Baudžiamoji byla Nr. 1-50-543/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15616-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.4.7; 1.1.6.3; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;

1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5;

1.1.8.13; 1.1.8.15; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 17 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Rasai Sabonienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei A. B.,

kaltinamajam S. D., jo gynėjai advokato padėjėjai M. Š.,

nukentėjusiajam G. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis S. D. 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), ant bendro naudojimo kelio, esančio prie minėto gyvenamojo namo, konflikto metu tyčia mušė savo artimą giminaitį – tėvą G. D., kuriam kumščiu sudavė į veidą ir taip mušdamas nukentėjusiajam G. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nosies sumušimo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. D. savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, jog 2020 m. balandžio 21 d. jis su savo sutuoktine E. D. bei vaikais M. S. ir K. D. nuvažiavo pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Atvažiavę, jie sustojo ant kelio važiuojamosios dalies. Tuomet E. D. liko su vaikais automobilyje, o jis pats nuėjo pas savo tėvą G. D., kuris tuo metu kažką dirbo ūkiniame pastate. G. D. nusivedė jį į namus, kadangi norėjo paduoti jam skirtus laiškus. Kai jo tėvas paėmė tuos laiškus, tuo pat momentu pasirodė ir jo (kaltinamojo) motina M. D., kuri paklausė, kam jis neša tuos laiškus. G. D. pasakė jai, kad atvažiavo jų sūnus. Tuo metu pribėgo jo motina M. D., kuri pagriebė tuos laiškus ir pasakė, kad ji eis pasikalbėti su jais ir kad šie neišvažiuos, kol jie nepasikalbės. Jis (kaltinamasis) pasiėmė tuos laiškus iš motinos ir išėjo susinervinęs link automobilio. Įsėdęs atgal į automobilį, pradėjo segtis saugos diržą ir tuo pat metu pamatė, kad jo motina M. D. atidarė jų automobilio vairuotojo pusės duris, kur sėdėjo jo sutuoktinė E. D. Jo motina stovėjo atsirėmusi viena ranka į atidarytas automobilio duris, o kita – į automobilio stogą ir paklausė E. D., kodėl ši kiršina ją su sūnumi. E. D. atsakė, jog nieko ji nekiršina ir liepė leisti jiems išvažiuoti. Jis (kaltinamasis) pamatė, jog prasideda konfliktas, kadangi jo motina neleidžia E. D. uždaryti automobilio durų, o jo tėvas tuo metu stovėjo iš kitos pusės tų automobilio durų. Vienu metu jam pasirodė, jog jo motina sugriebė E. D. už plaukų, todėl jis išlipo iš automobilio ir, priėjęs, suėmė savo motiną už pečių, kad patrauktų ją į šoną. Tuo metu jo tėvas galbūt pagalvojo, kad jis sumuš savo motiną ir galimai tėvas norėjo jį tik nustumti. Tuo metu jis (kaltinamasis), iš inercijos sukdamasis, greičiausiai sudavė smūgį tėvui į veidą. Jis tiksliai neprisimena, kur pataikė tėvui, gal į nosį, gal į skruostą. Viskas ten įvyko labai greitai. Tikslių šio įvykio aplinkybių jis negali papasakoti, nes jau neprisimena, tačiau jis tikrai galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Jis pilnai pripažįsta, jog sudavė vieną smūgį savo tėvui į veidą, tačiau tai padarė netyčia ir piktybiškai to nesiekė. Jis nematė, ar tuo metu jo tėvui bėgo kraujas iš nosies.

