Administracinė byla Nr. eI3-4523-554/2021

                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00451-2021-9

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10; 22.1; 22.7;

 (S)

                                                                                                                                           22.7; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. M. M., pareiškėjo atstovui advokatui V. P.,

atsakovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams: D. S. – M., G. Č.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

        Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:   

           - panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, H. P. 2021 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 64-TE-54 „Dėl K. M. M. nušalinimo nuo pareigų“.

          Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad skundžiamas individualus administracinis teisės aktas privalo būti panaikintas, nes jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 d. ) Vidaus tarnybos statuto 45 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu nėra pareigų, į kurias pareigūnas gali būti perkeltas šio statuto 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, kai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. Vidaus tarnybos statuto (toliau – VTS) 31 str. 5 d. numatyta, kad pareigūnas, kuris, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje. Šioje dalyje nurodytu atveju perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam buvo nustatytas iki perkėlimo, tačiau ne didesnį negu didžiausias ir ne mažesnį negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas. Vidaus tarnybos statuto 45 str. 4 d. nurodyta, kad nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.

          Pabrėžė, kad pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra Marijampolės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko L. Č. 2021-02-03 tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR2-835, o į jame išdėstytą informaciją atsižvelgiant buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Paminėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje turima neviešo pobūdžio informacija dėl pareiškėjo galimo piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje disponuojama informacija dėl pareiškėjo asmeninių dalykinių savybių, veiklos, ryšių bei kita su manimi susijusia informacija, dėl kurių galimai kyla grėsmė man patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Turimais duomenimis pareiškėjas palaiko santykius su neigiamos reputacijos asmenimis, linkusiais vykdyti nusikalstamas veikas, siejamais su organizuoti nusikalstamumu bei asmenimis, kurių ryšiai gali kelti grėsmę man patikėtos informacijos saugumui. Dėl to Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas prašė pareiškėjo atžvilgiu pradėti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo procedūrą.

Nurodė, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus surinktus duomenis, remiantis šališku ir subjektyviu Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininko tarnybiniu pranešimu Nr. 64-PR2-835. Šis tarnybinis pranešimas yra tik asmeninių interesų siekiant pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų rezultatas, o jame nurodyta informacija yra abstrakti ir niekuo nepagrįsta, tarnybinis pranešimas surašytas formaliai, vien tik tam, kad būtų galima nušalinti nuo pareigų. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyti faktai prieštarauja vieni kitiems, o veikos, kuriomis pareiškėjas kaltinamas yra deklaratyvios, nurašytos nuo teisės aktų. Tarnybiniame pranešime L. Č. nurodė, kad turima informacija apie pareiškėjo dalyvavimą nusikalstamose veikose, už kurias atsakomybė numatyta BK 225 ir 228 str., tačiau dėl to nei pradėjo ikiteisminio tyrimo, nei užregistravo jo pradžios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, nors BPK 2 str., 166 str. numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Dėl to paminėtas tarnybinis pranešimas negalėjo būti pagrindu priimant skundžiamą įsakymą. Šis tarnybinis pranešimas negalėjo būti pagrindu priimant skundžiamą įsakymą ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 8 d. nustatyta, jog asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Taip pat nurodyta, kad tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Ir tik jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, - nušalina asmenį nuo pareigų. Pareiškėjas buvo nušalintas net nepriėmus paminėto sprendimo uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir tai buvo padaryta net nesprendžiant jo perkėlimo į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, Marijampolės apskrities VPK arba, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje (Vidaus tarnybos statuto 31 str. 5 d.).

Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, - nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. nurodyme Nr. 5-N-8 „Dėl personalo patikimumo“ (toliau - Nurodymas) 1.1 papunktyje nurodyta, kad policijos įstaigų vadovams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti aplinkybių, dėl kurių turi būti panaikintas asmeniui išduotas leidimas arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priimti sprendimą dėl tokio leidimo arba teisės panaikinimo procedūros pradėjimo - dokumente, kuriuo inicijuojamas asmens tikrinimas, užrašyti rezoliuciją. Nurodymo 1.2 papunktyje nurodyta policijos įstaigų vadovams užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio pradėta leidimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo procedūra, būtų uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir įgyvendinti kiti VTPĮ 16 straipsnio 8 dalyje nurodyti reikalavimai.

