Civilinė byla Nr. e2A-400-828/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04127-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. J. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADBB „Sandėjas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės S. J. 39 089,91 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. ieškovė su atsakove sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo apdrausta automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo įmokos mokėjimas atsakovės prašymu buvo išskaidytas mokėti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nebuvo sumokėjusi įmokos už 2017 m. lapkričio mėnesį. Dėl tos priežasties atsakovės 2017 m. gruodžio 15 d. mokėjimas buvo užskaitytas ne gruodžio mėnesio įmokai dengti, o skolai už lapkričio mėn. Įmoka už gruodžio mėnesį buvo sumokėta tik 2017 m. gruodžio 29 d.

3.       2017 m. gruodžio 23 d. Anglijoje transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, dėl ko ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims 45 605,49 Eur draudimo išmoką. Ieškovė ir atsakovė yra susitarusios dėl 6 515,58 Eur sumos mokėjimo, todėl ieškovė teismo prašė priteisti 39 089,91 Eur (45 605,49 Eur išmokėtų išmokų – 6 515,58 Eur suma, dėl kurios mokėjimo jau susitarta).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

5.       Teismas

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Atsakovė draudimo įmoką už 2017 m. lapkričio mėn. turėjo sumokėti iki 2017 m. lapkričio 18 d., tačiau ją sumokėjo tik 2017 m. gruodžio 15 d. Elektroninė sąskaita už 2017 m. lapkričio mėn. dėl lėšų stygiaus banko sąskaitoje buvo apmokėta tik 2017 m. gruodžio 15 d., tai yra jau po 2017 m. gruodžio 12 d. e. sąskaitos pateikimo. Ieškovės 2017 m. gruodžio 12 d. pateikta e. sąskaita 103,38 Eur sumai už 2017 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. apmokėta nebuvo dėl nustatyto 60 Eur limito.

7.       Teismas nustatė, kad nors sutartyje buvo nustatytas terminas sumokėti draudimo įmoką iki aštuonioliktos mėnesio dienos, tik dvi įmokos buvo sumokėtos sutartyje nurodytu terminu pagal ieškovės pateiktas e. sąskaitas, o įmokos už draudimo sutartis buvo mokamos ne pagal numatytus sutartyje grafikus, bet ir vėliau. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų teikusi pretenzijas ar prieštaravusi dėl tokios įmokų mokėjimo tvarkos ar būtų tai vertinusi kaip esminį sutarties pažeidimą.

8.       Teismas nesutiko su ieškove, kad ji įgijo teisę susigrąžinti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos dėl to, jog atsakovė 2017 m. gruodžio mėn. įmoką sumokėjo vėliau nei numatyta draudimo sutartyje ir kai jau buvo įvykęs draudžiamasis įvykis. Aplinkybės, kad ieškovei už gruodžio mėnesį įmoka buvo pervesta tik 2017 m. gruodžio 29 d., nepaneigė atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų duomenų, kad įmoką per draudimo brokerį atsakovė sumokėjo 2017 m. gruodžio 21 d., tai yra trečią dieną po sutartyje nurodyto termino, tačiau iki draudžiamojo įvykio dienos – 2017 m. gruodžio 23 d. Iš FI-07-12 poliso apmokėjimo išklotinės nustatė, kad trys įmokos, tarp jų ir įmoka už 2017 m. gruodžio mėnesį buvo sumokėta ne tiesiogiai draudikui (ieškovei), o per draudimo brokerį UADDB „Sandėjas“.

9.       Nurodė, kad pirmoji 92,98 Eur draudimo įmoka bei antroji įmoka (10,40 Eur) padidinus draudimo riziką taip pat buvo sumokėtos per draudimo brokerį UADBB „Sandėjas“ pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitas, o 2017 vasario 6 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje, kuri buvo išrašyta po sutarties pakeitimo dėl draudimo rizikos padidėjimo, nurodytas numeris AEC 6300361 sutampa su 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo kvite serija MOL Nr. 3139 nurodytu sutarties numeriu. Todėl sprendė, kad 51,69 Eur įmoka pagal 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo kvitą buvo sumokėta pagal ginčo objektu esančią draudimo sutartį.

10.       Teismas nustatė, kad buvo susiklostę pavedimo (tai yra atstovavimo) santykiai – draudimo brokerių bendrovė UADDB „Sandėjas“, veikdama kaip ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė, sudarė draudimo sutartį su atsakove. Draudimo brokerio, kaip draudimo bendrovės atstovo, prisiimti draudimo bendrovės naudai įsipareigojimai (jų sąlygos) yra galiojantys draudimo bendrovei. Prievolės sumokėti draudimo įmoką įvykdymas draudimo bendrovės atstovui – draudimo brokeriui – laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, kadangi tarpininkas veikia draudiko jam suteiktų įgalinimų ribose (CK 2.133 straipsnis).

