Baudžiamosios bylos Nr. e1-488-1150/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43961-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1                                         (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. kovo 21 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-488-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

N. B.

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       N. B.

2.       Kaltinamasis N. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine Na. F.. Dėl 2021 m. gruodžio 19 d. įvykio kaltinamasis paaiškino, jog dienos metu pas jį į svečius atėjo du draugai, kurie atsinešė du litrus degtinės, kurią jie trise suvartojo. Dienos metu sugyventinė buvo darbe. Išgėrę visą degtinę, 16.30 val., draugai išėjo. Kaltinamasis liko vienas, daugiau alkoholio nevartojo, nuėjo miegoti. Maždaug apie 18.30 val. jį pažadino beldimas į namų duris. Atidarius duris, lauke stovėjo sugyventinė, kuri grįžo iš darbo. Kaltinamasis prabudęs jautė, kad vis dar yra neblaivus. Įėjusi į namus, sugyventinė pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad iš namų pabėgo jų katinas. Kaltinamasis neįžvelgė nieko blogo, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu norėdamas nuo savęs nustumti sugyventinę dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į krūtinės ląstą ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Ji po smūgio nepradėjo verkti, pasakė, kad kvies policiją, kadangi jis jai sudavė. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamąjį sulaikė ir išvežė į Vilniaus areštinę. Kaltinamasis sutinka, kad sugyventinei smurtiniu veiksmu sukėlė fizinį skausmą, kadangi jo jėgos stipresnės už jos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai kaltinamasis gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai. Sugyventinės kaltinamasis atsiprašys, tačiau skirtis neketina (b. l. 133–136).

3.       Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1.       Nukentėjusioji Na. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu N. B.. Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį, turi priklausomybę. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, tampa agresyvus. Dėl 2021 m. gruodžio 19 d. įvykio nukentėjusioji paaiškino, kad nuo 04.30 val. iki 19.00 val. buvo darbe. Nukentėjusioji neturėjo rakto nuo durų, todėl beldė, kad kaltinamasis atidarytų. Kaltinamajam atidarius duris, ji pastebėjo, kad jis yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Įėjus į namus, kambaryje ant grindų išvydo besivoliojančius tuščius alkoholio butelius, ant stalo stovėjo vyno buteliai, vonioje mėtėsi nuorūkos. Kaltinamasis, jai atvykus, gėrė vyną, nekoordinuotai judėjo, nerišliai kalbėjo. Nukentėjusioji kaltinamajam pradėjo reikšti pretenzijas, dėl to, kad nusibodo jo kasdienis alkoholio vartojimas. Dėl išreikštų pretenzijų tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusioji vijo kaltinamąjį iš namų. Kaltinamajam išėjus, nukentėjusioji užsirakino duris, tačiau kaltinamasis stovėjo už durų ir beldė, norėjo užeiti į vidų. Nukentėjusioji, manydama, kad konfliktai nurims, į namus įsileido kaltinamąjį, tačiau žodinis konfliktas tęsėsi. Besitęsiant konfliktui, nukentėjusioji nusprendė vėl jį išvyti iš namų. Nukentėjusioji rankomis prilietusi kaltinamąjį, liepė jam išeiti, tačiau kaltinamasis priešinosi. Kai buvo netoli išėjimo durų, vykstant žodiniam konfliktui, kaltinamasis ją nuo savęs rankomis nustūmė ir su dešinės rankos kumščiu sudavė jai į krūtinę. Kaltinamasis pataikė į kairę krūtį, dėl ko ji pajautė stiprų fizinį skausmą ir pradėjo verkti. Nukentėjusioji pasakė kaltinamajam, kad kvies policiją ir išėjo pas kaimynę prašyti pagalbos. Kai atvyko policijos pareigūnai, nuketėjusioji kartu su jais nuėjo į namus, kur kaltinamasis miegojo ant lovos. Atsikėlęs, kaltinamasis nesiorientavo, už ką jis yra sulaikomas ar ką jis padarė. Konfliktai tarp jos ir kaltinamojo reti, dažniausiai konflikto priežastis jo neblaivi būklė. Po įvykio jai ant kairės krūties atsirado maždaug 5 cm dydžio kraujosruva, nurodytoje vietoje jaučia skausmą. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereikš. Ji kaltinamajam dėl jo veiksmų ir jai sukelto fizinio skausmo jam neatleis ir taikytis su juo nenori (b. l. 32–35).

3.2.       Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas į tris dalis. Vienoje dalyje gyvena pensininkai, kitoje apie mėnesį laiko gyvena nauji kaimynai, t. y. N. B. su sugyventine Na.. Su jais liudytoja nebendrauja, ryšių nepalaiko. Kartais per sieną girdi iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo namo dalies triukšmą, kai jie barasi. 2021 m. gruodžio 19 d. ryte per sieną girdėjo iš N. namo dalies kompanijos bendravimą. Na. dienos metu namuose nebuvo, ji buvo darbe, iš darbo grįžo apie 19.00 val. Vakare liudytoja girdėjo, kad iš N. ir Na. buto sklido konfliktas, kurie kalbėjo pakeltu tonu, dėl ko jie konfliktavo ir ką kalbėjo, liudytoja negali nurodyti. Konfliktas tęsėsi apie 15 minučių, po ko į jos namo dalį atbėgo verkianti Na. Dėl verksmo nukentėjusioji negalėjo normaliai kalbėti, buvo streso būsenoje, prašė liudytojos pagalbos. Nukentėjusioji liudytojai nurodė, kad N. jai sudavė kumščiu į krūtinę. Liudytoja surinkusi bendrojo pagalbos centro Nr. 112 prašė atvykti policijos pareigūnus, kadangi reikalinga pagalba. Liudytoja, stovėdama lauke su Na., laukė atvykstančių policijos pareigūnų (b. l. 43–46).

3.3.       Iš teismo medicinos specialisto medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad specialistas peržiūrėjęs ir susipažinęs su Na. F. 2021 m. gruodžio 19 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pateiktame medicininiame dokumente objektyvių sužalojimų požymių neužfiksuota (b. l. 60)

3.4.       Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos gyvenamasis namas, kuris yra padalintas į 3 dalis. Gyvenamojo namo viduje, miegamajame, ties pilkos spalvos sofa, kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai į krūtinės sritį. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar kitos reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta, namuose jokių išmėtytų daiktų ar grumtynių požymių nenustatyta (b. l. 10–12).

3.5.       Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. apie 20.07 val. gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), už bažnyčios namas, geltonos spalvos durys. Neblaivus sugyventinis sumušė sugyventinę. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja (duomenys neskelbtini) pilietė Na. F.. Nukentėjusioji paaiškino, kad grįžo namo iš darbo ir pastebėjo, kad jos sugyventinis N. B. yra neblaivus. Įvyko žodinis konfliktas, kadangi sugyventinis vartoją alkoholį dvi dienas iš eilės, ko pasėkoje jis jai sudavė dešine ranka kumščiu vieną smūgį į krūtinės ląstą. Nukentėjusioji išsigandusi pabėgo pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus. Bendraujant su nukentėjusiąja, anot pareigūnų, ji atrodė išsigandus, verkė, aiškino, kad jaučia stiprų fizinį skausmą (sunku kvėpuoti). Bendraujant su kaltinamuoju, jis paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir sugyventinės ir jis jai sudavė vieną smūgį delnu į krūtinės ląstą. Patikrinus asmenų blaivumus, kaltinamajam nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, nukentėjusiojo – blaiva. Įvykis filmuotas BODY 2807, BODY 2805 (b. l. 47).

3.6.       Iš BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. 20.09 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambino moteris, kuri pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), namas už bažnyčios, geltonos durys, neblaivus sugyventinis sumušė sugyventinę (b. l. 17–21).

3.7.       Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0023“, patikros sertifikato Nr. 1526855, panaudojimo registracijos žurnalo kopijos teismas nustatė, kad kaltinamajam po įvykio nustatytas 3,24 promilių girtumas (b. l. 22–25).

N. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4.       Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą N. B., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sugyventinei) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6.       Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas N. B., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nusikalstamu būdu padarytos žalos nėra, civilinis ieškinys byloje nepateiktas. 

7.       Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8.       BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – asmeniui, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, t. y. sugyventinei.

9.       Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). 

10.       Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, kad konfliktas prasidėjo namuose, kai po darbo grįžo nukentėjusioji. Kaltinamojo nuomone, konfliktas vyko dėl pabėgusio katino, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, dėl nuolatinių kaltinamojo išgėrinėjimų bei namuose esančios netvarkos. Vykstant žodiniam konfliktui, kaltinamasis, supykęs dėl reiškiamų pretenzijų jo atžvilgiu, norėjo nukentėjusiąją nustumti nuo savęs, tačiau tokiu būdu kaltinamasis dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairės pusės krūtinės ląstą ir taip sukėlė nukentėjusiajai skausmą.

11.       Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi nukentėjusiosios parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko konfliktas, kuriuo metu kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo smurtą. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji akivaizdžiai buvo išsigandusi ir verkė. Policijos pareigūnams nukentėjusioji paaiškino, jog jai kaltinamasis sudavė į krūtinės ląstą, dėl ko jaučia skausmą, sunku kvėpuoti. Šiuos nukentėjusiosios žodžius įvykio vietoje patvirtino ir kaltinamasis, kuris prisipažino trenkęs sugyventinei kumščiu į krūtinę. Liudytoja L. K. nurodė, jog iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios namų girdėjo triukšmą, kuris truko apie 15 minučių. Po kurio laiko pas liudytoją atėjo nukentėjusioji, kuri prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes sugyventinis trenkė kumščiu į krūtinės sritį. Liudytoja taip pat patvirtino ir policijos pareigūnų parodymus, jog nukentėjusioji po konflikto su sugyventiniu verkė, atrodė streso būsenoje. Be to, kaltinamajam sertifikuotu alkotesteriu nustatytas 3,24 promilių girtumas, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pati nukentėjusioji apklausos metu nurodė, jog su kaltinamuoju konfliktai prasideda tik tada, kai kaltinamasis būna neblaivus.

12.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo specialistas peržiūrėjęs ir susipažinęs su nukentėjusiosios 2021 m. gruodžio 19 d. pateikta greitosios medicinos pagalbos kortele nenustatė nukentėjusiajai jokių sužalojimų. Tačiau šiuo atveju kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika yra dėl fizinio skausmo sukėlimo. Tad nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, jog kaltinamojo neteisėtai atlikti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė nukentėjusiajai skausmą. Minėta, kad pats kaltinamasis pripažino, jog smogdamas nukentėjusiajai į krūtinės ląstą, sukėlė sugyventinei skausmą, kadangi jis stipresnis už nukentėjusiąją. Be šių byloje esančių įrodymų kaltinamojo nusikalstamą veiką patvirtina ir BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys bei įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog konfliktas vyko kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje.

13.       Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama N. B. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: 2021 m. gruodžio 19 d. apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jo nuomojamame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu, tyčia smurtaudamas, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip vieną kartą į krūtinės ląstą ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

14.       Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.

15.       Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 152–155).

Dėl N. B. skirtinos bausmės

16.       Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 12 mėnesių.

17.       Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

18.       Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

19.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20.       Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

21.       Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas 3 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas bei ūminė intokcikacija, duomenų, jog būtų kreipęsis į Priklausomybės ligų centrą, nėra. 

22.       Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

23.       Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24.       Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (b. l. 149–151) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

25.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, N. B. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 20.40 val. iki 2021 m. gruodžio 21 d. 13.37 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 143–145, 147–148).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar lankymusi gydymo įstaigose,  bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti N. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 20.40 val. iki 2021 m. gruodžio 21 d. 13.37 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaikinti N. B., kad:

1.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2.       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.