Administracinė byla eA-3014-968/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01828-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:3.3; 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 27D-1077 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (toliau – ir Konkursas), kuris įvyko Pretendentų vertimo komisijos posėdyje 2020 m. gegužės 8 d. 14.00 val., o apie jo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas tą pačią dieną, 16.35 val. elektroniniu paštu. Kilus rimtų abejonių dėl viešo konkurso (jo rezultatų), pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti Pretendentų vertimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą (toliau – ir Protokolas su garso ir vaizdo įrašu). Departamentas ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui pateikti Protokolą su garso ir vaizdo įrašu.
2.2. Sprendimą Departamentas priėmė taikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 67 punktą, bei vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtinto Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatyta subjektų prašymų pateikimo tvarka.
2.3. Kadangi pareiškėjas prašė pateikti Protokolą su garso ir vaizdo įrašu iš Komisijos posėdžio, kuriame dalyvavo pats, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo prašymo nagrinėjimui taikytini aukštesnės teisinės galios teisės aktai: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-644 patvirtintas Valstybės tarnybos departamento Administracinės paslaugos teikimo aprašymas (toliau – ir Aprašymas), tačiau yra netaikytinas Tvarkos aprašas. Net ir taikant Tvarkos aprašą, esant abejonių dėl duomenų subjekto tapatybės, Departamentas turi teisę paprašyti papildomos informacijos, reikalingos ja įsitikinti. Departamentas papildomos informacijos neprašė, ir Sprendimu iš esmės pažeidė Įstatymą (15 str. 1 d. 6 p.) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus.
2.4. Aprašo 67 punkte numatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas, BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ADTAĮ). Žemesnės teisinės galios teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, nors, pareiškėjos nuomone, Tvarkos aprašo nuostatos prieštarauja tiek VAĮ ir Įstatymui, tiek ir Reglamentui, todėl pareiškėjui pačiam prašant pateikti Protokolą su garso ir vaizdo įrašu (t. y. savo asmens duomenų), turėjo būti taikomos VAĮ ir Reglamento nuostatos. Pagal Reglamento reikalavimus Departamentas privalo įrodyti, kad prašė pareiškėjo papildomų duomenų (Tvarkos aprašo 46 p.), kurių jis nepateikė, ir todėl Departamentas negalėjo nustatyti pareiškėjo tapatybės (VAĮ 26 str. 2 d., Įstatymo 15 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjas nurodo, kad, dalyvaudamas konkurse, patvirtino elektroninio pašto adresą ir pagal 2020 m. balandžio 28 d. prašymą. Departamentui 2020 m. balandžio 29 d. jau buvo pateikęs ir savo asmens tapatybės kortelę, taip pat prašymą papildomai pateikė per E-pristatymo sistemą, kuri reiškia neginčijamą pareiškėjo asmens tapatybės patvirtinimą ir paneigia Departamento argumentus dėl negalėjimo patvirtinti pareiškėjo asmenybės, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti.
2.5. Sprendimo argumentai, kad klausimai / užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis ir vaizdo ir garso įrašų kopijos nėra teikiamos, yra nepagrįsti jokiais teisės aktais, dėl to neatitinka VAĮ 8 ir 34 straipsnių reikalavimų. Departamento Sprendimas naikintinas ir dėl to, kad dėl pareiškėjo prašomo pateikti Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo iš viso nėra pasisakyta. Šiuo atveju ADTAĮ, Reglamente ir Įstatymo 15 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti pareiškėjui pateikti prašomus dokumentus nėra, todėl ir šiais pagrindais Departamento Sprendimas naikintinas, o Departamentas turi būti įpareigotas pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo iš esmės ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Reglamento 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į techninių galimybių išsivystymo lygį, įgyvendinimo sąnaudas bei duomenų tvarkymo pobūdį, kontekstą ir tikslus, taip pat duomenų tvarkymo keliamus įvairios tikimybės ir rimtumo pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, kad būtų užtikrintas pavojų atitinkančio lygio saugumas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant tinkamo lygio saugumą visų pirmą atsižvelgiama į pavojus, kurie kyla dėl duomenų tvarkymo, visų pirma dėl netyčinio ir neteisėto persiųstų, saugomų ar kitaip tvarkomų duomenų sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų. Saugumo priemones dėl asmens duomenų tvarkymo pasirenka pats duomenų valdytojas. Reglamentas nenustato konkrečių priemonių, kaip turi būti nustatyta duomenų subjekto ar jo atstovo tapatybė, ir šių priemonių pasirinkimą palieka duomenų valdytojui, nes duomenų valdytojas geriausiai žino savo vykdomos veiklos specifiką, taikomas technines ir organizacines priemones, ir įvertinęs jas, atsižvelgęs į technines galimybes ir priemonių įgyvendinimo sąnaudas, gali pasirinkti jo manymu tinkamiausią būdą asmens tapatybės nustatymui. Reglamento 12 straipsnio 6 dalyje suteikta teisė duomenų valdytojui, esant pagrįstų abejonių dėl prašymo dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pateikusio fizinio asmens tapatybės, paprašyti pateikti papildomos informacijos, reikalingos norint patvirtinti duomenų subjekto tapatybę. Taigi, asmens tapatybės nustatymo būdas kiekvienu individualiu atveju gali būti skirtingas.
3.2. Tvarkos aprašo 42 punkte numatyta, kad jeigu dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo kreipiamasi raštu, pateikiant prašymą paštu, tuomet kartu su prašymu turi būti pateikta notaro patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Teikiant prašymą elektroninėmis priemonėmis, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ar jis turi būti suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju taikytinas Įstatymas, nes Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu ir ADTAĮ.
3.3. Pareiškėjas pirma pateikė 2020 m. gegužės 11 d. prašymą elektroniniu paštu, o vėliau tą pačią dieną ir per E-pristatymo sistemą, todėl ginčijamo sprendimo pirmoje dalyje nurodoma, kad kreipdamasis dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo duomenų subjektas Departamentui turi pateikti Tvarkos aprašo 2 priede nurodytos formos rašytinį prašymą asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis per Valstybės tarnybos portalą arba elektroniniu paštu. Teikiant prašymą elektroninėmis priemonėmis, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba jis turi būti suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Kadangi pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą per E-pristatymo sistemą, Departamentas ginčijamo sprendimo antroje dalyje nurodė, kad pretendentas gali susipažinti tik su savo duomenimis ir tik atvykęs į Departamentą. Pareiškėjas prašė pateikti visą pretendentų vertinimo komisijoje protokolą bei pilną vaizdo-garso įrašą. Vadovaujantis Reglamento 15 straipsniu, Departamentas neturi teisės atskleisti, teikti duomenis tretiesiems asmenims, t. y. pažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Departamente tvarkos aprašo 22 punktas nustato, kad asmenys gali susipažinti tik su savo duomenimis. Pagal šio Tvarkos aprašo 66 punktą, duomenys tretiesiems asmenims gali būti teikiami tik išskirtiniais atvejais, t. y. gali būti teikiami duomenys teismams, ikiteisminio tyrimo subjektams, mokesčių inspekcijai bei kitais tik įstatymuose numatytais atvejais.
3.4. Departamento atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių pretendentų vertinimo komisijose, klausimai / užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis, be to, yra naudojami ir bus naudojami kituose valstybės tarnautojų konkursuose. Siekiant užtikrinti klausimų / užduočių konfidencialumą bei užkertant kelią galimam užduočių paviešinimui, pretendentai turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolu ta apimtimi, kuri susijusi su konkrečiu pretendentu, bei vaizdo-garso įrašu ta dalimi, kurioje pretendentas dalyvavo, Departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pareiškėjas buvo informuotas apie tokia galimybę, bet neatvyko susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolu ir vaizdo – garso įrašu ta apimtimi, kuri susijusi su pareiškėju.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino; panaikino Departamento 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 27D-1077; įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą; priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 562,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. elektroniniu paštu ir per E-pristatymo sistemą kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą. Departamentas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 27D-1077 atsisakė pareiškėjui pateikti posėdžio protokolą su garso ir vaizdo įrašu, motyvuodamas tuo, kad prašymas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, taip pat su prašymu nepateikta notaro patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, dėl ko neįmanoma nustatyti pareiškėjo tapatybės. Taip pat Sprendime nurodoma, kad Departamento atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių pretendentų vertimo komisijoje klausimai / užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis, todėl siekiant užtikrinti tokių klausimų / užduočių konfidencialumą bei užkertant kelią jų galimam paviešinimui, vaizdo ir garso įrašų kopijos nėra teikiamos.