11.       Ieškovė yra stipresnioji sutarties šalis, juridinis asmuo, o draudimas yra jos įprasta komercinė veikla, kuriai, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Byloje pateikti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad įmokų mokėjimą per draudimo brokerį ir pati ieškovė laikė tinkamu atsakovės prievolės pagal sutartį vykdymu (CK 6.38 straipsnis). 2017 m. sausio 18 d. sumokėta draudimo įmoka, kuri UADDB „Sandėjas“ buvo sumokėta draudimo sutarties įsigaliojimo dieną, ieškovei trečiojo asmens UADDB „Sandėjas“ buvo pervesta 2017 m. sausio 24 d., o 2017 m. vasario 6 d. sumokėta 10,40 Eur įmoka, ieškovei pervesta 2017 m. vasario 13 d. Be to, 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėta draudimo įmoka per UADDB „Sandėjas“ taip pat buvo ieškovės priimta ir apskaityta 2017 m. gruodžio 29 d. Šios aplinkybės paneigė ieškovės atstovės paaiškinimus, kad įmokos turėjo būti mokamos tik tiesiogiai ieškovei (draudikui), o ne per draudimo brokerį, bei patvirtino trečiojo asmens atstovės teiginius, kad ieškovei sumokėtos draudimo įmokos buvo pervedamos vieną kartą savaitėje.

12.       Teismas sprendė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytas pasekmes. Nors įmoka už 2017 m. lapkričio mėn. buvo sumokėta tik 2017 m. gruodžio 15 d., o 2017 m. gruodžio mėn. draudimo įmoka buvo pavėluota sumokėti dvi dienas, tačiau per draudimo brokerį buvo sumokėta iki įvykstant draudžiamajam įvykiui, be to atsakovė dalį draudimo išmokos – 6 515,58 Eur, sutiko grąžinti gera valia, ir tai sudaro apie 14 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šiuo atveju TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytų pasekmių taikymas atsakovei būtų neproporcinga priemonė, neatitinkanti draudimo santykių interesų pusiausvyros bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021-03-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą — ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

14.       Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, draudimo teisinius santykius ir atstovavimo institutą.

15.       2017 m. gruodžio 23 d. Anglijoje transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, dėl ko ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims 45 605,49 Eur draudimo išmoką. Pagal sudarytą sutartį eilinė įmoka už 2017 m. gruodžio mėn., turėjo būti sumokėta iki 2017 m. gruodžio 18 d. Atsakovė teigė, kad įmoka buvo sumokėta 2017 m. gruodžio 21 d. per draudimo brokerį UADDB „Sandėjas“. Ieškovė pateikė duomenis, kad šias lėšas ji gavo tik 2017 m. gruodžio 29 d. Nesutinka su teismo vertinimu, kad draudimo įmokos sumokėjimas draudimo brokeriui buvo tinkamas prievolės įvykdymas.

16.       Draudimo brokerio veikla yra komercinė tarpininkavimo veikla, o draudimo brokerių įmonės yra nepriklausomi draudimo tarpininkai. Draudimo tarpininkavimo veikla yra licencijuota. Draudimo brokerių įmonė yra nepriklausomas draudimo tarpininkas, turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą. Todėl mano, kad draudimo brokerių įmonė, t. y. UADBB „Sandėjas“, negali būti laikomas draudiko (šiuo atveju apeliantės AB „Lietuvos draudimas“) atstovu, nes tarp šių dviejų subjektų nesusiklostė atstovavimo teisiniai santykiai. Byloje nebuvo pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti objektyvią išvadą, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UADBB „Sandėjas“ būtų susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai. Teismas šias išvadas padarė savo nuomone, kuri nebuvo paremta jokiais objektyviais įrodymais. UADBB „Sandėjas“ tarpininkavo sudarant draudimo sutartį su atsakove, tačiau ši bendrovė tiek sudarant sutartį, tiek priimant prievolės vykdymą, t.y. draudimo įmoką, veikė ne kaip AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, o kaip savarankiškas ūkio subjektas, nepriklausomas tarpininkas. Pagal UADBB „Sandėjas“ tinklapyje pateiktą veiklos aprašymą (www.sandejas.lt) matyti, kad jie klientams — potencialiems draudėjams, siūlo ne tik AB „Lietuvos draudimas“ draudimo produktus, bet ir kitų draudimo bendrovių, kas reiškia, kad UADBB „Sandėjas“ neturi pareigos, kuri tenka atstovui, veikti išimtinai AB „Lietuvos draudimas“ interesais. Taigi, atsakovė, draudimo įmoką sumokėdama ne tiesiogiai ieškovei, o per draudimo brokerio bendrovę, veikė savo rizika. CK 6.38 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Draudimo įstatymo 184 straipsnio 4 dalis numato, kad draudimo įmoka laikoma sumokėta draudimo įmonei, jeigu ji buvo sumokėta draudimo agentui. Įstatymas nenumato tokio reglamentavimo draudimo brokerių atveju, kas reiškia, kad draudimo įmokos sumokėjimas draudimo brokeriui negali būti vertinamas kaip tinkamas prievolės įvykdymas. Tai, kad atsakovė, mokėdama draudimo įmoką, t.y. vykdydama prievolę, pasitelkė kitus asmenis (šiuo atveju - nepriklausomą draudimo tarpininką), suponuoja išvadą, kad būtent ji ir turi prisiimti neigiamas pasekmes, kilusias dėl to, kad ieškovė draudimo įmoką gavo pavėluotai - jau po eismo įvykio. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė priėmė pavėluotą draudimo įmoką nereiškia, kad ji prarado teisę pareikšti reikalavimą atsakovei TPVCAPDĮ pagrindu. Tokia teismo pozicija prieštarauja ir kasacinio teismo praktikai.