Nukentėjusysis G. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog prieš nagrinėjamo įvykio dieną jis nusiuntė savo sūnui S. D. žinutę apie tai, kad yra gauti jo vardu adresuoti laiškai. S. D. atvyko pas juos labai supykęs, nes negavo atlyginimo, kurį nuskaitė antstoliai. Jis padavė S. D. visus jo laiškus. Sutuoktinė M. D. norėjo pasikalbėti su marčia E. D., todėl nuėjo prie savo sūnaus automobilio vairuotojo durų ir jas atsidarė, o jis (nukentėjusysis) atsistojo iš kitos pusės automobilio durelių. Tuo metu M. D. gal ir prilaikė tas automobilio duris, o jis pats buvo užsigulęs ant durelių, nes jam irgi buvo smalsu, ką pasakys E. D. M. D. tikrai netampė E. D. už plaukų. Tuo pat metu jų sūnus S. D. priėjo iš už nugaros savo motinai M. D., suėmė ją už pažastų ir kažkiek patempė nuo automobilio. Žinodamas, kad kaltinamasis yra ūmaus būdo, atstūmė jį nuo motinos. Tuo momentu, kai jis atstūminėjo S. D., šis sudavė jam vieną smūgį į veidą. Tas smūgis buvo suduotas ne sukimosi momentu, nes S. stovėjo prieš jį. Galbūt tas smūgis buvo ir netyčinis, kaip savigynos instinktas, tačiau jis asmeniškai nekėlė S. D. jokios grėsmės. Po to smūgio jis pastūmė sūnų ir padėkojo už suduotą smūgį. M. D. stovėjo nugara į S. D. Po suduoto smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Iš karto po įvykio jis nekvietė policijos, kadangi S. D. yra jo sūnus ir tiesiog nenorėjo „būti jam teisėju“. Pareiškimą sūnaus atžvilgiu parašė, kai sužinojo, kad jų marti E. D. parašė pareiškimą M. D. atžvilgiu. Po šio įvykio jis parašė S. D. žinutes „visus mano įrankius atvežk“, „tai aš dabar turiu parašyti pareiškimą?“, „gal nori ketvirtos bylos, galėsi ramia sąžine sėsti už grotų“. S. D. jam atrašė „atsikniskit nuo mano šeimos, nereikėjo šokinėti, lįsti, lupti durų ir žodžiuotis“. Kita S. D. žinutė buvo „patys prikibti, o mes važiuoti, lupti duris ir čiūdintis, be to vaikus išgąsdinot“. Po šio įvykio pas juos buvo atėjęs kaimynas E., kuris teiravosi, kas įvyko. Civilinio ieškinio jis nereikš. S. D. tikrai nematė kraujo, kadangi po suduoto smūgio jis (nukentėjusysis) iš karto nusisuko ir nuėjo. Vykstant teisminiam šios bylos nagrinėjimui, jis pasikalbėjo su sūnumi S. D., kuris jo atsiprašė. Jis (nukentėjusysis) norėtų susitaikyti su sūnumi ir nenori jam jokių neigiamų pasekmių.

Liudytoja M. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog ji yra kaltinamojo S. D. motina. Jie gauna savo sūnui S. D. adresuotus laiškus, kadangi šis pas juos yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Prieš šį įvykį jie gavo kelis sūnaus laiškus, kuriuos jos sutuoktinis G. D. nufotografavo ir nusiuntė sūnui S. D. Įvykio dieną atvyko S. su savo sutuoktine E. D. pasiimti laiškų. Kai jie atvyko, ji pasakė savo sutuoktiniui, kad eina pas E., nes nori paklausti, kodėl ši rašinėja jiems grasinančias žinutes. Beeidama koridoriumi ji sutiko savo sūnų S., kuris buvo priešiškai nusiteikęs, ją keiksnodamas, agresyviai pagriebė laiškus ir išėjo link automobilio. Ji (liudytoja) ėjo paskui S. ir išgirdo, kad automobilyje verkia vaikas. Priėjusi prie automobilio, atsidariusi vairuotojo pusės dureles, pasisveikino su vairuotojo vietoje sėdinčia E. ir paklausė, ką reiškia minėtų žinučių rašymas. Tuomet E. jai atsakė „susitiksim teisme“ ir liepė leisti jiems važiuoti. Ji tuomet  paklausė, kodėl ši kiršina juos su sūnumi. Tada S. liepė jai pasitraukti nuo automobilio ir pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. S. nusikeikė, išlipo iš automobilio, priėjo prie jos ir labai skausmingai suėmė jai už rankų, dėl to ji suriko. Sutuoktinis žinojo, jog jų sūnus S. yra „karštakošis“, todėl priėjęs, suėmė S. už „čiuprynos“ ir atitraukė nuo jos. Tuo metu E. jau buvo išlipusi iš automobilio, ji, pamačiusi stovinčius kaimynus, pradėjo mosikuoti rankomis ir šaukti „kaimynai, kas čia per žmonės, sūnų policijai pridavinėja“. Ji nieko nesakiusi nuėjo link namų. Beeinant, ją pasivijo sutuoktinis, kuris pasakė „pažiūrėk, kokį gerą krikštą nuo sūnaus gavau“. Tuo metu G. iš nosies jau bėgo kraujas. Jų kaimynai viską matė ir siūlė jiems kviesti policiją, tačiau G. pasakė, kad policijai sūnaus neskųs. Ji pati matė, kaip vyras su sūnumi buvo susikibę, tačiau nematė, kad kuris nors būtų sudavęs smūgius. Kitą dieną, ryte jie kreipėsi į medikus ir parašė pareiškimą policijai. Vėliau jai paskambino policijos pareigūnė, kuri pasakė, kad prieš ją yra parašytas pareiškimas dėl to, kad ji neva ištraukė E. už plaukų iš automobilio ir voliojo po žemę. Tačiau tai buvo visiškai melagingas pareiškimas, kadangi E. atžvilgiu ji nenaudojo jokio smurto.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi tarp jų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu šios liudytojos duotų parodymų yra prieštaravimų. Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. pas ją į namus atvyko jos sūnus S., kuris norėjo pasiimti jam priklausančius laiškus iš antstolių. Kol jos sūnus buvo namuose, viskas buvo gerai, tačiau jiems išėjus į kiemą, prie sūnui priklausančio automobilio ji paklausė savo sūnaus sutuoktinės E., kodėl ši rašinėja jai grasinančias žinutes. Norėjo, kad jos sūnus girdėtų, jog jo sutuoktinė rašinėja tokias žinutes. Kai ji (liudytoja) paklausė E., kodėl ji kiršina ją su sūnumi, ši supyko, atsistojo ir pasakė „susitiksime teisme už šmeižtą“. Tuomet ji (liudytoja) pasakė E. „ką tu kalbi karve?“. Tuomet prie jos (liudytojos) priėjo sūnus S., kuris užlaužė jai rankas, o jos sutuoktinis, priėjęs, atitraukė nuo jos S. Jos sutuoktinis nesmurtavo prieš sūnų ir po kurio laiko, atsisukęs, pasakė „pažiūrėk, ką padarė mūsų sūnus“. Tuomet ji pamatė, kad jos sutuoktinis yra kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas ir ištino veidas. G. jai pasakė, kad jų sūnus trenkė vieną kartą jam į veido sritį, prie nosies. Ji nematė to momento, kai S. trenkė savo tėvui, kadangi pati buvo užsisukusi, tačiau visa tai matė jų kaimynai J. R. ir E. D. (1 t., b. l. 56 – 58).

Liudytojas E. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 21 d. jis buvo savo namuose. Pro atvirą langą išgirdo vaikų triukšmą ir pagalvojo, kad kaimynų mergaitės nukrito nuo dviračio. Jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė ant kelio stovintį S. D. automobilį ir daugiau nekreipė dėmesio. Tačiau netrukus vėl prasidėjo triukšmas ir pamatė, kad ten vyksta konfliktas. Pagalvojo, kad ten yra D. šeimos reikalai ir nusprendė į tai nesikišti. Jis girdėjo, kaip E. D. išvadino savo uošvius D. keiksmažodžiais. Vėliau, jau pasibaigus konfliktui, jis nuėjo pas G. D. ir pamatė, kad šiam yra prakirsta lūpa. G. D. pasakė, kad sūnus S. D. jam „užvožė“.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. D. ir G. D. yra jo kaimynai. 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. būdamas savo namuose jis matė, kaip į minėtų kaimynų D. kiemą atvažiavo jų sūnus S. D. kartu su sutuoktine E. Į tai jis nekreipė jokio dėmesio ir toliau žiūrėjo televiziją. Maždaug po 10-15 minučių jis išgirdo riksmą. Iš pradžių pagalvojo, kad kažkas nutiko kaimynų mergaitėms. Jis atsikėlė nuo lovos ir nuėjo prie stiklinių namo durų pažiūrėti, kas ten vyksta. Priėjęs prie durų, pamatė kaip prie D. sklypo, gatvėje G. D. laiko iš nugaros apkabinęs M. D., o S. D. stovi šalia jų. Pats jis nematė, kad tarp M. D., S. D. ir G. D. būtų koks nors fizinis kontaktas. Jeigu gerai pamena, kai jis pamatė konfliktą, E. D. sėdėjo automobilyje ir dar spėjo išgirsti, kaip ši sušuko S. D. „sėsk, važiuojam“, o M. ir G. D. atžvilgiu dar pasakė ne vieną necenzūrinį žodį. Tuomet S. D. įsėdo į keleivio vietą ir jie iš karto išvažiavo. Maždaug po 20 minučių jis pamatė prie ūkinio pastato, ant lentų sėdintį G. D., todėl nuėjo su juo pabendrauti. G. D. parodė jam prakirstą lūpą ir pasakė, kad jam „kirto“ sūnus S. D. Kuomet jis pamatė konfliktą tarp D., pats nematė jokių suduodamų smūgių (1 t., b. l. 77 – 80).

Liudytoja J. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog G. ir M. D. yra artimiausi jos kaimynai. Jų sklypus skiria tik gyvatvorė, kurioje yra iškirstas tarpas, pro kurį ji ir stebėjo visą šį kaimynų konfliktą. Įvykio dieną ji buvo savo kieme ir išgirdo šūksnius. Iš pradžių nieko keisto nepastebėjo, tačiau netrukus vėl išgirdo garsų rėkimą, todėl atsisuko į kaimynų D. pusę ir pamatė ant kelio stovintį pilkos spalvos automobilį „Audi“, kurio gale stovėjo S. D., M. D. ir G. D. Tuo pat metu ji pamatė, kaip S. D. sudavė smūgį į veido sritį savo tėvui G. D. Po to smūgio G. D. tiesiog nuėjo, o kartu su juo nuėjo ir M. D. Vėliau ji dar matė kieme kruviną G. D.

Liudytoja E. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 21 ar 22 dieną ji su savo sutuoktiniu S. D. ir vaikais nuvyko pas uošvius D. atsiimti jos sutuoktiniui adresuotų laiškų. Ten nuvykus, ji su vaikais liko automobilyje, nes S. D. pasakė, kad užtruks labai trumpai. Maždaug po 2-3 minučių sugrįžo S. ir pasakė „greičiau važiuojam“. Ji ketino pradėti važiuoti, tačiau tuo pat metu prie jų automobilio priėjo M. D., kuri atidarė jos duris ir pasakė „ką tu čia, stora karve, kiršini mane su vaiku?“. Tada ji pasakė M., kad ši leistų jiems važiuoti, nes pati neturi su ja apie ką kalbėti. Tačiau M. D. neleido jiems važiuoti, ji laikėsi įsirėmusi į automobilio duris. Jos vyresnis vaikas yra baikštus, todėl labai išsigando ir pradėjo garsiai rėkti, kad nori greičiau važiuoti į namus, kad paleistų jų automobilį. Tuomet M. D. atsisuko į tą vaiką ir pasakė „užsičiaupi, asile, nes ir tau dar duosiu“. M. D. ketino sugriebti jai už plaukų, todėl S. išlipo iš automobilio, priėjęs, suėmė motiną už pečių ir bandė ją atitraukti. Tuomet uošvis G. stvėrė S. ir sudavė jam. Išlipusi iš automobilio, pasakė S. „važiuojam“, S. atsistūmė savo tėvą ir įsėdo į automobilį. S. nesudavė savo tėvui nė vieno smūgio. Anyta jai dar pasakė „karve, tu dar atsiimsi“. Šio įvykio metu ji nematė jokių savo uošvių kaimynų. Pravažiuodama ji pamatė moterį, kuri liudijo prieš juos. Jie iš karto nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl M. D. veiksmų. Grįžus į namus, S. gavo savo tėvo žinutę į „Facebook“, kurioje jis klausė gal jam dabar parašyti pareiškimą. Vėliau uošvis dar parašė žinutę, kad jis parašys pareiškimą ir tai bus jau ketvirtas kartas, tai šis galės sau ramia sąžine sėsti už grotų. Dar po valandos laiko S. D. parašė žinutę užsienyje gyvenantis jo brolis, kuris parašė „ožio gabale, grįšiu į Lietuvą, gausi tu į snukį, tada galėsi rašyti zajavus“.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, G. D. pareiškė, jog 2020 m. balandžio 21 d., jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jo sūnus S. D., kuris kieme jį užpuolė ir sudavė vieną smūgį į veido sritį, prie nosies. Dėl to prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiojo G. D. apklausa, kurios metu jo nurodytos aplinkybės atitinka ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jo duotus parodymus. Prie šio protokolo yra pridėta ir nukentėjusiojo G. D. veido fotonuotrauka, iš kurios aiškiai matyti patinusi nosis (1 t., b. l. 1 – 8).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. nuo 16 val. 31 min. iki 16 val. 41 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis žvyruotas keliukas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 15 – 19).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 22 d. apie 14 val. 20 min. gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vakar sūnus sumušė savo tėvą, kuriam dabar pablogėjo sveikata. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjos sutuoktinis G. D., kuris nurodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) atvykęs jo sūnus S. D. panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį. Apžiūrėjus G. D. veidą, po viršutine lūpa matėsi nedidelė mėlynos spalvos hematoma ir jis skundėsi skausmu nosies srityje. Daugiau sužalojimų G. D. veido srityje nesimatė. Prie tarnybinio pranešimo pridėta ir fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas G. D. sužalojimas (1 t., b. l. 20 – 23).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto M. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 22 d. 15 val. 18 min. buvo gautas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties medikės pranešimas apie tai, kad tą pačią dieną nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rado sumuštą G. D., kuris paaiškino, kad jį sumušė jo sūnus. G. D. buvo nustatytas nosies sumušimas (1 t., b. l. 24).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. 14 val. 20 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos M. D. pranešimas apie tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos sūnus S. D. sumušė savo tėvą G. D., kuriam šiuo metu pablogėjo sveikata. Iš prie šio registruoto pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 25 – 27).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis G. D. parodė vietą adresu (duomenys neskelbtini), kurioje 2020 m. balandžio 21 d. jo sūnus S. D. sudavė jam vieną smūgį į veido sritį (1 t., b. l. 31 – 36).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2020 m. balandžio 22 d. 14 val. 42 min. adresu (duomenys neskelbtini) G. D. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl galvos sumušimo. Pirminės medikų apžiūros metu fiksuotas sutinęs G. D. veidas bei jaučiamas skausmas jo srityje. Nustatyta preliminari diagnozė – nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., b. l. 45 – 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 495/2020 (06) nurodyta, jog G. D. nosies sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikiu, galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 53).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja J. R. parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. balandžio 21 d., jai būnant kieme, išgirdo triukšmą ir, atsisukusi į savo kaimyno G. D. namą, pamatė, kaip S. D. sudavė smūgį savo tėvui G. D. į veidą (1 t., b. l. 65 – 70).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Tuo tarpu nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. D. yra nukentėjusiojo G. D. sūnus, gyvenantis atskirai nuo savo tėvų. Taigi šiuo atveju baudžiamojo įstatymo atžvilgiu kaltinamasis S. D. yra laikomas nukentėjusiojo G. D. artimuoju giminaičiu (BK 248 straipsnio 1 dalis). Dėl to S. D. pareikštas kaltinimas patikslinamas nurodant, jog jis mušė ne savo šeimos narį, o savo artimąjį giminaitį – tėvą G. D. Šios aplinkybės patikslinimas niekaip nepakeis S. D. pareikšto kaltinimo esmės, nepasunkins ir šio kaltinamojo teisinės padėties.

Ikiteisminio tyrimo metu bei atliekant įrodymų tyrimą teisme, kaltinamasis S. D. neigė sudavęs smūgį savo tėvui į veidą. Vėliau kaltinamasis iš esmės pakeitė savo gynybos poziciją ir nurodė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę, nes iš inercijos sukdamasis, greičiausiai sudavė smūgį tėvui į veidą, taip siekdamas save apginti nuo neteisėtų tėvo veiksmų. Nukentėjusysis G. D. nuosekliai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, davė vienodus parodymus, jog konflikto metu jo sūnus S. D. sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, dėl to jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ištino lūpa ir nosis. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino byloje apklaustų liudytojų bei surinktų rašytinių įrodymų visuma. Liudytoja M. D. patvirtino, kad ji nematė paties to momento, kai jos sūnus S. D. sudavė smūgį savo tėvui G. D., tačiau pasibaigus konfliktui, einant link namų, pamatė, kad G. iš nosies bėga kraujas, nosis patinusi. Vyras jai pasakė „pažiūrėk, kokį gerą krikštą nuo sūnaus gavau“. Byloje apklausta liudytoja J. R. patvirtino, jog ji matė kaip, vykstant konfliktui, S. D. sudavė smūgį ranka savo tėvui G. D. į veido sritį. Taip pat ši liudytoja matė, kad iš karto po suduoto smūgio G. D. veidas buvo kruvinas. Liudytojas E. D. nurodė, jog konflikto tarp G. D. ir jo sūnaus S. D. nematė, bet iš karto po įvykio nuėjęs pas G. D., jis matė, kad šiam yra prakirsta lūpa. G. jam pasakė, kad į veidą jam sudavė S. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog G. D. nosies sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikiu, galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Liudytoja E. D. nurodė, kad jos sutuoktinis nemušė savo tėvo, priešingai, uošviai netinkamai elgėsi jų atžvilgiu, konfliktavo ir bandė naudoti fizinį smurtą prieš juos, tokius liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai ir jais netiki, nes jie paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma, ši liudytoja yra kaltinamojo S. D. sutuoktinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl akivaizdu, kad siekia sušvelninti savo sutuoktinio teisinę padėtį.

Taigi teisme ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. D. abipusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė ranka vieną smūgį savo tėvui G. D. į veido sritį, dėl to nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir dėl nosies sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo S. D. veiksmų jo tėvui G. D. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo S. D. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo G. D. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo S. D. nusikalstama veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Teismui kaltinamasis S. D. ir nukentėjusysis G. D. pateikė bendrą prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šiame prašyme nurodyta, jog kaltinamasis S. D. visiškai pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jis jau susitaikė su nukentėjusiuoju, todėl prašoma spręsti dėl kaltinamojo S. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (2 t., b. l. 66 – 67).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog 2019 m. gegužės 2 d. kaltinamojo S. D. atžvilgiu BK 38 straipsnio pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00942-19 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1 t., b. l. 112 – 114). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje S. D. nusikaltimas padarytas 2020 m. balandžio 21 d., tai yra nepraėjus ketveriems metams nuo Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, todėl nėra teisinio pagrindo S. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis S. D. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. D. teisiamas jau trečią kartą, šiuo metu turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (1 t., b. l. 112 – 114, 115 – 119; BK 97 straipsnis), todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). S. D. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 120 – 129). Kaltinamasis vykdo (duomenys neskelbtini), augina du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 111, 134 – 135). Bylos duomenimis, S. D. nėra įrašytas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose (1 t., b. l. 130). Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; 1 t., b. l. 112 – 114, 115 – 119).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis abu kartus buvo nuteistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, vienas ikiteisminis tyrimas dėl pavartoto smurto buvo nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ankstesnės paskirtos laisvės apribojimo bausmės reikiamų tikslų nepasiekė, todėl siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį ir atimti ar apriboti nuteistam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bei paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į nustatytą vieną sunkinančią kaltinamojo atsakomybę aplinkybę, bei į tai, kad nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir jie susitaikė.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis S. D. padarė 2020 m. balandžio 21 d., tai yra dar iki ankstesnio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžio priėmimo, todėl paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka. Įvertinus tai, jog padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria savo pavojingumu (nesunkūs nusikaltimai), bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatas, paskirtas bausmes iš dalies sudedant. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendį.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis gyvena santuokoje, augina du mažamečius vaikus, yra dirbantis, susitaikė su nukentėjusiuoju ir pastarasis jam atleido, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). S. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamajam S. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107 – 109). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė S. D. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 312 – 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti S. D. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigoti nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                                               Irmutė Kliučinskienė