Administracinė byla Nr. eA-1206-502/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lazdynų butų ūkis“ (toliau – ir UAB „Lazdynų butų ūkis“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą
Nr. 3R-84 (AG-47/05-2017); 2) panaikinti viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – ir VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, Agentūra, atsakovas) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (4)-B2-804 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“; 3) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos sprendimas buvo nemotyvuotas, priimtas neatskleidus ginčo esmės, nevertinant, ar pareiškėjo veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis ir ar pareiškėjas, būdamas bendro naudojimo objektų valdytoju ir projektų administratoriumi, turi pareigą grąžinti valstybės paramą. Pažymėjo, kad Komisija nevertino ir savo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo keliamo klausimo – ar Agentūros sprendimas buvo surašytas tinkamai, laikantis jam keliamų reikalavimų. Agentūros priimtas sprendimas susigrąžinti permokėtas lėšas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Komisija priimdama sprendimą visapusiškai bei objektyviai neišsiaiškino administracinės bylos aplinkybių, nes Komisijos sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeisti ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai.

1.2.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Agentūros sprendime buvo vardinamos tik teisės aktų nuostatos, tačiau nepateikta jokio aplinkybių dėstymo, nevertinta, dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintas namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas Nr. VIJ0169 (toliau – projektas), nenurodoma, kada ir kam buvo išmokėta valstybės parama, dėl kokių priežasčių išmokėtą valstybės paramą reikalauja susigrąžinti būtent iš projekto administratoriaus. Nesant šių motyvų, skundžiamas individualus aktas akivaizdžiai neatitinka jam keliamų reikalavimų. Atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog Agentūros sprendime nurodyta, kad išmokėtą valstybės paramą turi grąžinti projekto administratorius, o tai leidžia suprasti, kad išieškojimas vykdomas ne kaip iš gyventojų atstovo, o kaip iš juridinio asmens, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neteisėtai praturtėjo.

1.3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (toliau – ir Taisyklės), permokėtos lėšos yra tos lėšos, kurios dėl projekto administratoriaus pateiktų klaidingų duomenų, arba kitų aplinkybių buvo išmokėta per didelė valstybės parama (Taisyklių 85 p.). Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų, rašytinių įrodymų, o ir ginčijamame Agentūros sprendime nenurodyta, kokius būtent klaidingus duomenis pateikė pareiškėjas, kokiais veiksmais pažeidė teisės aktus. Nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) gyventojai pasirinkdami pareiškėją kaip projekto administratorių, neįgaliojo jos vykdyti valstybės paramos grąžinimo administravimo. Projekto administravimas buvo paskirtas tuo tikslu ir tam laikotarpiui, kol Namas bus atnaujintas, todėl nutraukus jo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė ir pareiškėjui vėliau nekilo jokie įsipareigojimai, t. y., nuo gyventojų sprendimo nutraukti projekto įgyvendinimą pareiškėjas nebeatlieka jokių veiksmų, todėl Agentūros sprendimas dėl neva permokėtų lėšų susigrąžinimo turėjo būti nukreiptas būtent į Namo bendrasavininkius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad projekto administratorius pats nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, jis tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama daugiabučio namo patalpų savininkams, o ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar projekto administratoriui. Šiuo atveju projekto administratorius atstovauja ne savo, kaip juridinio asmens, o daugiabučio namo bendraturčių interesams.

1.4.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tiek Komisija, tiek Agentūra priimtuose sprendimuose nepagrįstai remiasi Taisyklių 85 punkto nuostata, galiojusia sprendimo sustabdyti projekto įgyvendinimą metu, reglamentuojančia paramos susigrąžinimą tuo atveju, kai per nustatytą terminą projektas nėra įgyvendinamas. Pareiškėjo teigimu, namo butų ir kitų patalpų savininkai dalyvauti namo atnaujinimo programoje sutiko dar 2013 metais, kai ši Taisyklių nuostata nenumatė permokėtų lėšų grąžinimo atvejo, kuomet projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomos vėliau įsigaliojusios Taisyklių nuostatos.

2.       Atsakovas VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundą atmesti. 

2.1.       Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl netinkamo subjekto pasirinkimo grąžinti išmokėtą valstybės paramą. Projekto administratorius yra Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu ir patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi šį daugiabutį namą atstovauja bendrojo naudojimo objektų administratorius, raštas dėl paramos sugrąžinimo siunčiamas jam kaip butų ir kitų patalpų atstovui. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, tačiau Agentūros nesieja jokie tiesioginiai santykiai su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais, todėl, Agentūros manymu, projekto administratorius turi grąžinti išmokėtą valstybės paramą Agentūrai, o projekto administratorius turi kreiptis į gyventojus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo kreipiasi būtent projekto administratorius, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas. Atsakovas pabrėžė, kad būtent tokius valstybės paramos prašymų teikimo principus numato atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai. Agentūra valstybės paramą perveda į projekto administratoriaus prašyme nurodytą sąskaitą, priklausomai nuo prašymo pobūdžio, o ne individualiai kiekvienam daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkui. 

2.2.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra vadovaujasi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Agentūra pažymėjo, kad ši Taisyklių nuostata galiojo ir tuo metu, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino dalyvavimą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Projekto administratoriui neįgyvendinus projekto per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo terminą bei projekto administratoriui neatlikus Taisyklių 5 punkte numatytų funkcijų valstybės parama negalėjo būti suteikta butų ir kitų patalpų savininkams, nes nebuvo pasiektas tikslas t. y. įgyvendintas projektas.

2.3.       Atsakovas pažymėjo, kad atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai nenumatė ir nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidų. Tai, kad ankstesnėje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nurodyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų) nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantis teisės aktai aiškiai nurodo, kada Agentūra priima sprendimą dėl valstybės paramos grąžinimo, tačiau teisės aktai, neįgyvendinus projekto, nenumato galimybės Agentūrai priimti sprendimus dėl dalies valstybės paramos grąžinimo, atsižvelgiant į projekto administratoriaus atliktus veiksmus iki projekto sustabdymo ar nutraukimo. Valstybės parama teikiama tik pasiekus numatytus tikslus t. y. įgyvendinus projektą ir pasiekus nustatytus sutaupymus.

3.       Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

3.1.       Nurodė, kad 2013 m. balandžio 23 d. įvyko namo butų savininkų susirinkimas, kurio metu daugumos pritarimu buvo nuspręsta dalyvauti namo renovacijos programoje, o UAB „Lazdynų butų ūkis“ buvo įgaliotas organizuoti šios programos įgyvendinimą. 2013 m. rugpjūčio 27 d. įvyko investicinio plano viešas aptarimas, o 2013 m. spalio 21 d. – dar vienas susirinkimas, kurio metu pritarta investiciniam planui. Projekto administratorius kelis kartus organizavo rangos darbų pirkimą, tačiau nė vienas rangovas dėl per mažos rangų kainos, kuriai jie buvo pritarę, pasiūlymo nepateikė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, investicinis planas buvo parengtas nekokybiškai ir neatitiko faktinės situacijos. 2014 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio namo butų savininkų susirinkimo metu, įvertinus tai, kad sumos dar labiau padidės, buvo nuspręsta sustabdyti renovacijos programos įgyvendinimą.

3.2.       Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko, jog namas nebuvo renovuotas dėl gyventojų kaltės, nes tai lėmė netinkamas teisinis reglamentavimas, netinkamai paruoštas investicinis planas, dėl ko nebuvo įmanoma nupirkti rangos darbų ir atsirado poreikis jį tikslinti. Agentūra turėjo įvertinti pateiktame pirminiame investicijų plane numatytus techninius rodiklius, darbų kiekius, namo energetinį naudingumą ir kt. Atlikęs šiuos veiksmus Agentūra jį patvirtino, tačiau pagal tokį investicinį planą nebuvo įmanoma nupirkti rangos darbų, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu investicinis planas buvo įvertintas atsainiai, neobjektyviai ir nerūpestingai, dėl ko jie buvo suklaidinti ir sutiko dalyvauti namo atnaujinime, todėl nesutiko su tuo, kad kitoms institucijoms atmestinai vykdant savo pareigas, jiems kyla atsakomybė prieš valstybę.

3.3.       Taisyklių 85 punktas, kuris galiojo nusprendus dalyvauti programoje, nenumatė paramos valstybei grąžinimo tuo atveju, jei projektas nebus įgyvendintas, todėl jie pagrįstai negalėjo tikėtis, jog ateityje gali atsirasti sankcijos dėl projekto neįgyvendinimo, o sprendimą dėl dalyvavimo renovacijoje būtų priėmę tik tada, jei būtų buvę galima įvertinti minėtas aplinkybes. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo buvo pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėti lūkesčiai. Be to, sprendimas susigrąžinti permokėtas lėšas negali būti laikomas teisingu, nes juo pareiškėjui, kaip gyventojų atstovui, pritaikyta poveikio priemonė nėra proporcinga padarytam pažeidimui, be to, šiuo sprendimu pažeidžiamos bendrasavininkių teisės priimti sprendimus dėl savo nuosavybės valdymo.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 3R-84 (AG-47/05-2017) ir Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-804 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog:

6.1.        Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. balandžio 23 d. vykusiame susirinkime nusprendė dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje ir įgaliojo UAB „Lazdynų butų ūkis“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių.

6.2.       Agentūra 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (4)-BETA-2-878, vadovaudamasi Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (toliau – ir Aprašas), suderino UAB „Lazdynų butų ūkis“ pateiktą investicijų planą. 

6.3.       2013 m. spalio 21 d. vykusiame susirinkime Namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė patvirtinti Namo atnaujinimo investicijų planą, įgyvendinti jame numatytas priemones, įgalioti Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją Namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su patvirtinto Namo atnaujinimo investicijų plano įgyvendinimu ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su susirinkime priimtų sprendimų įvykdymu ir kt.

6.4.       2014 m. rugpjūčio 7 d. vykusiame susirinkime Namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė stabdyti programos įgyvendinimą.

6.5.       2014 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė prašymą kompensuoti projekto ar jo dalies parengimo (t. y. pastato energetinio naudingumo sertifikato ir investicijų plano) išlaidas – 616,21 Eur (2 120 Lt) su PVM, nurodydamas, kad lėšos turi būti pervestos į butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. 2014 m. gruodžio 29 d. bei 2015 m. kovo 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, prašydamas apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpius nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (161,03 Eur su PVM) ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. (494,13 Eur su PVM), nurodydamas, kad lėšos turi būti pervestos į UAB „Lazdynų butų ūkis“ sąskaitą.

6.6.       Agentūra 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (4)-B2-3384, 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. (4)-B2.l-717 ir 2015 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (4)-B2.1-2884 informavo pareiškėją apie valstybės paramos dalies suteikimą, kompensuojant išlaidas projekto ar jo dalies parengimui (616,21 Eur (2 120 Lt)) ir apmokant išlaidas projekto įgyvendinimo administravimui vykdyti (161,03 Eur ir 494,13 Eur).

6.7.       Agentūra 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. (3)-B2-329 pareiškėjui nurodė, jog projektui įgyvendinti skirtas terminas, numatytas Taisyklių 6 punkte, baigėsi. Tuo atveju, jeigu planuojama projektą toliau įgyvendinti, paprašė pateikti informaciją, kada ir kokie veiksmai bus atliekami ir kada planuojamas projekto užbaigimas, o jei projekto neplanuojama toliau įgyvendinti, paprašė pateikti informaciją apie tai, kad projektas nebus įgyvendinamas. Informavo, jog negavus atsakymo per 20 darbo dienų, bus laikoma, kad projektas toliau nebus įgyvendinamas.

6.8.       Agentūra nustačiusi, kad vykdomas projektas nebuvo įvykdytas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, 2017 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-804 dėl 1 269,15 Eur permokėtos valstybės paramos sumos sugrąžinimo.

6.9.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimu kreipėsi su skundu į Komisiją, kuris 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 3R-84 (AG-47/05-2017) netenkino pareiškėjo skundo.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo, jog Namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos.

8.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūros apskaičiuota valstybės paramos suma turi būti pervesta į Agentūros sąskaitą iš Namo savininkų, o ne iš jo.  Teismas pažymėjo, kad Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Agentūra, vykdydama Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, veikia kaip administracinių teisinių santykių dalyvis. Iš minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto yra matyti, kad projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos yra priskiriamos prie valstybės paramos. Teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai byloje, kadangi 2013 m. balandžio 23 d. protokoliniu sprendimu Namo butų ir kitų patalpų savininkai UAB ,,Lazdynų butų ūkis“ suteikė įgaliojimus pareiškėjui atstovauti namo gyventojus, atliekant visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Tuo tarpu tarp pareiškėjo ir Agentūros, vykdančios Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, – administraciniai teisiniai santykiai. Namo butų ir kitų patalpų savininkų su Agentūra nesieja nė vieno pobūdžio teisiniai santykiai. Agentūra valstybės paramą namo savininkams teikė per UAB ,,Lazdynų butų ūkis“. Į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo kreipėsi būtent UAB ,, Lazdynų butų ūkis“, o ne atskirai kiekvienas Namo buto ir kitų patalpų savininkas. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad projekto administravimas buvo paskirtas tuo tikslu ir tam laikotarpiui, kol Namas bus atnaujintas, todėl nutraukus jo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė ir pareiškėjui vėliau negali kilti jokie įsipareigojimai. Teismo vertinimu tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja Taisyklių 85 punktui, kuriame imperatyviai nurodyta, kad Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, jeigu projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįgyvendinęs atnaujinimo (modernizavimo) projekto per teisės aktuose nustatytą terminą, turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus, taip pat visus įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).

9.       Išanalizavęs visą byloje surinktą medžiagą, teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai permokėtą valstybės paramos sumą nusprendė susigrąžinti iš UAB ,,Lazdynų butų ūkis“, todėl Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (4)-B2-804 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti teisinio pagrindo nėra.

10.       Dėl teisės akto redakcijos galiojimo, teismas pasisakė, kad Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai Namo savininkai patvirtino investicijų planą, tačiau šiek tiek kitaip suformuluota. Teismas pabrėžė, jog tai, kad 2012 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas teisės normos aiškinimas paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę dėl patirtų administravimo išlaidų priteisimo iš namo savininkų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

11.       Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas nevertinus jos argumentų ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

12.       Teismas įvertinęs skundžiamą aktą, bei nustatęs, kad Komisijos priimtas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, jame aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, sprendimo teisinė argumentacija nukreipta į atitinkamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, iš jo galima suprasti, kokią įtaką, reikšmę sprendimas turi pareiškėjo teisėms ir pareigoms, aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėjo argumentus, dėl skundžiamo akto neatitikimo VAĮ reikalavimams, atmetė.

13.       Įvertinęs byloje esančius duomenis ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 3R-84 (AG-47/05-2017) ir VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (4)-B2-804 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundo reikalavimus juos panaikinti atmetė.

14.       Teismas atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

15.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo poziciją teiktą tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde pabrėžia, jog:

15.1.       Pareiškėjas nesutinka, jog suteiktą paramą privalo grąžinti projekto administratorius UAB „Lazdynų butų ūkis“. Taip pat nesutinka ir su teismo išsakyta pozicija, jog vien aplinkybė, kad paraišką gyventojų vardu teikė projektų administratorius, patvirtina, jog tikrasis valstybės paramos gavėjas yra pareiškėjas, o ne gyventojai. Pareikėjo įsitikinimu, daugiau nei akivaizdu, jog Agentūrą ir namo bendraturčius sieja tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai, o projekto administratorius tik tarpininkauja ir atlieka visus organizacinius veiksmus tarp Agentūros ir gyventojų. Pareiškėjui grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas, butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, kadangi Pareiškėjo suteiktomis paslaugomis bus pasinaudoję nemokamai.

15.2.       Teismo išaiškinimas pareiškėjui, kad jis turi teisę dėl patirtų administravimo išlaidų priteisimo iš namo savininkų kreiptis į bendros kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, yra visiškai nepagrįstas, nes tiek projekto administratorių su Agentūra, tiek ir gyventojus su Agentūra sieja administraciniai teisiniai santykiai. Pareiškėjo manymu, teismas nevertino ir sprendime neanalizavo tos aplinkybės, kad šiose administraciniuose teisiniuose santykiuose gal ir ne tiesiogiai, bet dalyvavo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie ir gavo valstybės paramą.

15.3.       Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių, t. y., kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais remiantis, skundas buvo atmestas.

15.4.       Nesutinka, kad projekto administratorius savo iniciatyva neįgyvendino projekto, nes daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatvirtino investicijų plano, kas ir lėmė tai, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimas ir vykdymas buvo nutrauktas.

15.5.       Teismo teiginiai, jog teismo sprendimą galutinai nulėmė subjektų, kuriuos sieja civiliniai ir/ar administraciniai teisiniai santykiai identifikavimas ir su tuo susijusios administracinėje byloje nustatytos ginčo ribos, prieštarauja Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nuomonei, nurodytai 2009 m. spalio 9 d. nutartyje byloje Nr. T-XX-72-09, kurioje nurodyta, kad tam tikrais atvejais viešojo administravimo teisiniams santykiams gali būti taikomos ir privatinės teisės normos (Civilinio kodekso 1.1 str. 2 d.). Teismo konstatavimas, jog jis nagrinėja tik tuos ginčus, kurie kilę iš administracinių teisinių santykių pažeidžia ekonomiškumo principą.

15.6.       Teismas sprendime detaliai neanalizavo pareiškėjo argumentų, kad ginčui aktualiu metu galiojanti Taisyklių redakcija nenumatė permokėtų lėšų grąžinimo atvejo, kuomet projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos.

16.       Atsakovas viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. priimtą sprendimą nepakeistą. Apsiliepime nurodo šiuos argumentus:

16.1.       Teismas visiškai pagrįstai sprendime pasirėmė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuomone, kad tai, jog Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano patvirtinimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, paramos susigrąžinamo tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas (laikant, jog apmokėjus projekto dalies parengimo ir jo įgyvendinimo administravimo išlaidas, tačiau faktiškai projekto neįgyvendinus, apmokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinti negalima) paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis.

16.2.       Svarbu paminėti ir tai, jog Programos tikslai yra įtvirtinti Programos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213) 15 punkte, t.y.: iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, ne mažiau kaip 20 procentų. Šie programos tikslai nebūtų pasiekti, jei lėšos skirtos programos įgyvendinimui būtų naudojamos „bandymams“ įgyvendinti projektus, o ne realiems ir iki galo pabaigtiems projektams finansuoti. Taigi, akivaizdu tai, jog neįgyvendinus projekto Agentūra reikalauja gražinti lėšas, numatytas atitinkamam projektui įgyvendinti (teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti), ir tokiu būdu nepažeidžia nei Namo butų ar kitų patalpų savininkų teisėtų interesų ir lūkesčių, nei tuo labiau viešojo intereso, priešingai, nes racionalus biudžeto lėšų naudojimas, teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti, atitinka viešąjį interesą.

16.3.       Namo butų ir kitų patalpų savininkus ir pareiškėją sieja tiesioginiai civiliniai teisiniai santykiai, o pareiškėją ir Agentūra tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu Agentūros ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų nesieja jokie tiesioginiai teisiniai santykiai, nes jie savo teises įgyvendina per atstovą kuris atlieka visus teisinius administracinius veiksmus.

16.4.       Agentūra atsižvelgdama į tai, jog Namo butų ir kitų patalpų savininkai protokoliniu sprendimu pareiškėjui pavedė vykdyti visus veiksmus susijusius su projekto įgyvendinimu, tai jog šis pavedimas nebuvo atšauktas, į tai kad, projektas nebuvo įgyvendintas per Taisyklių ir kitų teisės aktų numatytą terminą, į tai, kad visi mokėjimai už projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas buvo pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, o ne atskirai kiekvienam iš Namo butų ar kitų patalpų savininkų, taip pat į tai, kad Agentūros ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų nesieja joks tiesioginis teisinis santykis, galiausiai į tai, jog Taisyklių 85 punktas numato, jog permokėtas lėšas neįgyvendinus projekto turi grąžinti projekto administratorius (kitos pasirinkimo alternatyvos teisės aktai nenumato), daro išvadą, jog Agentūra pagrįstai reikalavo permokėtų lėšų gražinimo iš pareiškėjo, kaip projekto administratoriaus.

16.5.       Apelianto teiginys, jog jam grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas, Namo butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, yra klaidinantis ir nepagrįstas, nes tai neužkerta kelio apeliantui išsireikalauti užmokesčio už suteiktas paslaugas iš šių paslaugų tiesioginių gavėjų, jei tokios paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o projektas buvo neįgyvendintas ne dėl projekto administratoriaus kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo pagrindu pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

18.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-804, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą – 1 269,15 Eur, ir Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo
Nr. 3R-84 (AG-47/05-2017), kuriuo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą pareiškėjo skundas dėl VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

19.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo pretenzijų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad pareiškėjui kilo pareiga grąžinti permokėtas valstybės paramos lėšas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad, Projektui likus neįgyvendintam, atsakovas turėjo teisę (pareigą) susigrąžinti išmokėtą valstybės paramą, o tokią paramą grąžinti šiuo atveju turi Projekto administratorius – pareiškėjas. Apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, pakartotais skundo argumentais, kad atsakovas neturėjo teisės reikalauti grąžinti išmokėtą valstybės paramą, nes kai buvo priimtas sprendimas vykdyti Projektą, Taisyklėse nebuvo įtvirtintos tokią jo teisę numatančios teisės normos, o jeigu išmokėta valstybės parama, neįgyvendinus Projekto, ir turėtų būti grąžinta, tai ji turėtų būti išsireikalaujama tiesiogiai iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne pareiškėjo. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais, pripažįsta tikslinga tik šiuos motyvus papildyti, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

21.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais ir įrodytais, o įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susiklosčiusius teisinius santykius tarp pareiškėjo ir atsakovo, tarp pareiškėjo ir daugiabučio namo savininkų, padarė išvadą, kad Sprendimu pagrįstai būtent pareiškėjas įpareigotas grąžinti valstybės paramą, nes pareiškėjas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, daugiabučio namo savininkų vardu, kreipėsi į atsakovą dėl Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų apmokėjimo, atsakovas į pareiškėjo banko sąskaitą pervedė numatytą valstybės paramą, pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad gautą valstybės paramą yra paskirstęs į daugiabučio namo savininkų asmenines banko sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktų nustatytą terminą, ir padarė išvadą, jog nutraukęs Projekto vykdymą, bet gavęs valstybės paramą, pareiškėjas valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir būtent pareiškėjui, kaip šias lėšas administruojančiam daugiabučio namo savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti atsakovui.

22.       Teisėjų kolegija, tikrindama šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1054 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių nuostatos.

23.       Paramos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Pagal Taisyklių 85 punktą (Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija), jeigu paaiškėja, kad projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo.

24.       Būtina pažymėti ir tai, kad 2013 metais galiojusios Paramos įstatymo ir Taisyklių 2 ir 6 punktų nuostatos nustatė, jog valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Tuo metu galiojęs Taisyklių 85 punktas taip pat nustatė, jog jeigu paaiškėja, kad projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

25.       Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. balandžio 23 d. vykusiame susirinkime nusprendė dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje ir įgaliojo UAB „Lazdynų butų ūkis“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių, paskirtą pagal CK 4.84 straipsnį, organizuoti Namo atnaujinimą (modernizavimą). Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 14 d. Agentūrai pateikė prašymą kompensuoti projekto ar jo dalies parengimo (t. y. pastato energetinio naudingumo sertifikato ir investicijų plano) išlaidas – 2 120 Lt su PVM, nurodydamas, kad lėšos turi būti pervestos į butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą (Komisijos byla, b. l. 95-99). Su 2014 m. gruodžio 29 d. bei 2015 m. kovo 19 d. prašymais pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, prašydamas apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas atitinkamai už laikotarpius nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (161,03 Eur su PVM) ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. (494,13 Eur su PVM) , nurodydamas, kad lėšos turi būti pervestos į UAB „Lazdynų butų ūkis“ sąskaitą (Komisijos byla, b. l. 88-89, 91-94). Agentūra 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (4)-B2-3384, 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. (4)-B2.l-717 ir 2015 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (4)-B2.1-2884 informavo pareiškėją apie valstybės paramos dalies suteikimą, kompensuojant išlaidas projekto ar jo dalies parengimui (2 120 Lt) ir apmokant išlaidas projekto įgyvendinimo administravimui vykdyti (161,03 Eur ir 494,13 Eur) (Komisijos byla, b. l. 70-72).

26.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybių, kad Projektas nebuvo įgyvendintas teisės aktų nustatytais terminais ir nebuvo pasiektas investicijų plane numatytas namo suvartojamos energijos efektyvumo lygis, kuris yra būtina sąlyga gauti valstybės paramą namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslu, t. y. kad neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos. Taip pat neginčijama aplinkybė, kad tikslinė valstybės parama buvo pervesta pareiškėjui, o ne daugiabučio namo gyventojams.

27.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad ne iš pareiškėjo turi būti reikalaujama grąžinti valstybės paramą, akcentuotina, jog teismų praktikoje, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, yra laikomasi nuostatos, kad jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas, projektų administratorių argumentai, kad valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018; 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019; 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje eA-802-520/2019; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje eA-694-502/2019 ir jose išdėstytus argumentus).

28.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog ginčui aktualiu metu galiojanti Taisyklių redakcija nenumatė permokėtų lėšų grąžinimo atvejo, kuomet projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2019 yra išsamiai pasisakęs šiuo klausimu – Taisyklių 2 punkto (2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) nuostatos nagrinėjamam ginčui aktualiais aspektais yra labai panašios su Taisyklių 2 punkto (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1505 redakcija) nuostatomis, o Taisyklių 54 punkto (2011 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 101 redakcija) nuostatos, su Taisyklių 85 punkto (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) nuostatoms. Nors Taisyklių 85 punkte (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) yra numatytas naujas pagrindas, kuriam esant Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo (projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį), ši aplinkybė nelaikytina turinčia esminę reikšmę, kadangi Agentūra reikalavimą sugrąžinti permokėtas lėšas siejo su Projekto neįgyvendinimu, o ne su nustatyto Projekto įgyvendinimo laikotarpio praleidimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2017 m. vasario 2 d., nepateikė atsakovui jokių duomenų apie tai, jog Projektas yra įgyvendinamas (nors ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus). Papildomai pastebėtina, kad tiek Taisyklių 54 punkte (2011 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 101 redakcija), tiek Taisyklių 85 punkte (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) buvo įtvirtintas ir bendresnio pobūdžio pagrindas, kuriam esant Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo (kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus) arba valstybės parama negalėjo būti suteikta).

29.       Įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo argumentai dėl neteisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog būtent pareiškėjas ir Agentūra susieti administraciniais teisiniais santykiais, pareiškėjas be teisėto pagrindo disponuoja valstybės parama, kuri buvo skirta Projektui įgyventi, o Projektas neįgyvendintas, nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir bylos faktais, todėl nepripažintini pagrįstais.

30.       Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu dėl netinkamai įvykdytos pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertino visus byloje surinktus ir bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, teisingai išnagrinėjo tarp bylos šalių kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių nebuvo patenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

31.       Apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas bylą nutraukti, tačiau nenurodomi pagrindai, dėl kurių byla turėtų būti nutraukta.

32.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovo Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lazdynų butų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė