Byla Nr. 1S-397-468/2018

                   Procesinio sprendimo kategorijos:

          2.5.14; 2.5.19.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio, išnagrinėjusi nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-02 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-10-03 nutarimą Nr. 59-182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L.,

n u s t a t ė:

1.       A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-22 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų, bausmę pirmus 5 metus atliekant kalėjime.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-19 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-22 nuosprendis pakeistas: A. L. nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista.

3.       Bausmės vykdymo pradžia 2007-11-30, bausmės vykdymo pabaiga – 2022-11-30, 2/3 dalis laisvės atėmimo bausmės A. L. atliko 2017-11-30, neatliktos bausmės dalis 2018-10-01 – 4 metai 1 mėnuo 29 dienos.

4.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018-10-03 nutarimu Nr. 59-182 nutarė taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-02 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018-10-03 nutarimą Nr. 59-182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L., nes įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį bei tai, kad nuteistasis nepilnai įvykdė lygtinio paleidimo komisijos siūlytas rekomendacijas (nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose), nėra pakankamo pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardinti bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistąjį A. L. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

6.       Skundu nuteistasis A. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-02 nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos 2018-10-03 nutarimą Nr. 59-182 ir jį  paleisti lygtinai iš pataisos namų.

6.1.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato jo pateiktą atsiliepimą byloje. Jis jaučia kaltę ir atsakomybę už padarytą nusikaltimą, tačiau nurodo, kad nesitarė įvykdyti žmogžudystės. Mano, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagrindu. Tai, kad buvo tartasi tik įvykdyti plėšimą, o žmogžudystė nebuvo planuota, jis nurodė ir apklausos metu naudojant poligrafą. Todėl nuteistasis mano, kad jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, yra per griežta.

6.2.       Nurodo, kad jis atlieka bausmę, kaip nuteistasis, kuris bendradarbiavo su teisėsauga. Šiuo metu jis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, kur prieš tai kalėjo asmuo, kurio atžvilgiu jis davė nepalankius parodymus. Todėl jis dėtų visas pastangas, kad netektų sugrįžti į pataisos namus. A. L. suvokia, jog jei jis parodyto pasitikėjimo nepateisintų, prarastų galimybę dar kada nors ankščiau laiko išeiti į laisvę.

6.3.       Nuteistasis prisiekia, jog, jei jis bus paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeis ir naujų nusikaltimų nedarys. Mano, jog neturėtų laisvėje kilti problemų susirasti darbą. Jis jau 3 metus yra vedęs, su žmona nori susilaukti vaiko, kuriam būtų reikalingas tėvas, esantis laisvėje. Taip pat jis turi mažametį vaiką iš ankstesnių santykių. Savo artimuosius labai brangina ir juos myli. Esant šioms aplinkybėms, prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

7.       Atsiliepimų byloje negauta.

Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.

8.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

9.       Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10.       Kaip jau minėta, A. L. šiuo metu pataisos namuose atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo, kuriam paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 15 metų laisvės atėmimo, turi būti atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11.       Taip pat 2018-09-24 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-164 nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 6-9). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

12.       Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. 

13.       Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 41 balais. Statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti sudaro 25 balus, o dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė yra, t. y. tokie kaip nedideli finansiniai įsipareigojimai, netinkamas elgesio modelių pasirinkinas, gyvenimo stilius ir draugai) sudaro 16 balų. Nors šiuo metu nuo 2017-10-04 stebimas gana ženklus vertinimo rezultato sumažėjimas (16 balų), tačiau, nagrinėjamu atveju, nuteistojo pažanga, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dalį bei kitus jį charakterizuojančius duomenis, vis dar nėra pakankama tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-10-03 nutarimą.

14.       Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra vertinamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, nes jis atitinka BVK numatytus formalius kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vis dėlto, A. L. ankščiau padarytos nusikalstamos veikos sudaro pagrindą spręsti apie jo asmenybę. Jis praeityje jau būdamas teistas už nusikaltimą žmogaus gyvybei, šiuo metu atlieka bausmę už žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. už nusikaltimo, kurio pasekmės negrįžtamos ir labai sunkios, padarymą. Be to, praeityje A. L. atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip pat taikytas Įstatymas dėl amnestijos, tačiau nuteistasis į įkalinimo įstaigą sugrįžo padaręs 1 labai sunkų ir 3 apysunkius nusikaltimus. Taigi nei praeityje skiriamos laisvės atėmimo bausmės, nei jo atžvilgiu parodytas pasitikėjimas pastarojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Šios aplinkybės A. L. charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti ir nelinkusį savo elgesio keisti asmenį. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis išėjęs į laisvę susiras darbą, rūpinsis vaiku, tačiau tokie nuteistojo objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai savaime nepatvirtina, kad jis yra pasiruošęs laisvėje laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

15.       Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad A. L. planuoja įgyti suvirintojo kvalifikaciją, sportuoja, skaito knygas, negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų nereiškia, dalyvavo elgesio pataisos programose, atpažįsta ir suvokia savo problemas, yra motyvuotas keistis. Šios aplinkybės neabejotinai atspindi nuteistojo nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau vis dar nėra pakankamos nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę šiuo metu A. L. atžvilgiu patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-10-03 nutarimą Nr. 59-182. Juolab, kad Komisijos narių sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu nebuvo vieningas. Iš Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2018-10-01 posėdžio protokolo Nr. 58-36 matyti, kad net 3 Komisijos nariai, iš 8 posėdyje dalyvavusių, atsižvelgę į nusikaltimo pobūdį ir motyvacijos keistis stoką, siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. L. (b. l. 10-13).

16.       Nors A. L. neturi galiojančių nuobaudų, tačiau jis, bausmės atlikimo metu, režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus. Vieną kartą skatintas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Socialinėje tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių, yra linkęs sumenkinti, pateisinti, savo nusikalstamą elgseną, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Būtent ankstesni nusikaltimai Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip vieni iš kriminogeninių veiksnių. Be to, šiuo metu nuteistasis nedirba. Pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo šiuo metu jis yra skolingas 1 962,74 Eur. Skola išieškoma tik iš trečiųjų asmenų gautų lėšų. Aptartos aplinkybės, skundą nagrinėjančiam teismui, kelia pagrįstų abejonių, kad A. L. jau padarė teisingas išvadas ir būdamas laisvėje jis nekels pavojaus visuomenei.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu A. L. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,  

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-02 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Daiva Kazlauskienė

Teisėjai                                                          Stasys Lemežis

                                                          Ugnius Trumpulis