Civilinė byla Nr.2S-916-467/2012
Teisminio proceso Nr.2-02-3-09975-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1., 122.1., 122.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų J. K., A. M. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Alka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai LINAVA dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – J. K., M. D., A. M., V. P.,
n u s t a t ė :
Ieškovai UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA XXIII kongreso 2011 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 23-02, kuriuo suteikti įgaliojimai naujai išrinktiems prezidiumo ir revizijos komisijos nariams, dalinai, panaikinant įgaliojimų suteikimą J. K. kaip prezidiumo nariui bei revizijos komisijos nariams A. M., V. P. ir M. D.. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA XXIII kongreso 2011 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 23-02 galiojimą.
Ieškovai UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ 2012 m. sausio 26 d. padavė teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė atsakovui nepranešus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas byloje sustabdyti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA XXIII kongreso 2011 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 23-02 galiojimą dalyje dėl J. K. išrinkimo prezidiumo nariu. Prašymą motyvavo tuo, kad asociacijos kongreso, įvykusio 2011 m. spalio 7 d. metu, buvo renkamas asociacijos prezidiumas, tačiau iš Balsų skaičiavimo komisijos 2011 m. spalio 7 d. protokolo neaišku, kaip buvo skaičiuojami asociacijos narių balsai, o pati komisija vienbalsiai nesutarė dėl visų kandidatų balsų skaičiavimo rezultatų, atskirai balsavo dėl J. K. ir I. O. balsų skaičiavimo rezultatų patvirtinimo, komisijos protokolą pasirašė ne visi komisijos nariai. Antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, kad J. K. gavo 171 balsą, todėl buvo konstatuota, jog J. K. nebuvo išrinktas į asociacijos LINAVA prezidiumo narius ir šias pareigas eina neteisėtai, todėl reikalinga taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius būtų pažeistas kreipimosi teisminės gynybos principas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA XXIII kongreso 2011 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 23-02 vykdymą dalyje dėl prezidiumo nario J. K. veiklos, t.y. uždraudė J. K. veikti kaip asociacijos LINAVA prezidiumo nariui ir priimti įstatuose numatytus sprendimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų prašymas yra proporcingas, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, prašymo patenkinimas nesukels sunkių padarinių asociacijai ar žalos, priešingai, nustačius aplinkybes, nurodytas ieškovo ieškinyje ir prašyme dėl neteisėto išrinkimo, visi prezidiumo priimti sprendimai būtų neteisėti. Teismas taip pat padarė išvadą, jog prašoma laikinoji apsaugos priemonė nėra tapati ieškinio reiškiamam reikalavimui, nes nepanaikinami prezidiumo nario įgaliojimai, o stabdoma iki bylos išnagrinėjimo jo kaip prezidiumo nario veikla, t.y. J. K. uždraudžiama priimti sprendimus, balsuoti ir atlikti kitus veiksmus, kaip prezidiumo nariui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Atskiruoju skundu tretieji asmenys J. K., A. M. ir V. P. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė sutampa su ieškinio reikalavimu prezidiumo nario J. K. atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu yra J. K., kaip prezidiumo nario, įgaliojimų panaikinimas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Toks veiklos sustabdymas iš esmės prilygsta jo įgaliojimų panaikinimui jo išrinkimo kadencijai, nes, pasibaigus bylai, tiek ieškinio patekinimo, tiek ieškinio nepatenkinimo atveju, ieškinys dėl J. K. įgaliojimų panaikinimo iš esmės bus realizuotas ir įvykdytas, kai tuo labiau, prezidiumas renkamas dvejiems metams. Teismas nutartyje nurodęs, jog pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, kuri susijusi su prevencinio ieškinio pateikimu, kai tuo tarpu ieškovai tokio ieškinio neteikia. Ieškinio reikalavimai dėl kongreso nutarimo dėl prezidiumo nario J. K. išrinkimo neteisėtumo yra grindžiami abejonėmis dėl tinkamų kongrese dalyvavusių asociacijos LINAVA balsų skaičiavimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi antstolės Daivos Prunskienės 2012-01-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi antstolė neturėjo teismo išduoto pavedimo skaičiuoti balsavimo rezultatų, nes galutinį sprendimą dėl balsavimo rezultatų priima Balsavimo komisija. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tačiau toks taikymas yra išimtinis ir susijęs su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju tokios situacijos nėra, nes ieškovo pareikštas ieškinys yra dėl pripažinimo, todėl jį patenkinus, jis realizuojasi savaime, dėl ko pripažinus kongreso nutarimą negaliojančiu, turės būti iš naujo renkamas prezidiumo narys ir revizijos komisijos nariai. Pažymi, kad laikinoji apsaugos priemonė taip pat yra neproporcinga, neekonomiška, pažeidžianti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovai nenurodė, kokią žalą gali padaryti J. K., veikdamas kaip prezidiumo narys.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės yra pagrįstas ir sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovai UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ 2011-11-07 pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai LINAVA dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir šio savo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Motyvas, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo tai, jog ieškovų prašymas yra proporcingas, atitinkantis protingumo ir sąžiningumo principus, ir tokio prašymo patenkinimas nesukels sunkių padarinių asociacijai ar žalos, o, nustačius ieškinyje nurodytas aplinkybes, prezidiumo priimti sprendimai būtų neteisėti. Apeliantai atskirajame skunde tvirtina, kad teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė sutampa su ieškinio reikalavimu prezidiumo nario J. K. atžvilgiu, o J. K., kaip prezidiumo nario, įgaliojimų panaikinimas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iš esmės prilygsta jo įgaliojimų panaikinimui jo išrinkimo kadencijai. Ieškinio reikalavimai dėl kongreso nutarimo dėl prezidiumo nario J. K. išrinkimo neteisėtumo yra grindžiami abejonėmis dėl tinkamų kongrese dalyvavusių asociacijos LINAVA balsų skaičiavimo. Teismas iš esmės pritaria apeliantams.