Civilinė byla Nr. e2-3336-760/2025

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00846-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.8.; 3.2.6.5

 (S)

       TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

sekretoriaujant Jovitai Gečienei,

dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

atsakovei A. A., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

vertėjoms V. G., S. B., N. Š., 

institucijos teikiančios išvadą atstovei L. A.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. A., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo bei nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos pakeitimo ir atsakovės A. A. priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas ieškiniu prašo:

1.1. pakeisti 2022 m. kovo 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2022 nustatytą nepilnametės A. A. bendravimo su skyrium gyvenančia mama tvarką atostogų metu numatytą papunktyje „g“ ir šioje dalyje nustatyti šią bendravimo tvarką: motina A. A. turi teisę pirmą dukros A. A. ugdymo įstaigų suteikiamų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) atostogų savaitę praleisti su dukra, nuo 11 val. pirmos buvimo su dukra dienos iki 18 val. paskutinės buvimo su dukra dienos, nustatytu laiku pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą; 

1.2. pakeisti 2022 m. kovo 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2023 nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. A., gimusiai 2018 m. sausio 15 d. dydį ir priteisti iš A. A. išlaikymą dukrai A. A. periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą;

1.3. priteisti iš atsakovės patirtas išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Prašė atmesti atsakovės priešieškinį.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ji priešieškiniu prašo:

3.1. pakeisti 2022 m. kovo 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2022 nustatytą nepilnametės dukros A. A. gyvenamąją vietą ir A. A. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina;

3.2. pakeisti 2022 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2022 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš R. V. dukrai A. A. išlaikymą po 163 Eur periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną.

3.3. pakeisti 2022 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2022 nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką ir nustatyti naują R. V. bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką:

        a) savaitgaliais: kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį R. V. pasiima A. A. iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val.;

        b) darbo dienomis: kadangi šalys gyvena skirtinguose miestuose, konkreti darbo diena nenustatoma. R. V. bendrauja su dukra pagal galimybes, nuo 17:00 val. iki 18:00 val. Prieš pasiimant dukrą bendravimui darbo dienomis, R. V. privalo informuoti motiną ne vėliau kaip 1 parą iki numatomo paėmimo;

        c) šventinėmis nedarbo dienomis: R. V. bendrauja su nepilnamete dukra šventinėmis nedarbo dienomis tokia tvarka:

        neporiniais kalendoriniais metais (2025, 2027 ir t.t.) – sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares), Šv. Velykų visas šventes, R. V. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos nuolatinės gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val.;

       poriniais kalendoriniais metais (2026, 2028 ir t.t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (V. Š. dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Šv. Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), A. A. gimtadienį (sausio 15 d.), R. V. paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar jos nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18:00 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20.00 val. Jei vaiko gimtadienis yra darbo diena, ir/ar nepatenka į dieną, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet dukra paimama iš ugdymo įstaigos ar dukters gyvenamosios vietos jos gimimo dieną nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą tą pačią darbo dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val.

       R. V. kartu su nepilnamete dukra kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju tėvas paima nepilnametę dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10:00 val. iki 11:00 val. ir grąžina vaiką į jos nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val.

        A. A. kartu su nepilnamete dukra kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju R. V. paima nepilnametę dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos nuolatinės gyvenamosios vietos šio savaitgalio penktadienį nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžina vaiką į jos nuolatinę gyvenamąją vietą šio savaitgalio šeštadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val.

      d) atostogų laiku R. V. praleidžia su dukra kiekvienų metų nuo liepos 1 dienos iki liepos 14 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d. imtinai ir nepertraukiamai dukros vasaros atostogų. Vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17:00 val. iki 18:00 val. ir grąžinamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20:00 val.

      e)        Kitos papildomos sąlygos:

       Šalys turi teisę išsivežti A. A. iš Lietuvos Respublikos ribų be kitos šalies rašytinio sutikimo ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, pranešus kitai šaliai išsivežimo tikslą, valstybę, buvimo laikotarpį. Šalims draudžiama be kitos šalies rašytinio sutikimo išsivežti A. A. už Lietuvos Respublikos ribų nuolatiniam gyvenimui.

        Šalys turi teisę bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant programėlėmis: Skype, Viber, WhatsApp ir kitomis, neribojamai.

