Bylos Nr. 1S-83-382/2017

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00092-2010-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       1.1.10.1.; 2.5.19

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mindaugo Repšo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties,

n u s t a t ė :

D. P. 2011 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. vasario 20 d. ir suėmimo terminas nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2010 m. kovo 30 d.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pakeitė 2011 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, D. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, sušvelnino bausmę – paskyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis po nuosprendžio paskelbimo buvo pasislėpęs ir tik po Europos arešto orderio išdavimo pargabentas į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmės.

2017 m. kovo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mindaugo Repšo prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai.

2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mindaugo Repšo prašymo netenkino.

2017 m. balandžio 11 d. skundu Klaipėdos apygardos teismui nuteistojo D. P. gynėjas advokatas Mindaugas Repšas prašo panaikinti 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti nuteistajam D. P. BK 75 straipsnio nuostatas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirtos, 2011 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu sušvelnintos, 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Skunde advokatas nurodo, kad iš bylos medžiagos ir apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų argumentų yra aišku, jog nuteistajam D. P. galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi jis nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuris nepriskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. D. P. praeityje (iki minėto nusikaltimo padarymo) nebuvo teistas, jam nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, nuteistasis nebuvo baustas už administracinės teisės pažeidimus.

Skunde pažymima, kad BK 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 7 punkte išaiškino, kad veiką padariusio asmens teisinei padėčiai įtakos turi toks įstatymas, kuris nustato pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, bausmės vykdymo atidėjimą, senatį, teistumą ir kt. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato suformuotą praktiką, teismas kiekvienu atveju individualiai įvertinęs kiekvieną teisinę situaciją gali spręsti klausimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo, jei tam yra teisinis pagrindas. Taigi, advokato nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistajam D. P. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Skundas atmestinas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigal. 2015 m. kovo 24 d., redakcija) numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Būtina pažymėti, jog nors 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 7 punkte yra numatyta, kad veiką padariusio asmens teisinei padėčiai įtakos turi toks įstatymas, kuris nustato bausmės vykdymo atidėjimą, vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų išaiškinimais nėra įstatyme įvardyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, 2K-7-301/2011, 2K-7-119/2013, 2K-7-126/2013). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią teismų precedentai yra teisės šaltiniai, o rėmimasis jais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas pažymėta, darytina išvada, jog ne kiekvienas įstatymas ar jo normos pakeitimas, numatantis bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę, savaime iš anksto turi įtakos asmens teisinei padėčiai, būtina įvertinti kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Kartu būtina atsižvelgti ir į besiklostančią kasacinę praktiką taikant šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015).

Apibendrinant visa tai, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam D. P. BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Apkaltinamasis nuosprendis D. P. įsiteisėjo 2011 m. birželio 23 d., nuteistasis šiuo metu atlieka minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. teismo procesas jau yra pasibaigęs, todėl BK 75 straipsnis nebegali būti taikomas, nepaisant to, jog nuosprendis buvo pradėtas vykdyti ne iš karto po įsiteisėjimo, o tik po Europos arešto orderio išdavimo (po 2016 m. gruodžio 8 d.) ir nuteistojo pargabenimo į Lietuvą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę turėjo svarstyti pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, arba apeliacinės instancijos teismas, revizuodamas priimtą nuosprendį ir vertindamas paskirtos bausmės pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes, taikydami BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų, šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai pailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose laiką ir kt.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nutarė D. P. netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados motyvuotos ir abejonių nekelia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. P. gynėjo advokato Mindaugo Repšo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                               Zigmas Pocius