Civilinė byla Nr. e2S-876-253/20/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11014-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 8 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eurogrindys“, V. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

              Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. 2016-08-19 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-02-27 paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovų UAB „Eurogrindys“ ir V. J., dalį dėl 24 066,20 Eur sumos perdavimo atsakovo V. J. nuosavybėn ir taikius restituciją įpareigoti atsakovą V. J. grąžinti atsakovei UAB „Eurogrindys“ 24 066,20 Eur sumą.
2. 2017-03-01 ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – statiniams su priklausiniais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo bylos iškėlimo mokestinė prievolė padidėjo iki 24 865,90 Eur, atsakovas realizavęs nekilnojamąjį turtą su ieškove neatsiskaitė, todėl yra pagrindas teigti, kad pardavus likusį nekilnojamąjį turtą sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-06 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – padarė įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – statiniams su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad mokestinė prievolė po bylos iškėlimo teisme padidėjo, todėl teismas nusprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo nekilnojamajam turtui. Teismui sprendimu tenkinus šį ieškinio reikalavimą, o atsakovui perleidus minėtą turtą tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nutartį panaikinti ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. UAB „Eurogrindys“ nėra individuali įmonė, todėl apribojimo taikymą jos vadovo V. J. nuosavybės teise priklausančiam turtui laiko nepagrįstu.
2. Atsakovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turėjo atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesukeltų nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, nebūtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principai. Mano, kad teismo priimta nutartimi suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovei prieš atsakovą.
6. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su skundu argumentus:
1. Ieškovė, kaip mokesčių administratorius, atsižvelgdama į bendrovės vadovo V. J. nedarbingumą, išliko diskretiška dėl skolininkės. Remiantis 2016 m. I-ojo ketvirčio duomenimis, Bendrovė turėjo turto už 34 930 Eur, iš jo: ilgalaikio – už 171 Eur, trumpalaikio – už 34 759 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 41 718 Eur, tai galbūt atitiko nemokios įmonės statusą, tačiau neinicijavo bankroto bylos iškėlimo skolininkei, sudarydama skolininkei galimybę išspręsti susidariusius finansinius sunkumus.
2. 2016-07-11 atlikus UAB „Eurogrindys“ operatyvų patikrinimą, buvo nustatyta, kad      2015-02-27 Paskolos sutartimi Nr. P-001 Bendrovė suteikė 76 000 Eur beprocentę paskolą jos vadovui V. J.. Paskolos suteikimo dieną Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 12 393,06 Eur. Skolininkei nevykdant įsipareigojimų, VMI prie FM      2016-04-04 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-68489 išieškoti 22 922,08 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, o 2016-06-07 nurodymą Nr.(23.31-08)467-106474 nurašyti 1 916,20 Eur mokestinę nepriemoką iš skolininkės sąskaitos (nes Bendrovė registruoto turto neturi).
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturi nagrinėti iš esmės ginčo, kilusio tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino grėsmes, kurias sukėlė atsakovų veiksmai bylos nagrinėjimo metu, ir pagrįstai konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
4. Kadangi ieškinys yra grindžiamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatomis, mano, jog nepagrįstai apeliantas nurodo, jog tik įmonei esant individualiai galima taikyti apribojimus jos savininko turtui, nes actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

Teismas

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
11. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis Nr. 2-674/2014).
12. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-17 sprendimu tenkino ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-02-27 paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovų UAB „Eurogrindys“ ir V. J., dalį dėl 24 066,20 Eur sumos perdavimo atsakovo V. J. nuosavybėn; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą V. J. grąžinti atsakovei  UAB „Eurogrindys“ 24 066,20 Eur sumą, o 2017-03-06 taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įvykdymo.
13. Nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo patenkintas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, o atsakovų veiksmai bylos nagrinėjimo metu parduodant turtą ir neatsiskaitant su kreditore patvirtina ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą, įtvirtintą CPK 144 straipsnio 1 dalyje.
14. Nors atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tuo, kad UAB „Eurogrindys“ nėra individuali įmonė, todėl apribojimų taikymas jos vadovui V. J. nuosavybės teise priklausančiam turtui, sukelia nepatogumus proceso šaliai, pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto nuostata nesutinka. Nustatyta, kad ieškinys atsakovui V. J. pareikštas ne kaip subsidariam atsakovui (įmonės vadovui), o pareikštas kaip actio Pauliana, kurio paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Todėl ieškinį patenkinus ir taikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkei (bendrovei), o skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis Nr. 3K‑3‑276/2016).
15. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009‑10‑14 nutartis Nr. 3K-3-296/2009).
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Albina Pupeikienė