Civilinė byla Nr. 3K-3-246/2006

                                       Procesinio sprendimo kategorija 114.8.2 (S)                                          

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. balandžio 5 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Broniaus Pupkovo,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Ž. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš atsakovo Ž. Ž. 13 595 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, atlikdamas neteisėtus žemės kasimo ir stumdymo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame miško žemės sklype, sunaikino 2719 kv. m miško paklotės. Tokiais veiksmais buvo padaryta 13 595 Lt žalos gamtai. Už žemės naudojimo tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 52² straipsnio 1 dalį Ž. Ž. buvo skirta 750 Lt bauda, kurią jis sumokėjo.

Atsakovas Ž.. Ž. nurodė, kad jo veiksmais gamtai žalos nebuvo padaryta, nes toje vietoje buvo žvyro karjeras ir humusingo grunto jame nebuvo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Ž. Ž. 6797,50 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2002 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas Ž.. Ž. iš S. B. K. ir A. C. įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio plotas 2,5 ha (žemės ūkio naudmenos – 0,3 ha, miškas – 1,9 ha, sodai – 0,2 ha, pievos ir ganyklos – 0,1 ha), ir gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nepakeitus pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, atsakovas sklype iškasė kūdrą ir įrengė kelią, t. y. vykdė žemės kasimo ir stumdymo darbus, dėl kurių buvo sunaikinta miško paklotė: kūdros kasimui – 2434 kv. m, kelio sutvarkymui – 285 kv. m. plote. Dėl neteisėto kūdros įrengimo gamtai padaryta 12 170 Lt, o dėl kelio statybos – 1425 Lt žala. Iš viso buvo sunaikinta miško paklotė 2719 kv. m plote, padarant 13 595 Lt žalos aplinkai. Už šį pažeidimą atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. Teismas nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 14 punktą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos 19 punkte nurodyta, kad žemės naudotojai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo numatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus spendimą leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, įvykdžius apskrities viršininko sprendime nurodytas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo sąlygas ir patikslinus Nekilnojamojo turto registro įrašus apie sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovas, pakeitęs miško žemę kitomis naudmenomis, minėto reikalavimo neįvykdė, todėl privalo atsakyti už padarytą žalą miškui. Teismas nustatė, kad atsakovas Ž. Ž. darbus atliko neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto, dėl to buvo baustas administracine tvarka. Vėliau jis kreipėsi į UAB „Šilutės hidroprojektas“ dėl karjero rekultivacijos įrengiant vandens telkinį techninio projekto, kuriame buvo numatytas ir kelio dangos sutvarkymas panaudojant iškastą gruntą. Šis projektas 2003 m. rugpjūčio 18 d. buvo suderintas Jurbarko rajono agentūroje, t. y. kūdros ir kelio įrengimui pritarta. Teismas padarė išvadą, kad kūdra ir kelias gali būti įrengti atsakovo žemės sklype, nepadarant didelės žalos gamtai, priešingu atveju projektas nebūtų suderintas. Teismas taip pat nustatė, kad, nepaisant oficialių byloje esančių dokumentų duomenų apie tai, jog atsakovo sklypo žemė yra miško paskirties žemė, kurioje buvo sunaikinta miško paklotė, iš liudytojų parodymų matyti, kad toje vietoje miško nebuvo, vertingi medžiai neaugo dėl ten buvusio vandens. Nustatant, kiek sužalota miško paklotės, į tai nebuvo atsižvelgta. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė žalą gamtai, bet, vadovaudamasis protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad po rekultivacijos žemės įduba tapo švari ir tvarkinga su aplink augančiais medžiais, taip pat į atsakovo gaunamą uždarbį  ir sveikatos būklę, žalą sumažino pusiau ir priteisė iš atsakovo 6797,50 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo Ž. Ž. apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 12 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje pagal Ž. Ž. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, nustatyta, kad tvenkinio ir kelio įrengimo darbus Ž. Ž. atliko miško žemės sklype, miško žemė buvo paversta kitomis naudmenomis, sunaikinta miško augalija, darbai buvo atlikti nepakeitus pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Teisėjų kolegija konstatavo, kad administracinio teismo nustatyti faktai, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtintos medyno ir miško žemės sąvokos bei byloje esančios miško žemės nuotraukos paneigia atsakovo teiginius, kad plote, kuriame buvo atlikti žemės kasimo ir stumdymo darbai, miško paklotė negalėjo susiformuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, aplinkybė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo sunaikinta miško paklotė, yra neįrodinėtina, nes tai – prejudicinis faktas.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas Ž. Ž. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.245 straipsnio 1 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę bei žalos atlyginimą, taip pat pažeidė įrodinėjimo taisykles. Byloje nebuvo nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žala. Teismai konstatavo žalos padarymo faktą, remdamiesi prielaida, kad miško žemėje atlikti žemės kasimo darbai reiškia miško paklotės sunaikinimą, taip pat Miškų įstatyme išdėstytomis sąvokomis, tačiau nevertino, ar iš tikrųjų toje vietoje buvo miško paklotė, ar atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gamtai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo žemės sklype kūdra ir kelias gali būti įrengti nepadarant žalos gamtai.

            2. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad miško paklotės sunaikinimo faktas pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą neįrodinėtinas (nustatytas įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu), yra nepagrįstas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos administraciniai teismai nenustatė miško paklotės sunaikinimo fakto, o pasisakė tik dėl miško augmenijos (karklų, krūmų) sunaikinimo. Kita vertus, administracinei atsakomybei pakanka tik konstatuoti neteisėtus veiksmus, o padarytos žalos faktas nėra reikšmingas, taigi tai nėra administracinės bylos dalykas. 

3. Teismai nepagrįstai netaikė Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir nevertino, ar atsakovo veiksmais, kuriuos teismai pripažino ir įvertino kaip aplinkos sutvarkymą, nebuvo atkurta iki pažeidimo buvusi būklė ir kokią įtaką tai turi nuostolių atlyginimui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

 

Atsakovas Ž. Ž. jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype iškasė kūdrą ir sutvarkė kelią, t. y. vykdė žemės kasimo ir stumdymo darbus, neturėdamas leidimo ir nepakeitęs pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo sunaikinta 2719 kv. m miško paklotės, gamtai padaryta 13 595 Lt žalos. Už šį pažeidimą atsakovui skirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasacinis skundas tenkintinas. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartis naikintini dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto bei CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamo taikymo.

            Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priteisdama iš atsakovo žalos atlyginimą, jos dydžio iš esmės netyrė ir nenustatinėjo. Teismai rėmėsi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2004 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. 19, kuriame konstatuotas žalos gamtai dydis. Šis nutarimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 25 d. nutartimi yra paliktas nepakeistas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 12 d. nutartimi, vadovaudamasi CPK 182 straipsnio 2 punktu, rėmėsi pirmiau nurodytu administracinės institucijos nutarimu konstatuotais faktais, žalos dydžio netyrė ir nenustatinėjo, nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodė argumentus, neigiančius žalos gamtai padarymą.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, kuriame įtvirtinta įsiteisėjusių teismo sprendimų prejudicija (nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys). Pirma, teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalį gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Dėl tokios įstatymo nuostatos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros 2004 m. kovo 23 d. nutarime nurodytas žalos dydis negali turėti prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos gamtai atlyginimo civilinėje byloje. Šis nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą. Antra, prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti. Ji neturi būti taikoma administracinių institucijų nutarimams. Jurbarko rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija prejudicinių faktų taisyklę neleistinai išplėtė, todėl negalima paneigti atsakovo atsiliepime ir kasaciniame skunde nurodyto argumento, kad iškastas vandens telkinys ir kelio per mišką sutvarkymas nepadarė žalos gamtai.

            Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasatorius teigia, kad iškastas vandens telkinys buvusiame smėlio karjere miško paklotės nesužalojo, nes ji ten dar nebuvo susiformavusi. Kasatorius, remdamasis įrodymais, tvirtina, kad šis vandens telkinys pagerino kraštovaizdį toje vietoje. Byloje yra liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Civilinėje byloje esantys įrodymai dėl žalos buvimo ir jos dydžio nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti.

            Civilinė byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nustatytas esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu,

           

n u t a r i a :

 

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                   Romualdas Čaika

 

 

                                                                                                                           Aloyzas Marčiulionis

 

 

                                                                                                                           Bronius Pupkovas