Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-604-154/2013
Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00001-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1.;63.1.;121.21.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. (K.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5-79/2012, iškeltoje pagal ieškovo A. Ž. (K.) ieškinį atsakovams S. G., V. G. dėl piniginės prievolės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas A. Ž. (K.) ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų S. G. ir V. G. 35000 Lt skolą, 8,77 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2008-02-14 iki visiško paskolos grąžinimo, kompensacinę funkciją atliekančias 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2008-02-25 iki visiško paskolos grąžinimo, bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad žodiniu susitarimu atsakovas S. G. pasiskolino iš ieškovo 35000 Lt. Rašytinė sutartis tarp šalių dėl paskolos suteikimo nebuvo surašyta. Ieškovas pinigus atsakovui sumokėjo 2008-02-14 bankiniu mokėjimo nurodymu, kuriame nurodyta, kad suteikiama 35000 Lt paskola S. G. iki 2008-02-25. Teigia, kad nustatytu terminu skola jam nebuvo grąžinta. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau skola negrąžinta iki šiol. Kadangi paskolos sutartis sudaryta santuokoje, todėl mano, kad pinigus atsakovas skolinosi šeimos poreikiams ir abu atsakovai, kaip sutuoktiniai, turi atsakyti solidariai.
A. S. G. ir V. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovai nurodė, kad ieškovas norėjo pirkti automobilį, todėl 35000 Lt buvo pervesti į atsakovo buvusios įmonės sąskaitą, konvertuoti į eurus ir pervesti į įmonės vardu veikusio A. A. S. sąskaitą I. banke. Pastarojo nupirktas automobilis ,,T. P.“ buvo pargabentas į Lietuvą ir pateiktas ieškovui bei jo sutuoktinei M. Ž. išbandymui. Atlikę bandomąjį važiavimą automobilio atsisakė, todėl automobilis buvo parduotas kitam asmeniui, o pinigai paimti iš įmonės sąskaitos ir grąžinti ieškovui. Nurodo, kad ieškovas nesilaikė paskolos sutarties sudarymo formos, nes ji nesudaryta raštu, nebuvo atsakovo S. G. valios skolintis 35000 Lt ir paskolą grąžinti per 12 dienų.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. Ž. (K.) atsakovui S. G. 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. Ž. (K.) 1199,19 žyminio mokesčio ir 13,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž. (K.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas teismo argumentą, jog tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes, teismo manymu, trūko vienos sudėtinės paskolos teisinių santykių dalies - paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti skolą, laiko nepagrįstu, prieštaraujančiu suformuotai teismų praktikai ir lėmusiu kitų bylos aspektų ydingą vertinimą. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Todėl aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios.
2. Įrodymų vertinimas ginčijamame teismo sprendime palaikant atsakovo poziciją apelianto laikytinas neatitinkančiu įstatymų numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidžiančiu teismo pareigą atlikti kompleksinį įrodymų vertinimą, o dalis išvardintų byloje esančių dokumentų apskritai negalėjo būti vertinami byloje kaip tinkami įrodymai. Teismas, atsakovų į bylą pateikus įvairius dokumentus, neva įrodančius, jog pinigai jiems pervesti už automobilį, kurį esą ieškovas pirko savo žmonai, rėmėsi aklai ir visiškai nepaisė nei įstatyme aiškiai numatytų reikalavimų, keliamų įrodymams, jų leistinumui, patikimumui, nei ieškovo atstovo pastaboms dėl atsakovų pateiktų dokumentų ydingumo.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo tarp šalių nebuvus paskolos teisinių santykių ir, kad perduoti pinigai ieškovui buvo grąžinti. Teismas nepagrįstai, siekiant patvirtinti pinigų grąžinimą pagal paskolos sutartį, rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šia faktui įrodyti. Teismas šį reglamentavimą apėjo formaliai pasirėmęs teisingumo, protingumo, teisingumo principais, kas verčia abejoti tokio teismo pasirinkimo teisingumu ir teisėtumu. Įrodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo išvadą, jog skola ieškovui grąžinta, yra nepatikimi, subjektyvūs, vienpusiški, neišsamūs, kai kuriais aspektais vieni kitiems prieštaraujantys.