Administracinė byla Nr. eI3-806-1161/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09030-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ atstovei advokatei X.Y., direktoriui A.K.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atstovėms J.V., K.T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Biodegra“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padarytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ekonominės sankcijos byloje Nr. J07-1282/2023/J01 (toliau – ir Nutarimas) kaip nepagrįstą ir priteisti iš Departamento patirtas atstovavimo išlaidas.
Teigia, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui - Nutarimas nėra aiškus, suprantamas ir nuoseklus. Susipažinus su skundžiamu Nutarimu, nėra galimybės suprasti atsakovo nurodomų teisės aktų ir faktinių aplinkybių sąsajumo. Skundžiamame Nutarime nurodoma informacija yra paini ir nenuosekli. Iš skundžiamo Nutarimo turinio nėra aišku, kur prasideda ir baigiasi įžanginė, nagrinėjamoji ir motyvuojamoji Nutarimo dalys, pateikti teisės aktai nėra susieti su nagrinėjamai bylai aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra ypatingai neaiškus teisinis Nutarimo pagrindimas; priimtos išvados nesusietos ir neišplaukia iš Nutarimo turinio. Išanalizavus Nutarimą matyti, kad dėstoma yra paini, padrika ir nestruktūrizuota, dalis pateikiamos informacijos neturi aiškių išvadų ir argumentų, kuo ji susijusi su nagrinėjama byla ir kokią reikšmę sudaro galutiniam sprendimui.
Nurodo, kad ekonominės sankcijos byla buvo susijusi su dviejų galimų pažeidimų vertinimu, t.y.: (1) dėl lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų kiekio viršijimo (atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 80 str. 5 d.); (2) dėl naftos produktais užterštų atliekų kiekio viršijimo (atsakomybė numatyta AAĮ 79 str. 5 d.). Akcentuoja, kad faktinės aplinkybės bei UAB „Biodegra“ argumentai, susiję su lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų kiekio viršijimu Nutarime iš viso nebuvo analizuotos. Kitaip tariant, nebuvo nustatyta AAĮ 80 str. 5 d. numatyto pažeidimo sudėtis ir sąlygos ekonominės sankcijos taikymui.
Teigia, kad Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. keliamų struktūros reikalavimų ir neturi jam būtinų turinio elementų. Remiantis nurodytu, skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Pabrėžia, kad pareiškėja, remdamasis įstatymo nuostatomis, gali vykdyti numatytą veiklą pagal kompetentingų institucijų išduotą ir galiojantį TIPK leidimą, kuris ir nustato pareiškėjos veiklos sąlygų sistemą. TIPK leidime UAB „Biodegra“ yra numatyta teisė tvarkyti nepavojingas atliekas (lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų atliekas, kodas - 10 01 03) - TIPK leidimo 13 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos (atliekas naudojančioms įmonėms)“. Vertinant įstatymo imperatyvą lingvistiškai, akivaizdu, kad bauda numatyta tik už tai, jeigu asmuo vykdė nepavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės - neturint TIPK leidimo. Aktualiu atveju UAB „Biodegra“ turi galiojantį TIPK leidimą, kuris numato teisę įmonei tvarkyti tokias atliekas (Pagal TIPK leidimo 13 lentelę numatyta teisė tvarkyti atliekas, pažymėtas kodu 10 01 03). Įstatymo nuostatose expressis verbis nenumatyta ir nenurodyta, kad viršijant TIPK leidime nustatytus atliekų apdorojimo kiekius taip pat taikomas Nutarime nurodytas straipsnis ir nurodyto dydžio bauda. Nutarimas yra grindžiamas tik prielaidomis bei yra pažeidžiamas esminis teisės principas - in dubio pro reo.
Teigia, kad atsakovas nepateikė jokio objektyvaus pagrindimo, kodėl AAĮ 80 str. 5 d. galėtų būti taikomas ir tuomet, kai galimai viršijami TIPK leidime numatyti leistini apdoroti nepavojingų atliekų kiekiai. Viešojo administravimo subjektai turi veikti jiems priskirtos kompetencijos ribose ir gali priimti tik tokius sprendimus, kuriuos tiesiogiai leidžia įstatymai. Atsakovo nurodomas AAĮ 80 str. 5 d. negalėjo būti taikoma, kadangi įstatyme nereglamentuotos sankcijos asmeniui, viršijančiam TIPK leidime nustatytus leistinus apdoroti nepavojingų atliekų kiekius, t. y. TIPK leidime numatytų kiekių viršijimas neturėtų būti laikomas pažeidimu pagal AAĮ 80 str. 5 dalį. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas neturėjo pagrindo skirti ekonominės sankcijos UAB „Biodegra“, remiantis AAĮ 80 str. 5 d., nes nagrinėjama situacija neatitinka atsakovo nurodomo straipsnio sudėties.
Nurodo, kad skundžiamame Nutarime atsakovas neįvertino, kad pareiškėja neturėjo galimybės keisti (koreguoti) TIPK leidime numatytų leistinų atliekų laikymo kiekių dėl nagrinėjamo administracinio ginčo (dėl TIPK leidimo teisėtumo).
Teigia, kad UAB „Biodegra“ už tą pačią veiką siekiama paskirti kelias nuobaudas, tačiau tai prieštarauja proporcingumo principui ir įstatymo keliamiems tikslams. Atsakovas dėl tų pačių veikų pagal tą patį 2022-12-01 Patikrinimo aktą Nr. PA-6752 surašė du skirtingus protokolus: 2023-06-19 buvo surašytas Protokolas Nr. J07-1282/2023; 2023-06-29 buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR- P-2221-2023 (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 str. 4 d.), skirtas įmonės darbuotojui J.M. Pareiškėjos nuomone, laikytina, kad jeigu įmonė turi TIPK leidimą, tačiau nesilaiko TIPK leidimo sąlygų, turėtų būti baudžiamas tik atsakingas įmonės asmuo pagal ANK 235 str. 4 d. nuostatas. Nepaisant nurodyto, šiuo metu dėl tos pačios galimos veikos, kuri buvo nustatyta Aplinkos apsaugos departamento ir užfiksuota 2022-12-01 Patikrinimo aktu Nr. PA-6752, yra nepagrįstai siekiama nubausti kelis asmenis - UAB „Biodegra“ ir įmonės darbuotoją J.M.
Atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai UAB „Biodegra“ ūkinės veiklos planinį patikrinimą vykdė laikotarpiu nuo 2022-10-06 iki 2022-12-01, tai reiškia, kad patikrinimo laikotarpis buvo 2021 metai. Dėl nurodytų aplinkybių Aplinkos apsaugos departamento atstovai neturėjo įgaliojimų ir pagrindo tikrinti ir remtis bendrovės duomenimis, susijusiais su 2022 m. Todėl pagrįsta konstatuoti, kad Nutarimas grindžiamas neleistinais duomenimis ir informacija, todėl negali sukelti teisinių pasekmių ir turi būti panaikintas.
Nurodo, kad UAB „Biodegra“ veiklą vykdo pagal galiojantį TIPK leidimą (bei jo papildymus), kaip tą ir numato teisės aktai. Galiojančiame TIPK leidime (pagal 2016-03-29 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą (28.1)-A4-3154) numatyta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų (naftos produktų, vandens separatorių dumblo, tepaluoto vandens, žvyro gaudyklių, vandens separatorių mišinių, kuro atliekų - 13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08* ir 13 07 03*) kiekis yra 1600 t (TIPK leidimo 16 lentelė „Leidžiamas laikyti atliekų kiekis“). Aplinkos apsaugos departamento užfiksuoti vienu metu laikomi UAB „Biodegra“ atliekų (13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08* ir 13 0 7 03*) kiekiai (457,099 t) neviršija TIPK leidime numatytų kiekių, todėl UAB „Biodegra“ nepažeidžia įstatymu jam nustatytos veiklos sąlygų sistemos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką veikla turi būti vykdoma pagal TIPK leidimą, o ne pagal atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1371-815/2021). Net ir pakeitus reglamentą, reikia keisti ir TIPK leidimą. Dėl to, esant neaiškumų dėl tvarkomų atliekų kiekio - turi būti vertinami būtent TIPK leidime (o ne reglamente) nurodyti atliekų kiekiai. Taigi UAB „Biodegra“ veikla ir apimtys atitinka TIPK leidime nurodytus kiekius, jų neviršija, todėl nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimą.
Pažymi, kad Bendrovės TIPK leidimas buvo keistas 2016 m. pagal 2016-03-29 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą Nr. (28.1)-A4-3154, o atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas nebuvo keistas (nebuvo apjungti laikomų atliekų kiekiai), nes tuo metu to nebuvo galima padaryti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pagal teisinį reguliavimą tik nuo 2022-08-18 yra numatyta galimybė atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apjungti laikomų atliekų kiekius.
