Civilinė byla Nr. e2A-1032-1187/2024

Teisminio proceso Nr.2-68-3-05782-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių – (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nalesta“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nalesta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veho Lietuva“ dėl automobilio pirkimo–pardavimo kainos sumažinimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nalesta“ (toliau – ieškovė, Apeliantė 1) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Veho Lietuva“ (toliau – atsakovė) 10 643,22 Eur sumą, mažinant įsigyto automobilio kainą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Baigiamųjų kalbų metu 2024 m. sausio 26 d. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 8 997,38 Eur automobilio kainos sumažinimo.

2.       Nurodė, kad atsakovė yra oficialus Mercedes-Benz automobilių gamintojo atstovas Lietuvoje. 2021 metais ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl naujo Mercedes-Benz automobilio įsigijimo. Ieškovei išdėsčius savo poreikius automobiliui, atsakovė pasiūlė įsigyti automobilį Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) Coupe, VIN (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo automobilis) pirmos registracijos data – 2020 m., kuris tuo metu buvo eksponuojamas viename iš Vokietijoje esančių automobilių Mercedes-Benz salonų. 2021 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PPS-N-2021/03-01A. Sutartimi šalys susitarė, kad Automobilis ieškovei bus parduotas už 44 830 Eur (su PVM) sumą. Sutartyje pažymėta, kad jokių defektų Automobilis neturi ir eismo įvykiuose nėra dalyvavęs (Sutarties 1.3.1. – 1.3.6. p.). Ieškovė sumokėjo atsakovei sutartą 4 430 Eur avansą, o likusi suma buvo sumokėta per lizingo bendrovę UAB „Luminor lizingas“. Ieškovei pradėjus naudotis ginčo automobiliu buvo pastebėta, jog automobilio kompiuteris informuoja apie įvairias automobilio veiklos klaidas, pavyzdžiui, kad neveikia kelio ženklų atpažinimo, linijų palaikymo funkcijos, automobilio kompiuterio negalima sinchronizuoti su gamintojo sistema ir kita. Dėl to ieškovė 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į atsakovę prašydama šiuos trūkumus pašalinti. Atsakovė nurodė, kad atliko automobilio trūkumų nustatymo darbus ir juos pašalino. Visgi, automobilio kompiuteris ir toliau rodė, jog tam tikros automobilio funkcijos neveikia tinkamai. Todėl ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę. Iš viso per 2021 metus ieškovė į atsakovę dėl automobilio gedimų kreipėsi bent 12 kartų. Nors atsakovė nurodydavo, kad atliko automobilio diagnostiką ir veiksmus trūkumų šalinimui, tačiau automobilio trūkumai taip ir nebuvo pašalinti arba vis atsinaujindavo.

3.       Ieškovė sumokėjusi atsakovei 44 830 Eur kainą negali tinkamai ir pilnavertiškai naudotis automobiliu. 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės automobilio, kuria pareikalavo pašalinti pretenzijoje nurodytus automobilio trūkumus. Tačiau jokio atsakymo į pretenziją negavo. Atlikta teismo paskirta automobilio techninė ekspertizė, kurioje nustatyta, kad automobilio defektų / trūkumų remonto kaina yra 8 791,92 Eur už reikalingas detales ir nuo 1 530 Eur + PVM iki 2 125 Eur + PVM už darbus. Todėl automobilio kaina turi būti sumažinta.

4.       Prieš sudarant Sutartį, ieškovė buvo išsakiusi atsakovei savo lūkesčius ir pageidavimus dėl norimo įsigyti automobilio, todėl turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad automobilis bus tokios kokybės ir funkcionalumo, kaip buvo nurodyta. Atsakovė, būdama automobilio pardavėja ir Mercedes-Benz automobilių gamintojo oficialia atstove Lietuvoje, yra prisiėmusi garantinius įsipareigojimus parduodamų šio prekės ženklo automobilių atžvilgiu. Ieškovei įsigijus automobilį, atsakovė prisiėmė įsipareigojimą šalinti visus automobilio trūkumus, atsirandančius per garantinį laikotarpį.

5.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Luminor lizingas“ (toliau – Luminor, Apeliantė 2, trečiasis asmuo) prašė reikalaujamą sumą priteisti jai. Ieškinio patenkinimo atveju galutinės naudos gavėjas turi būti lizingo davėjas. Luminor prašė laikyti, kad lizingo davėjo reikalavimas ieškinio patenkinimo atveju yra priteisti 10 643,22 Eur bei 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo lizingo davėjo naudai.

6.       Atsakovė UAB „Veho Lietuva“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Ieškinio reikalavimas sumažinti ginčo automobilio pirkimo – pardavimo kainą 10 643,22 Eur suma, grindžiamas ir tais automobilio gedimais, kurie nustatyti tik 2023 m. liepos 12 d., t. y. praėjus beveik trims metams nuo ginčo automobilio eksploatavimo pradžios, kai net gamintojo nustatytas ginčo automobilio kokybės garantijos terminas buvo seniai pasibaigęs. Ieškovė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju įsigijo naudotą automobilį. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgyta anksčiau eksploatuota transporto priemonė, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Automobilio naudojimo laikotarpiu jis galėjo gesti, galėjo būti remontuojamas, keičiamos jo detalės, todėl atitinkamai tokio automobilio pirkėjas negali tikėtis naujo automobilio kokybės ir privalo suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, bus būtina tinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti. Taip pat, įsigijus automobilį ir jį eksploatuojant, tikėtina, kad reikės atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus, o sugedus automobilio dalims – jas keisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Automobilio galimi defektai eksperto buvo užfiksuoti 2023 m. vasario 6 d. Teismas, vertindamas šių duomenų aktualumą, ieškovei įrodinėjant ieškinį, pažymi, kad pats galimų defektų fiksavimas 2 metų laikotarpyje nuo automobilio įsigijimo savaime nesuponuoja pardavėjo atsakomybės, nes pirkėjui būtina įrodyti faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

7.2.                      Ekspertas Robertas Ašeriškis teismo posėdžio metu paaiškino, jog nėra galimybės fiksuoti, kada nustatyti gedimai realiai atsirado. Pažymėtina, kad ieškovė byloje neįrodinėjo ir nepagrindė esminių aplinkybių pardavėjo atsakomybei kilti, patvirtinančių 2023 m. liepos 12 d. ekspertizės akte fiksuotų trūkumų egzistavimo faktą daikto perdavimo ieškovei metu, t. y. 2021 m. vasario 23 d. bei taip pat neįrodė, kad trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo.

7.3.                      Teismo vertinimu, jeigu automobilis jo perdavimo ieškovei metu iš tiesų būtų turėjęs nustatytus trūkumus, jų pasireiškimą ieškovė tikėtina turėjo ir galėjo pastebėti, pajusti. Tai, kad, kaip nurodė ieškovė pradiniame ieškinyje, automobilio prietaisų skydelyje dažnai yra informuojama apie netinkamą automobilio priekinio sensoriaus, kelio ženklų atpažinimo funkcijos, linijų palaikymo funkcijos, automobilio kompiuterio veikimą, teismo vertinimu, tokių įspėjimų automobilyje atsiradimas niekaip nėra nulemtas kokių nors automobilio buvusių paslėptų defektų, nes jie yra eksploataciniai, kintantys (atsirandantys natūraliai automobilio eksploatavimo eigoje). Todėl kaip nurodė atsakovė savo atsiliepime į ieškinį bei ką patvirtino atsakovės atstovai teismo posėdyje, pardavėja neatsisakė garantiniu gamintojo suteiktu laikotarpiu šalinti garantine tvarka išaiškėjusius garantinius trūkumus.