Nurodė, kad Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau - IVTS) viršininkas L. Č. 2021 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR2-835 nurodė, jog IVTS turima neviešo pobūdžio informacija dėl pareiškėjo galimo piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo, taip pat disponuojama informacija dėl pareiškėjo asmeninių dalykinių savybių, veiklos, ryšių bei kita su asmeniu susijusia informacija, dėl kurios galimai kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Turimais duomenimis pareiškėjas palaiko santykius su neigiamos reputacijos asmenimis, linkusiais vykdyti nusikalstamas veikas, siejamais su organizuotu nusikalstamumu bei asmenimis, kurių ryšiai gali kelti grėsmę jam patikėtos informacijos saugumui. Vadovaujantis Nurodymo 1.1, 1.3 papunkčiais, VTPĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka buvo prašoma pavesti IVTS pareigūnams pradėti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu. Vadovaudamasis Nurodymo 1.1, 1.2 papunkčiais, Marijampolės AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, 2021 m. vasario 3 d. rezoliucija pavedė: pareiškėją nuo 2021 m. vasario 3 d. nušalinti nuo užimamų pareigų iki papildomo patikrinimo pabaigos, pradėti papildomą patikrinimą bei nustatyti ar tikrinamo pareigūno darbas su įslaptinta informacija nekelia grėsmės tokios informacijos saugumui. Marijampolės apskrities VPK viršininko 2021 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 64-TE-54 1 punktu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki bus baigta papildomo tikrinimo procedūra pareiškėjas buvo oficialiai nušalintas nuo vyresniojo tyrėjo pareigų. Vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 8 dalimi, asmuo gali būti perkeltas tik į pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas. Marijampolės apskrities VPK nėra tokių statutinių valstybės tarnautojų pareigų, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl pareiškėjas privalėjo būti nušalintas, o ne perkeltas į kitas pareigas.

Pabrėžė, kad pareiškėjas nurodė, jog tarnybiniame pranešime pateikta informacija yra abstrakti ir niekuo nepagrįsta, tačiau paminėtas tarnybinis pranešimas yra parengtas atsižvelgus į gautą ne viešo pobūdžio informaciją žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Be to, nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nors įsakyme nėra atskirai nurodyta, kad dėl papildomo patikrinimo uždraudžiama dirbti ir/ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau tai aišku iš jo turinio. Atliekamas papildomas patikrinimas savaime suponuoja draudimą asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Draudimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra imperatyvi pradėto papildomo patikrinimo pasekmė, įtvirtinta įstatyme ir nereikalaujanti atskiro įforminimo. Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens vertinimas (sprendimas), kad asmuo negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, nereikalauja atskiro tvarkomojo veiksmo, bet suponuoja jo kitus veiksmus - asmens perkėlimą į kitas pareigas arba nušalinimą nuo pareigų. Visi šie klausimai gali būti išspręsti vienu dokumentu - įsakymu. Vien tai, kad įsakymo tekste atskirai nėra nurodyta, jog pareiškėjui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nereiškia, kad atsakovas nesilaikė tokios pareigos. Teisės aktai nereikalauja, kad paslapčių subjektas informuotų apie priežastis, dėl kurių yra pradėtas papildomas patikrinimas ir asmeniui turėtų būti detaliai atskleisti faktai, sudarantys pagrindą jį nušalinti nuo pareigų. Būtent papildomo patikrinimo metu yra aiškinamasi, ar tokie faktai egzistuoja.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas ėjo Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2 poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas. 2019 m. sausio 15 d. pareiškėjui buvo suteiktas leidimas dirbti su informacija, kuri žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“. Marijampolės apskrities VPK vadovui Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau - IVTS) viršininkas 2021 m. vasario 3 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 64-PR2-835 „Dėl nustatytų aplinkybių apie K. M. M. asmenines dalykines savybes, veiklą, ryšius, kurie galimai kelia abejonių dėl pastarojo patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija“. Šiame tarnybiniame dokumente konstatuota, kad IVTS turima neviešo pobūdžio informacija dėl pareiškėjo galimo piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo. Taip pat pranešama statutinės institucijos vadovui, kad IVTS disponuoja informacija ir dėl pareiškėjo asmeninių dalykinių savybių, veiklos, ryšių bei kita su asmeniu susijusia informacija, dėl kurios galimai kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, nes turimais duomenimis pareiškėjas palaiko santykius su neigiamos reputacijos asmenimis, linkusiais vykdyti nusikalstamas veikas, siejamais su organizuotu nusikalstamumu bei asmenimis, kurių ryšiai gali kelti grėsmę jam patikėtos informacijos saugumui. Tarnybiniame pranešime taip pat prašoma, atsižvelgus į tai, jog turima duomenų apie pareiškėjo galimą dalyvavimą korupcinio pobūdžio nusikalstamose veikose, pastarojo neigiamas asmenines dalykines savybes bei ryšius, kurie daro neigiamą įtaką policijos įvaizdžiui ir prestižui bei įslaptintos informacijos saugumui, vadovaujantis Nurodymo 1.1, 1.3 papunkčiais, VTPĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka pavesti IVTS pareigūnams pradėti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu bei tikrinimo laikotarpiu nušalinti jį nuo pareigų, kadangi policijos sistemoje nėra pareigybių, kurioms nebūtų nustatytas reikalavimas dirbti su įslaptinta informacija. Marijampolės apskrities VPK viršininkas 2021 m. vasario 3 d. rezoliucija pavedė: pareiškėją nuo 2021 m. vasario 3 d. nušalinti nuo užimamų pareigų iki papildomo patikrinimo pabaigos, taip pat pradėti papildomą patikrinimą bei nustatyti, ar tikrinamo pareigūno darbas su įslaptinta informacija nekelia grėsmės tokios informacijos saugumui.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Marijampolės apskrities VPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, administracinėje byloje ginčijamu 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 64-TE-54 „Dėl K. M. M. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau - įsakymas) 1 punktu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki bus baigta papildomo tikrinimo procedūra pareiškėjas buvo nušalintas nuo Marijampolės apskrities VPK KPONTS 2 poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigų. Atlikus patikrinimo procedūrą, 2021 m. gegužės 24 d. Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 64-TE-177 pareiškėjas buvo grąžintas į tas pačias pareigas, jam išmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai.

Administracinės bylos dokumentų duomenys patvirtina ir tai, kad nagrinėjant administracinę bylą teisme, administracinis teismas, persiųsdamas atsakovui pareiškėjo 2021 m. balandžio 14 d. prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, iš esmės pasiūlė atsakovui teismui pateikti visus turimus įrodymus, kurie betarpiškai įtakojo ginčijamo įsakymo priėmimą (buvo priėmimo faktiniu pagrindu). Atsakovas rašte, kuris teisme buvo registruotas 2021 m. balandžio 29 d. (reg. Nr. DOK-12163), teisėjui nurodė, kad dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, teismo posėdyje neteiks ir pasiūlė teismui pačiam kreiptis telefonu į atsakovo pareigūną bei prašyti šių duomenų. Teisminio proceso metu ABTĮ nustatyta tvarka atsakovo atstovai teismui nepareiškė prašymo apžiūrėti ir įvertinti įslaptintus duomenis (analogija – administracinių bylų dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo vertinimo nagrinėjimo metu Operatyvinių bylų duomenų (slaptų duomenų) pateikimas teismui), taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl išslaptinimo procedūros pradėjimo (ar atsisakymo ją pradėti).  

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ, redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu,) 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, – ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. VTPĮ 17 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui. LVAT, formuodamas vienodą administracinių bylų praktiką, administraciniams teismas yra nurodęs, kad VTPĮ apibrėžiama slaptos informacijos sąvoka apima taip pat ir informaciją, žymimą slapumo žymomis, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“ (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 11 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-4967-629/2019).

Šis teisinis reglamentavimas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atliekant patikrinimą šios teisės normos pagrindu paslapčių subjekto vadovui kyla imperatyvi pareiga tikrinamam asmeniui uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tuo atveju, kai šis asmuo negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį teisės aktų nustatyta tvarka perkelti į kitas pareigas arba nušalinti nuo pareigų. Iš to seka, kad pagrįstai pradėjus asmens patikrinimą VTPĮ 17 straipsnio 8 dalies pagrindu, uždraudimas tikrinamam asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei jo perkėlimas į kitas pareigas arba nušalinimas nuo pareigų yra imperatyvi tokio pradėto patikrinimo pasekmė. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčijamame įsakyme imperatyviai nekonstatuojama, kad pareiškėjui uždraudžiama dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau iš įsakymo turinio analizės, taip pat nuorodos į Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį pareiškėjui turėjo būti akivaizdu, jog jis buvo priimtas VTPĮ 17 straipsnio 8 dalies pagrindu. Tai reiškia, kad nors ginčijamame įsakyme ir nėra atskirai nurodyta, kad dėl papildomo patikrinimo uždraudžiama dirbti ir/ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau tai akivaizdu iš jo turinio ir jame nurodyto juridinio pagrindo. Vien tai, kad įsakymo tekste atskirai nėra nurodyta, kad pareiškėjui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nereiškia, kad atsakovas nesilaikė tokios pareigos. Teismas konstatuoja, kad aptartas trūkumas nėra esminis ir nesudaro savarankiško pagrindo ginčijamam įsakymui panaikinti.

          Vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 8 dalies dispozicija pareiškėjas galėjo būti perkeltas tik į pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas. Administracinėje byloje nekilo ginčo (ir proceso šalys taip pat nepateikė tai paneigiančių įrodymų), kad Marijampolės apskrities VPK nėra statutinių valstybės tarnautojų pareigų, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai patvirtina išvadą, kad atsakovas buvo priverstas pareiškėją tik nušalinti nuo tarnybos.

Teismas taip pat pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas dar 2007 m. gegužės 15 d. savo nutarime konstatavo, jog valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo, taigi ir kad asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, minėta teisė turi būti atimama. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės, kurie neturi suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį kils grėsmė saugomiems gėriams. Taip pat Konstitucinis Teismas ir 2011 m. liepos 7 d. nutarime pabrėžė, kad pagal Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Personalo saugumo procedūros turi būti tokios, kad būtų vertinama, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su įslaptinta informacija be nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Taikytinos saugumo priemonės taip pat turi būti tokios, kad leistų nustatyti tokius jau turinčius teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija asmenis, kurių būklė gali kelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, ir suteiktų galimybę tokius asmenis nušalinti ar atleisti. Gavus tam tikram asmeniui nepalankios informacijos turėtų būti patikrinta, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nesukelia nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui, o nustačius tokią riziką, asmeniui turi būti atimta galimybė naudotis įslaptinta informacija – jam turi būti uždraudžiama vykdyti užduotis, susijusias su įslaptinta informacija, jis nušalinamas nuo pareigų, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija, arba iš tų pareigų atleidžiamas. Atitinkamai įstatymų leidėjas VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtino imperatyvią nuorodą, kad, jeigu atlikus papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas. Taigi, pakanka nustatyti grėsmės faktą, asmens savybes ar kitas aplinkybes, kurios keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ateityje šiam asmeniui toliau dirbant su įslaptinta informacija. Be to, VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio ir jų sąrašas nėra baigtinis.

Teismas pabrėžia, kad asmens tinkamumas disponuoti leidimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Teismas konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles turi patikrinti ir įvertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste gali būti netinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija, taip pat turi įvertinti, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą (faktinį ir teisinį) inicijuoti VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje numatytą procedūrą.

Iš ginčijamo įsakymo turinio analizės matyti, kad jis pagrinde priimtas tik atsižvelgiant į IVTS viršininko 2021 m. vasario 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. 64-PR2-835, todėl jis laikytinas šio įsakymo motyvuojamąja dalimi. Toks aiškinimas atitinka LVAT praktiką tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį. Pastarasis dokumentas nėra įslaptintas, tačiau jame išdėstyti tik abstraktūs nekonkretūs teiginiai, kurie VTPĮ kontekste neigiamai charakterizuoja pareiškėją, ir nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, davusios pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą įsakymą dėl procedūros, numatytos VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje, pradėjimo.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, jog ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu - ABTĮ 56 str. 3 d.) įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama nustatyta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, jog teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Kaip jau buvo paminėta, atsakovui buvo išreikšta teismo pozicija dėl faktinių duomenų (slaptų ir vieš), buvusių pagrindu pradėti procedūrą ir priimti ginčijamą įsakymą, pateikimo bylos nagrinėjimo procese ABTĮ nustatyta tvarka. Atsakovas tokių duomenų teismui proceso metu nepateikė, tačiau pasiūlė skambinti atsakovo pareigūnui ir tartis neprocesine dėl įrodymų pateikimo. ABTĮ nenumato tokio neprocesinio įrodymų rinkimo būdo vykstant bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, nes tai sukeltų pagrįstas abejones teismo objektyvumu, nešališkumu, pažeistų proceso šalių rungimosi principą ir akivaizdžiai viršytų administraciniam teismui nustatytos pareigos būti aktyviam ribas. Duomenys dėl poligrafo naudojimo, 2021 m. kovo 12 d. paaiškinimo duomenys gauti jau po ginčijamo įsakymo priėmimo ir 2021 m. vasario 3 d. įsakymo teisėtumui lemiamos teisinės reikšmės neturi.

Pagal pateiktų įrodymų apimtį (konkrečiai atsakovo) teismas privalo konstatuoti, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis tik įslaptintais duomenimis, kurie buvo vienintelis įrodymų šaltinis. Atsižvelgus į tai, kad įslaptinti duomenys, kurie nebuvo išslaptinti arba pateikti teismui neviešai apžiūrai teismo posėdžio metu (analogija – ONUĮ pagrindu paskirtų įpareigojimų ginčijimo bylose buvo teismui neviešai apžiūrai posėdžio metu pateikiamos Operatyvinės sekimo bylos), nepapildomi jokią neslapta informacija apie pareiškėją (tarnybinio pranešimo duomenys abstraktūs ir neinformatyvūs), teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo pakankamas pagrindas inicijuoti VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje numatytą procedūrą ir priimti ginčijamą įsakymą. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje taip pat turi vadovautis ir principinėmis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Taigi, akivaizdu, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja aukščiau išdėstytam teisniam reglamentavimui ir, tuo pačiu, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Pareiškėjas skunde taip pat prašo teismo priteisti visas pareiškėjo patirtas proceso išlaidas.

Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas nepateikė, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepatenkinamas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. M. M. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, H. P. 2021 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 64-TE-54 „Dėl K. M. M. nušalinimo nuo pareigų“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius