Civilinė byla Nr. 2-970-798/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00408-2015-6

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. personalinės įmonės bankroto administratoriaus V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo A. Š. personalinės įmonės bankroto administratoriaus V. S. skundas dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinių nutarimų Nr. 3, 5, 7, 8 panaikinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Bankrutavusios A. Š. personalinės įmonės bankroto administratorius V. S. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti kreditorių susirinkimo 2015 m. spalio 29 d. protokolinius nutarimus Nr. 3, 5, 7, 8, kuriais atitinkamai buvo sprendžiami klausimai dėl administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo tvirtinimo, administratoriaus atlyginimo nustatymo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, informacijos teikimo kreditoriams ir akcininkams tvarkos nustatymo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nustatymo.

Administratorius nurodo, kad kreditorių susirinkimas nutarimu dėl 3 darbotvarkės klausimo nepagrįstai nepatvirtino pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelių ir iki pirmojo kreditorių susirikimo administratoriaus patirtų išlaidų kaip nepagrįstų; 5 darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei įpareigojimas dėl išlaidų poreikio ir dydžio suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku prieštarauja teisės aktams ir įprastai praktikai; 7 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nustatyti informacijos teikimo terminai neatitinka normalios organizacijų praktikos bei gali trukdyti atsakyti laiku ir tinkamai; 8 darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ir jos terminai taip pat nepagrįsti ir pernelyg trumpi visoms funkcijoms atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. pareiškėjo A. Š. personalinės įmonės bankroto administratoriaus V. S. skundo netenkino.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi A. Š. personalinei įmonei iškelta bankroto byla Nr. B2-2000-153/2015, bankroto administratoriumi paskirtas V. S.. A. Š. personalinės įmonės bankroto administratoriaus V. S. iniciatyva buvo sušauktas ir 2015 m. spalio 29 d. 10 val. įvyko pirmasis bankrutuojančios A. Š. personalinės įmonės kreditorių susirinkimas (b. l. 31). Susirinkimo metu buvo pateikta administratoriaus ataskaita su pinigų srautų ir skolų suvestinių lentele (b. l. 34), kurioje nurodyta, kad laikotarpiu iki pirmojo kreditorių susirinkimo faktiškai buvo gauta 990,68 Eur piniginių lėšų (360 Eur už nuomą ir 630,38 Eur administratoriaus sumokėtos lėšos), iš kurių buvo faktiškai apmokėtos išlaidos: 764,08 Eur transporto išlaidos, 35,70 Eur kanceliarijos ir pašto išlaidos, 133,40 Eur už teisines paslaugas, iš viso 933,18 Eur išlaidų. Pinigų likutis 2015-10-16 – 57,50 Eur. Administratorius kreditorių susirinkimui ir teismui yra pateikęs duomenis apie tai, kad 2015 m. birželio 22 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp bankrutuojančios A. Š. personalinės įmonės ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ darbuotojos S. L.-Ž,, pagal kurią ji dirbtų bankrutuojančios A. Š. personalinės įmonės biuro administratore (b. l. 114–115). 2015 m. liepos 8 d. taip pat buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 15/07/08 su UAB „Apskaitos vizija“, įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 8 d. 2015 m. liepos 7 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 2015/11 su advokato padėjėja L. K. (b. l. 111–112), pagal kurią advokato padėjėja įsipareigojo teikti įmonei teisines paslaugas, sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galioja neterminuotai. Taip pat bankroto administratorius kreditorių susirinkimui pateikė 2015-10-19 teisinių paslaugų 700 Eur sąskaitą Nr. LK00022/2015 (b. l. 113), kurioje nurodyta, kad advokatės padėjėja surašė įvairių dokumentų projektus įvairioms institucijoms.

Kreditoriai bankroto administratoriaus ataskaitą patvirtino su išlygomis, t. y. atsisakė patvirtinti bankroto administratoriaus nurodytas pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelėse lėšų sumas, kurias bankroto administratorius patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo (b. l. 17). Teismas sprendė, kad įmonės pinigų srautų nuo 2015-06-05 iki 2015-10-15 suvestinė pati savaime nepatvirtina, kad bankroto administratoriaus turėtos administravimo išlaidos buvo panaudotos bankrutuojančios įmonės interesais, tuo tarpu lentelėje nurodytų faktiškai apmokėtų išlaidų administratorius įrodymais nepagrindė.