17.       Pažymi, kad atsakovė vėlavo mokėti beveik visas įmokas, kai kuriais atvejais tai būdavo susiję su lėšų trūkumu sąskaitoje. Eilinės įmokos 2017 m. gruodžio mėnesį nesumokėjimas nebuvo vienkartinio pobūdžio veiksmas.

18.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, o šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2021-03-19 sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

19.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, jog UADBB „Sandėjas“ negali atstovauti ieškovės, nes Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atstovaujama UADBB „Sandėjas“. Liudijime aiškiai nurodyta, kad „Draudimo liudijimą išdavė UADBB „Sandėjas“. Tiek 2017-01-13, tiek 2017-02-07 sudarant ir performinant sutartį draudimo įmokos buvo sumokėtos į UADBB „Sandėjas“ sąskaitą. Visi atlikti veiksmai rodo, kad UADBB „Sandėjas“ atstovavo ir atstovauja apeliantą AB „Lietuvos draudimas“.

20.       Mano, kad teismas teisingai nustatė, kad tarp ieškovės ir draudimo brokerių bendrovės UADBB „Sandėjas“ buvo susiklostę pavedimo (tai yra atstovavimo) santykiai. UADBB „Sandėjas“ veikdamas kaip AB „Lietuvos draudimas“ atstovė, sudarė draudimo sutartį su atsakove. Draudimo brokerio, kaip draudimo bendrovės atstovo , prisiimti draudimo bendrovės naudai įsipareigojimai (jų sąlygos) yra galiojantys draudimo bendrovei. Prievolės sumokėti draudimo įmoką įvykdymas draudimo bendrovės atstovui - draudimo brokeriui - laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, kadangi tarpininkas veikia draudiko jam suteiktų įgalinimų ribose.

21.       Nesutinka su apeliantės argumentais, kad draudimo įmoka nebuvo laiku sumokėta, nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad visa draudimo įmokų suma 620,28 Eur sumokėta iki 2017-12-29, o privalėjo būti sumokėta iki 2018-01-17.        Ieškovė sudarydama 2017-01-18 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir 2017-02-07 tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą (žalioji kortelė) nustatė tik bendrą draudimo liudijimo įmoką 620,28 Eur. Sutartyje nebuvo nustatytas draudimo įmokų mokėjimo grafikas, sutartis nebuvo pakeista ar naujai įforminta su draudimo įmokų mokėjimo grafiku. Todėl apeliantės argumentas, kad atsakovė pažeidė draudimo įmokų mokėjimo grafiką ir vėlavo mokėti draudimo įmokas yra nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

23.       Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

24.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės, atstovaujamos trečiojo asmens UADBB „Sandėjas“ ir atsakovės 2017 m. sausio 13 d. buvo pasirašyta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau ir Sutartis) vienerių metų laikotarpiui, kuria buvo apdrausta automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Atsakovei informavus draudiką, kad transporto priemonė yra naudojama užsienyje, 2017 m. vasario 6 d. buvo padidinta draudimo įmoka iki 620,28 Eur, o mokėjimas išdėstytas mokėti dalimis – kas mėnesį mokant po 51,69 Eur. Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki einamojo mėnesio 18 dienos (Sutarties 1.3.2 punktas).

