieškovas turįs sumokėti 30 000 Lt dydžio žyminį mokestį.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas tinkamai nustatė, jog reikalavimas pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 12 d. rangos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir AB „Kauno tiltai“, yra neturtinio pobūdžio ir jau sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė reikalavimo dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia pobūdį ir dėl to netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai šį reikalavimą laikė turtiniu bei įpareigojo už jį mokėti papildomą žyminį mokestį. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis naikintina, o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 80 str. 1 d. 1, 2 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį, kuria ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Lemminkainen Lietuva“, nustatytas terminas papildomai sumokėti 29 619 Lt dydžio žyminį mokestį, ir ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Gintaras Pečiulis