Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Iv-340-561-2011].docx
Bylos nr.: Iv-340-561/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-340-561/2011

Proceso Nr. 3-61-3-01583-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.5.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas E. T. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) priteisti jam 5987,52 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Skunde pareiškėjas E. T. nurodė, kad dirba STT statutiniu valstybės tarnautoju. Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 str. 1 dalį, priedai ir priemokos yra darbo užmokesčio sudėtinės dalys. 2007-06-07 Seimas priėmė VTĮ 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu, nuo 2007 m. spalio 1 d. buvo papildyta VTĮ 23 str. 2 dalis. Pagal VTĮ 23 str. 2 dalyje (2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą (VTĮ 25 str. 1 d. 1 punktas (2002-04-23 redakcija)), taip pat nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTĮ 25 str. 1 d. 5 punktas (2007-06-07 redakcija)), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko. Tokia VTĮ redakcija galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161,17, 23, 26, 37, 41, 42, straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymu.

E. T. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, kad aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjas E. T. mano, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 dalį, dėl ko už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. jam neteisėtai neišmokėjo 5987,52 Lt priemokų ir priedų.

              Atsakovas STT atsiliepime į pareiškėjo E. T. skundą nurodė, jog įstatymas laikomas teisėtu ir turi būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, jog, kadangi Konstitucinis Teismas tik 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2009, Nr. 148-6632) konstatavo, jog anksčiau nurodytas reguliavimas yra neteisėtas, todėl mano, kad STT, pareiškėjui E. T. apskaičiuodama darbo užmokestį, priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir todėl įstaigos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės, o VTĮ 23 str. 2 dalies nuostata buvo taikoma pagrįstai.

             

              Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui E. T. neišmokėta darbo užmokesčio dalis (5987,52 Lt), susidariusi atsakovui taikant 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimą pagal VTĮ 23 str. 2 dalį.

              Nustatyta, kad pareiškėjui E. T. apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi VTĮ 23 str. 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, t. y. visų mokėtinų priemokų sumą ribojant ne didesniu negu 70 proc. dydžiu, ir tokiu būdu viso pareiškėjui E. T. neišmokėta 5987,52 Lt darbo užmokesčio dalis (už 2007 m. – 2487,10 Lt, už 2008 m. – 3500,42) (b. 1. 3). Pažymėtina, jog ginčo dėl sumų dydžių byloje nėra.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja VTĮ 23-26 straipsnių nuostatos, kurios pagal VTĮ 4 str. 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų.

VTĮ 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi VTĮ 25 str. 1 d. 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą VTĮ 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimus, o 23 str. 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą<...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog pagal Konstituciją, jos 48 str. 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą vykdymą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo E. T. atliktą darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu bei už papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.

              Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. T. reikalavimas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui E. T. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo E. T. teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, LVAT biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-l831/2011. Pastaroji LVAT nutartis priimta, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme.

LVAT administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas trijų metų senaties terminas.

              Nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. T. į teismą kreipėsi 2010 m. gegužės 31 (b. 1. 1). Skunde prašė priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 dalies nuostata, pareiškėjo E. T. reikalavimas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį gali būti tenkinamas tik už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. (skaičiuojant trejus metus atgal nuo skundo padavimo dienos). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiškėjas E. T. prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, neviršija Darbo kodekse nustatyto trejų metų termino, todėl jo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tenkintinas visa apimtimi.

              Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teismas

 

nusprendė:

 

pareiškėjo E. T. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui E. T. iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 5987,52 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 52 centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                        Arūnas Kaminskas