        Apie ketinimą pasiimti vaiką R. V. privalo informuoti A. A. SMS žinute ne vėliau kaip parą iki numatomo paėmimo. R. V. numatytu laiku neatvykus pasiimti dukters, šitas laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus, jei šalys susitaria kitaip ir šis susitarimas yra patvirtintas ryšio priemonėmis (pvz. SMS žinute).

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – institucija ir Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius)  rašytinėje išvadoje nurodė, kad  nėra pagrindo keisti nepilnametės A. A. gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei teismas nuspręs vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, institucija rekomenduoja atsižvelgti į tai, jog šalys gyvena skirtinguose miestuose, todėl tėvui būtų sudėtinga su vaiku bendrauti darbo dienomis. Rekomenduotina nustatyti ilgesnį tėvo bendravimo su dukterimi laiką vaiko atostogų metu. R. V. siūloma bendravimo tvarka, kuria mažinamas vaiko bendravimas su motina, neatitinka nei A. A., nei jos mažamečio brolio interesų. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiui vaikui yra užtikrinantis vaiko poreikių patenkinimą ir atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus.

5.       Teismo posėdyje Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą rašytinę išvadą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

6.       Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. V. ir atsakovė A. A. yra nepilnamečio vaiko A. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium. Nepilnametė A. A. šiuo metu gyvena kartu su tėvu.

7.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2022, pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4975-1087/2019 patvirtintos A. A. ir R. V. 2019 m. birželio 10 d. sudarytos taikos sutarties 2, 4, 5, 6 ir 7 punktus:

pakeitė nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatė su tėvu R. V. pagal jo gyvenamąją vietą;

       priteisė iš A. A. nepilnamečiui vaikui A. A. išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju, uzufrukto teise, paskyrė nepilnametės tėvą R. V..

     nustatė šią motinos A. A. bendravimo su nepilnamete dukra A. A. tvarką:

1)        nustatė motinos A. A. ir nepilnametės A. A. pereinamąjį trijų mėnesių bendravimo laikotarpį, bendraujant per tėvą R. V., terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pereinamuoju laikotarpiu nustatė sekančią motinos A. A. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. A.: a) motina A. A. su nepilnamete dukra A. A. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val., kartu dalyvaujant nepilnametės tėvui R. V.; b) motina A. A. su nepilnamete dukra A. A. bendrauja telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, kartu dalyvaujant nepilnametės tėvui R. V., tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukters dienos ir nakties režimo, konkretų bendravimo laiką suderindama su dukters tėvu prieš vieną dieną iki būsimo bendravimo, įpareigojant tėvą R. V. užtikrinti tinkamą telefono, nuotolinio ryšio priemonių veikimą;

     2) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatė sekančią motinos bendravimo su  nepilnamete dukra A. A. tvarką: 

            a) motina bendrauja su nepilnamete dukra antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiimdama dukrą penktadienį 18 val. iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindama dukrą sekmadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą; 

            b) motina su nepilnamete dukra bendrauja telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, tačiau nepažeidžiant nepilnametės dukters dienos ir nakties režimo, be kitų asmenų, t. y. užtikrinant motinos ir vaiko teisę į privatumą (bendravimą tik dviese), konkretų bendravimo laiką suderindama su vaiko tėvu R. V. prieš vieną dieną iki būsimo bendravimo. įpareigojant vaiko tėvą užtikrinti tinkamą telefono, nuotolinio ryšio priemonių veikimą; 

             c) motina A. A. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. A. porinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), neporinių metų Šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos 11 val. ir grąžindama tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą;

            d) motina A. A. per savo gimtadienį (sausio 27 d.) turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. A., paimdama dukrą atitinkamos šventės 11 val. iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindama tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą;

            e) motina A. A. per nepilnametės dukters A. A. gimtadienį (sausio 15 d.) turi teisę bendrauti su dukra neporiniais metais, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos atitinkamos šventės dieną 11 val. ir grąžindama tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą;

            f) motina A. A. kiekvienų metų (išskyrus pereinamuoju laikotarpiu) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. A., paimdama dukrą 11 val. iš dukros gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir grąžindama tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą;

            g) motina A. A. turi teisę ne mažiau kaip pusę dukros A. A. ugdymo įstaigų suteikiamų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) atostogų praleisti su dukra nuo 11 val. pirmos buvimo su dukra dienos iki 18  val. paskutinės buvimo su dukra dienos, nustatytu laiku pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą. Dukros pasiėmimo iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos konkretų laiką tėvai įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į dukros interesus, sveikatą, dukros ir savo atostogų grafikus. Motina įsipareigoja prieš pasiimdama dukrą informuoti tėvą apie konkrečią dukters buvimo vietą. Apie ketinimą kasmetinių atostogų metu pasiimti dukrą motina informuoja tėvą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos dienos, nurodydama dukros paėmimo, grąžinimo datas, bei dukros buvimo vietą Lietuvoje.