A. Š. personalinės įmonės kreditorių susirinkimas 5 darbotvarkės klausimu nutarė visam bankroto procesui nuo nutarties A. Š. personalinei įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti 7 240 Eur sąmatą, iš kurios 3 620 Eur būtų atlyginimas bankroto administratoriui, 3 620 Eur visos kitos bankroto administravimo išlaidos, papildomai įpareigojant dėl išlaidų poreikio ir dydžio susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku (b. l. 19). Teismas, įvertinęs tai, kad bankroto procese nustatyti tik 6 kreditoriai (b. l. 59), bankrutuojanti įmonė jokios veiklos nevykdo jau ilgą laiką, įmonės komercinė veikla nėra tęsiama, darbuotojų nėra, sprendė, kad administravimo darbų apimtis nėra didelė, todėl bankroto administratorius sąmatoje nurodytus darbus gali atlikti savarankiškai, be biuro administratorės, buhalterinė apskaita taip pat nereikalauja nuolatinio didelės apimties specialių žinių naudojimo poreikio, dėl ko dalį darbų gali atlikti pats administratorius, o prireikus tokio pobūdžio paslaugos gali būti perkamos atskirai. Taip pat teismas konstatavo, kad bankroto administratorius žymiai viršijo Kauno apygardos teismo 2015-07-17 nutartimi patvirtiną 100 Eur teisinių paslaugų per mėnesį. Nurodė, kad bankroto administratorius be jokio teisinio pagrindo visus dokumentus pavedė surašyti advokatės padėjėjai. Byla dėl kreditorinio reikalavimo dydžio su UAB „Swedbank lizingas“ buvo pradėta be pagrindo, bankroto administratoriui tinkamai nesusipažinus su kreditoriaus prašymu, todėl, teismo vertinimu, bankroto administratorius išlaidas už suteiktas teismines paslaugas nepagrįstai įtraukė į bankrutuojančios įmonės lėšomis atlygintinų teisinių paslaugų sąskaitą (b. l. 113).

Bylos medžiaga patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2015-06-22 su UAB “Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras” sudarė patalpų nuomos sutartį dėl 8 kv. m bendro ploto patalpų, esančių Savanorių pr. 262-105, Kaune, nuomos (b. l. 106–107), įsipareigodama mokėti 350 Eur per mėn. nuomos mokestį. Tačiau teismas, iš bankroto administratoriaus atstovės paaiškinimų nustatęs, kad, nuomos sutartis iš tikrųjų yra bankroto administratoriaus darbo vietos nuoma, suteikiantį teisę administratoriui naudotis UAB Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centro patalpų įranga, archyvo patalpa, sprendė, kad ši nuoma negali būti apmokėta bankrutavusios įmonės lėšomis. Teismas taip pat nurodė, kad savo nuožiūra pasirinkto objekto nuoma už neprotingą kainą (8 kv. m už 350 Eur per mėnesį).

Teismas sprendė, kad 6, 7, 8, 11 punktuose (b. l. 96) nurodytos ryšių, kanceliarinės, transporto ir kitos nenumatytos išlaidos (korespondencija, bendravimas su institucijomis, tarp jų ir Įmonių bankroto valdymo departamentu), kurioms administratorius prašo paskirti lėšų, gali būti atliekamos elektroniniu būdu, nevažiuojant į pačią instituciją, tačiau jeigu administratorius dėl būtinybės susiekti su institucija ar apmokėti institucijos paslaugą visgi turėtų išlaidų, šios išlaidos neturėtų viršyti sąmatos arba administratorius turėtų gauti kreditorių pritarimą, o išlaidų dydį pagrįsti tinkamai įformintu dokumentu. Teismas taip pat laikė teisėtu kreditorių susirinkimo reikalavimą suderinti administravimo išlaidų poreikį ir dydį su kreditorių susirinkimo pirmininku. Teismo vertinimu, priešingai, nei teigia bankroto administratorius, toks kreditorių susirinkimo sprendimas netrukdo atlikti bankroto procedūros, o prieštaraujantys bankroto administratoriaus argumentai paremti prielaidomis.

Teismas, vertindamas 7 darbotvarkės klausimu patvirtintos kreditorės UAB “Medicinos bankas” informacijos teikimo kreditoriams ir akcininkams tvarkos (b. l. 19) pagrįstumą, sprendė, kad bankroto administratorius savo pateiktu informacijos teikimo tvarkos projektu siekia sudaryti kuo daugiau ribojimų informacijos pateikimui ir jos operatyvumui, kas yra nesuderinama su ĮBĮ nuostatomis.

Dėl 8 darbotvarkės klausimu priimto nutarimo – kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nustatymo (b. l. 22–24), teismas sutiko su kreditorės UAB “Medicinos bankas” argumentais.

Teismas ex officio patikrinęs, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, sprendė, kad administravimo išlaidos yra teisingas. Taip pat teismas nenustatė ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų ar tai, kad priimti nutarimai prieštarautų imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas bankrutavusios A. Š. personalinės įmonės bankroto administratorius V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti.

Atskirasis skundas be pareiškėjo skunde jau nurodytų argumentų grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Tiek įstatymas (ĮBĮ 11 str.), tiek teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį c. b. Nr. 3K-3-508/2010) patvirtina, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją. Tuo tarpu 5 darbotvarkės klausimu priimtame nutarime įtvirtintas įpareigojimas dėl išlaidų poreikio ir dydžio susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku prieštarauja šiai nuostatai, apriboja administratoriaus galimybę veikti savarankiškai ir nepriklausomai.
2. Priimtais nutarimais ribojama gauti kvalifikuotą pagalbą administruojant įmonę, kadangi administratorius neturi teisinio išsilavinimo bei neatitinka buhalteriams keliamų kvalifikacinių reikalavimų.
3. Priešingai nei nagrinėjamu atveju teismų praktikoje kylant ginčams dėl administravimo išlaidų sąmatos visais atvejais pasisakyta, kad teisinės, buhalterinės bei patalpų nuomos išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir turi būti apmokamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį c. b. Nr. 3K-3-28/2008; Lietuvos apeliacinio teismo nutartį c. b. Nr. 2-1304/2014.).
4. Nustatyta sąmatos suma, kuri siekia pusę supaprastinto bankroto proceso kainos, negali būti laikoma pakankama administruoti individualią įmonę. Be to, dėl įmonės teisinės formos specifikos reikalinga atlikti įvairias papildomas funkcijas.
5. Teismas nepagrįstai teigė, kad administratorius nepateikė įrodymų dėl iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtų išlaidų, kadangi šie įrodymai pateikti su ataskaita. Teismas bylos nagrinėjimo metu abejonių dėl šių įrodymų neišsakė, dėl ko administratorius negalėjo pateikti detalių papildomų įrodymų.
6. Teismas nepagrįstai vertino, kad prierašas „įskaitant PVM“ pažeidžia kreditorių teises, kadangi šis prierašas jokių pasekmių nesukelia, o administratoriui bankroto proceso metu tapus PVM mokėtoju, informuoja, kad nu to administratoriaus paslaugų kaina nesikeis.
7. Teismas nepagrįstai teigė, kad nustatyti terminai pakankami vien dėl to, kad administratorius administruoja tik dvi įmones, kadangi administratoriaus darbo krūvis nuolatos kinta. Teismas taip pat nevertino to, kokią įtaką administratoriaus darbo kokybei turės itin trumpi terminai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Pažymėjo, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiais kriterijais.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Medicinos bankas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teisės aktai nenumato, kad bankrutuojančios įmonės lėšomis turėtų būti apmokamos visos be išimties bankroto administratoriaus nurodytos išlaidos, tame tarpe asmeninės, ūkinės komercinės veiklos ar kitos ekonomiškai nepagrįstos, nebūtinos išlaidos.
2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administratoriui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti administravimo išlaidų sąmatoje nurodytų išlaidų reikalingumą ir dydį bei vėliau pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Administratorius tokių dokumentų nepateikė.
3. Administratorius nepagrįstai pakartotinai reikalauja nagrinėti klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusia nutartimi. Kauno apygardos teismas 2015-07-17 nutartimi nutarė, kad dalis bankroto administravimo išlaidų buvo nepagrįstos ir nesusijusios su bankroto procesu, bet su administratoriaus ūkine komercine veikla. Ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl šioje nutartyje nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai administratoriui turi prejudicinę galią.
4. Bankroto administratoriui keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl jis pats turi atlikti paprastus ir nesudėtingus darbus, nereikalaujančios išskirtinės kompetencijos, kadangi už bankroto procedūros vykdymą jam mokamas atlyginimas.
5. Administratorius nepagrįstai teigia, kad patvirtinta sąmata nesudaro galimybės vykdyti bankroto procedūrų, taip pat nepagrįstai sąmatą sieja su ĮBĮ supaprastintame bankroto procese numatytais maksimaliais sąmatos dydžiais. Atsiradus objektyviems ir pagrįstiems poreikiams konkretiems ir specifiniams sudėtingiems veiksmams atlikti, kreditorių susirinkimas galės spręsti dėl šiems papildomiems procesams skirtinų administravimo išlaidų dydžio ir panaudojimo, o ne atvirkščiai – iš anksto patvirtinant didelę sąmatą.
6. Nagrinėjama bankroto byla nėra ypatingai sudėtinga, nevyksta sudėtingi procesai, dėl kurių reikėtų ypatingai daug administravimo išlaidų, samdyti tam tikras kompetencijas turinčius profesionalus, pavyzdžiui, advokatus, auditorius ir pan.
7. Administratorius nepagrįstai teigia, kad kreditorių susirinkimo 7 ir 8 klausimais tvirtinami terminai buvo trumpinami iki kelių dienų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.