7.4.                      Dar daugiau, šias teismo išvadas dėl eksperto konstatuotų galimų gedimų abejotino buvimo automobilio perdavimo metu (2021 m. vasario 23 d.) patvirtina ir tai, kad reiškiant ieškinį buvo nurodoma tik dalis ekspertizės metu fiksuotų trūkumų, o dalis trūkumų eksperto paneigti, nebeegzistuojantys, kaip pvz. oro pagalvių netinkamas veikimas. Šių duomenų pagrindu akivaizdu, ką patvirtino ir atsakovės teismo posėdyje dalyvavę įgalioti atstovai T. M., V. J., kad neretai atitinkamų automobilio komponentų, įvairaus lygio funkcijų netinkamą, bet dažnai ir trumpalaikį neveikimą gali sąlygoti daugybė išorinių veiksnių, kaip pavyzdžiui oro sąlygos – sniegas, lietus, šaltis ir pan.

7.5.                      Nors ieškovė, įrodinėdama savo teisių gynimą automobilio pirkimo kainos sumažinimu, jį grindžia 2023 metų vasario 6 dieną ekspertizės metu užfiksuotais defektais ir jų šalinimo įkainojimu, tačiau nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kad tokio pobūdžio defektai jau buvo automobilio perdavimo ieškovei metu 2021 m. vasario 23 dieną arba jų atsiradimą sąlygojo buvę iki pardavimo automobilio defektai.

7.6.                      Nagrinėjamu atveju automobilis buvo užregistruotas Lietuvoje, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, ieškovės atstovas automobiliu naudojosi ir iki šiol naudojasi, dėl ko ginčo byloje nekyla. Automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko ir toliau atlieka. Kaip nustatyta iš ginčo šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, automobiliu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, t. y. automobilis užsivedė ir važiavo, ieškovės atstovas pripažino, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teigti, kad ieškovės nurodomi gedimai buvo paslėpti ir atsakovė (pardavėja) apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nėra jokio faktinio pagrindo. Ieškovės įgytas naudotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį tiek įgijimo metu, tiek kurį laiką po jo.

7.7.                      Aplinkybė, kad Automobilis buvo įsigytas iš Vokietijos automobilių salono, kaip buvęs „demo“ (pavyzdinis) automobilis, teismo vertinimu, leidžia teigti buvus ankstesnį jo naudojimo intensyvumą, įvertinus pavyzdinio automobilio specifinį naudojimo būdą, nors ir fiksuotą nedidelį pravažiuotų kilometrų skaičių – 6 000 km.

7.8.                      Teismas vertindamas MBUX sistemos byloje konstatuotą netinkamą veikimą, ko neneigia ir pati atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu, sprendžia, kad maždaug po trijų mėnesių nuo automobilio įsigijimo (2021 m. kovo 1 d.) išaiškėjęs automobilio vienos iš funkcijų – MBUX sistemos netinkamas veikimas, yra atsiradęs dėl naujos, pažangios, inovatyvios sistemos specifikos, bet ne dėl atsakovės (pardavėjos) kaltės, nuslepiant paslėptą trūkumą, nesuteikiant informacijos, todėl atsakovė nėra už ją atsakinga. Šias išvadas teismas daro įvertinęs atsakovės atstovų paaiškinimus, kad du kartus bandžius perprogramuoti programinę įrangą dėl MBUX netinkamo veikimo pagal gamintojo (Mercedes-Benz) rekomendacijas, tai nepavyko, kadangi tuo metu nebuvo išleista automobilio gamintojo atnaujinta programos versija.

7.9.                      Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis ir automobilio techninės ekspertizės išvadas pažymi, kad eksperto užfiksuoti automobilio atitinkamų funkcijų veikimo trūkumai 2023 m. vasario 6 d., patį ekspertizės aktą surašius tik 2023 m. liepos 12 d. Nors byloje nėra ginčo, kad dėl MBUX netinkamo veikimo šalių bendravimas prasidėjo dar 2021 metų birželio mėnesį, t. y. po 3-4 mėnesių nuo automobilio įsigijimo, tačiau kitų ekspertizės akte konstatuotų trūkumų (netinkamo automobilio funkcijų veikimo) išryškėjimas galėtų būti siejamas su ieškinio pateikimu ir jame pateiktų foto nuotraukų su nurodytų atitinkamų funkcijų neveikimu, komponentų klaidų metimu. Byloje ieškovė nepateikė objektyvių duomenų kitų eksperto konstatuotų trūkumų paaiškėjimo datai pagrįsti. Dar daugiau, ieškovė, teikdama ieškinį (2022 m. kovo 14 d.) apie garso kolonėlės, žibinto ir radiatoriaus grotelių netinkamą veikimą, kas buvo nurodyta eksperto išvadoje, neužsiminė ir jų kaip trūkumų net neįvardijo, kas leidžia teigti, kad pastarieji gedimai išryškėjo jau po pakankamai ilgo laiko nuo automobilio įsigijimo.

7.10.                      Teismui vertinant ekspertizės akte konstatuotą netinkamą automobilio funkcijų (MBUX, priekinė kamera, kliūčių fiksavimo, automatinio stabdymo, kelio ženklų atpažinimo, kelio juostų palaikymo, kompiuterio ekranas) veikimo priežastingumą, pažymėtina, kad tiek ekspertas apklaustas teismo posėdžio metu, tiek atsakovės UAB „Veho Lietuva“ įgalioti atstovai vienareikšmiškai patvirtino, kad automobilis yra naujos kartos, techniškai, programiškai sudėtingas, komplektuojamas su įvairiausiomis sistemomis, kurių tarpusavio tinkama sąveika yra labai reikšminga kiekvieno komponento veikimui. Tokiems automobiliams reikalingi programinės įrangos atitikimai, sinchronizacijos ir atnaujinimai, kadangi įvairių komponentų vidiniai komponentai taipogi privalo neturėti pažeidimų ir/ar klaidų. Tad šių išvadų kontekste, teigti buvus pardavėjo kaltei dėl po automobilio įsigijimo anksčiau ir vėliau išryškėjusių komforto funkcinių trūkumų, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, pardavėjui nevykdžius pareigos užtikrinti tinkamą automobilio kokybę arba tinkamos informacijos apie jį jo pardavimo metu nepateikimą.

7.11.                      Teismas, vertindamas ieškovės poziciją, kad pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas, nes pardavėjas per kelis kartus negalėjo pašalinti MBUX sistemos tinkamo veikimo, pažymi, jog po keleto bandymų perprogramuoti MBUX sistemą pagal gamintojo rekomendacijas, ieškovės vadovas nebesutiko daugiau automobilio pristatyti bandant trūkumus šalinti keičiant Hermes (atsakingas už komunikaciją tarp programėlės ir automobilio) komunikacinį modulį. Tad teigti, kad šio trūkumo nėra galimybės pašalinti, nėra faktinio pagrindo.

7.12.                      Teismas, vertindamas konstatuotų trūkumų šalinimo išlaidas ekspertizės akte, sprendžia, kad atlikta teismo ekspertizė bei eksperto paaiškinimai 2023 m. spalio 12 d. posėdžio metu, neleidžia vienareikšmiškai teigti esant objektyviai pagrįstoms eksperto konstatuotoms būtinoms išlaidoms trūkumams pašalinti. Kaip minėta, pats ekspertas pripažino esant galimybei klaidas šalinti ir nekeičiant atitinkamo elemento, bet tai paaiškėja tik konkretaus remonto metu, ko atlikdamas ekspertizę nedarė. Kita vertus, abejones eksperto išvadų objektyvumu kelia ir galimas specifinių žinių dėl Mercedes - Benz automobilio funkcinių trūkumų šalinimo detalizavimo, būdo trūkumas, kadangi apklausos metu paaiškėjo, kad nėra ekspertas tikras, ar tikrai reikia keisti visą žibintą, ar tik jo valdymo bloką.

7.13.                      Remiantis bylos duomenų visuma, ekspertinio tyrimo išvadomis, atsakovės įgaliotų darbuotojų paaiškinimais, teismas sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ekspertizės akte užfiksuoti funkciniai automobilio trūkumai būtų paslėpti, esminiai prekės defektai, dėl kurių naujos kartos, išmanaus automobilio negalima būtų eksploatuoti ir/ar jis yra nesaugus naudojimui pagal savo tiesioginę paskirtį.

7.14.                      Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo užregistruotas Lietuvoje, ieškovės atstovas automobiliu naudojosi, taigi automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko. Vertinant laikotarpį (įsigijo 2021 m. vasario pabaigoje, defektai (klaidos) eksperto fiksuoti 2023 m. vasario 6 dieną) ir pravažiavimo atstumą, konstatuotina, kad nurodytas laikotarpis nėra tas laiko tarpas, kad būtų galima konstatuoti faktą, jog automobilio funkcinis netinkamas veikimas pasireiškė iš karto/staiga po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. 

7.15.                      Ieškovė pripažino, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teigti, kad ieškovės pirminiame ieškinyje subjektyviai nurodomi kaip galimi gedimai, kuriuos objektyviai tik vėliau grindė ekspertizės 2023 m. liepos 16 d. aktu, buvo paslėpti ir atsakovė (pardavėja) apie juos žinojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau jų neatskleidė, nėra jokio faktinio pagrindo. Ieškovės (verslo subjekto) įgytas naudotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį tiek įgijimo metu, tiek ir po jo. O tai, kad ekspertizės metu buvo užfiksuotos išmaniųjų automobilio funkcijų, komponentų klaidos neleidžia vertinti kaip užslėptų, automobilio įsigijimo metu buvusių defektų, sąlygojančių automobilio naudojimo negalimumo, naudojimosi esminį suvaržymą.

7.16.                      Principingas pirkėjo atsisakymas naudotis gamintojo suteikta garantija išaiškėjusiems trūkumams pašalinti, po kelių nepavykusių funkcinių sutrikimų šalinimų UAB „Veho Lietuva“ autoservise, negali būti vertintina kaip sąžiningu verslininko veikimu, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai.

7.17.                      Viena vertus, ieškovė neįrodė automobilio esminių funkcinių sutrikimų jo įsigijimo metu, sąlygojančių pardavėjo atsakomybę už vėliau paaiškėjusius trūkumus. Kita vertus, pasirinktas teisių gynimo būdas – mažinti automobilio kainą, nelaikytinas sąžiningu, teisingu ir proporcingu, turėjus galimybę neatlygintinai pašalinti garantinio termino metu išaiškėjusius automobilio funkcinius trūkumus. Teismas daro išvadą, kad ieškovės (verslininko) pardavėjos atžvilgiu keliamas reikalavimas mažinti automobilio kainą yra neproporcinga jos teisių gynimo priemonė, kadangi jos teisės ir teisėti interesai galėjo būti užtikrinti kitu pagrindu – atsiradusių po įsigijimo automobilio esminių trūkumų garantiniu pašalinimu, kurio tenkinti ir užtikrinti pardavėja, būdama įgaliota Mercedes-Benz automobilių gamintojo atstovė, neprieštaravo, neprieštarauja ir tai kurį laiką, kol ieškovė leido, vykdė.

7.18.                      Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės ir trečiojo asmens, su savarankiškais reikalavimais, lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos 5 566,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 2 783,00 Eur sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Apeliantė 2 (trečiasis asmuo) UAB „Luminor lizingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir priteisti UAB „Luminor lizingas“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Šioje byloje, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Luminor niekaip nepalaikė ieškovės pozicijos – neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su automobilio trūkumais, neįrodinėjo sąlygų automobilio kainos sumažinimui ar jokių kitų bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi šią pareigą Luminor yra perdavęs ieškovei pagal su ieškove sudarytą sutartį. Luminor, pateikdamas savarankišką reikalavimą, tik gynė savo teisėtą interesą ieškinio tenkinimo atveju, t. y. prašė teismo ieškiniu prašomą priteisti sumą priteisti ne ieškovei, o Luminor.

8.2.                      Ieškiniu prašyta priteisti suma, dėl kurios Luminor pateikė savo savarankišką reikalavimą, yra tik išvestinis reikalavimas, o atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą sukėlė patikslinto ieškinio reikalavimas. Tuo tarpu teismas sprendimu pripažino, jog minėtas ieškinio pagrindinis reikalavimas yra nepagrįstas ir ieškinys buvo atmestas net nesprendus klausimo dėl išvestinio reikalavimo.

8.3.                      Atsakovė nepateikė jokio atsiliepimo į Luminor savarankišką reikalavimą ir jokiuose kituose procesiniuose dokumentuose atsakovė visiškai nepasisakė dėl Luminor savarankiškų reikalavimų. Atitinkamai, jokios atsakovės bylinėjimosi išlaidos nebuvo patirtos dėl Luminor veiksmų šioje byloje. Byloje nesant duomenų, jog Luminor prisidėjo prie atsakovės bylinėjimosi išlaidų padidėjimo ir / ar jų atsiradimo, Luminor neturėjo kilti pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8.4.                      Atsakovė neprašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Luminor, taigi pati atsakovė nelaikė, jog Luminor kaip nors prisidėjo prie jos bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

9.       Atsakovė UAB „Veho Lietuva“ atsiliepime į Luminor apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Nagrinėjamu atveju Luminor įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, jis buvo laisvas pasirinkti savo procesinę poziciją byloje. Nors atsiliepime į pradinį ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad yra sudaręs su ieškove 2021 m. vasario 22 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 202102423 tikslu finansuoti ginčo automobilio įsigijimą, tačiau niekaip neįrodinėjo, kad ieškovės ieškinio patenkinimas gali daryti kokią nors įtaką UAB „Nalesta“ ir UAB „Luminor lizingas“ teisių bei įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį pusiausvyrai, jog UAB „Nalesta“ yra įsiskolinusi pagal nurodytą sutartį, o priteistos sumos galėtų būti panaudotos įsiskolinimams dengti ar pan. Kitaip tariant, byloje nėra jokių duomenų apie UAB „Luminor lizingas“ būtinybę pareikšti byloje savarankišką reikalavimą atsakovei. Manytina, kad UAB „Luminor lizingas“ ir UAB „Nalesta“ būtų galėję spręsti tarpusavio sutartinius santykius pagal Finansinės nuomos sutartį ir po šios civilinės bylos baigties nepriklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato.

9.2.                      Pareikšdamas savarankišką materialųjį reikalavimą byloje dėl lėšų priteisimo iš atsakovės, trečiasis asmuo sudarė prielaidą teismui tokį reikalavimą patenkinti ir sukelti atitinkamas neigiamas materialias pasekmes atsakovei. Tokio reikalavimo tenkinimas būtų lėmęs kartu ir neigiamas procesines pasekmes atsakovei, kurios susiję su trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimu ir kartu atsakovės bylinėjimosi išlaidų neatlyginimu. Užėmęs tokią procesinę poziciją trečiasis asmuo kartu prisiėmė ir procesinę riziką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant dalį jų iš trečiojo asmens, jeigu jo pareikštas savarankiškas reikalavimas nebūtų patenkintas.

9.3.                      Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad aptariamas trečiojo asmens reikalavimas susijęs su ieškovės reikalavimais, t. y. kad šio savarankiško trečiojo asmens reikalavimo pagrįstumo svarstymas buvo galimas tik po to, jeigu teismas prieš tai būtų nustatęs pagrindą ginčo automobilio kainos mažinimui pagal ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą.

10.       Apeliantė 1 (ieškovė) UAB „Nalesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

10.1.                      Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į faktą, jog apeliantė pirko faktiškai tik metus laiko naudotą 2020 metų pirmos registracijos automobilį, kuris tuo metu buvo eksponuojamas viename iš Vokietijoje esančių automobilių Mercedes-Benz salonų ir kurio rida jo įsigijimo metu sudarė apie 6 000 km. Tai reiškia, jog metus naudotas automobilis negalėjo nusidėvėti taip, kad nebūtų galima tikėtis, jog automobilis veiks nepriekaištingai ir neges.