Nurodo, kad pareiškėja savo veiklą vykdo remiantis įstatymo nuostatomis bei galiojančiu TIPK leidimu (bei jo papildymais). TIPK leidime yra numatyta teisė UAB „Biodegra“ tvarkyti pavojingas atliekas. Tai reiškia, kad tokią teisę pareiškėja turi, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos AAĮ 79 str. 5 d. nuostatos. Akcentuoja, kad bet kokios nepašalintos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami įtariamo/kaltinamo teisės aktų pažeidimą atlikusio asmens naudai (principas lot. in dubio pro reo). Remiantis nurodytu, nėra pagrindo sutikti su atsakovo priimtu skundžiamu Nutarimu ir konstatuoti AAĮ 79 str. 5 d. nuostatų pažeidimą. Atsakovo pozicija AAĮ 79 str. 5 d. nuostatas aiškinti plečiamai ar interpretuoti ir taip plėsti straipsnio taikymo ribas yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas.
Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai Protokole nurodė, kad naftos produktais užterštos atliekos (13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08*, 13 07 03* ir 13 05 06*) buvo laikomos. UAB „Biodegra“ atliekų aikštelė Aplinkos apsaugos departamento užfiksuotas naftos produktais užterštas atliekų kiekis (459,099 t) buvo ne laikomas, kaip teigia atsakovas, o apdorojamas tam skirtose zonose. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 str. 10 p. atliekų laikymas - naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Pagal ATĮ 2 str. 7 p. atliekų apdorojimas - atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. ATĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjant analogišką ginčą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu iš atliekų yra gaminamas kompostas, kuris vėliau brandinamas ir sandėliuojamas, apdorojamų atliekų kiekis negali būti įtraukas, skaičiuojant laikomą atliekų kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-603-789/2021). Kadangi 459,099 t naftos produktais užterštos atliekos buvo apdorojamos, o ne laikomos, UAB „Biodegra“ negalėjo pažeisti AAĮ 191 str. 2 d. reikalavimų, todėl įmonei nėra pagrindo taikyti ekonominės sankcijos. Šiuo konstatuotina, kad Skundžiamas nutarimas nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pažymi, kad už nurodytus galimus Reglamento pažeidimus administracinė atsakomybė jau buvo pritaikyta atsakingam UAB „Biodegra“ asmeniui – A.B. (pagal 2023-06-29 protokolą Nr. AM-AAD-ANR-P-2220-2023; priedas Nr. 14), todėl įstatymo tikslai jau yra pasiekti. Už tai, kad pareiškėja galimai viršijo reglamente numatytą vienu metu leidžiamą laikyti atliekų grupės kiekį, UAB „Biodegra“ atsakingam asmeniui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 247 str. 30 d. už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą. Taigi, Nutarimu skirta ekonominė sankcija, ypač tuomet, kai už tą patį pažeidimą jau yra skirta kita sankcija - bauda, yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga galimai padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Pabrėžia, kad net jeigu teismas nuspręstų, kad UAB „Biodegra“ veikloje buvo tam tikrų nukrypimų nuo reikalavimų, akivaizdu, kad pagrįsta teigti, jog tokia situacija yra nepavojinga, todėl įstatyme numatytų pasekmių paskirtis būtų įgyvendinta ir UAB „Biodegra“ neskiriant ekonominės sankcijos ir baudos. UAB „Biodegra“ vykdant atliekų tvarkymo veiklą, nebuvo nustatytas neigiamas poveikis aplinkos apsaugai, kilusi žala aplinkai ar visuomenei, kenksmingas poveikis aplinkai ir pan. UAB „Biodegra“ įsitikinimu, konstatuotina, kad Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, patvirtintu TIPK leidimu, todėl nesukėlė jokių neigiamų padarinių nei aplinkai, nei visuomenei, todėl priimtas skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Pažymi, kad UAB „Biodegra“ vykdomoje veikloje nėra jokių teisės aktų pažeidimų, susijusių su laikomų ar apdorojamų atliekų kiekiais. Atsakovas, atlikęs neplaninį patikrinimą UAB „Biodegra“ buveinėje, 2023-10-04 Patikrinimo aktu Nr. PA-4389 konstatavo, kad UAB „Biodegra“ veikloje teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Todėl pagrįsta teigti, kad UAB „Biodegra“ vykdoma veikla atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir bendrovė deda maksimalias pastangas, kad nebūtų pažeisti aplinkos apsaugos reikalavimai.
Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad vertindamas pareiškėjos veiklą bei skirdamas ekonominę sankciją atsakovas nepagrįstai nesivadovavo tuo metu galiojančia TIPK leidimo redakcija (TIPK leidimo sąlygomis) bei atitinkamai nepagrįstai sprendė, jog viršyti leidžiamų tvarkyti atliekų kiekiai. 2014-11-17 redakcijos TIPK priedo „Atlieku naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas“ gali būti taikomas tik tiek, kiek neprieštarauja TIPK leidimo (įstatymu numatyto pagrindinio dokumento) sąlygoms. Taigi 2014-11-17 redakcijos TIPK priedo „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas“ sąlygos, kurios neatitinka 2016-03-29 redakcijos TIPK leidimo sąlygų, negali būti taikomos. Atitinkamai negali būti laikoma, jog atliekų grupės (13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08*, 13 07 03* ir 13 05 06*) leidžiamas laikyti kiekis yra 50 t (kaip numatyta 2014-11-17 redakcijos TIPK leidimo priedo „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamento“ 4.2 lentelėje). Pagal 2016-03-29 redakcijos TIPK leidimą atliekų grupės (13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08*, 13 07 03* ir 13 05 06*) leidžiamas laikyti kiekis yra 1 600 t. Pareiškėja nustatyto leidžiamo tvarkyti atliekų kiekio neviršijo, todėl nebuvo pagrindo nustatyti pažeidimą bei skirti ekonominę sankciją.
Pareiškėja nesutinka ir su atsakovo teiginiu, jog pareiškėjos veikla atitinka AAĮ 79 str. 5 d. ir 80 str. 5 d. nurodytų pažeidimų sudėtį, kadangi viršijus leidime nurodytą tvarkomų atliekų kiekį veikla traktuojama kaip veikla, vykdoma neturint tam teisės. Toks teiginys visiškai nepagrįstas atsižvelgiat į sisteminį įstatymų normų aiškinimą. Pirma, AAĮ 55 str. 5 d. tiesiogiai numato, jog ši norma taikoma visais atvejais veiklai, vykdomai pagal TIPK, bet nukrypstant nuo TIPK sąlygų, galimos vienintelės išimtys - išskyrus pažeidimus, nurodytus AAĮ 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį. Antra, ATĮ įtvirtina specialiąsias normas, kurios reglamentuoja atliekų tvarkymo esmines sąlygas, taigi ir visumą sąlygų, kurias tenkinus, suteikiama teisė ūkio subjektui atlikti tam tikrus atliekų tvarkymo veiksmus tam tikrų atliekų atžvilgiu. Taigi Atsakovo siūlomas aiškinimas, kokius atvejus laikyti atliekų tvarkymu neturint tam teisės, neatitinka specialiojo įstatymo nustatyto reguliavimo. Dėl Atsakovo siūlomo teisės normų aiškinimo sudaromos prielaidos pareiškėjai taikyti atsakomybę pagal visiškai kito pavojingumo pobūdžio pažeidimų sankcijas. Pabrėžia, jog pareiškėja vykdo veiklą turėdama registraciją atliekų tvarkytojų registre, turėdama TIPK, be to, pareiškėjos vertinimu, nėra pagrindo vertinti, jog neva buvo viršyti leidžiami tvarkyti atliekų kiekiai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą Departamentas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Vilniaus Aplinkos kokybės kontrolės skyriui (toliau - Skyrius) 2022-10-06 – 2022-12-01 neplaninio patikrinimo metu (2022-12-01 Patikrinimo aktas Nr. PA-6752) nustačius, kad buvo pažeisti AAĮ 191 str. 2 d. reikalavimai, dėl užfiksuotų pažeidimų UAB „Biodegra“ 2023-06-19 Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) M.Ž. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J07-1282/2023 (toliau - Protokolas). 2022-12-01 surašytu Patikrinimo aktu Nr. PA-6752 (toliau - Patikrinimo aktas) nustatyta, jog Bendrovė nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. perdirbo (R3) 410,93 t lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų atliekų (10 01 03) viršydama leistiną per metus apdoroti šių atliekų kiekį, nustatytą TIPK leidimo 13 lentelėje - 101 t/m. Pagal AAĮ 1 str. 31 p. - atliekų <...> apdorojimas <...> neturint tam teisės - atliekų <...> apdorojimas <...> viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius <...>. Perdirbusi atliekas, kurių kiekis viršija TIPK leidime nustatytą kiekį, Bendrovė laikoma apdorojusi atliekas neturėdama tam teisės - neturint teisės laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apdorota 309,93 t nepavojingų atliekų. Taip pat įvertinus sukauptus laikomus atliekų kiekius pagal 2022 m. III ketvirčio atliekų tvarkymo suvestinės duomenis, nustatyta, kad laikomų atliekų grupės kiekis viršija didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų grupės kiekį, nustatytą Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau - ir Reglamentas) 4.2 lentelėje. Atliekų grupę pagal Reglamento 4.2 lentelę sudaro atliekos kodais - 13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08, 13 07 03* ir 13 05 06*. Laikomos buvo visos, išskyrus 16 05 06*. Pagal atliekų tvarkymo apskaitos duomenis, minėtų atliekų laikomi kiekiai viršijami nuo pat tikrinamo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2021 m. I ketvirčio pradžios, todėl konstatuojama, kad Įmonėje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m, rugsėjo 30 d. laikomas atliekų grupės kiekis viršijo Reglamento 4.2 lentelėje nustatytą leidžiamą vienu metu laikyti atliekų grupės kiekį. Vadovaujantis ATĮ 10 str. 2 d., Reglamentas yra neatsiejama TIPK leidimo dalis, todėl nesilaikant Reglamente nustatytų reikalavimų pažeidžiama AAĮ 191 str. 2 d. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 31 p. - atliekų <...> laikymas<...> neturint tam teisės - atliekų <...> laikymas <...> viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius <...>. Departamento Nutarimu Bendrovei už pažeidimus, numatytus AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje ir 80 straipsnio 5 dalyje, skirtinos šiose dalyse nurodytų sankcijų minimumą atitinkančios baudos. Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, UAB „Biodegra“ paskirta subendrinta 7000 Eur bauda.
Atkreipia dėmesį, jog AAĮ 1 straipsnyje nurodytos pagrindinės sąvokos. Šio įstatymo 1 straipsnio 31 punkte pateikiama sąvoka: „Atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre“. Iš pateiktos sąvokos matyti, kad neturint tam teisės laikoma kai atliekos surenkamos, vežamos, laikomos, apdorojamos, įvežamos, importuojamos į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamos, eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją:
1) neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; 2) kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu;
3) atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje;
4) viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius;
5) teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
Departamentas pabrėžia, kad jis nekeičia (nekoreguoja) TIPK leidimo, tai atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip nurodyta Nutarime, Departamentas vadovaujasi Bendrovės pateiktais galiojančiais dokumentais.
Teigia, jog pareiškėja nenurodo, kokiais teisės aktais vadovaujantis teigia, jog „Dėl nurodytų aplinkybių Aplinkos apsaugos departamento atstovai neturėjo įgaliojimų ir pagrindo tikrinti ir remtis bendrovės duomenimis, susijusiais su 2022 m.“ Pažymi, jog Nutarime yra nurodyta, jog Bendrovės planinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 (2022 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. AD1-91 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Minėtų Taisyklių IV skyrius reglamentuoja patikrinimą atliekančio pareigūno teises ir pareigas. Taisyklių 27.7. p. nurodyta, jog patikrinimo metu paaiškėjus, kad yra būtinybė tikrinti ir kitas ūkio subjekto veiklos sritis, pareigūnas turi teisę pareikalauti ūkio subjekto pateikti papildomus dokumentus, patikrinti kitas ūkio subjekto veiklos sritis, pratęsti patikrinimo laiką, sustabdyti patikrinimą.
Pabrėžia, kad Nutarime nurodyti teisės aktai, kurie patvirtina, jog Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra TIPK leidimo sudėtinė dalis, todėl turi būti laikomasi Reglamente nustatytų reikalavimų.
Paaiškina, kad Departamentui vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekų, laikomų atliekų apdorojimo įrenginiuose, surinkimo, laikinojo ir parengiamojo laikymo vietose, kiekis nustatomas vadovaujantis GPAIS duomenimis, jei šioms atliekoms vykdoma atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS. Bendrovės Reglamente, kuris suderintas 2014-05-28, atliekų kodais: 13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08, 13 07 03* ir 13 05 06* nurodytas laikymo būdas R13. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 2 lentele (Atliekų naudojimo veiklų kodai ir pavadinimai): kodas R13 - R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas. Pažymi ir tai, kad Bendrovė pati suvedė duomenis į GPAIS ir nurodė veiklos kodą R13, todėl nėra pagrindo netikėti Bendrovės pateiktais atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja Departamento Skyriui nepateikė jokių duomenų, kiek ir kokių atliekų ar kt. yra Bendrovės zonose. Skyrius, kaip jau minėta, vadovavosi GPAIS duomenimis, o dėl Patikrinimo akto pareiškėja Skyriui jokių pastabų nepareiškė. Pareiškėjos versija, jog „459,099 t naftos produktais užterštos atliekos buvo apdorojamos, o ne laikomos“ atsirado tik po Protokolo surašymo, todėl Departamentas tokius pareiškėjos veiksmus traktuoja tik kaip niekuo nepagrįstą gynybinę versiją, nes Departamentas, priimdamas Nutarimą, negali interpretuoti, kiek ir kokių atliekų ar kt. yra Bendrovės zonose, jeigu tokių duomenų Bendrovė nebuvo pateikusi. Pabrėžia, kad Patikrinimo aktas nėra skundžiamas teismui, o dėl Patikrinimo akto gali būti Patikrinimo aktą surašiusiai institucijai teikiami prašymai skundai, nes Patikrinimo akte aiškiai nurodyta „Tikrinamo juridinio asmens atstovo ar fizinio asmens prašymai, skundai“. Departamentas neatsako už tai, jog Bendrovė, atstovaujama advokatės, neatliko veiksmų įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėja ir su skundu teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kiek ir kokių atliekų ar kt. yra Bendrovės zonose, kas patvirtina anksčiau minėtą niekuo nepagrįstą Bendrovės gynybinę versiją.
Pažymi, kad, jei 2023-10-04 Patikrinimo aktu Nr. PA-4389 ir buvo konstatuota, kad UAB „Biodegra“ veikloje teisės aktų pažeidimų nenustatyta, tai nepaneigia fakto, jog 2022-12-01 Patikrinimo aktu Nr. PA-6752 UAB „Biodegra“ veikloje teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti.
Teigia, jog Departamentas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais. Paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, o priimtas skundžiamas Nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu Departamento atstovės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje keliamas ginčas dėl Departamento Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2014-11-17 sprendimu Nr. (15.9)-A4-7265 UAB „Biodegra“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-V.3-3/2014 (toliau – ir TIPK leidimas), kuris 2016-03-29 sprendimu Nr. (28.1)-A4-3154 pakeistas.
Departamento Vilniaus Aplinkos kokybės skyrius 2022-12-01 surašė Patikrinimo aktą Nr. PA-6752 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo atliktas UAB „Biodegra“ planinis – išplėstinis patikrinimas, kuriuo buvo tikrinama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų perdirbimą patvirtinančių dokumentų išrašymo teisėtumą, atliekų tvarkymui ir nuotekų tvarkymui nustatytų reikalavimų laikymąsi. Patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad „Įmonė 2021 m. perdirbo (R3) 410,93 t lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų (10 01 03) viršydama leistiną per metus apdoroti šių atliekų kiekį nustatyta TIPK leidimo 13 lentelėje – 101 t/m. Taip pat viršijami didžiausi vienu metu leidžiami laikyti kiekiai, nustatyti Reglamento 4.2 lentelėje, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 2 d. reikalavimus.“
Remiantis Patikrinimo aktu, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento 2022-12-08 priėmė „Pranešimas apie nustatytą pažeidimą“ Nr. AD5-23994 (toliau – ir Pranešimas apie nustatytą pažeidimą). Pranešime apie nustatytą pažeidimą buvo nurodyta, kad „Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento pareigūnai 2022-12-01 atliko UAB „Biodegra“ (duomenys neskelbtini) planinį patikrinimą. Jo metu nustatyta: 1. Įmonė 2021 m. perdirbo (R3) 410,93 t lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų (10 01 03) viršydama leistiną per metus apdoroti šių atliekų kiekį nustatyta TIPK leidimo 13 lentelėje – 101 t/m.; 2. Laikomų naftos produktų, vandens separatorių dumblo, tepaluoto vandens, žvyro gaudyklių, vandens separatorių mišinių, kuro atliekų (13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08* ir 13 07 03*) kiekiai viršija Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) 4.2 lentelėje nustatytą didžiausią bendrą toms atliekoms leidžiamą vienu metu laikyti kiekį. Nesilaikant aukščiau išvardintų TIPK leidimo ir Reglamento reikalavimų pažeidžiama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 2 d.“.
Aplinkos apsaugos departamentas 2023-06-19 priėmė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J07-1282/2023 (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodoma, kad: nuo 2022-10-06 iki 2022-12-01 buvo atliktas UAB „Biodegra“ (duomenys neskelbtini) planinis patikrinimas. Jo metu nustatyta neva, kad UAB „Biodegra“ 2021 m. perdirbo (R3) 410,93 t lakiųjų dulkių ir neapdorotos medienos pelenų (10 01 03) viršydama leistiną per metus apdoroti šių atliekų kiekį nustatyta TIPK leidimo 13 lentelėje – 101 t/m.; perdirbusi atliekas, kurių kiekis viršija TIPK leidime nustatytą kiekį, UAB „Biodegra“ laikoma apdorojusi atliekas neturėdama tam teisės – neturint teisės laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apdorota 309,93 t nepavojingų atliekų; pagal 2022 m. III ketvirčio atliekų tvarkymo suvestinės duomenis matyti, kad laikomų atliekų grupės kiekis viršija didžiausius vienu metu leidžiamus laikyti atliekų grupės kiekius (13 05 02*, 13 05 07*, 13 05 08*, 13 07 03* ir 13 05 06*), nustatytus Reglamento 4.2 lentelėje;
UAB „Biodegra“ pateikė paaiškinimus Departamentui, tačiau Departamentas 2023-09-20 priėmė Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padarytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ekonominės sankcijos byloje Nr. J07-1282/2023/J01. Nutarime nuspręsta: „UAB „Biodegra“, kodas 123919953, pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) baudą. UAB „Biodegra“, kodas 123919953, pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, UAB „Biodegra“, kodas 123919953, paskirti subendrintą 7000 Eur (septynių tūkstančių eurų) baudą.“
Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu kreipėsi į teismą.
AAĮ (redakcija, galiojusi ginčo Nutarimo priėmimo metu) 1 straipsnio 23 punkte apibrėžta, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras.
AAĮ 1 straipsnio 31 punkte nurodyta, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – tai atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
AAĮ 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
AAĮ 79 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo septynių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Pagal AAĮ 51 straipsnio 6 dalį, kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (redakcija, galiojusi ginčo Nutarimo priėmimo metu) (toliau – ir TIPK taisyklės), 62 punkte nustatyta, kad TIPK leidimą sudaro: titulinis lapas; bendroji dalis; leidimo sąlygos; leidimo priedai (kuriuose gali būti nustatytos leidimo sąlygos, jei taip nurodyta Taisyklių 681 punkte).
Pagal TIPK taisyklių 68 punktą, vienas iš TIPK leidimo priedų yra atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas (Atliekas naudojančioms ir (ar) šalinančioms įmonėms) (68.10 p. p.).
Pagal TIPK taisyklių 681 punkte nustatyta, kad TIPK leidimo sąlygomis laikoma: 681.1. leidimo II skyriuje „Leidimo sąlygos“ pateikti duomenys ir (ar) informacija; 681.2. ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa. Jei ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa pakeičiama nekeičiant leidimo (TIPK taisyklių 311 punkte nustatytu atveju), Monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka su atsakingomis institucijomis suderinta pakeista programa pridedama prie leidimo, įtraukiama į priedų sąrašą ir laikoma leidimo sąlyga; 681.3. AAA sprendimas (ar sprendimai) dėl leidimo sąlygų tikslinimo, nurodytas TIP taisyklių 97.3 papunktyje; 681.4. atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: 681.4.1. atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos; 681.4.2. atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas: duomenys apie naudojamasi r (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą; 681.5. detali nuotekų valymo įrenginių schema, kurioje pažymėtos visos nevalytų, valomų ir išvalytų nuotekų tekėjimo linijos ir jas valdančios sklendės, vietos, kuriose viena nuotekų linija pajungtą į kitą (pavyzdžiui, apvadinė linija) ir vietos, kuriose galimas nuotekų patekimas į aplinką (išleistuvas, avarinis išleistuvas); 681.6. stacionarių oro taršos šaltinių išdėstymo schema.
ATĮ 10 straipsnis nustato, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą (ATĮ 10 straipsnio 1 dalis). Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis (ATĮ 10 straipsnio 2 dalis).
Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla ginčo dėl nustatyto atliekų kiekio tonomis, tačiau šalys nesutaria dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojamas nurodyto atliekų kiekio buvimas Bendrovėje (jos teritorijoje).
Aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia konstatuoti, kad atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas yra sudėtinė TIPK leidimo dalis. Taigi ir Bendrovės 2014 m. TIPK leidimo redakcijos priede esantis Reglamentas yra sudėtinė TIPK leidimo dalis. Todėl, nors ir 2016 m. pakeitus kitas TIPK leidimo nuostatas, Reglamentas lieka galioti, ir Bendrovė privalo jame nustatytų sąlygų laikytis. Reglamento privalomumą Bendrovei, kaip atliekas surenkančiai, perdirbančiai ir tvarkančiai įmonei, besąlygiškai pabrėžia ir ATĮ 10 straipsnio nuostatos.
Teismas pažymi, kad AAĮ 79 straipsnio 5 dalies ir 80 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimas negali apsiriboti vien lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas kartu su AAĮ 1 straipsnio 31 punkte apibrėžta sąvoka, galima daryti išvadą, kad sutiktina su Departamentu, kad AAĮ 79 straipsnio 5 dalis ir 80 straipsnio 5 dalis taikytinos ir tais atvejais, kai TIPK leidimas turimas, tačiau viršijami TIPK leidime nurodyti atliekų kiekiai.
Teismas pasisakydamas dėl AAĮ 79 straipsnio 5 dalies ir 80 straipsnio 5 dalies santykio su pareiškėjos nurodomomis AAĮ 55 straipsnio nuostatomis, pažymi, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi principu lex specialis derogat legi generali, kurio esmė yra ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Taigi ir šiuo atveju AAĮ 79 straipsnio 5 dalies ir 80 straipsnio 5 dalies normos turėtų būti vertinamos kaip specialiosios, nes būtent jos kalba apie atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, apdorojimą, t. y. tą veiklą, kurią užsiima Bendrovė.
Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su non bis in idem principo taikymu, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, jog už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Papildomai pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal ne bis in idem principą draudžiamas kumuliacinis persekiojimas ir baudžiamojo pobūdžio sankcijų taikymas už tą pačią veiką ir tam pačiam asmeniui (2022 m. kovo 22 d. sprendimo bpost, C?117/20, EU:C:2022:202, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Volkswagen Group Italia SpA, Volkswagen Aktiengesellschaft prieš Autorit? Garante della Concorrenza e del Mercato, C-27/22, EU:C:2023:663, 44 punktas). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir / arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z.prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14939/03). Nesant vieno iš būtinųjų požymių (asmens tapatumo), sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kai pagal specialųjį įstatymą bauda skiriama juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, teismų praktikoje konstatuojama, jog skiriant sankciją juridiniam asmeniui non bis in idem principas nepažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-438/2022 ir kt.). Byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2651/2011 ir kt.).
Taigi nagrinėjamu atveju nėra vieno iš būtinų požymių (asmens tapatumo), sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, nes bauda šioje byloje ginčijamu Nutarimu skirta juridiniam asmeniui, o administracinės nuobaudos paskirtos fiziniams asmenims (Bendrovės darbuotojams). Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021; 2022 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-344-502/2022 ir kt.). Analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu, todėl non bis in idem principo pažeidimo nėra.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad UAB „Biodegra“ vykdant atliekų tvarkymo veiklą, nebuvo nustatytas neigiamas poveikis aplinkos apsaugai, kilusi žala aplinkai ar visuomenei, kenksmingas poveikis aplinkai ir pan., teismas pažymi, kad tiek AAĮ 79 straipsnio 5 dalis ir 80 straipsnio 5 dalis įtvirtina formaliąsias sudėtis, todėl neigiamos pasekmės nėra būtinasis pažeidimo sudėties elementas.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad atliekos buvo ne laikomos, o apdorojamos, teismas pabrėžia, kad Departamentas Bendrovės į GPAIS suvestais duomenis ir nurodytu veiklos kodą R13 (kodas R13 - R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas), todėl Departamentui nebuvo pagrindo netikėti Bendrovės pateiktais atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis. Jei šie duomenys buvo klaidingi, tai būtent Bendrovė turėjo juos tikslinti, laiku pateikti aktualius duomenis (koks tiksliai atliekų kiekis buvo apdorojamas) Departamentui, tačiau įrodymų apie tai, kad tai būtų padaryta į bylą nėra pateikta.
Teismas sutinka su Departamentu, kad pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi patikrinimo Bendrovėje atlikimo metu) 27.7 papunktis („patikrinimo metu paaiškėjus, kad yra būtinybė tikrinti ir kitas ūkio subjekto veiklos sritis, pareigūnas turi teisę pareikalauti ūkio subjekto pateikti papildomus dokumentus, patikrinti kitas ūkio subjekto veiklos sritis, pratęsti patikrinimo laiką, sustabdyti patikrinimą.“) suteikė Departamentui teisę remtis ir 2022 m. duomenimis.
Dėl paskirtos sankcijos proporcingumo ir teisėtumo teismas konstatuoja, kad sankcija buvo parinka ir paskirta (subendrinta), laikantis AAĮ nuostatų, buvo įvertintos faktinės aplinkybės, lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad Bendrovė padėjo tyrimo metu (sunkinančių aplinkybių nenustatyta), taikyta minimali už sunkesnįjį pažeidimą numatyta sankcija. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo skirti mažesnę, nei AAĮ nustatytą, ekonominę sankciją.
Pažymėtina, kad Departamentas veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jo priimtas Nutarimas turėjo atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.).
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Departamento Nutarimas yra pakankamai argumentuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pateiktas išsamus pareiškėjos situacijos vertinimas, įvertinti ir Bendrovės pateikti paaiškinimai. Ginčo Nutarime nustatytas faktinių aplinkybių visetas, susietas su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Departamento priimtas Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų pripažinti, kad ginčijamas Nutarimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, taigi ir pagrindų panaikinti ginčijamą Nutarimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismo vertinimu, kiti šalių išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ginčijamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biodegra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Indrė Žvaigždinienė