26.       2017 m. gruodžio 23 d. Huddersfield mieste, Anglijoje, transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, dėl ko ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims 45 605,49 Eur draudimo išmoką. Šis eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Ieškovė, kaip atsakovės draudikas, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sumokėdama: 2018 m. gegužės 16 d. – 1104,23 Eur, 2018 m. birželio 20 d. – 6515,58 Eur., 2018 m. rugsėjo 11 d. – 34670,07 Eur, 2019 m. rugpjūčio 28 d. – 3315,61 Eur. Iš viso buvo išmokėta 45 605,49 Eur draudimo išmoka.

27.       TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

28.       Nagrinėjamu atveju, pagal sudarytą sutartį eilinė įmoka už 2017 m. gruodžio mėn., turėjo būti sumokėta iki 2017 m. gruodžio 18 d. Atsakovė draudimo įmoką už gruodžio mėnesį sumokėjo 2017 m. gruodžio 21 d. per draudimo brokerį (įmoka draudikui pervesta 2017-12-29), tačiau eismo įvykis įvyko po draudimo įmokos sumokėjimo, t. y. 2017 m. gruodžio 23 d. Kadangi atsakovė, nors ir pavėluotai pagal sutartį sumokėjo draudimo įmoką, tačiau dar iki įvykstant autoįvykiui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė prarado teisę reikalauti žalos atlyginimo pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, kadangi šiuo atveju nėra tam visų numatytų sąlygų (draudžiamasis įvykis įvyko po draudimo įmokos sumokėjimo).

29.       Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad atsakovė, mokėdama draudimo įmokas per draudimo brokerį UADBB „Sandėjas“, turi prisiimti atsakomybę už tai, kad ieškovė draudimo įmoką gavo pavėluotai, t. y. jau po eismo įvykio - 2017-12-29. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp draudiko ir draudimo brokerio buvo susiklosčiusi praktika dėl draudimo įmokų priėmimo per brokerį, nustatyta įmokų pervedimo iš brokerio draudikui tvarka – įmokos draudikui pervedamos vieną kartą savaitėje, taigi galimai ir ne iškart po jų gavimo. O būtent : 2017 m. sausio 18 d. sumokėta draudimo įmoka, kuri UADDB „Sandėjas“ buvo sumokėta draudimo sutarties įsigaliojimo dieną, ieškovei trečiojo asmens UADDB „Sandėjas“ buvo pervesta 2017 m. sausio 24 d., o 2017 m. vasario 6 d. sumokėta 10,40 Eur įmoka, ieškovei pervesta 2017 m. vasario 13 d. Be to, 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėta draudimo įmoka per UADDB „Sandėjas“ taip pat buvo ieškovės priimta ir apskaityta 2017 m. gruodžio 29 d. Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad jos sumokėtos įmokos brokeriui nepervedamos draudikui nedelsiant, o pagal draudiko ir brokerio susitarimą pervedamos tam tikra tvarka (vieną kartą savaitėje). Kaip matyti, būtent dėl tokio draudiko ir brokerio susitarimo atsakovės sumokėtą įmoką draudikas gavo po draudiminio įvykio (2017-12-29), nors jeigu įmoka būtų pervesta (įskaityta) nedelsiant, ji būtų gauta iki draudiminio įvykio (iki 2017-12-23), ir draudikas neįgytų reikalavimo teisės į atsakovę pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį. Dėl to kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, galiojant nuo atsakovės nepriklausančiai įmokų pervedimo (įskaitymo) iš brokerio draudikui tvarkai, negalima laikyti, jog 2017 m. gruodžio mėn. įmoką atsakovė sumokėjo ne prieš draudiminį įvykį, bet po jo. Tokiu būdu pripažįstama, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį ir jos reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo tenkintas.

30.       Be to, kolegijos vertinimu, nors ir padarius priešingą išvadą, t.y. kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, ieškinio nebuvo pagrindo tenkinti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dalį draudimo išmokos – 6 515,58 Eur, sutiko grąžinti gera valia, o tai sudaro apie 14 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Tokiu būdu, atsižvelgus į likusį nesumokėtą draudimo išmokos dydį (39 089,91 Eur), praleisto termino sumokėti draudimo įmokai trukmę, šio termino praleidimo priežastis (aptartas draudiko ir brokerio susitarimas dėl brokerio priimtų draudimo įmokų pervedimo draudikui tvarkos – vieną kartą savaitėje), kt. aplinkybes, pripažintina, kad draudimo išmokos dalies (6 515,58 Eur, t.y. apie 14 proc. nuo visos išmokėtos išmokos) atlyginimas yra pakankamas, ir ieškovė neturi teisės į likusią ir ieškiniu reikalautą išmokėtos draudimo išmokos dalį (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

31.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasisakyti nėra pagrindo, kadangi laiko, jog jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

32.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei S. J. priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                  Eigirdas Činka

                     Vygintas Mažuika                                               

Laimantas Misiūnas