10.2.                      Faktas, jog automobilis per pirmus metus buvo remontuotas pas atsakovę daug kartų, bet gedimai nepašalinti, patvirtina, kad gedimai buvo iki automobilio perdavimo ir visiškai nebuvo susiję su vėlesniu automobilio naudojimu. Atsakovė pripažino bei neginčijo, o ir pats teismas sprendime nurodė, kad Apeliantė 1 negalėjo naudotis visu automobilio komfortu dėl netinkamo MBUX sistemos ir Hermes komunikacinio modulio (atsakingo už komunikaciją tarp programėlės ir automobilio) veikimo. O ši programa buvo įdiegta ir modulis buvo sumontuotas iki automobilio įsigijimo, todėl akivaizdu, kad gedimai atsirado tik dėl priežasčių buvusių iki automobilio perdavimo.

10.3.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi T. M. ir V. J. paaiškinimais, kad neretai atitinkamų automobilio komponentų, įvairaus lygio funkcijų netinkamą, bet dažnai ir trumpalaikį neveikimą gali sąlygoti daugybė išorinių veiksnių, kaip pavyzdžiui oro sąlygos – sniegas, lietus, šaltis ir pan. Radarų sensoriai B92/10 ir B92/7 yra skirti užtikrinti kliūčių fiksavimą, automatinio stabdymo asistento veikimą, kelio ženklų atpažinimą ir kelio linijų (kelio juostų) palaikymą, kad automobilis būtų saugesnis. Visa tai sudaro aktyviosios automobilio saugos sistemos dalys ir nuo jų priklauso automobilio vertinimas bei atitinkamai kaina. Ir jei jos diegiamos saugumo sumetimais – jos turi veikti nuolatos ir nepertraukiamai.

10.4.                      Nustačius, kad automobilio niekas, išskyrus pačią atsakovę, neremontavo, eismo įvykiuose automobilis nedalyvavo ir nebuvo apgadintas bei nenustačius, kad automobilis būtų eksploatuojamas netinkamai ar eksperto nustatyti gedimai – netinkamai veikiantys automobilio radarų sensoriai B92/10 ir B92/7 ir valdymo blokas „HEAD UNIT A26/17, dėl kurių neveikė dauguma su šiais prietaisais susijusių automobilio valdymo ir komforto programų, būtų atsiradę dėl ieškovės ir ar trečiųjų asmenų veikimo (neveikimo), atsakovei pripažinus, MBUX sistemos netinkamą veikimą dėl pačios sistemos naujumo, teismas galėjo ir turėjo padaryti vienintelę išvadą, jog visi nurodyti gedimai atsirado iki automobilio perdavimo ir/ar buvo susiję su iki pardavimo susijusiais defektais.

10.5.                      Teismas atmesdamas ieškovės pasirinktą gynybos būdą prieštarauja savo sprendimo teiginiams, jog atsakovė nėra atsakinga už vėliau paaiškėjusius gedimus. Tuo atveju, jei už gedimus nebūtų atsakinga atsakovė ir ar jie paaiškėtų vėliau nei per garantinį terminą, tuomet atsakovė neturėtų pareigos jų pašalinti, t. y. ieškovė negalėtų pasinaudoti savo teise dėl nekokybiško prekės. Teismas vis dėlto sprendime laikė įrodytą tiek gedimų atsiradimo laiką (iki perdavimo), tiek pripažino, kad atsakovė sutinka juos pašalinti ir pačių gedimo faktų byloje neginčijo.

10.6.                      Atsakovei nereaguojant į ieškovės pretenziją bei nurodytų defektų nepašalinus per visus 2021 metus, ieškiniu ieškovė pagrįstai reikalavo iš atsakovės, kad būtų sumažinta automobilio pirkimo kaina. Be to, toks teisių gynimo būdas būtų racionalus ir atsakovės atžvilgiu, kuri negeba automobilio trūkumų pašalinti.

10.7.                      Pastebėtina ir tai, kad teismo sprendime nurodyti alternatyvūs gedimo šalinimo būdai šioje byloje nebuvo įrodyti, t. y. nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jei ieškovė būtų perdavusi Automobilį tvarkyti pagal garantinį aptarnavimą atsakovei, jis būtų buvęs sutaisytas.

10.8.                      Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko. Byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis veiktų tinkamai. Priešingai, pats teismas sprendimu ir atsakovė pripažino, kad automobilis turi elektroninių gedimų saugumo srityje ir atsakovė negali užtikrinti tinkamo jų veikimo. Todėl vien jau tai daro teismo sprendimo išvadą nepagrįsta.

10.9.                      Tiek saugumo, tiek komforto gedimai, kurių atsakovė negalėjo ištaisyti per vienerius metus, buvo ir yra esminiai automobilio gedimai, kurie, negalint jų pašalinti, trukdė tinkamai naudoti automobilį pagal paskirtį.

11.       Atsakovė UAB „Veho Lietuva“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Iš visų patikslintame ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytų gedimų ar trūkumų, atsakovės servise buvo diagnozuotas tik vienas – per mobilaus telefono programėlę Mercedes Me nebuvo galima prisijungti prie automobilio MBUX sistemos HERMES modulio „362 HERMES Communications Module LTE“ ir telefonu valdyti tam tikrų automobilio komforto funkcijų, pavyzdžiui, telefone stebėti kuro suvartojimo, patikrinti langų būseną ar per nuotolį atrakinti ir užrakinti automobilio dureles. Tačiau visi šie funkcionalumai ieškovei buvo ir yra prieinami automobilį naudojant betarpiškai, jį valdant automobilio prietaisų pagalba, bet ne telefonu. Kaip teisingai nustatė teismas, šio funkcionalumo sutrikimą buvo bandoma pašalinti atsakovės servise dviejų vizitų metu – 2021 m. birželio ir lapkričio mėnesiais. Byloje nenustatyta, kad nurodytas MBUX sistemos veikimo sutrikimas laikytinas nepašalinamu automobilio gedimu. Kiti gedimai, dėl kurių kreipėsi ieškovė į atsakovę, buvo pašalinti, dėl jų ieškinys nebuvo reiškiamas.

11.2.                      Nors ieškovė siuntė atsakovei nuotraukas apie vieną ar kitą automobilio prietaisų skydelyje rodomą klaidą dėl automobilio sistemų veikimo, tačiau nei vienas iš kitų tariamų gedimų, kuriais grindžiamas patikslintas ieškinys ir apeliacinis skundas, nebuvo nustatyti automobiliui lankantis atsakovės servise, nurodytų klaidų prietaisų skydelyje nebūdavo, kompiuterinės automobilio diagnostikos metu gedimų nenustatyta.

11.3.                      Ieškovės nurodomos klaidos nerodo apie automobilio gedimus, o yra susijusios su normaliu jų veikimo funkcionavimu, nes jos gali laikinai neveikti nesant tam reikalingų sąlygų.

11.4.                      Nors byloje pasitelktas ekspertu UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ konstatavo automobiliui turint gedimų ir pateikė savo išvadas dėl jų remonto, tačiau iš paties ekspertizės akto ir ekspertinės įstaigos vadovo paaiškinimų teisme tapo aišku, kad ši ekspertizė buvo atlikta paviršutiniškai ir ydingai. Ekspertas savo išvadas grindė pirminėmis kompiuterinės diagnostikos užfiksuotomis automobilio klaidomis, kurias iliustravo ekspertizės akto prieduose. Visos šios klaidos buvo neaktyvios, užfiksuotos praeityje, kompiuterinės diagnostinės įrangos užfiksuotos kaip „Stored“, kas reiškia, kad jos rodo apie laikiną automobilio sistemos veikimo sutrikimą praeityje. Atsakovės techninio personalo atstovai paaiškino teismui, kad jeigu klaidos būtų aktyvios ir kuri nors sistema būtų neveikusi, jos kompiuterinės diagnostikos metu būtų užfiksuotos kaip aktyvios – „Active“. Todėl siekdamas nustatyti, ar kuri sistema turi gedimą ir koks jis, kurio komponento, ekspertas turėjo analizuoti šią klaidą lydinčius kompiuterinės diagnostikos rezultatus. Ekspertas pažymėjo, kad juos turi, bet nenagrinėjo, nes neturėjo tokios užduoties. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad teismo ekspertizė bei eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu, neleidžia vienareikšmiškai teigti esant objektyviai pagrįstoms eksperto konstatuotoms būtinoms išlaidoms trūkumams pašalinti.

11.5.                      Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos interesai turi būti ginami per įstatyminės garantijos institutą. Ieškovė net neįrodinėjo jos įrodinėjamų gedimų atsiradimo momento, tačiau apeliaciniame skunde įrodinėja, kad gedimai buvo automobilio įsigijimo metu. Tačiau ieškovės pozicija grindžiama prielaidomis ir neparemta jokiais kitais objektyviais įrodymais.

11.6.                      Manytina, kad automobilio įsigijimo dieną ieškovė būtų pastebėjusi, kad negali matyti ar valdyti tam tikrų automobilio parametrų per programėlę telefone. Teismas nustatė, kad dėl aptariamo funkcionalumo sutrikimo ieškovė kreipėsi į atsakovę po apytikriai trijų mėnesių nuo Automobilio įsigijimo. Tokiu būdu teismas visiškai pagrįstai priėjo išvados, kad MBUX sistemos funkcionalumo sutrikimas buvo nulemtas ne paslėpto automobilio defekto automobilio pardavimo metu ir su tuo susijusių atsakovės neteisėtų veiksmų ar kaltės, o tikėtinai atsirado dėl kitų objektyvių priežasčių – naujos, pažangios, inovatyvios sistemos specifikos, sudėtingos programinės įrangos ar natūralaus nusidėvėjimo ar dėl netinkamos eksploatacinės priežiūros.

11.7.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai teisingai konstatavo esant reikšminga spręsti dėl ieškovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo proporcingumo. Nustatęs, kad atsiradęs MBUX sistemos veikimo sutrikimas nėra esminis, iš esmės netrukdo naudotis automobiliu pagal paskirtį, juo važiuoti, atsakovė, nors neprivalėjo, sutiko ir tebesutinka jį pašalinti garantine tvarka, teismas priėjo visiškos logiškos ir pagrįstos išvados, jog ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas, reikalaujant sumažinti automobilio kainą, nepagrįstas, nes kartu ir neproporcingas. Atsakovė kartu pažymi, kad toks neproporcingumas itin akivaizdus šioje byloje, kai atitinkamas reikalavimas yra pareikštas atsakovei, kuri ieškovės buvo pasitelkta tik tarpininkauti įsigyjant ginčo automobilį.

11.8.                      Nepaisant to, kad ieškovės pasirinktas įsigyti Mercedes-Benz automobilis pagal jo kainos kategoriją priskirtinas vienai žemiausių Mercedes-Benz lengvųjų automobilių klasei, vertinant civilinės bylos aplinkybes objektyviai, yra aišku, kad ir šis automobilis atitinka aukštus kokybės standartus, nepaisant to, kad įsigytas naudotas, buvęs galimai demonstracinis ir šalims nežinomos jo ankstesnio naudojimo ir eksploatavimo aplinkybės bei sąlygos. Bylos duomenimis po automobilio įsigijimo 2021 m. kovą Automobiliui pasireiškė keli smulkūs gedimai, kurie buvo pašalinti garantine tvarka ir dėl to ginčo nėra. Laikotarpiu iki šiol Automobiliui pasireiškė tik MBUX sistemos veikimo sutrikimas, kuris liko nepašalintas tik dėl to, kad pati ieškovė apsisprendė neleisti atsakovei tęsti garantinio automobilio remonto, nepateikė automobilio suremontuoti kitam Mercedes-Benz atstovui ar savo nuožiūra pasirinktam nepriklausomam servisui.

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

 

konstatuoja :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

15.       2021 m. vasario 16 d. atsakovė ieškovei pateikė automobilio Mercedes - Benz (duomenys neskelbtini) Coupe, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis) komercinį pasiūlymą (e. t. 1, b. l. 13–16).

16.       2021 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir lizingo bendrovės UAB „Luminor lizingas“ buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 202102423 (e. t. 1, b. l. 18).

17.       2021 m. vasario 23 d. pasirašytas ginčo automobilio perdavimo–priėmimo aktas.

18.       2021 m. kovo 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PPS-N-2021/03-01A, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pirkti ginčo automobilį už 44 830 Eur kainą (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) (e. t. 1, b. l. 17). Ieškovė sumokėjo atsakovei Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1. punkte nurodytą 4 430 Eur dydžio avansą, likusi suma buvo sumokėta per lizingo bendrovę UAB „Luminor lizingas“.

19.       2021 m. birželio mėn. ieškovės vadovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovę dėl neveikiančios profilių konfigūracijos funkcijos MBUX sistemoje (angl. Mercedes-Benz User Experience) (e. t. 1, b. l. 19–27).

20.       2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl netinkamos kokybės automobilio, kuria pareikalavo pašalinti pretenzijoje nurodytus ginčo automobilio trūkumus (e. t. 1, b. l. 28–31).

21.       2023 m. liepos 12 d. buvo atlikta automobilio techninė ekspertizė, pateiktas ekspertizės aktas (e. t. 2, b. l. 116–121).

Dėl (ne)tinkamos ginčo automobilio kokybės ir atsakomybės už jo trūkumus

22.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kad jos nurodomi ginčo automobilio defektai egzistavo automobilio perdavimo ieškovei metu arba jų atsiradimą sąlygojo iki automobilio perdavimo buvę jo defektai. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo automobilis atitiko įprastus reikalavimus, juo buvo galima naudotis pagal paskirtį. Teisėjų kolegija su šiomis bylą nagrinėjusio teismo išvadomis sutinka tik iš dalies.

23.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad remiantis šalių sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo automobilio pardavėjas buvo atsakovė UAB „Veho Lietuva“, o pirkėjas – ieškovė UAB „Nalesta“. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

24.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas

 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

27.       Pagal 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 27 punktas).

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirko faktiškai vos metus naudotą 2020 metais pirmą kartą registruotą automobilį, kurio rida jo įsigijimo metu buvo apie 6 000 km. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad įsigytame ginčo automobilyje yra integruotos pažangios elektronikos sistemos, užtikrinančios įvairias išmaniąsias funkcijas.  Automobilyje yra integruota kompiuterio sinchronizavimo sistema MBUX, naudojama naujos kartos Mercedes–Benz automobiliuose, kurios pagalba išplečiamas automobilio funkcionalumas ir prisitaikymo prie individualių kiekvieno vairuotojo fizinių savybių ir įpročių galimybės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad dėl šios sistemos netinkamo veikimo vairuotojas negalėjo per išmaniajame telefone įdiegtą programėlę „Mercedes Me“ valdyti automobilio (pvz. stebėti ir valdyti automobilio parametrus esamuoju laiku, pakeisti salono apšvietimo spalvos, pašildyti sėdynių, naudotis daugeliu kitų komforto funkcijų).

29.       Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo 2021 metų birželio–spalio mėnesiais (ieškinio priedas Nr. 4) ir atsakovės atstovų paaiškinimų 2024 m. sausio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatyta, kad dėl MBUX sistemos netinkamo veikimo ieškovė į pardavėją pirmą kartą kreipėsi 2021 metų birželio mėnesį, t. y. praėjus 3–4 mėnesiams nuo ginčo automobilio įsigijimo.

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu neneigė ir neginčijo, kad ieškovė visu automobilio komfortu negalėjo naudotis dėl netinkamo MBUX sistemos veikimo. Atsakovės atstovai (specialistai) 2024 m. sausio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ginčo automobilio kompiuterio sinchronizavimo sistema MBUX yra sąlyginai naujas produktas Baltijos šalyse ir kad šios sistemos sutrikimai susiję su gamintojo neišspręstomis naujo modelio bėdomis (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:38 ir nuo 0:22). Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad du kartus – 2021 m. birželio mėnesį ir 2021 m. lapkričio mėnesį tvarkė MBUX sistemą perprogramuodami, remiantis Mercedes gamintojo rekomendacijomis, bet problema išspręsta nebuvo (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:40). Taigi atsakovės atstovai (specialistai) iš esmės pripažino MBUX sistemos netinkamą veikimą dėl pačios sistemos naujumo.

31.       Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės įsigytas ginčo automobilis buvo naujo modelio, dėl jame integruotos pažangios ir inovatyvios MBUX sistemos naujumo ir specifikos (netinkamo jos komponentų veikimo ir/ar programavimo klaidų) egzistavo šios sistemos funkcionavimo kliūtys. Kadangi ši sistema buvo įdiegta iki automobilio įsigijimo, teismas neturi pagrindo nepritarti Apeliantės 1 (ieškovės) argumentams, kad MBUX sistemos trūkumai (gedimai ir/ar netinkamas veikimas) buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu. Aplinkybę, kad MBUX sistemos trūkumai egzistavo Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtina ir tai, kad kylančių problemų sprendimo būdai ieškovei kreipusis 2021 metais dar nebuvo prieinami (kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovai, automobilio gamintojas, reaguodamas į naujo modelio problemas dar nebuvo išleidęs atnaujintos programos versijos).

32.       Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pardavus automobilį su MBUX sistema, kurios gedimai (netinkamas veikimas) egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu ir kurių nepavyko pataisyti per visus 2021 metus, už MBUX sistemos netinkamą veikimą (prekės trūkumus), atsakovė kaip pardavėja turi pareigą atsakyti.

33.       Minėta, kad norėdamas išvengti atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus būtent pardavėjas privalo paneigti jo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, t. y. įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Aplinkybės, kad MBUX sistemos gedimai buvo susiję su netinkamu automobilio eksploatavimu atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė.

34.       Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto atitikties kokybės reikalavimams, taip pat turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Taigi bylą nagrinėjęs teismas iš esmės sprendė, kad netinkamas kompiuterio sinchronizavimo sistemos MBUX veikimas netrukdė ieškovei naudoti ginčo automobilio pagal jo tiesioginę paskirtį, o automobilis neprarado savo pagrindinės (tiesioginės) funkcinės paskirties. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

35.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas ginčo automobilis priskirtinas naujosios kartos automobilių kategorijai. Minėta, kad automobilyje integruotos pažangios elektronikos sistemos, užtikrinančios įvairias išmaniąsias funkcijas. Taigi be tradicinės paskirties – važiuoti, ginčo automobilis turi užtikrinti ir platų spektrą papildomų funkcijų, kaip antai, kompiuterio sinchronizavimo sistemos MBUX pagalba išplečiamas automobilio funkcionalumas ir prisitaikymo prie individualių kiekvieno vairuotojo fizinių savybių ir įpročių galimybės. 

36.       Todėl tokio automobilio pagrindinė funkcija, teisėjų kolegijos vertinimu, nebėra tik galimybės nuvykti iš vieno kelionės taško į kitą užtikrinimas. Dėl naujosios kartos automobilio funkcijų įvairovės automobilis tapo įrenginiu, galinčiu prisitaikyti prie kiekvieno asmens individualių poreikių. Todėl naujosios kartos automobilio funkcijos, nesusijusios su tradicine paskirtimi – važiuoti, kurias jam už atitinkamą kainą yra priskyręs gamintojas ir apie jas paskelbęs viešai, yra paraleliai veikiančios funkcijos, sudarančios pagrindą susiformuoti teisėtam pirkėjo lūkesčiui dėl šių funkcijų veikimo tinkamumo. Priešingu atveju nebūtų jokio skirtumo tarp įprasto keliolikos metų senumo ir naujosios kartos automobilio, o tai paneigtų automobilių su naujausiomis technologijomis ypatumus.

37.       Byloje nustatyta, kad ieškovės įsigytas automobilis, atsižvelgiant į jo techninę specifikaciją be kita ko turėjo MBUX sistemos pagalba užtikrinti vairuotojui galimybę per išmaniajame telefone įdiegtą programėlę „Mercedes Me“ valdyti automobilį (pvz. stebėti ir valdyti automobilio parametrus esamuoju laiku, pakeisti salono apšvietimo spalvą, pašildyti sėdynes, naudotis daugeliu kitų komforto funkcijų). Tai, kad ieškovei minėtos funkcijos buvo reikšmingos, rodo jos vadovo paaiškinimai 2023 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, taip pat ieškovės vadovo elgesys, kai, neveikiant MBUX sistemai, ieškovės vadovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę, kuriai išspręsti kilusios problemos nepavyko. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovei automobilio komforto funkcijos, priklausomos nuo MBUX sistemos tinkamo veikimo  buvo aktualios, turėjo didelę reikšmę, o žinodamas apie šių funkcijų trūkumus (nefunkcionavimą) pirkėjas arba apskritai nebūtų pirkęs ginčo automobilio, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

38.       Galiausiai pažymėtina ir tai, kad ginčo automobilio, kuris faktiškai buvo naudotas vos metus ir kurio rida jo įsigijimo metu buvo apie 6 000 km kokybės pokytis lyginant jį su analogišku nauju daiktu dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo negali būti toks ženklus – visiško MBUX sistemos nefunkcionavimo pirkėjas, įsigydamas beveik naują automobilį, protingai negali tikėtis.

39.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ginčo automobilis savo tiesioginę paskirtį atliko vertina kaip nepagrįstas, kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko siekė sudarydama Pirkimo–pardavimo sutartį – turėti naujosios kartos automobilį su tinkamai veikiančia MBUX sistema, kuri užtikrina naudojimąsi komforto funkcijomis.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė kitų patikslinto ieškinio 6 punkte įvardytų ginčo automobilio trūkumų (netinkamai veikia priekinis sensorius, kelio ženklų atpažinimo funkcija, linijų palaikymo funkcija, kitos automobilio kompiuterio problemos) buvimo Pirkimo–pardavimo sutarties metu neįrodė, o garso kolonėlės, žibinto ir radiatoriaus grotelių netinkamas veikimas buvo konstatuoti tik byloje paskyrus ekspertizę ir šiais trūkumais ieškovė ieškinyje nesirėmė. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybė, kad dėl šių trūkumų būtų kreiptasi į atsakovę ir atsakovė būtų atsisakiusi ar negalėjusi šių trūkumų pašalinti, taigi pirmosios instancijos teismas dėl ginčo automobilio kainos mažinimo šioje dalyje nesprendė pagrįstai.

41.       Tačiau, esant įrodytam MBUX sistemos gedimų (netinkamo veikimo) atsiradimo laikui (iki perdavimo), tiek atsakovės atstovams (specialistams) iš esmės pripažinus MBUX sistemos netinkamą veikimą dėl pačios sistemos naujumo, automobilio trūkumų šioje dalyje nepavykus pataisyti per visus 2021 metus, už MBUX sistemos netinkamą veikimą (prekės trūkumus), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė kaip pardavėja turi pareigą atsakyti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ginčo automobilio kainos mažinimo šioje dalyje.

Dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo vertinimo proporcingumo aspektu

42.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės teisėti interesai galėjo būti užtikrinti MBUX sistemos trūkumų garantiniu pašalinimu ir šiuo pagrindu atmetė pardavėjos atžvilgiu keliamą reikalavimą mažinti automobilio kainą, kadangi pirmosios instancijos teismo vertinimu tai yra neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).

44.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

45.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi vieno iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).

46.       Vertinant ieškovės reikalaujamo gynimo būdo (kainos mažinimo) pagrįstumą, teisėjų kolegijos vertinimu svarbios ir turi būti įvertintos aplinkybės, kad nei 2021 m. birželio mėnesį, nei 2021 m. lapkričio mėnesį vykusių apsilankymų pas atsakovę metu MBUX sistemos problemos išspręstos nebuvo. Paskutinį kartą ieškovės atstovas pas atsakovę lankėsi 2022 m. kovo mėnesį, tačiau MBUX sistemos tinkamas veikimas vis dar nėra užtikrintas. Taigi dėl ilgą laiką besitęsiančio gedimo (netinkamo funkcijų veikimo) ieškovė negalėjo ir vis dar negali visapusiškai naudotis įsigytu automobiliu ir tai sukelia nepatogumus. 

47.       Nors atsakovės atstovų teigimu MBUX sistemos veikimo sutrikimas nėra laikytinas nepašalinamu gedimu, Hermes modulio pakeitimas tikėtina išspręstų šią problemą, taip pat, esant galimybei dar kartą būtų bandoma perprogramuoti MBUX sistemą (atsiradus atnaujintoms programų versijoms), pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas šalinant MBUX sistemos trūkumus nurodytu būdu yra efektyvus ir realiai įgyvendinamas. Be to, esami MBUX sistemos trūkumai atsakovės nebuvo pašalinti daugiau nei per metų terminą, kuris laikytinas protingu laiko tarpu siekiant ištaisyti esamus automobilio kokybės trūkumus. Taigi, parduoto automobilio kokybės trūkumų šalinimas jį pakartotinai remontuojant, kitus (papildomus) kilusios problemos šalinimo būdus (pakeičiant Hermes modulį) ieškovei pasiūlius tik 2022 m. rugsėjo mėnesį (praėjus pusantrų metų po ginčo automobilio įsigijimo), bei iki šiol pirkėjui negalint naudotis MBUX sistema, nepripažintinas tinkamu ieškovės teisių apgynimu.

48.       2023 m. liepos 12 d. ekspertizės akte ekspertas padarė išvadą, kad automobilio multimedijos / kompiuterio sinchronizavimo sistemos „MBUX“ netinkamo veikimo priežastis yra sugedęs valdymo blokas „HEAD UNIT A26/17“. Tam, kad atstatyti tinkamą „MBUX“ veikimą, reikalinga pakeisti automobilio valdymo bloką „HEAD UNIT A26/17“, atlikti automobilio sistemų apmokymą, atnaujinti programinę įrangą ir atlikti valdymo blokų bei modulių sinchronizacijas. Problemos su „MBUX“ išsprendimui nėra reikalinga keisti „Hermes n112/9“ valdymo modulį, jo pakeitimas nekeičiant valdymo bloko „HEAD UNIT A26/17“, eksperto vertinimu, problemos su „MBUX“ neišspręs.

49.       Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad valdymo blokas „HEAD UNIT A26/17“ kainuoja 4427,46 eurų, darbų valandinis įkainis juos atliekant UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre“ yra 85 eurų + PVM. 2023 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus ekspertas patikslino, kad darbai susiję būtent su valdymo bloku „HEAD UNIT A26/17“ užtruktų apie septynias valandas (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:21).

50.       Nors atsakovės atstovai su minėtomis ekspertizės akto išvadomis nesutiko, teise teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nepasinaudojo. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors atsakovės atstovų teigimu, minėta, MBUX sistemos problema gali būti išspręsta ne pakeičiant valdymo bloką „HEAD UNIT A26/17“, o keičiant „Hermes n112/9“ valdymo modulį, tokios galimybės efektyvumas ir realumas bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymas su paskaičiavimu, kiek atsakovės vertinimu, kainuotų pakeisti „Hermes n112/9“ valdymo modulį ieškovei buvo pateiktas tik 2022 m. rugsėjo mėnesį, t. y. ieškovei jau kreipusis į teismą su ieškiniu. Be to, atsakovės atstovai ne tik neįrodė problemos sprendimo būdo, kečiant „Hermes n112/9“ valdymo modulį realumo, bet ir nebuvo nuoseklūs nurodydami tokio pobūdžio darbų kainą (2022 m. rugsėjo 30 d. rašte dėl prašymo pateikti informaciją nurodyta, kad Hermes komunikacinio modulio ir jo keitimo, programavimo darbų kaina 989,82 eurų (e. t. 2, b. l. 6–7), 2022 m. birželio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu teigė, kad modulio pakeitimas kainuotų apie 800 eurų, kai tuo tarpu 2024 sausio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad modulio pakeitimo kaina sudaro apie 250 eurų).

51.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas jos pažeistų teisių gynybos būdas yra proporcingas, o nustačius pagrindą ginčo automobilio kainą mažinti dalyje, susijusioje su MBUX sistemos netinkamu veikimu, remiantis ekspertizės aktu (jame atliktu paskaičiavimu), ginčo automobilio kaina mažintina 5147,41 Eur suma (4427,46+(85x7+PVM)).

52.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju abiem šalims esant juridiniams asmenims, taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 5 dalį taikytina palūkanų norma siekia 8 procentus. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53.       Ieškovei sutikus su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Luminor lizingas“ reikalavimu priteistą ginčo automobilio pirkimo kainos mažinimo sumą išmokėti lizingo davėjo naudai, ši suma išmokama UAB „Luminor lizingas“.

Dėl UAB „Luminor lizingas“ apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

54.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė patikslintą ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Luminor lizingas“ pareiškimą atsakovei UAB „Veho Lietuva“ atmesti. Priteisti atsakovei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio byloje savarankiškus reikalavimus.

55.       Apeliantė 2 (UAB „Luminor lizingas“) apeliaciniu skundu nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant atsakovės UAB „Veho Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Nalesta“.

56.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su 2023 m. rugsėjo 19 d. prašymu, kuriuo patikslino savo savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad pripažinus, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, prašo priteisti ieškiniu reikalaujamą sumą – 10 643,22 Eur bei 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo UAB „Luminor lizingas“ naudai. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „Luminor lizingas“.

57.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš Apeliantės 2 ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai, t. y. iš kiekvienos šalies po 2 783,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsikirsdama į ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, bet ne iš trečiojo asmens.

58.       Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovės atsiliepimo į Apeliantės 2 apeliacinį skundą argumentus, kad pareikšdamas savarankišką materialųjį reikalavimą byloje dėl lėšų priteisimo iš atsakovės, trečiasis asmuo sudarė prielaidą teismui tokį reikalavimą patenkinti ir sukelti atitinkamas neigiamas materialias pasekmes atsakovei. Tokio reikalavimo tenkinimas būtų lėmęs kartu ir neigiamas procesines pasekmes atsakovei, kurios susijusios su trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimu ir kartu atsakovės bylinėjimosi išlaidų neatlyginimu. Užėmęs tokią procesinę poziciją, trečiasis asmuo kartu prisiėmė ir procesinę riziką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant dalį jų iš trečiojo asmens, jeigu jo pareikštas savarankiškas reikalavimas nebūtų patenkintas.

59.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus, pažeidė pardavėjo pareigas ir pirkėjo teisių gynybos būdus reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

61.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

62.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

63.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad priimamas naujas sprendimas ir ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, o trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkinamas, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal atmestų ir tenkintų reikalavimų dalį.

64.       Atsakovė bylą nagrinėjant teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų, pažymėjo, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad pradinis ieškovės reikalavimas buvo didesnis (17 000 Eur), kuris vėliau bylos nagrinėjimo metu buvo sumažintas (10 643,22 Eur). Todėl vertinant ieškinio patenkinimo dalį, turi būti skaičiuojama nuo pradinės ieškinio sumos.

65.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

66.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 17 000 Eur sumą (mažinant automobilio kainą). Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškovės reikalavimu visoje apimtyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi paskirta transporto priemonės techninė ekspertizė. 2023 m. liepos 12 d. parengtas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad automobilio defektų / trūkumų remonto kaina yra 8 791,92 Eur už reikalingas detales ir nuo 1 530 Eur + PVM iki 2 125 Eur + PVM už darbus. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą nuo 17 000 Eur sumos iki minimalios ekspertizės aktu nustatytos sumos, reikalingos ekspertizės metu nustatytų automobilio defektų pašalinimui, t. y. iki 10 643,22 Eur (8 791,92 Eur už reikalingas detales ir 1 530 Eur + 321,3 Eur PVM už reikalingus darbus). Taigi, ieškinio reikalavimas buvo sumažintas dėl to, kad ekspertizės metu buvo nustatyta automobilio defektų / trūkumų remonto ir detalių kaina.

67.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012).

68.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė ar sumažino savo reikalavimus dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, jog atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Dėl to ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą ir byloje nesant duomenų, kad didesnio ieškinio pareiškimą būtų nulėmęs atsakovo elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies ar sumažinto ieškinio reikalavimo yra priimtas atsakovui palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

69.       Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio sumažinimą lėmė atsakovės veiksmai, todėl spręstina, jog sumažintoje dalyje yra priimtas atsakovei palankus sprendimas. Faktinė bylos eiga patvirtina, kad ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 17 000 Eur, ieškovės ieškinys tenkintas dalyje dėl 5 147,41 Eur, todėl laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 30,28 proc. (100 x 5 147,41 Eur / 17 000 Eur) ieškovės pradinių reikalavimų. 

70.       Ieškovė nurodė, kad patyrė 8 371,34 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 383 Eur žyminis mokestis, 1 600 Eur suma sumokėta už ekspertizės atlikimą ir 6 388,34 Eur už advokatų suteiktas teisines paslaugas.

71.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, reikšdama pradinį ieškinį, sumokėjo 383 Eur žyminį mokestį. Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma už sumažintą (10 643,22 Eur) reikalavimą sudaro 239 Eur. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 2 dalis nurodo, kad, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgus į tai, ieškovei turėjo būti grąžinta 108 Eur ((383 Eur – 239 Eur) × 75 proc.) žyminio mokesčio dalis, o likusi dalis – 275 Eur, paskirstytina pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (275 Eur × 30,28 proc.), priteisiant ieškovei iš atsakovės 83,27 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, dalį. Taip pat, ieškovei iš atsakovės priteistina atitinkama dalis už ekspertizės atlikimą sumokėtos sumos – 484,48 Eur (1 600 Eur x 30,28 proc.)

72.       Minėta, kad ieškovė nurodė, jog už advokatų suteiktas teisines paslaugas patyrė 6 388,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš pateiktų išlaidas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovė patyrė šias išlaidas: 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 92 Eur už teisines paslaugas, 2021 m. balandžio 20 d. – 92 Eur už esamos situacijos ir planuojamų veiksmų atlikimą; 2021 m. spalio 31 d. – 737,74 Eur už teisines paslaugas, 2021 m. spalio 15 d. – 2021 m. spalio 29 d. – 737,74 Eur už situacijos analizę, dokumentų analizę, konsultacijas, pokalbius telefonu, 2021 m. lapkričio 30 d. – 560,59 Eur už teisines paslaugas; 2021 m. lapkričio 3 d. – 2021 m. lapkričio 5 d. – 560,59 Eur už trijų pretenzijų parengimą dėl netinkamos kokybės automobilio; 2021 m. gruodžio 27 d. – 363 Eur už teisines paslaugas; 2021 m. gruodžio 3 d. – 2021 m. gruodžio 23 d. – 847,85 Eur, kurias sudaro 65 Eur 2021 m. gruodžio 3 d. pretenzijos parengimas, 32,50 Eur 2021 m. gruodžio 6 d. pretenzijos parengimas, 111,80 Eur 2021 m. gruodžio 8 d. pretenzijos parengimas, 130 Eur 2021 m. gruodžio 9 d. pretenzijos parengimas, 101,40 Eur 2021 m. gruodžio 10 d. pretenzijos parengimas, 260 Eur teismų praktikos analizė.

73.       Sprendžiant klausimą, kokios bylinėjimosi išlaidos laikomos susijusiomis su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimu, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš šios teisinės nuostatos matyti, kad įstatymo leidėjas prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimu, priskyrė tik procesinių dokumentų rengimą, konsultacijų teikimą bei atstovavimą teisme. Vadinasi, ar kitos CPK 98 straipsnio 1 dalyje neįvardintos paslaugos, kurias teikė advokatas ar advokato padėjėjas, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, sprendžiama vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintais 2 kriterijais – tokių išlaidų būtinumu ir pagrįstumu, ką vadovaujantis bylos šalių rungimosi principu, turi įrodyti bylos šalis, prašanti tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas priteisti jos naudai (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

74.       Teisėjų kolegijos vertinimu, didžioji dalis aukščiau minėtų išlaidų yra nepagrįstos. Šiuo atveju nurodoma, kad buvo patirtos išlaidos už teisines paslaugas, tačiau nėra aišku, kokios tos teisinės paslaugos buvo suteiktos iki ieškinio parengimo, ar jos buvo būtinos ir ar nebuvo perteklinės. Taip pat nurodoma, kad buvo rengiamos pretenzijos, tačiau byloje pateikta tik viena 2021 m. gruodžio 10 d. pretenzija, todėl laikytina, jog išlaidos už pretenzijų parengimą laikytinos pagrįstos bei būtinos tik dėl minėtos dienos pretenzijos parengimo (101,40 Eur). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Atsižvelgiant į pateiktą teismų praktiką, dokumentų, praktikos analizavimas, situacijos aptarimas ir kt. taipogi laikytinos nepagrįstomis išlaidomis. Todėl minėta advokato išlaidų suma (3 991,51 Eur) šioje dalyje mažintina iki 101,40 Eur.

75.       Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, jog patyrė 5 218,12 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato Armino Magylos suteiktas teisines paslaugas, tačiau dalis šių išlaidų, remiantis aukščiau nurodyta apeliacinio teismo praktika, nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstomis laikytinos šios išlaidos: 2022 m. gegužės 27 d. – 1,5 val. susipažinimas su bylos dokumentais, 2022 m. birželio 6 d. 3 val. susipažinimas su bylos dokumentais, 2022 m. rugsėjo 8 d. 2,75 val. šalių atsiliepimų į prašymą dėl ekspertizės skyrimo peržiūra, viso 7,25 val., kas atitinka 1 008,84 Eur (7,25 x 115 Eur + 21 proc. PVM). Todėl 5 218,12 Eur suma mažintina iki 4 209,28 Eur sumos.

76.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos už advokatų suteiktas teisines paslaugas, pirmosios instancijos teisme, sudaro                4 310,68 Eur (4 209,28 Eur + 101,40 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 305,27 Eur (4 310,68 Eur x 30,28 proc.) suma. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4 777,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (83,27 Eur + 484,48 Eur +  1 305,27 Eur).

77.       Atsakovė pateikė į bylą pagrindžiančius įrodymus, jog patyrė 5 566 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 3 880,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme   (5 566 Eur x 69,72 proc.).

78.       Pažymėtina, kad trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas buvo tenkintas pilnai, todėl iš jo nepriteisiama atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Taipogi, trečiasis asmuo nepateikė į bylą įrodymų, jog būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

79.       Ieškovės apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Minėta, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti 10 643,22 Eur, todėl apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, laikytina, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 48,36 proc. (5 147,41 Eur x 100 / 10 643,22 Eur). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 640,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 240,19 Eur žyminis mokestis ir 1 400 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 793,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1 640,19 Eur x 48,36 proc.).

80.       Atsakovė nurodė, jog patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 249,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2 420 Eur x 51,64 proc.).

81.       Atsakovė taip pat nurodė, jog patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į UAB „Luminor lizingas“ apeliacinį skundą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl atmetus UAB „Luminor lizingas“ apeliacinį skundą, atsakovei iš jos priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

82.       Nustačius, kad ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 2 666,22 Eur (1 873,02 Eur + 793,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė (neįskaitant dėl trečiojo asmens patirtų išlaidų) 5 130,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 880,61 Eur + 1 249,69 Eur), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos į atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovei iš ieškovės priteistina 2 464,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 130,30 Eur – 2 666,22 Eur).     

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nalesta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliantės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“ apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nalesta“, juridinio asmens kodas 111667277, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veho Lietuva“, juridinio asmens kodas 111748996, 5 147,41 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 41 ct) sumą (automobilio kainos sumažinimą), 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo spendimo visiško įvykdymo, išmokant ją uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“, juridinio asmens kodas 111667277, naudai.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veho Lietuva“, juridinio asmens kodas 111748996, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nalesta“, juridinio asmens kodas 111667277, 2 464,08 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veho Lietuva“, juridinio asmens kodas 111748996, iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“, juridinio asmens kodas 111667277, 484,00 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nalesta“, juridinio asmens kodas 111667277, 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas ZK39584. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                Virginijus Kairevičius

 

 

                                                                        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

 

 

                                                                Tatjana Žukauskienė