            l) motina A. A., bet kuriuo nurodytu laiku bendraudama su nepilnamete dukra privalo sudaryti sąlygas tėvui R. V. susisiekti su dukra telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis ir privalo suteikti tėvui informaciją apie dukters buvimo vietą, sveikatą, planuojamus užsiėmimus ir kt.;

            m) jeigu nepilnametės A. A. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai sutampa su motinos A. A. bendravimo su nepilnamete dukra A. A. dienomis, motinos bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba į kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės.         

8.       Nustatyta, kad nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 15 d., nuo 2021 m. lapkričio 18 d.  iki 2022 m. gegužės 5 d., nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. bei nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki šiol R. V. šeimai Tauragės šeimos gerovės centras vykdo atvejo vadybą, šeimai yra skirtos socialinės paslaugos.

9.       A. A. šeima 2017 m. balandžio 10 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. buvo taikytas atvejo vadybos procesas dėl to, kad atlikus pagalbos vaikams ir šeimai poreikio vertinimą, nustatyta, kad šeimai būtina pagalba vaikų vystymosi ir socialinių veiksnių srityse, procesas buvo užbaigtas, nes atsakovė su vaikais buvo išvykusi gyventi į užsienį. Atvejo vadybos procesas atnaujintas 2021 m. rugsėjo 24 d. ir taikomas iki šiol.

         Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

10.       Atsakovė prašo pakeisti dukros A. A. gyvenamąją vietą, nes jos teigimu ieškovas nesirūpina dukra – neužtikrina jos higienos poreikių, sveikatos priežiūros, trukdo jai tinkamai bendrauti su dukra,  dėl ko silpnėja jos ir dukros, bei brolio ir sesers emocinis ryšys. Ieškovas turi rimtų stuburo sveikatos problemų dėl ko jam sunku pasirūpinti mažamete dukra. Atsakovė tvirtina, kad ji turi 20,58 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), todėl yra pajėgi užtikrinti visus dukters interesus.  

11.       Ieškovas neigia atsakovės nurodytus argumentus, teigdamas jog būtent motina tinkamai neprižiūri dukros, kai mergaitė būna pas ją. Kiekvieną kartą atvykus, atsakovė nurenginėja dukrą ir ant jos kūno ieško įvairių nubrozdinimų, įbrėžimų, fotografuoja ją ir bando pateikti kaip vaiko nepriežiūros įrodymus. Ji nesupranta, kad mergaitė kartais užsigauna žaisdama, kaip ir visi tokio amžiaus vaikai. Tvirtina, kad atsakovė nuteikinėja dukrą prieš tėvą, nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovas teigė, kad jis tinkamai rūpinasi dukros higiena, sveikata, skatina dukrą bendrauti su mama.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas.

13.       Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko nuomonę bei Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą konstatuoja, kad nenustatyta jokių esminių aplinkybių, dėl kurių šiuo metu būtų pagrindas pakeisti mažametės A. A. gyvenamąją vietą.

14.       Nustatyta, kad A. A. nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini) mieste. Tėvą ir dukrą sieja artimas emocinis ryšys. Mažametė mokosi (duomenys neskelbtini).  Mergaitė bendrauja su mama pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2022 nustatytą bendravimo tvarką, tuo pačiu metu bendrauja ir su broliu.

15.       Išklausius vaiko nuomonę (per atstovą - Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą), nustatyta, kad mergaitė toliau nori gyventi su tėvu ir bendrauti su mama, nori, jog viskas liktų taip, kaip yra dabar, nieko nenori keisti. Mergaitė nurodė, kad ji mokykloje baigė paruošiamąją klasę, susirado draugų, laukia kada pradės lankyti pirmą klasę. Teigė,  kad jai patinka gyventi su tėčiu, gerai sutaria su visais šeimos nariais. Kai reikia eiti į mokyklą, rytais tėtis ją pažadina, atneša rūbus, paduoda valgyti ir atsigerti. Mokykla yra visai netoli namų. Mergaitė nurodė, kad ji vyksta aplankyti savo mamą, kuri gyvena kitame mieste ir brolį Beną. Jos kartu su mama eina pasivaikščioti, mama jai ką nors nuperka. Būnant pas mamą jai nepatinka, kad brolis pykstasi su mama. Taip pat nepatinka ten gyvenantis katinas, kuris ją braižo. Yra sakiusi mamai, kad ji bijo katino, bet mama nieko dėl to nedarė. Mergaitė tvirtino, kad pas mamą norėtų atostogauti, bet daugiau laiko per atostogas norėtų praleisti su tėčiu.

16.       Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovas R. V. kartu su dukra A. A., sutuoktine B. V. ir trimis jos nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame trijų kambarių bute daugiabučio namo trečiame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Butas apie 70 m2 ploto, su visais patogumais. Bute yra atskiras tualetas, vonia, centrinis šildymas. Namuose pakankamai švaru ir tvarkinga. A. A. miega viename kambaryje kartu su B. V. nepilnamete dukra. Kambaryje yra dviaukštė lova, taip pat atskira viengulė lova, stalas, sekcija, fotelis. A. A. turi savo žaislų, knygų. Namuose yra reikalingi vaikų poreikiams tenkinti skirti baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika.

17.       Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas taip pat patvirtina, kad atsakovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame namo ketvirtame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Butas apie 20 m2 ploto, jame  yra iki 3 m2 dydžio virtuvė, mažas tualeto ir vonios kambarys, koridorius ir bendras kambarys svetainė-miegamasis. Bute yra visi patogumai, vandentiekis, šaltas ir karštas vanduo, šildymas. Svetainės-miegamojo kambaryje yra vaikiška dviaukštė lova, rašomieji stalai, spinta, kompiuteris, vaikų žaislai, knygos. Butas senos statybos, vietos nedaug, jis pilnas baldų bei įvairių daiktų, sienose atplyšę tapetai, grindys nudėvėtos. Lankymosi metu atsakovė nurodė, kad kai grįžta A., visi miega ant grindų.

18.       Iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto nustatyta, kad A. A. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lankė priešmokyklinę grupę. Mergaitės lankomumas buvo nepriekaištingas, ji visada turėjo reikiamas ugdymo priemones. Į mokyklą mergaitė atvykdavo švari ir pailsėjusi, jos drabužiai būdavo švarūs, kas dieną keičiami, kūno švara bei plaukai prižiūrėti. Esant mokykloje kokiai nors šventei, ji visada būdavo papuošta. Mokykla nurodė, kad nepastebėjo jokių vaiko nepriežiūros atvejų. Pažymėjo, kad buvo atvejis, kai mergaitės kūnas buvo išbertas mažais spuogeliais, kurie jai niežėjo ir buvo nusikasiusi. Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė dėl šios situacijos bendravo su tėvu, kuris teigė, kad mergaitė yra alergiška, dėl to lankėsi pas gydytojus, buvo gydoma vaistais. Nurodė, kad tėvas domisi kaip dukrai sekasi mokykloje. Mergaitės  mama su mokytoja bendrauja el. paštu. Mokykla pažymėjo, kad mergaitė yra ramaus būdo, dažnu atveju būna atsargi stebėtoja aplinkoje, tačiau eigoje visada geba užmegzti draugiškus santykius su grupės bendraamžiais - bendrauja, atidžiai klausosi, padeda kitiems, kai to reikia, būna maloni bei paslaugi. Jos elgesys nėra linkęs į konfliktus - ji vengia ginčų su kitais vaikais. Santykiai su suaugusiaisiais - mokytoja ir mokytojos padėjėja - labai švelnūs ir pagarbaus pobūdžio.

19.       Viešoji įstaiga Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras medicininiuose dokumentuose nurodė, jog mergaitė auga sveika, teigė, kad įstatyminiai atstovai tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, užtikrina vaiko poreikius ir priežiūrą, vykdo medikų nurodymus ir rekomendacijas, tikrina profilaktiškai sveikatą.

20.       Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nėra jokio pagrindo keisti A. A. gyvenamąją vietą. Teigė, jog tėvas tinkamai rūpinasi dukra, nė karto nebuvo fiksuota vaiko nepriežiūros atvejų, nėra pasitvirtinusių duomenų, kad tėvo šeimos aplinka, kurioje mergaitė auga, jai būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų mažametės norui gyventi su tėvu.  

21.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į vaiko nuomonę, į tai, kad A. A. keturis metus gyvena su tėvu, su kuriuo yra susiformavęs glaudus emocinis ryšis, vaikas gyvena jos poreikius atitinkančioje saugioje aplinkoje, mažametė (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, kurioje ji gerai jaučiasi, teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovės priešieškinis šioje dalyje atmestinas.  

22.       Teismas atmeta atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nesirūpina dukra, neužtikrina jos higienos poreikių. Atsakovė pateikė fragmentiškas fotonuotraukas iš mergaitės gyvenimo, kad jos rūbai susitepę, įplyšę, kad kojos nešvarios, tačiau teismas sutinka su ieškovu, kad yra visiškai normalu, jog vaikas žaisdamas lauke susitepa rūbus, kūną, kad dėvimi rūbai suplyšta. Ir tokių aplinkybių teismas nevertina kaip mergaitės nepriežiūrą. Šiuo atveju nustatyta, kad mergaitę labiau skaudina būtent atsakovės veiksmai, kai ji dukrai labai trumpai nukirpo plaukus. Mergaitė dėl to išgyvena, tai patvirtino ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Nors atsakovė nurodė, kad dukra turėjo glindų, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų nepateikė. Kaip buvo nurodyta anksčiau, mokymo įstaiga patvirtino, kad mažametė į mokyklą atvykdavo švariais, tvarkingais rūbais, kurie būdavo keičiami kas dieną, mergaitės kūnas ir plaukai būdavo švarūs.  

23.       Teismas atmeta kaip neįrodytas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nesirūpina dukros sveikatos priežiūra. Priešingai, medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovas rūpinasi dukros sveikata, vykdo medikų nurodymus ir rekomendacijas, profilaktiškai tikrina jos sveikatą. Atsakovo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad yra tikrinami ir mergaitės dantys. Odontologas mažametei yra nustatęs dantų dygimo sindromą (K00.7). Atsakovas neneigė, kad dukrai buvo įaugęs nagas, kad žaisdama ji kartais užsigauna ar nusibrozdina kokią nors kūno vietą, tačiau vien dėl to nėra pagrindo teigti, kad tėvas nesirūpina dukros sveikata. Juo labiau, kad ir atsakovė kaip mama gali pasirūpinti dukros sveikata kai mergaitė būna pas ją, o ne tik ją fotografuoti ir reikšti pretenzijas ieškovui. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovas dėl stuburo sveikatos problemų negali pasirūpinti dukra. Šiuo metu atsakovui nėra nustatytas netektas dalyvumas (negalia). Vien dėl to, kad šiuo metu jo koja yra įtvirtinta langetėje, nėra pagrindo teigti, kad jis negali pasirūpinti dukra.  

24.       Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas trukdytų atsakovei bendrauti su dukra, kad būtent dėl ieškovo veiksmų silpnėtų mamos ir dukros, bei brolio ir sesers emocinis ryšys. Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų susirašinėjimų, vaizdo medžiagos matyti, kad abu tėvai konfliktuoja ir tai mato bei girdi jų mažametė dukra. Mergaitė nurodė, kad tėvai dažniausiai vienas ant kito šaukia ir tai jai nepatinka. Svarbu tai, kad 2025 m. vasario 14 d. būtent atsakovei buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir atsakovė buvo įpareigota nesiartinti prie ieškovo ir dukros. Taigi, šiuo atveju tikėtina, kad būtent tėvų nesutarimai ir lemia vaiko nenorą bendrauti su vienu iš tėvų. Abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiui vaikui nesaugios aplinkos. Taip pat pažymėtina, kad tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl tėvai turėtų kantriai, nereikalaudami, o įsiklausydami ir atsiliepdami, kurti ryšį su vaiku.

25.       Atsakovė nurodė, kad ji nori, jog dukra gyventų su ja, nes jai sudėtinga važinėti į Tauragę ir mokėti dukrai išlaikymą. Teismui suprantamas atsakovės, kaip mamos noras, kad dukra gyventų su ja. Bet šiuo atveju teismas sprendžia, ne kas geriausia ar patogiausia tėvams, o kas labiausiai atitinka jų vaiko interesus. Teismo sprendimu mažametės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, su juo gyvena jau ilgą laiką – keturis metus,  tėvas užtikrina vaikui  tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jos teisę į mokymą, poilsį, laisvalaikį, sveikatą, teisę bendrauti su mama ir broliu. Pagal atsakovės nurodytus motyvus, teismas neturi jokio pagrindo pakeisti mažametės gyvenamąją vietą.   

26.       Išaiškintina atsakovei, kad pasikeitus aplinkybėms, ar tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko mama gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

   Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatytos tvarkos   pakeitimo 

27.       Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti 2022 m. kovo 31 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu nustatytą nepilnametės A. A. bendravimo su skyrium gyvenančia mama tvarką atostogų metu numatytą papunktyje „g“. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, prašė tenkinti priešieškinyje nurodytą reikalavimą ir nustatyti naują R. V. bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką.

28.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo netenkinamas, atmestinas ir jos priešieškinio reikalavimas nustatyti R. V. bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką ir dėl šio atsakovės reikalavimo teismas daugiau nepasisako.

29.       Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo ieškinio reikalavimo dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

30.       Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis. Pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvai gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

31.       Kaip buvo nurodyta anksčiau, Tauragės apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu nustatė motinos bendravimo tvarką, kurios „g“ papunktyje nurodė, kad: „motina A. A. turi teisę ne mažiau kaip pusę dukros A. A. ugdymo įstaigų suteikiamų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) atostogų praleisti su dukra nuo 11 val. pirmos buvimo su dukra dienos iki 18 val. paskutinės buvimo su dukra dienos, nustatytu laiku pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą. Dukros pasiėmimo iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos konkretų laiką tėvai įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į dukros interesus, sveikatą, dukros ir savo atostogų grafikus. Motina įsipareigoja prieš pasiimdama dukrą informuoti tėvą apie konkrečią dukters buvimo vietą. Apie ketinimą kasmetinių atostogų metu pasiimti dukrą motina informuoja tėvą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos dienos, nurodydama dukros paėmimo, grąžinimo datas, bei dukros buvimo vietą Lietuvoje“.

32.       Ieškovas prašydamas pakeisti bendravimo tvarkos „g“ papunktį, motyvuoja, kad atsakovė vaiko atostogų metu nuteikinėja mergaitę prieš tėvą, dukra po ilgesnio laiko grįžusi į namus būna nervinga, nesuvaldoma, neklauso tėvo, nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių. Iš esmės ieškovas prašo sutrumpinti atsakovės bendravimo su dukra laiką atostogų metu, nustatant, kad ji turi teisę vaiko atostogų metu bendrauti su dukra ne pusę atostogų laiko, o vieną savaitę.

33.       Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kuria mažinamas vaiko bendravimas su motina, neatitinka nei A. A., nei jos mažamečio brolio interesų. Išklausius vaiko nuomonę, mažametė nurodė, kad ji nori atostogauti pas mamą, bendrauti su broliu.

34.       Ištyręs pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka yra detali, nėra per intensyvi, ji ir šiuo metu atitinka mažamečio vaiko A. A. interesus ir nėra pagrindo jos keisti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nustatyta bendravimo tvarka, kai mama bendrauja su dukra pusę atostogų laiko, pažeidžia vaiko interesus. Pažymėtina, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. O tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dukra iš mamos grįžta nervinga, jo neklauso, nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių, nelaikytinos svarbiomis priežastimis dėl kurių turėtų būti ribojamas jos bendravimas su mama, o tuo pačiu ir broliu. Tikėtina, kad tokį dukros elgesį, jos neigiamas emocijas sukelia ne susitikimas ar buvimas su mama, o tėvų nuolatiniai konfliktai, kuriuos vaikas mato ir girdi. Todėl ieškovas ir atsakovė kiek galima greičiau turėtų spręsti savo asmenines emocines problemas, ginčus, kurie dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu priežastis. Abu tėvai, siekdami geriausio savo dukrai, privalo bendradarbiauti vienas su kitu, dėti visas pastangas, kad jų dukra jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.

35.       Išaiškintina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvai gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).        

           Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

36.       Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovės dukrai 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovė nesutinka dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teigia, kad nuo teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė nei šalių turtinė padėtis, nei dukros poreikiai. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 163 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo netenkinamas, atmestinas ir jos priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo iš ieškovo. Teismas dėl šio priešieškinio reikalavimo plačiau  nepasisako.

38.       Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas iš dalies.

39.       Įstatymas numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis).

40.       Kaip jau buvo minėta, teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu priteisė iš A. A. nepilnamečiui vaikui A. A. išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

41.       Vertinant ieškovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis verčiasi individualia veikla, jo mėnesio pajamas sudaro apie 700 Eur. Jis neturi negalios, tik šiuo metu nedirba dėl ligos. Ieškovo vardu yra registruota viena transporto priemonė, kuri yra areštuota. Ieškovas turi įsiskolinimą atsakovei. Jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute. Ieškovas šiais metais, po ieškinio pateikimo, tai yra 2025 m. birželio 7 d. sudarė santuoką su B. V., kuri išlaiko savo tris nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į 2022 m. kovo 31 d. sprendime išdėstytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį,  yra pagrindas teigti, kad po teismo priėmimo, ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė.

42.       Vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, kad ji turi negalią. Valstybė jai moka apie 500 Eur išmokas. Atsakovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 procentų dalyvumas (darbingumas). Iš Sodros pažymos matyti, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) (nuo 2023-07-01 iki 2025-04-14), taip pat UAB „A“ (nuo 2025-05-13 iki 2025-08-12), kur jai buvo mokamas darbo užmokestis, artimas minimaliai mėnesinei algai. Atsakovė turi nekilnojamojo turto – 1 kambario butą Kauno mieste, kuriame gyvena. Ji neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Atsakovė išlaiko mažametį sūnų. Taip pat turi įsiskolinimą ieškovui. Teismas konstatuoja, kad po teismo sprendimo priėmimo,  atsakovės turtinė padėtis taip pat iš esmės nepasikeitė. Nors atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau iki 2025-08-12 dirbo ir, kaip pati nurodė, vėl planuoja susirasti darbą.

43.       Vertinant mažametės A. A. poreikius, nustatyta, kad mergaitei šiuo metu yra 7 metai. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 klasėje. Akivaizdu, kad šalių dukrai kaip ir kiekvienam vaikui yra reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vaistams (maisto papildams), jos ugdymui, papildomam lavinimui, pramogoms, laisvalaikiui, būstui, jos poreikius atitinkantiems baldams, daiktams ir pan.

44.       Ieškovas nurodė, kad dukros būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, šalyje esančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovo nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės. Pažymėtina, kad ieškovas prašo padidinti išlaikymą dukrai mažesnio dydžio nei minimalioji mėnesinė alga, todėl jis neturėjo pareigos detaliai įrodinėti dukros poreikių. Teismas konstatuoja, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo pakito, tai yra padidėjo vaiko A. A. poreikiai, šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikalingos papildomos lėšos jos ugdymui, lavinimui. Teismas sutinka su ieškovu, kad dukrai augant didėja ir jos poreikiai. Svarbu tai, kad 2022 m. kovo 31 d. sprendimu iš atsakovės buvo priteistas tik 130 Eur išlaikymas, atsakovė savanoriškai didesnio išlaikymo neteikė, nors turėjo finansines galimybes. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik vaiko amžius, bet ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų, kitų prekių ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti.

45.       Yra pagrindas teigti, kad teismo sprendimu priteisto 130 Eur išlaikymo nepakanka tenkinti vaiko būtinus poreikius maistui, aprangai, avalynei, higienai, būstui, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui, toks išlaikymas neatitinka vaiko interesų, todėl jis didintinas. Teismas nenustatė, kad atsakovės turtinė padėtis neleistų tenkinti būtinus vaiko poreikius. Nors atsakovė turi negalią, tačiau daug metų dirba ir gauna pajamas. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, teismas atsižvelgia  į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

46.       Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ir į nustatytą aplinkybę, kad atsakovė turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kad ieškovui valstybė moka 122,50 Eur išmoką dukrai (vaiko pinigus). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, šioje byloje priteistinas išlaikymas mažinamas išmokų suma (500 Eur - 122,50 Eur = 377,50 Eur : 2), nes tėvų turtinė padėtis neleidžia tenkinti visus vaiko poreikius (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Iš atsakovės dukros išlaikymui priteistina po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

47.       Padidintas išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio padavimo teisme dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 28 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnis).

48.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

49.       Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo priėmimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. V. ir atsakovei A. A. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovui teisinę pagalbą teikė advokatas Vygantas Skladaitis, o atsakovei advokatė Vytautė Linaburgienė.

51.       Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos nustatyta, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą R. V. sudaro 483,33 Eur. Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) sudaro 7,93 Eur.

52.       Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).  

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-128-439/2022 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti ieškovą R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                             Loreta Bajorinienė