6. Teismas pažymėjo, kad atrankos į valstybės tarnybą organizuojamos vadovaujantis VTĮ ir Tvarkos aprašo nuostatomis, bei aptarė aktualų minėtuose teisės aktuose nurodytą reglamentavimą.
7. Teismas nurodė, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ 3 straipsnyje. Atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi VAĮ reikalavimai, o VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.
8. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti jam Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolą su garso ir vaizdo įrašu, kuriame pareiškėjas dalyvavo kaip vienas iš pretendentų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo pareigoms užimti. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomus rašytinius įrodymus, atsisakymą motyvuodamas dviem pagrindiniais argumentais, t. y. kad pareiškėjas nepasirašęs prašymo kvalifikuotu elektroniniu parašu ir nepateikęs kartu su prašymu notaro patvirtintos asmens tapatybę patvirtinančios dokumento kopijos nepatvirtino savo tapatybės, ir kad klausimai, užduotys pateikti Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje, yra laikomi profesine / komercine paslaptimi.
9. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 35 punkto, Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 6 punkto, Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo tvarkos aprašo 46 punktu, pritarė pareiškėjo argumentams, kad atsakovas pareiškėjo prašymą vertino formaliai, nesilaikydamas pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurių privaloma laikytis priimant administracinį aktą. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas ir neteisėtas, iš jo turinio nesuprantama, kokiu pagrindu ir motyvais remiantis buvo priimtas būtent toks administracinis aktas. Sprendimas yra formalus, paremtas išimtinai tik teisės aktų nuostatomis, nedetalizuojant ir neatsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes.
10. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl atsakovo galimybės pareiškėjo tapatybę nustatyti, t. y. prašyti pareiškėjo pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius jo asmens tapatybę. Pareiškėjas atsakovui pakartotinai buvo pateikęs prašymą per E-pristatymo sistemą, kurioje identifikuojama pareiškėjo tapatybė, ir atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad esant nustatytam neginčijamam faktui, kad pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs tinkamai pasirašytą prašymą, atsakovo Sprendimo pagrindinis argumentas, dėl ko atsisakyta pareiškėjui suteikti prašomą informaciją (protokolą su garso ir vaizdo įrašu), yra iš esmės nepagrįstas.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog Departamento atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių Pretendentų vertinimo komisijoje klausimai / užduotys negali būti laikomi profesine / komercine paslaptimi, įvertino Reglamento 63 preambulės punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias komercinę ir profesinę paslaptį, bei padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje konkurse naudoti klausimai, testai ir užduotys negali būti laikomi nei komercine, nei profesine paslaptimi. Atsakovas neįrodė nei ginčijamame Sprendime, nei atsiliepime, kokius teisės aktuose įvardytus kriterijus, apibrėžiančius neviešus duomenis, atitinka pretendentų atrankoje naudotos užduotys ir klausimai. Teismas pažymėjo, kad vien atsakovo Sprendimo teiginys, kad tai yra komercinė arba profesinė paslaptis, nedaro informacijos tokia, todėl padarė išvadą, jog šis atsisakymo suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją pagrindas taip pat nepagrįstas.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teismo posėdyje nurodyti argumentai ir pateikti papildomi įrodymai, jog pagal pareiškėjo vėlesnį prašymą jam buvo pateiktas Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo išrašas, o kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateiktas minėto konkurso pilnas protokolas bei pilnas vaizdo ir garso įrašas, nedaro šios bylos ginčo Sprendimo, įvertinus jo turinį, teisėtu ir pagrįstu.
13. Teismas, padaręs išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir naikintinas, tenkino išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą.
14. Teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 562,73 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
III.
15. Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
16. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Departamentas ginčijamu sprendimu atsakinėjo pareiškėjui į du identiškus jo prašymus: vienas pateiktas elektroniniu paštu ir nepasirašytas elektroniniu parašu; kitas pateiktas per E-valdžios vartus, todėl Departamento atsakymas buvo teikiamas ir dėl tinkamo pasirašymo, o kita dalis – kviečianti pareiškėją susipažinti su Konkurso vaizdo ir garso įrašu Departamente.
16.2. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės neįvertino byloje pateiktų atsakovo įrodymų bei motyvų, dėl kurių pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, t. y.: pareiškėjas yra buvęs ilgametis Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu, ilgą laiką vertėsi advokato praktika, bei turi pedagoginio darbo patirties teisės srityje; pareiškėjas su 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Departamentą dėl Komisijos 2020 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolo išrašo ar kopijos pateikimo. Departamentas 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 27D-1881 pateikė pareiškėjui konkurso protokolo išrašą bei pakvietė pareiškėją atvykti į Departamentą (suderintu laiku) susipažinti su Konkurso dalimi, kurioje pareiškėjas ir dalyvavo, tačiau pareiškėjas neatvyko; Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 dėl Konkurso rezultatų yra pateiktas šio Konkurso pilnas protokolas bei pilnas vaizdo ir garso įrašas bei atskirai – dalis, susijusi su pareiškėjo dalyvavimu konkurse.
16.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. prašyme prašė Departamento pateikti pilną / visą pretendentų vertinimo komisijos protokolą bei pilną / visą vaizdo ir garso įrašą. Pagal Aprašo 58 punkto ir Reglamento preambulės 63 punkto ir 15 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Konkurse dalyvavo ir kiti pretendentai, Departamento pareiga buvo ir yra – saugoti ir neatskleisti asmens duomenų. Pretendentai prisistatydami pateikia / parodo savo asmens dokumentą, papasakoja apie save, nurodydami savo labai jautrius duomenis (kartais net apie sveikatą, šeimos narius ar pan.), todėl Departamentas negalėjo tenkinti tokio pareiškėjo prašymo, o pareiškėjas iš skundžiamo Sprendimo turinio galėjo suvokti, kad jo prašymas nebus tenkinamas.
16.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad konkurse naudoti klausimai, testai ir užduotys negali būti laikomi nei komercine, nei profesine paslaptimi. Departamentas Sprendimu neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su savo duomenimis, o tik akcentavo susipažinimo būdą ir motyvavo, kodėl tai turi būti padaryta tokiu būdu (atvykstant į Departamento patalpas). Pagal Reglamento 63 preambulės punkto nuostatas, duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su apie jį surinktais asmens duomenimis ir galimybę ta teise lengvai ir pagrįstais laiko tarpais pasinaudoti, kad žinotų apie duomenų tvarkymą ir galėtų patikrinti jo teisėtumą. Tačiau ta teisė neturėtų turėti neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms ar laisvėms. įskaitant komercines paslaptis arba intelektinės nuosavybės teises, ypač autorių teises, kuriomis saugoma programinė įranga. Todėl Departamentas turi teisę imtis priemonių, kurios sumažintų klausimų / testų / užduočių išviešinimo, ypač kai yra buvę atvejų, kai pretendentai nelegaliai kopijuodavo bendrųjų gebėjimu testus ir juos platindavo.
16.5. Departamento atstovų, kitų įstaigų atstovų, dalyvaujančių pretendentų vertinimo komisijose, klausimai / užduotys yra konfidencialūs, kaip ir profesinė / komercinė paslaptis, be to, yra naudojami / bus naudojami kituose valstybės tarnautojų konkursuose (atrankose). Didžioji dalis pretendentų vertinimo metu užduodamų klausimų, taikomų užduočių parengti įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Šio projekto metu sukurti bendrųjų kompetencijų, vadybinių ir lyderystės kompetencijų bei profesinių kompetencijų tikrinimo klausimai (užduotys) bei metodika. Klausimų (užduočių), kurių patikimumas, sunkumas / lengvumas bei atitinkamų kompetencijų matavimas) buvo vertinamas atitinkamais metodais, dėl šių aplinkybių minėtų klausimų (užduočių) papildomas sukūrimas ar atnaujinimas užimtų pakankamai daug laiko dėl jų validavimo ir pareikalautų papildomų biudžeto lėšų. Šie klausimai (užduotys) matuoja konkrečios kompetencijos turėjimą, o ne vien tik pretendentų žinias. Siekiant užtikrinti tokių klausimų / užduočių konfidencialumą bei užkertant kelią galimam užduočių paviešinimui, pretendentai turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolu (ta apimtimi, kuri susijusi su konkrečiu pretendentu) bei vaizdo-garso įrašu (ta dalimi, kurioje pretendentas dalyvavo) Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Susipažinimo metu nėra leidžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, naudoti kitas technines priemones.
16.6. Klausimų / užduočių/ testų konfidencialumą nustato tarptautiniai standartai: Tarptautinis testų naudojimo reglamentas; Testų naudojimo reglamentas; The ITC Guidelines on the Security of Tests, Examinations, and Other Assessments. Sukurti vertinimo instrumentai ir su jais susijusi medžiaga yra intelektiniai produktai. Instrumento kūrėjų intelektinės nuosavybės teisės saugomos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Vertinimo instrumentų pagrindu daromi svarbūs sprendimai apie asmenį, turintys jam reikšmingų padarinių. Šių instrumentų kūrimui ir taikymui, įskaitant ir vertinimo instrumentų užduočių ir visos su instrumentais susijusios medžiagos saugojimui, keliami specialūs reikalavimai, kurie apibrėžti tarptautinių ir nacionalinių organizacijų reglamentuose, nutarimuose ir kt. Vertintojas, taikydamas vertinimo instrumentą, turi užtikrinti instrumento medžiagos apsaugą, t. y. saugų instrumento medžiagos laikymą ir kontroliuoti priėjimą prie jos; gerbti autorių teisių įstatymą ir laikytis su tuo susijusių susitarimų (draudžiama kopijuoti, perduoti kitiems instrumento medžiagą, nesvarbu, ar jie kvalifikuoti ar ne); apsaugoti integralumą ir netreniruoti asmenų naudoti realų instrumentą ar kitokią praktinę medžiagą, nes tai galėtų turėti įtakos instrumento rezultatams; užtikrinti, kad testavimo / vertinimo technika nebūtų viešinama ir dėl to nepakenkta jos naudingumui; nustatyti, kam gali būti prieinami instrumento rezultatai, ir apibrėžti konfidencialumo lygius.
16.7. Departamentas veikė sąžiningai bei teisėtai, neduodamas pareiškėjui konkurso kopijos vaizdo ir garso įrašo, o kviesdamas susipažinti Departamente ir išsaugojant klausimų / testų / užduočių konfidencialumą-neplatinimą.
16.8. Pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, puikiai išmano administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus, todėl galbūt nepagrįstai teikia skundus teismams (šio metu teismuose yra nagrinėjamos 4 panašaus pobūdžio bylos). Pareiškėjo pateiktame skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, ar reikalaujančių specialių teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, įvertinus jo darbinę teisininko praktiką, pagal informaciją, esančią viešoje erdvėje. Kadangi pareiškėjas yra vykdęs advokato veiklą, darytina prielaida, jog pareiškėjas pats surašo skundus ir tik duoda advokatui T. U. pasirašyti, taip galbūt siekdamas pasipelnyti. Todėl teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas.
16.9. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio reikalavimų, peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas, pripažindamas Departamento taikomus per konkursus klausimus / užduotis / testus viešais, neapsiribodamas tik to skundo ribomis / dalyku; nesilaikė ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų: nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, pasyviai dalyvavo juos tiriant, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Departamento apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti iš atsakovo pareiškėjui pastarojo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, susijusias su šio atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.
18. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualaus administracinis aktas, todėl Departamento Sprendimo motyvai negali būti nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, juo labiau atsakovo apeliaciniame skunde.
18.2. Apeliaciniame skunde nurodytas paties pareiškėjo (ne) galėjimas ir / ar (ne) turėjimas suvokti (suprasti) ginčijamo sprendimo pagrindus ir jo priėmimo motyvus, niekaip nepatvirtina Departamento priimto Sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų bei jo teisėtumo ir pagrįstumo.
18.3. Pareiškėjų prašymai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymo pagrindai ir dalykas (prašymų apimtis), lyginant su pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymu, skiriasi iš esmės. Apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas pastaruoju prašymu Departamento prašė pateikti Protokolo išrašą, kurį Departamentas 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu pateikė, atsakovas bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą, nes pagal 2020 m,. rugpjūčio 17 d. prašymo dalyką tai buvo ne pakartotinis, o visai kitas pareiškėjo prašymas (neturintis nieko bendro), kuris atskirai nuo 2020 m. gegužės 11 d. prašymo Departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu ir buvo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, pritartina teismo išvadai, kad prašomos informacijos pateikimas vėliau, ar kitoje nagrinėjamoje byloje negali būti suprantamas kaip tinkamas informacijos suteikimas.
18.4. Departamentas, skundžiamame Sprendime nurodęs, kad pareiškėjo prašoma informacija neteikiama, nes tai yra komercinė / profesinė paslaptis, nenurodė jokių tai patvirtinančių teisės normų, jas pateikdamas tik apeliaciniame skunde. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog šis Sprendimo motyvas yra nepagrįstas. Pareiškėjas Departamento prašė pateikti informaciją apie save, kaip tai reglamentuoja teisės aktai, todėl atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo pateikti pilną / visą Protokolą bei pilną / visą vaizdo ir garso įrašą, ir tą pareiškėjas galėjo suvokti.
18.5. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, tie faktai, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiomis 2021 m. sausio 7 d. ir 2021 m. sausio 13 d. nutartimis jau yra nustatęs prejudicinius faktus, kad kaip ir nagrinėjamoje byloje ginčijamame Sprendime nurodyti klausimai / užduotys nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieši, kurie (nustatyti prejudiciniai faktai) turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla, todėl atmestini ir Departamento apeliacijos argumentai, jog konkurso klausimai / užduotys yra profesinė / komercinė paslaptis ir / ar konfidencialūs.
18.6. Teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė teisės normas ir padarė visiškai pagrįstas išvadas, jog vien atsakovo Sprendimo teiginys, kad tai yra komercinė arba profesinė paslaptis, nedaro informacijos tokia. Dėl to atmestini ir apeliacijos atgrumentai, kad teismas peržengė skundo reikalavimo ribas, pripažindamas visus Departamento taikomus per konkursus klausimus / užduotis / testus viešais. Pareiškėjas nurodo, kad jokios su testais susijusios informacijos nebuvo prašoma. Departamentas klausimų / užduočių / testų konfidencialumą grindžia tik apeliaciniame skunde pateikiamomis nurodomais, ko nebuvo nurodyta Sprendime.
18.7. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui, bei pažymi, kad jis pirmosios instancijos teismo išlaidas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jam nepagrįstai atsisakius pateikti prašomą informaciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nevienkartinis savo teisų gynimas teisme negali būti pagrindu nepriteisti ir / ar mažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, o bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo susiejimas su pareiškėjo išsilavinimu, darbine patirtimi ar užimamomis pareigomis yra diskriminacinis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 27D-1077, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas ir neteisėtas, panaikino skundžiamą Sprendimą, ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą.
21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pasyviai dalyvavo juos tiriant, peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas, nenustatė reikšmingų bylai aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui pateikti 2020 m. gegužės 8 d. vykusio viešo konkurso į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir pilną garso ir vaizdo įrašo kopiją, motyvuodamas tuo, kad prie pareiškėjo prašymo nepateikti jo tapatybę patvirtinantys duomenys, bei tuo, kad Konkurso klausimai / užduotys yra neviešinami.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas ginčijamame sprendime nurodė teisės normas, reglamentuojančias prašymų Departamentui pateikimą, kad būtų galima nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių teisės normų nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis. Todėl iš ginčijamo sprendimo nėra aiškūs atsisakymo suteikti prašomą informaciją pareiškėjui būtent šiuo pagrindu motyvai. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, 2020 m. gegužės 11 d., kreipdamasis į atsakovą dėl informacijos pateikimo, tą pačią dieną pateikė prašymą elektroniniu paštu ir per E-pristatymo sistemą, kurioje identifikuojama pareiškėjo tapatybė, t. y. antrasis pareiškėjo prašymas buvo pasirašytas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius faktą, jog pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs tinkamai pasirašytą prašymą, ginčijamo sprendimo pagrindinis argumentas, dėl ko atsisakyta pareiškėjui suteikti prašomą informaciją (Konkurso Protokolą su garso ir vaizdo įrašu), yra iš esmės nepagrįstas.
28. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Departamentas atsisakymą pateikti informaciją ginčijamame sprendime grindė teisės aktų nuostatomis dėl tinkamo prašymo pateikimo (kad būtų galima nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę), tačiau visiškai neanalizavo teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių informacijos pateikimą asmeniui (pirmiausia – jo paties asmens duomenų pateikimą). Departamentas, nepateikdamas pareiškėjui jo prašomos informacijos apie Konkursą, kuriame pareiškėjas dalyvavo, nenurodė teisės aktų, draudžiančių tokios informacijos pateikimą konkurso dalyviui, bei tokio sprendimo nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pateikti Konkurso Protokolą su garso ir vaizdo įrašu, turėjo aptarti aktualias teisės aktų nuostatas, taikomas nagrinėjamu atveju, išanalizuoti faktines aplinkybes (kokia informacija, ar jos dalis gali / negali būti pateikiama pareiškėjui), ir priimti motyvuotą sprendimą suteikti / nesuteikti prašomą informaciją. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, tinkamai nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.
29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimas viešojo administravimo subjektui tinkamai motyvuoti savo sprendimus yra privalomas nepriklausomai nuo to, koks yra asmens, kuriam toks viešojo administravimo subjekto sprendimas yra adresuojamas, išsilavinimas, kokias pareigas jis užima ar užėmė, ar kitas panašaus pobūdžio aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas turėjo suprasti ginčijamo Sprendimo motyvus, atsižvelgiant į tai, jog jis yra teisininkas, turi ilgametę teisinio darbo patirtį, atmetami. Taip pat kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo atmetami ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas vėliau pakartotinai kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo, o prašoma informacija pareiškėjui buvo pateikta Departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu, bei kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje.
30. Teisėjų kolegija pažymi, skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-940/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016 ir kt.). Todėl aplinkybė, kad Departamentas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė kai kuriuos atsisakymo suteikti ginčo informaciją motyvus, kuriais Sprendimas nebuvo grindžiamas, nedaro šio ginčijamo sprendimo teisėtu ir pagrįstu.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje administracinėje byloje pripažintina, kad individualaus administracinio sprendimo motyvacijos nebuvimas yra esminis VAĮ 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) pažeidimas bei savarankiškas Departamento priimto Sprendimo panaikinimo pagrindas, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nevertina kitų apeliaciniame skunde išdėstytų nesutikimo su teismo sprendimu motyvų ir nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.
32. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2021 m. kovo 1 d. sprendimo rezoliucine dalimi panaikindamas ginčijamą sprendimą ir įpareigodamas Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 11 d. prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo Departamento apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
33. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
34. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
35. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė bylinėjimosi išlaidas (585 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. balandžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-023, ir 2021 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1093236. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą apskaičiuojamas taikant 1,3 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už rašytinių paaiškinimų parengimą – 1 981,46 Eur (1 524,2 x 1,3). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalios sumos, ji priteistina pareiškėjui.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį jog tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė