Administracinė byla Nr. A-366-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05453-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2014 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-609 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 155-(8.5.)-2996 bei įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodė, kad 2014 m. kovo 7 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ organizuotame aukcione įsigijo pastatą-boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pastatas yra išnuomotame valstybinės žemes sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2003 m. buvo suformuotas būtent Pastatui eksploatuoti. Pastatas jau negali būti eksploatuojamas kaip boilerinė, nes iš jo išmontuota visa boilerinės įranga, todėl pareiškėjas planuoja Pastatą rekonstruoti į komercinės paskirties pastatą. Kadangi tokio mažo dydžio žemės sklypo plote atlikti rekonstrukcijos ir tolimesnio komercinio eksploatavimo praktiškai neįmanoma, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydamas išnagrinėti galimybę padidinti nuomojamą žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas neprieštaravo padidinti ginčo žemės sklypo plotą, sujungus įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius šio prašymo netenkino.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692), kurio 2.1.1. punktas reglamentuoja naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, pardavimą ir nuomą. Pabrėžė, jog prašyme buvo nurodytas žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis pastatas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisykles) nuostatomis. Pasak pareiškėjo, NŽT ignoravo jo skunde pateiktus argumentus dėl teisės aktų neteisingo taikymo ir taip pat neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius bendrame su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 40–44) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. A51-67880/14(2.14.2.12-MP8) nurodė, jog ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas, be kita ko, yra įsiterpusių valstybinės žemės plotų sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Paaiškino, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl įsiterpusių sklypų suformavimo ir prijungimo yra taikomos Nutarimo Nr. 692 nuostatos. Minėto nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrengimų. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Atsakovo teigimu, vadovaujantis minėta nuostata, besiribojančio žemės sklypo savininkas turi teisę įsigyti žemės sklypą, kai nustatomos šios sąlygos: 1) siekiama įsigyti laisvus valstybinės žemės plotus, 2) šiuose žemės plotuose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, 3) valstybinės žemės plotai įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Tam, jog valstybinės žemės plotas butų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) yra būtina konstatuoti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytų sąlygų visetą, vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui.

Paaiškino, jog išnagrinėjus turimus dokumentus nustatyta, kad 570 kv. m ploto valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prijungti prie nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, todėl neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, taigi NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai neišreiškė pritarimo valstybinės žemės sklypo, esančio greta pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, formavimui.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė papildomai nurodė, kad ginčo žemės plotas yra tik dalis nesuformuoto valstybinės žemės ploto. Tai nėra atskiras 570 kv. m žemės sklypas, todėl inžinieriniai tinklai šiuo atveju jokios įtakos neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24–26) prašė priimti sprendimą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei galiojančių teisės aktų nuostatas. Paaiškino, kad jo kompetencijai nepriskirta NŽT priimtų sprendimų kontrolė, todėl jis nesprendžia dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 124-127) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso pastatas-boilerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Minėtas Pastatas yra valstybei priklausančiame 0,0168 ha žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuomininkas yra pareiškėjas (b. l. 6). 2014 m. gegužės 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyrių, prašydamas išnagrinėti galimybę padidinti 0,0168 ha nuomojamo žemės sklypo plotą iki 0,09 ha. Prašyme pareiškėjas paaiškino, jog ketina rekonstruoti boilerinės pastatą į komercinės paskirties pastatą ir pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos (b. l. 28). 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. A51-67880/14(2.14.2.12-MP8) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Minėtame rašte nurodyta, kad projekto rengimo tikslas – sujungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo ir nustatyti naudojimo būdą komercinės paskirties objektų teritorijos (b. l. 9). Iš ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano matyti, kad prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo planuojama prijungti apie 0,0175 ha ir 0,0570 ha valstybinės žemės plotus (b. l. 53). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-609 nurodė, kad nepritaria schemoje nurodyto apie 570 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, nes minėtas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi šiame plote galima suformuoti atskirą žemės sklypą (b. l. 9). Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius pritarė apie 175 kv. m valstybinės žemės ploto prijungimui prie pareiškėjo nuomojamo sklypo (b. l. 38). Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nepritarti 570 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, kreipėsi į NŽT. NŽT 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5.)-2996 pareiškėjo skundo netenkino, taip pat nurodydama, kad pageidaujamas įsigyti 0,0570 ha ploto valstybinės žemės plotas, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (b. l. 12–14).