Apeliacinis teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė procedūrinių nuostatų pažeidimų priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus.

Dėl papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pateikė teismui papildomus paaiškinimus bei naujus įrodymus tik teismui – rengiamų teisės aktų, susijusių su bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui nustatymu, projektus.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. 

Kaip matyti iš papildomų paaiškinimų turinio, apeliantas iš esmės pateikė atsiliepimą į kai kuriuos UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Be to, apeliantas nepateikė paaiškinimų ir argumentų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar bei kodėl jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės teikti papildomus paaiškinimus, kuriais būtų tikslinamas, pildomas ar plečiamas atskirojo skundo pagrindas, apeliantas teisę į apeliaciją įgyvendino pateikdamas atskirąjį skundą. Pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais. Atsižvelgiant į paminėtų proceso teisės normų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus ir vertinti kartu su atskirojo skundo medžiaga ir jie grąžinami apeliantui.

Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje

UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad Kauno apygardos teismo 2015-07-17 nutartyje nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai administratoriui turi prejudicinę galią. Su šiais argumentais apeliacinis teismas nesutinka.

Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2015-07-17 nutartis buvo priimta toje pačioje byloje, kas neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, šia nutartimi klausimas nebuvo išspręstas iš esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas, tačiau šios teismo išvados neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus iš naujo, turi pagrindo spręsti priešingai. 

Dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 3 pagrįstumo

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte yra nustatyta, kad administratorius turi pateikti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių susirinkimui pareikalavus - kitas savo veiklos ataskaitas. Šioje normoje taip pat nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Iš esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla. Tuo pačiu jos pagrindu kreditoriai gali atlikti kontrolės funkciją, ar būtent pats administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatymu nustatytas pareigas, siekiant išaiškinti visas bankroto procedūroms, kreditorių teisių gynimui reikšmingas aplinkybes, ar tinkamai naudoja administravimo išlaidoms skirtas lėšas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015).

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas reglamentuodamas kreditorių susirinkimo teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti reglamentuoja teisinį santykį susijusį su kreditorių susirinkimo teise atsisakyti tvirtinti pateiktas ataskaitas, nurodydamas, kad tokiu atveju kreditorių susirinkimas turi nustatyti ataskaitos trūkumus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Kreditoriai bet kada gali įpareigoti administratorių ne tik pateikti papildomus duomenis, tačiau ir atlikti atitinkamus konkrečius veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijų vykdymu bei pareikalauti pateikti kitą ataskaitą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas).

Kreditorių susirinkimas protokolinio nutarimu Nr. 3 bankroto patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitą, tačiau su išlygomis, t. y. atsisakė patvirtinti bankroto administratoriaus nurodytas pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelėse lėšų sumas, kurias bankroto administratorius patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tuo pagrindu, kad bankroto administratorius nepateikė rašytinių dokumentų, įrodančių patirtas išlaidas. Tačiau netvirtindami ataskaitos minėtoje dalyje, kreditoriai taip pat nenustatė administratoriui protingo termino pašalinti šiuos trūkumus, tam, kad administratorius galėtų teikti ataskaitą tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Nagrinėjamu atveju, esant aiškiems kreditorių nurodytiems ataskaitos trūkumams, kreditoriai nesilaikė įstatyme numatytos pareigos nustatyti terminą trūkumams pašalinti taip užkirsdami kelią atlyginti bankroto administratoriaus faktiškai patirtas pagrįstas išlaidas administruojant įmonę.

Kreditorės UAB „Medicinos bankas“ pozicija, kad bankroto administratoriaus išlaidos, patirtos iki pirmojo kreditorių susirinkimo, iš viso neturi būti atlygintos, yra neteisinga, kadangi kreditorių susirinkimas, kuriame daugiausia balsų turi būtent UAB „Medicinos bankas“, patvirtino administratoriaus ataskaitą likusioje dalyje, iš kurios turinio matyti, kad administratorius atliko eilę veiksmų po bankroto bylos iškėlimo, pavyzdžiui, patvirtintoje bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad apie bankroto bylos iškėlimą įmonės kreditoriams buvo pranešta raštu; buvo kreiptasi į antstolį ir areštuotas A. Š. ir R. Š. priklausantis turtas; administratorius perėmė įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir buvo inventorizuotas turtas; išsiuntė raštą dėl transporto priemonių perdavimo; pateiktas pareiškimas Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, sušauktas kreditorių susirinkimas. Akivaizdu, kad siekiant atlikti šiuos veiksmus pagrįstai buvo patirtos tam kanceliarinės, pašto, transporto išlaidos. Tačiau sutiktina, kad šias išlaidas administratorius turi pagrįsti, siekiant nustatyti, ar jos buvo patirtos veikiant įmonės interesais, o ne naudojamos asmeniniams administratoriaus poreikiams, o nesant, kreditorių nuomone, pakankamai ar tinkamų įrodymų, kreditorių susirinkimas turėjo teisę netvirtinti nepagrįstos ataskaitos, tačiau nustatyti terminą pateikti tvirtinti ataskaitą šioje dalyje pakartotinai. Pažymėtina, kad administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijama teismo nutartis dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 3 pagrįstumo keistina protokolinį nutarimą Nr. 3 dalyje, kuria kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos dalyje dėl pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelių ir iki pirmojo kreditorių susirikimo administratoriaus patirtų išlaidų, naikinant ir perduodant kreditorių susirinkimui ataskaitą minėtoje dalyje svarstyti iš naujo.

Administratorius apeliaciniu skundu prašo jo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti. Tuo tarpu skundu pirmosios instancijos teisme jis teismo prašė panaikinti minėtus nutarimus ir išspręsti klausimus iš esmės, tame tarpe – patvirtinti administratoriaus ataskaitą. Panaikinus protokolinį nutarimą Nr. 3 minėtoje dalyje, prašymas patvirtinti administratoriaus ataskaitą atmestinas. Pažymėtina, kad, visų pirma, kreditorių susirinkimas yra subjektas, kuris turi įgaliojimus reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir turi teisę jas tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Tik jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas (ĮBĮ 23 str. 4 p.). 

Dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 5 pagrįstumo

A. Š. personalinės įmonės kreditorių susirinkimas 5 darbotvarkės klausimu nutarė visam bankroto procesui nuo nutarties A. Š. personalinei įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro patvirtinti 7 240 Eur sąmatą, iš kurios 3 620 Eur būtų atlyginimas bankroto administratoriui, 3 620 Eur visos kitos bankroto administravimo išlaidos, papildomai įpareigojant dėl išlaidų poreikio ir dydžio susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku (b. l. 19).

Apeliantas su šiuo nutarimu nesutinka tiek dėl patvirtintos sąmatos dydžio, tiek dėl įpareigojimo išlaidų poreikį ir dydį susiderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku.

Siekiant bankroto proceso pagrindinio tikslo – kuo didesnio kreditorių pareikštų reikalavimų bankroto byloje patenkinimo, kreditoriai ir administratorius, būdami pavedimo teisinių santykių šalimis, turi tarpusavyje bendradarbiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-688-381/2015). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Pažymėtina, kad nėra neįprasta ar nepagrįsta praktika bankroto byloje įpareigoti administratorių derinti tam bankroto administravimo veikloje patiriamų išlaidų poreikį ir dydį su kreditoriais. Be to, ĮBĮ 36 str. 1 d. numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, kas tiesiogiai lemia ir kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės. Todėl kreditoriai suinteresuoti, kad iš įmonės lėšų būtų apmokamos tik pagrįstos ir būtinos administravimo išlaidos. Teismas sprendžia, kad apelianto ginčijamas įpareigojimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje skundą atmetė. Akcentuotina, jog bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pakrijas“ v. K. B., bylos Nr. 3K-3-508/2010).

Sprendžiant dėl patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog bankroto procese nustatyti tik 6 kreditoriai (b. l. 59), bankrutuojanti įmonė jokios veiklos nevykdo jau ilgą laiką, bendrovės komercinė veikla nėra tęsiama, darbuotojų nėra, sprendė, kad administravimo darbų apimtis nėra didelė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad administratoriaus atlyginimo dydis iš esmės priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, jis turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, nes bankroto administratorius yra verslo subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra ir atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-723/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-709/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-983/2014; kt.).

Inter alia, teismų praktikoje pažymima, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams); administratorius, atsižvelgdamas į bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį; kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras; administratorius, teikdamas tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, ir / ar inicijuodamas klausimą dėl jau nustatyto jam atlyginimo padidinimo, turi pareigą motyvuotai pagrįsti, kodėl yra būtinos atitinkamos administravimo išlaidos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą; įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2010; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2013; 2014 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-918/2014; kt.).

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti bei faktines bankroto bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis pagrįstas, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, tuo labiau įvertinus ir tą aplinkybę, jog nagrinėjamas bankroto procesas yra  nėra sudėtingas bei komplikuotas.

Sprendžiant ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatoje nurodytų išlaidų, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad administratoriaus veikla apima įmonių administravimą ir šiai veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurą, transportą, ryšio priemones), todėl sąmatoje administratorius nepagrįstai išskiria išlaidas darbo vietos ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudas, transporto nuomos (susijusias su kasdienine veikla) išlaidas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-419/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta apelianto argumentus, kad į sąmatą turi būti įtraukiamos administratoriaus veiklai vykdyti reikalingų patalpų nuomos išlaidos. Tuo labiau, kad visa nuomos kaina perkeliama vienai bankrutuojančiai įmonei, kai tuo tarpu administratorius toje pačioje darbo vietoje teikia administravimo paslaugas ir kitoms įmonėms, kas akivaizdu, pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kreditoriai neneigia bankrutuojančiai įmonei teiktinų buhalterio ar teisininko paslaugų reikalingumo, kadangi teisės aktai įpareigoja bankroto administratorių organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, reikšti ieškinius ginant įmonės interesus, sutiktina, kad šios paslaugos gali būti perkamos pagal poreikį.

Dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinių nutarimų Nr. 7, 8 pagrįstumo

Nors pirmos instancijos teismui administratorius ginčijo protokolinių nutarimų dėl informacijos teikimo tvarkos kreditoriams ir akcininkams bei kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nustatymo, tačiau Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalies neskundė, atskirajame skunde nepateikė nei vieno nesutikimo su ginčijama teismo nutartimi šioje dalyje argumento. Teismas apeliacine tvarka skundą nagrinėja neperžengdamas skundo teisinio ir faktinio pagrindo. Tokio pagrindo pačiame skunde nesant, teismas dėl nutarimų Nr. 7, 8 pagrįstumo nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį pakeisti dalyje tik dėl 2015 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo Nr. 3 ir toje dalyje, kuria kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitos dalyje dėl pinigų srautų ir skolų suvestinių lentelių ir iki pirmojo kreditorių susirikimo administratoriaus patirtų išlaidų, nutarimą Nr. 3 panaikinti ir perduoti kreditorių susirinkimui klausimą svarstyti iš naujo.

Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                              Antanas Rudzinskas