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovai ieškinio reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA XXIII kongreso 2011 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 23-02, kuriuo suteikti įgaliojimai naujai išrinktiems prezidiumo ir revizijos komisijos nariams, dalinai, panaikinant įgaliojimų suteikimą J. K. kaip prezidiumo nariui bei revizijos komisijos nariams A. M., V. P. ir M. D. (b.l. 1-17) ir ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė sustabdyti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA XXIII kongreso 2011 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 23-02 galiojimą dalyje dėl J. K. išrinkimo prezidiumo nariu (b.l. 18-21), t.y. priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tapatus jų materialiajam ieškinio reikalavimui. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku. Vertinant prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir ieškinio dalyką bei su tuo susijusias pasekmes, ieškovų prašymas uždrausti trečiajam asmeniui J. K. ateityje vykdyti asociacijos prezidiumo nario pareigas yra prevencinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodydamas, jog taiko CPK 145 straipsnio 1 dalyje 12 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, kuri pagal savo tikslą yra prevencinio pobūdžio, užkertanti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, nors iš ieškinio turinio bei reikalavimo akivaizdu, jog ieškovai prevencinio ieškinio nereiškia. Pažymėtina, kad savo reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai nepagrindė jokiais argumentais, kurie sudarytų pagrįstas prielaidas manyti, jog neuždraudus trečiajam asmeniui J. K. atlikti asociacijos prezidiumo nariui priskiriamų teisių ir pareigų, vėliau, jeigu ginčas būtų išspręstas ieškovų naudai, jau nebus įmanoma ar bus labai sunku įvykdyti apeliantams tai draudžiantį daryti teismo sprendimą. Galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, tačiau šiuo atveju tokios grėsmės konstatavimui aplinkybių nebuvo, dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja CPK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai, įpareigojančiai ginčą iš esmės išspręsti priimant sprendimą byloje.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA Įstatų 9.1 punktas numato, kad asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų vadovauja prezidiumas, kuris yra renkamas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, jog dėl bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose trukmės bei asociacijos prezidiumo nario J. K. išrinkimo prezidiumo nariu kadencijos trukmės (dveji metai), trečiasis asmuo J. K. galimai negalės tinkamai pasinaudoti atsakovo Įstatuose suteiktomis asociacijos prezidiumo nario teisėmis, t.y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu prilygsta prezidiumo nario įgaliojimų panaikinimui, kas neatitinka CPK reglamentuojamų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai nurodo apeliantai, ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl pripažinimo, todėl patenkinus ieškovų ieškinio reikalavimus, jų įvykdymas įvyksta savaime, t.y. sprendimą galima įvykdyti, kadangi pripažinus kongreso nutarimą negaliojančiu, iš naujo bus renkamas asociacijos prezidiumo narys ir komisijos nariai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantais, jog skundžiama nutartis pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimui įvykdyti. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina vadovautis ir teisingumo principu (CPK 17 str.), kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. turi būti parenkamos tokios ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Ieškovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė, kokią žalą padarys asociacijos prezidiumo narys J. K., veikdamas kaip asociacijos prezidiumo narys, kadangi, įvertinus asociacijos Įstatuose nustatytą prezidiumo narių sprendimų priėmimo tvarką (9.5 p., 9.6 p.), asociacijos kongreso nutarimo, kuriuo trečiajam asmeniui J. K. buvo suteikti prezidiumo nario įgaliojimai, panaikinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asociacijos prezidiumo sprendimai irgi tampa neteisėtais. Be to, asociacijos Įstatų 9.10 punktas numato, jog asociacijos prezidentas ir prezidiumo nariai solidariai atsako dėl atlyginimo asociacijai padarytų nuostolių, padarytų veikimu ar neveikimu pažeidžiant asociacijos įstatus, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi nagrinėjama pirmosios instancijos teismo nutartis akivaizdžiai pažeidžia trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus, kadangi jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali atlikti asociacijos kongreso nutarimu jam priskirstų asociacijos prezidiumo nario pareigų.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantų atskirojo skundo argumentų dėl ieškovų ieškinio reikalavimų pagrindimo, kadangi jos iš esmės yra susijusios su ieškovų reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju, yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai įvertinus konkrečias faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl naikintina, o, išsprendus klausimą iš esmės, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas, nes jie neįrodė, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju yra būtina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Alka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Alma Urbanavičienė