Teismas, remdamasis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostata, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo prašomas prijungti apie 0,0570 ha valstybinės žemės plotas atitinka šioje nuostatoje aprašytą įsiterpusio sklypo sąvoką. Atsakovo nuomone, minėtos sąvokos šis plotas neatitinka, kadangi jame galima suformuoti naują atskirą žemės sklypą, tačiau pareiškėjas teigia, kad naujas sklypas minėtoje teritorijoje negali būti suformuotas dėl po žeme nutiestų inžinerinių tinklų (šilumos tiekimo vamzdynų).

Teismas, atsižvelgęs į Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reglamentavimą, sprendė, jog prašomas prijungti apie 0,0570 ha valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog įsiterpusiu negali būti laikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Kaip paaiškino NŽT atstovė teismo posėdžio metu, pareiškėjo prašomas prijungti 0,0570 ha valstybinės žemės plotas iš vienos pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Šis pareiškėjo prašomas prijungti plotas yra tik dalis didesnio nesuformuoto valstybinės žemės ploto. Aplinkybių, kad ginčo plotą sudarytų siaura juosta, šlaitai ar griovos nenustatyta. Todėl padaryta išvada, jog ginčo plotas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygų, todėl NŽT Vilniaus skyrius bei NŽT savo sprendimuose pagrįstai nepritarė apie 570 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, greta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimui, taigi pareiškėjo reikalavimai panaikinti šiuos sprendimus bei įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti netenkintini.

III.

Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 131-133), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teigė, kad nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo suformuoti apie 570 kv. m ploto įsiterpusį valstybinės žemės sklypą greta pareiškėjo nuomojamo valstybinio žemės sklypo. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjo projekto tikslas yra ne naujo žemės sklypo prie nuomojamo valstybinės žemės sklypo formavimas, o nuomojamo valstybinės žemės sklypo pertvarkymas komercinės paskirties pastato funkcionavimo užtikrinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 ra. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybines žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio buvo patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Tačiau remiantis Nutarimo Nr. 692 2.1.1. punktu, šiuo nutarimu reglamentuojami tik naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, pardavimas ir nuoma. Tačiau pareiškėjo nuomojamame valstybinės žemės sklype yra pastatas, todėl Nutarimas Nr. 692 sprendžiant ginčą šioje byloje negali būti taikomas.
2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Remiantis šio nutarimo 2.2. punktu, pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ir įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis šio nutarimo 2.3. punktu, Taisyklių nuostatos reglamentuoja žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus). Pagal Taisyklių 2.4 ir 28 punktus asmenys gali įsigyti nuosavybėn arba išnuomoti žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrengimams eksploatuoti, o pagal Taisyklių 3 punkto 1 dalį ir 31 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami ir nuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Taisyklių 31 punktas numato, jog išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3-6 punktų nuostatas. Taigi, remiantis Taisyklių 5 punkto 3 dalimi, išnuomojamo žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą. Šios pareiškėjo išvados, manytina, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013 pateiktą išaiškinimą, remiantis kuriuo teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas; šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti, todėl pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.
3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas prijungti įsiterpęs valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad pareiškėjo prašomas prijungti plotas yra tik dalis didesnio nesuformuoto valstybinės žemės ploto. Ginčo žemės plotas ribojasi iš trijų pusių (pietų, šiaurės ir vakaro) su suformuotais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, o iš rytų pusės — su privažiavimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų keliu ir automobilių stovėjimo aikštele (Ortofoto planas ir nuotrauka pridedami). Interneto tinklapyje „Klausimai – atsakymai“ (http:/www.nzt.lt/go.php/lit/2/0/394/28) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakydama į 2012 m. gruodžio 13 d. klausimą, išaiškino, kad pagal galiojančias teisės normas „Nesuformuotas valstybinės žemės plotas, užimtas kelio, nelaikytinas laisvos valstybinės žemės plotu“. Todėl darytina išvada, kad ginčo žemės plotas nesiriboja su laisvu valstybinės žemės plotu.
4. Atsižvelgtina į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, siekiant išsiaiškinti dėl ginčo žemės plote esančių inžinerinių tinklų bei jų įtakos galimybei suformuoti atskirą žemės sklypą. Tačiau sprendime pirmosios instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Manytina, šis klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai išaiškintas ir įvertintas. Pažymėtina, jog nuo pastato į rytų pusę per visą ginčo žemės plotą praeina inžineriniai tinklai – šilumos trasa ir kiti (b. l. 86). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 190 punktą šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 m nuo kanalo (vamzdyno) kraštų, kameros išorinės sienos. Remiantis Sąlygų 193.1. punktu, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius ir laikinus statinius bei įrenginius. Todėl ginčo žemės plote draudžiama statyba, kadangi inžineriniai tinklai kartu su apsaugos zona užima beveik visą ginčo žemės plotą.
5. Viena vertus, byloje yra įrodyta, kad ginčo žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, kuriam būtų galima nustatyti naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, kaip ir nustatė trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b 1. 9). Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui ir jo sutuoktinei – Pastato savininkams, nepagrįstai apribotos galimybės Pastatą rekonstruoti ir eksploatuoti, kadangi pastatas jau negali būti eksploatuojamas kaip boilerinė, o šiuo metu išnuomotame 0,0168 ha dydžio valstybinės žemės sklype pastato rekonstrukcijos atlikimas ir komercinės paskirties pastato tinkamas funkcionavimas neįmanomas. Manytina, šiuo atveju valstybinės institucijos neišnaudoja visų turimų galimybių gauti papildomas pajamas iš valstybei priklausančio turto bei turimą turtą išnaudoja neefektyviai.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 141-146) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo nuomojamas valstybinės žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre saugoma informacija, šiame žemės sklype įregistruotas 99,98 kv. m bendro ploto pastatas – boilerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, kuris 2014 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso V. K. ir pareiškėjui. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. A51-67880/14(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas yra įsiterpusių valstybinės žemės plotų sujungimas su besiribojančiu pareiškėjo nuomojamu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir nustatyti naudojimo būdą komercinės paskirties objektų teritorijos. Todėl šioje situacijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl įsiterpusių sklypų suformavimo ir prijungimo prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, pagrįstai yra taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Pareiškėjo nuomojamam žemės sklypui buvo taikomos Taisyklės, nes šis žemės sklypas jau buvo suformuotas ir naudojamas. Tačiau Nutarimas Nr. 692 turi būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju, nes papildomi plotai, kurie prašomi prijungti prie pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, nėra suformuoti, t. y. greta jo nuomojamo žemės sklypo yra laisvos valstybinės žemės plotai.
2. Vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.1 ir 2.15 punktų nuostatomis, besiribojančio žemės sklypo savininkas turi teisę įsigyti žemės sklypą, kai nustatomos šios sąlygos: 1) siekiama įsigyti laisvus valstybinės žemės plotus, 2) šiuose žemės plotuose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, 3) valstybinės žemės plotai įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Pažymėtina, kad tam, jog valstybinės žemės plotas butų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) yra būtina konstatuoti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytų sąlygų visetą, vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai, negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui. Išnagrinėjus turimus dokumentus nustatyta, kad apie 570 kv. m valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas siekia prijungti prie jo nuomojamo žemės sklypo, gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, todėl neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai neišreiškė pritarimo 570 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio greta pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, formavimui.
3. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. lapkričio 16 d. paaiškinimuose administracinėje byloje Nr. 1-5798-629/2015 pažymėjo, kad neviršydama nustatytos kompetencijos dalyvavo pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese. Nacionalinė žemės tarnyba nevertino greta pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo esančių inžinerinių tinklų bei jų įtakos galimybei suformuoti atskirą žemės sklypą, tačiau pažymėjo, kad 570 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis greta pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, gali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas.
4. Apeliaciniame skunde cituojama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklapyje pateikta informacija, kad „nesuformuotas valstybinės žemės plotas, užimtas kelio, nelaikytinas laisvos valstybinės žemės plotu“. Tačiau pareiškėjas, remdamasis šia informacija, daro klaidingą išvadą, kad jo nuomojamas žemės sklypas nesiriboja su laisva valstybine žeme. Pažymėtina, kad 570 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio greta pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo, nekerta kelias. Taip pat prie minėto sklypo yra privažiavimas, kuris matomas pareiškėjo pateiktose nuotraukose bei Nacionalinės žemės tarnybos pateikiamoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), schemoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus papildo teismo išvadas.

Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl valstybei priklausančio laisvo žemės ploto įsigijimo, siekiant pakeisti gretimame žemės sklype esančių statinių paskirtį.

Pareiškėjas nesutinka su ginčo santykių kvalifikavimu ir nurodo, kad ginčo santykiams turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos, o ne teismo taikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu valdo pastatą-boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis kita, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Minėtas pastatas yra valstybei priklausančiame 0,0168 ha kitos paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuomininkas yra pareiškėjas (b. l. 6). 2003 birželio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 406 N01/2003-27205 3 punktu nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas: kitos paskirties žemė (boilerinės statiniui eksploatuoti) (b. l. 76).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnį teritorijos planavimas yra tikslingas procesas ir planuojant teritoriją turi būti žinomi parengto žemės sklypo formavimo tikslai. Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pagrindinę žemės naudojimo paskirtį lemia žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikis. Dėl to formuojant žemės sklypą yra nustatoma žemės sklypo naudojimo paskirtis. Negali būti planuojama teritorija, jei pagal pasirinktą paskirtį žemės sklypas negalės būti naudojamas. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį, atitinkančią jo faktinį naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-180/2008).

Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo realius ketinimus bei galimybes keisti statinių paskirtį, todėl argumentai apie tokį ketinimą vertinami kaip nepagrįsti ir nepatvirtinantys ekonominės plėtros poreikio. Todėl konstatuotina, kad šiuo metu pareiškėjui išnuomotas žemės sklypas atitinka statiniui eksploatuoti žemės sklypo dydį, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 Patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte, kai prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Todėl nėra pagrindo spręsti, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatomis išnuomotas sklypo dydis pareiškėjui neužtikrina statinio eksploatavimo paskirties ir su tuo susijusios plėtros, dėl ko nuomojamas žemės sklypas turėtų būti didinamas šio nutarimo pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sklypo didinimo kitu pagrindu, t. y. dėl naujo žemės ploto prijungimo ir nuomos.

Pareiškėjas 2014 m. gegužės 8 d. prašyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo siekia padidinti nuomojamą žemės sklypą, tačiau prašymo turinys bei prie jo teikiamas preliminarus būsimo žemės sklypo projektas patvirtina, kad jis ketina padidinti nuomojamą žemės sklypą iš valstybės laisvo žemės ploto, besiribojančio su pareiškėjo nuomojamu žemės sklypu. Todėl pagal faktines aplinkybes, lemiančias ginčo santykius, pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos ir šio nutarimo 2.15 punktas, kuriuo nustatytos sąlygos besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams išnuomoti greta esančius laisvus valstybinius žemės sklypus.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog žemės ginčo plotas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygų, todėl pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino, pripažindamas šioje byloje ginčijamus sprendimus teisėtais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas