Pranešeja A.Kvaraciejute                                                      Baudžiamoji byla Nr. A-1046/08

Teisejas A.Virbalas                                                           Procesinio sprendimo kategorija:                                

(S)

                                                                                           1.1.3.2.; 1.2.4.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2008 m. gruodžio 22 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Alvyros Onos Kvaraciejutes,

teiseju  Reginos Pocienes, Stasio Punio  

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,

gynejui advokatui Sigitui Židoniui,

nuteistajam L. G.

teismo posedyje išnagrinejo nuteistojo L. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu devyniems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš L. G. priteista S. M. 143 Lt gydymosi išlaidu ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligoniu kasai 1579 Lt už S. M. gydyma.

Teismas, išnagrinejes byla,

nustate:

L. G. nuteistas už tai, kad jis 2005-11-12 apie 22 val. kavines, esancios (duomenys neskelbtini), foje, asmeninio konflikto metu su S. M. , rankos kumšciu sudave pastarajam viena smugi i veido dešines akies sriti, del ko S. M. padaryta kiaurymine žaizda dešines akies vokuose, kiaurymine žaizda dešines akies apatiniame voke su ragenos žaizda raineles ir stiklakunio iškritimu, kraujo išlaja i dešini akies obuoli, daliniu raineles pašalinimu, dešines akies potraumine katarakta, lešiuko netekimu, regejimo dešine akimi praradimu bei ragenos ir odenos randais, tinklakunio fibroze, lokalia tinklaines atšoka, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del dešines akies traumos S. M. neteko daugiau nei 30 procentu bendrojo darbingumo.

Šiuos L. G. veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Skunde nuteistasis L. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendi, perkvalifikuoti nusikalstama veika iš BK 135 str. 1 d. i BK 137 str. 1 d. ir paskirti bausme, nesusijusia su realiu laisves atemimu. Nuteistasis mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, kadangi nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, del ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas. Apeliantas nurodo, kad savo kalte pripažista iš dalies, kadangi nukentejusiajam S. M. sunkiai sutrikde sveikata ne tycia, o del neatsargumo. L. G. atkreipia demesi i tai, kad konfliktas kilo tarp S. M. ir A. S. bei K. J. ; veliau S. M. ir K. J. santykius aiškinosi lauke; S. M. grasino pasikviesti draugus, kurie su jais susidoros; po kiek laiko S. M. apsisuko ir ejo atgal i kavine. Kai S. M. ženge per kavines slenksti, nuteistasis L. G. , neapsikentes nukentejusiojo grasinimu, sudave viena smugi ranka i dešine veido puse, taikydamas i žandikauli. Nuteistojo teigimu, kadangi S. M. pasilenke jis pataike ne i žandikauli, bet i nukentejusiojo dešines akies sriti, nuo smugio sudužo S. M. akiniai ir ju stiklo šukes padare nukentejusiajam sužalojimus, vertintinus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pasak apelianto, tokia ivykiu eiga patvirtino ir pats nukentejusysis, kuris teisme nurode, jog taikyta buvo i žandikauli, bet kadangi jis (S. M. ) ejo per slenksti, gavos, kad pataike i aki. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas tokiu nuteistojo ir nukentejusiojo parodymu, neaptardamas, kokia reikšme nustatant kaltes forma galejo tureti faktas, jog nukentejusysis buvo su akiniais, nepagristai padare išvada, kad nusikalstama veika L. G. padare veikdamas tiesiogine tycia, siekdamas sužaloti nukentejusiji, kad nuteistasis galejo ir privalejo numatyti veikos padarinius. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad teismas, konstataves, jog jis veike tiesiogine tycia, nenurode, jog jis sieke sunkiai sužaloti nukentejusiji ir norejo butent tokiu padariniu. Daryti tokia išvada teismas neturejo jokio pagrindo. L. G. manymu, konstatuojant, jog inkriminuota nusikalstama veika jis padare veikdamas tiesiogine tycia, butina ne tik irodyti, jog jis suvoke pavojingos nusikalstamos veikos pobudi, bet ir tai, kad jis numate, jog del nusikalstamos veikos nukentejusiajam bus padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir butent tokiu padariniu norejo. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad ne jis buvo konflikto iniciatorius, sudave tiktai viena smugi kumšciu, rankoje neturejo jokio irankio, pritaikyto sužaloti žmogu. Visos ivykio aplinkybes rodo, jog jo tikslas, suduodant smugi kumšciu, iš esmes buvo tik sukelti nukentejusiajam skausma ir tokiu budu ji nuraminti. Todel nuteistojo veiksmuose nebuvo nei tiesiogines, nei netiesiogines tycios.

L. G. pažymi, kad nenumate, jog del smugio gali atsirasti tokios sunkios pasekmes, nors pagal padarytos veikos aplinkybes galejo ir turejo tai numatyti. Tai reiškia, kad sunku sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam jis padare del nusikalstamos nerupestingumo (BK 16 str. 3 d.), o sunkius padarinius leme atsitiktinumas. Apelianto manymu, šioje byloje tik nusikalstamu veiksmu padariniai neturetu buti lemiamas veiksnys nustatant kaltes forma. Todel prašo nusikalstama veika perkvalifikuoti ir paskirti su laisves atemimu nesusijusia bausme.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše skunda patenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmestinas.

L. G. nuteistas pagristai, jo nusikalstama veika irodyta nuosprendyje aptartais irodymais, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirta bausme nera per griežta.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. G. rankos kumšciu sudave S. M. viena smugi i veido dešines akies sriti, sudauže nukentejusiojo akinius, kuriu šuke pažeide S. M. aki, ir tokiu budu L. G. padare nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma. Tai, kad L. G. panaudojo toki smurta, teisme patvirtino nukentejusysis S. M. , liudytojas K. J. . Tai nurode ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. . To neneigia ir pats nuteistasis L. G. . Ekspertize nustatyta, kad nukentejusiojo akies sužalojimas padarytas paveikus aki aštriabriauniu ar pjaunanciu daiktu, sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nors  nuteistasis L. G. skunde teigia, kad nukentejusysis buvo sužalotas del neatsargumo, toks jo teiginys, kolegijos nuomone, yra nepagristas. L. G. mate, kad nukentejusysis yra su akiniais, suprato, kad suduodamas smugi jam i veida, gali sudaužyti akinius ir sužaloti akis. L. G. nukentejusiajam sudave gan stipru smugi i veida ( nuo smugio sudužo ne tik akiniai, bet nukentejusysis ir parkrito). Suduodamas toki smugi , L. G. suprato, kad gali nukentejusiji sužaloti, sutrikdyti jo sveikata, tame tarpe sunkiai, ir nors nenorejo sunkiai sužaloti, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti ir yra atsakingas už pasekmes. Atkreiptinas demesys i tai, jog žmogaus galva yra gyvybiškai svarbi ir labai pažeidžiama kuno dalis. Normalus (sveikas) žmogus (toks yra L. G. ) suvokia, kad suduodamas stipru smugi kitam žmogui i veida , tuo labiau asmeniui nešiojanciam akinius, daro veika, keliancia pavoju žmogaus sveikatai. Taciau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. G. nusikalstama veika padare veikdamas tiesiogine tycia (BK 15 str. 2 d.), t.y. kad sieke nukentejusiajam sunkiai sutrikdyti sveikata. Duomenu, kad L. G. veike tiesiogine tycia, t.y., kad norejo butent sunkiai sutrikdyti nukentejusiajam sveikata ir to sieke, nepatvirtina irodymai.

Kolegijos nuomone , L. G. , matydamas, kad nukentejusysis nešioja akinius, jam suduodamas stipru smugi i veido sriti, suvoke savo veiksmu pavojinguma, numate, kad del jo veiksmu gali buti sužalotas žmogus, tame tarpe ir sunkiai, taciau buvo abejingas pasekmems, kilusiu pasekmiu nenorejo, bet samoningai leido joms atsirasti, t.y. L. G. veike netiesiogine tycia (BK 15 str. 3 d.). BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali buti padarytas veikiant tiek tiesiogine tycia, tiek netiesiogine tycia.  Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai nustate tycios ruši, taciau teisingai nuteistojo L. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d..

Nuteistojo aiškinimus, jog smugiuodamas jis taike i žandikauli, o i dešine aki pataike netycia, kolegija laiko gynybos priemone, siekiant sušvelninti savo atsakomybe. Vertindama nukentejusiojo S. M. parodymus, jog smugio metu taikyta buvo i žandikauli, kolegija atkreipia demesi i tai, kad smugis buvo staigus, nukentejusysis (kaip jis pats nurode) nemate, kas jam sudave i veida. Pats L. G. pripažino, kad tycia smugiavo nukentejusiajam i dešine veido sriti(  žandikaulis yra taip pat veido dalis ) , pataike i dešines akies sriti. L. G. veiksmai buvo tyciniai. Tarp nuteistojo pavojingos tycines veikos ir atsiradusiu padariniu – sunkaus sveikatos sutrikdymo- yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jis atsakingas už tyciniu veiksmu pasekoje atsiradusias pasekmes – sunku sveikatos sutrikdyma. Perkvalifikuoti L. G. veiksmus i LR BK 137 str. 1 d., kaip kad to prašoma apeliaciniame skunde, nera pagrindo.

Nuteistajam L. G. paskirta tinkama bausme, nepažeidžiant bendruju bausmiu skyrimo pagrindu. L. G. padare sunku nusikaltima, už kuri istatymas numato tik laisves atemimo bausme. Nusikaltimas padarytas del menkavertes priežasties, nukentejusiajam buvo padaryta sunki trauma. L. G. anksciau neteistas, nukentejusiji po ivykio aplanke ligonineje, jo atsipraše, gailisi, dirba. Ivertines visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagristai L. G. skyre laisves atemimo bausme, jos dydi nustatydamas artima sankcijoje numatytam bausmes minimumui. Paskirta 9 menesiu laisves atemimo bausme yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe. Bausme nera griežta, ja keisti ar švelninti nera pagrindo.

Skunde nurodytos aplinkybes nepaneigia nuosprendžio teisetumo ir pagristumo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelge i visas svarbias bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nusikalstama veika ir paskyre tinkama bausme. Keisti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendi nera istatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r e:

nuteistojo L. G. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke:          

                                                                 Alvyra Ona Kvaraciejute

Teisejai :                                                                                                                                                      Regina Pociene

                                                                                                                                                      Stasys Punys