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. G. ir V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pinigų perdavimo faktas, nesant gavėjų, šiuo atveju atsakovų išreikštos valios skolintis pinigus ir įpareigojimo juos grąžinti kaip paskolą, reiškia, kad ieškovo A. Ž. nurodoma paskolos sutartis su atsakovais S. G. ir V. G. sudaryta nebuvo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir kitus teismo daugybinius įstatymų nesilaikymo atvejus, nelogiškas išvadas, nesilaikymą teisminės praktikos ir pan., tačiau bylos duomenys leidžia teigti, jog visa tiesa tik asmens (žmogaus), nepatenkinto teismo sprendimu, samprotavimai, kaip rungtyniškumo civiliniame procese pasekmė, išskyrus dokumentų neišvertimą į lietuvių kalbą faktą.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo A. Ž. (K.) reikalavimas priteisti iš atsakovo S. G. 35000 Lt skolos ir iš ieškovo A. Ž. (K.) atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir priėmė naują sprendimą:
Tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui A. Ž. (K.) iš atsakovo S. G. 35 000 Lt skolos.
Priteisė iš atsakovo S. G. 920 Lt žyminio mokesčio, mokėtino pirmosios instancijos teisme, 13,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, 1050 Lt žyminio mokesčio, mokėtino apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.
Priteisė ieškovui A. Ž. (K.) iš atsakovo S. G. 130 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovo A. Ž. (K.) reikalavimai priteisti iš atsakovo S. G. 8,77 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2008 m. vasario 14 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2008 m. vasario 25 d. iki visiško paskolos grąžinimo, ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.
Kitas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Priteisė iš atsakovo S. G. 1050 Lt žyminio mokesčio, mokėtino kasaciniame teisme, 33,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą.
Kasacinės instancijos teismas, grąžindamas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylą, dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo S. G. 8,77 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2008 m. vasario 14 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2008 m. vasario 25 d. iki visiško paskolos grąžinimo, ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, kad bylą nagrinėję teismai, šalių teisinių santykių nekvalifikavę kaip paskolos ir konstatavę, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo S. G. 35000 Lt skolos yra nepagrįstas, dėl palūkanų priteisimo nepasisakė ir nesprendė. Todėl teisėjų kolegijai konstatavus, kad tarp ieškovo ir atsakovo S. G. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kad atsakovas skolos ieškovui negrąžino, ir nusprendus, kad skola priteistina iš atsakovo S. G., bylos dalis dėl palūkanų priteisimo iš S. G. grąžina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijai 2013 m. birželio 18 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovas S. G. nėra grąžinęs pagal 2008 m. vasario 14 d. žodinę paskolos sutartį ieškovui A. Ž. (K.) suteiktą 35000 Lt paskolą ir šią sumą ieškovui priteisus iš atsakovo, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo S. G. 8,77 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2008 m. vasario 14 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2008 m. vasario 25 d. iki visiško paskolos grąžinimo, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (t. 2, b. l. 36-45).
Kasacinės instancijos teismui nustačius, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai šalių teisinius santykius turėjo kvalifikuoti kaip paskolos teisinius santykius iš spręsti dėl palūkanų priteisimo, tačiau to nesprendė, šioje dalyje bylą grąžino Šiaulių apygardos teismui kaip apeliacinei instancijai nagrinėti iš naujo, todėl šioje dalyje byla nagrinėta iš esmės ir priimtinas naujas sprendimas.
Byloje galutine ir neskundžiama kasacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad tarp ieškovo A. Ž. (K.) ir atsakovo S. G., nors ir nebuvo rašytinės paskolos sutarties, o kartu nebuvo rašytinio susitarimo dėl palūkanų dydžio, tačiau buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas skolos ieškovui negrąžino (t. 2, b. l. 36-45).
CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.872 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, jog jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tuomet paskolos sutartis yra atlygintinė.
Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad nuo pinigų pervedimo momento atsakovui, t. y. nuo 2008 m. vasario 14 d. (t. 1, b. l. 59), ieškovas turi įstatymo nustatytą teisę reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas, kurių dydis nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad 35000 Lt paskola ieškovui A. Ž. (K.) iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties priėmimo nebuvo grąžinta, ji iš atsakovo ieškovui yra priteista minėta kasacinės instancijos teismo nutartimi. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad Lietuvos bankas nerenka, nerengia ir neskleidžia kasdieninių duomenų apie tam tikro miesto komercinių bankų suteiktų paskolų ar priimtų indėlių vidutines metines palūkanų normas. Lietuvos bankas skelbia mėnesio duomenis apie Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutines metines palūkanų normas, iš kurių matyti, kad paskolos suteikimo dieną, t. y. 2008-02-14, Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutinė metinė palūkanų norma buvo 8,77 proc. (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279&lang=lt). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. 35000 Lt paskolą atsakovas S. G. ieškovui A. Ž. (K.) nėra grąžinęs, todėl už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistina konkreti nesumokėtų palūkanų suma, t. y. 16 163,23 Lt (8,77 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 35000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-02-14 iki 2013-05-22, t. y. už 5 metus ir 97 dienas). O nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki visiško 35000 Lt paskolos sumokėjimo, iš atsakovo priteistinos ieškovui 8,77 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos (CK 6.872 str. 2 d.).
CK 6.874 str. 1 dalis numato, jog jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 str. 1 d. numato 5 proc. dydžio palūkanas, kurios šiuo atveju skaičiuotinos nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, t. y. nuo 2008-02-25, iki jos faktinio grąžinimo dienos nuo visos negrąžintos paskolos.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. vasario 25 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. 35000 Lt paskolą atsakovas S. G. ieškovui A. Ž. (K.) nėra grąžinęs, todėl už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistina konkreti kompensacinių palūkanų suma, t. y. 10811,64 Lt (5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 35000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008-02-25 iki 2013-05-22, t. y. už 5 metus ir 86 dienas). O nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki visiško 35000 Lt paskolos sumokėjimo, iš atsakovo priteistina ieškovui 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos (CK 6.874 str. 1 d.).
Įstatymas numato pareigą skolininkui (atsakovui) mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdu atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.), kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos). Priešingai nei netesybos ir (arba) palūkanos, kurios skaičiuojamos pagal įstatymą ar sutartį iki bylos iškėlimo teisme, procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos. CK 6.210 str. 1 d. už termino praleidimą numato fiksuoto dydžio 5 proc. metines palūkanas. Todėl iš atsakovo S. G. priteistina ieškovui A. Ž. (K.) 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 61974,87 Lt sumos (35000 Lt + 16163,23 Lt +10811,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-01-20, iki visiško teismo sprendimo vykdymo.
Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo sprendžiamas klausimas tik dėl palūkanų priteisimo, nuo kurių dydžio mokėtino žyminio mokesčio suma nesikeičia (CPK 85 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo sumokėjęs 130 Lt žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės (t. 1, b. l. 31, 33), kasacinės instancijos teismas, patenkinęs ieškinio dalį dėl 35000 Lt skolos priteisimo šioje dalyje paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 36-45), apeliacinės teismas sprendžia, kad šioje dalyje klausimas yra išspręstas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. Ž. (K.) reikalavimas priteisti iš atsakovo S. G. palūkanas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
Patenkinti ieškinio dalį ir priteisti ieškovui A. Ž. (K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)
16163,23 Lt (šešiolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 23 ct) metines palūkanas,
8,77 proc. metines palūkanos, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki visiško 35000 Lt paskolos sumokėjimo,
10811,64 Lt kompensacines palūkanas,
5 proc. metines kompensacines palūkanos, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki visiško 35000 Lt paskolos sumokėjimo,
5 proc. metines palūkanos nuo priteistos 61974,87 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-01-20, iki visiško teismo sprendimo vykdymo.
Teisėjai Laisvės Aleknavičienė
Danutė Burbulienė
Danutė Matiukienė