Baudžiamoji byla Nr. 2K-553/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00558-2012-7

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                        2.1.7.4;

                                                        1.2.25.4.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 8 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę trejiems metams.

Priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. 17 264 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 4159 Lt laidojimo išlaidų, 603,50 Lt  išlaidų už motociklo transportavimą, 10 206 Lt išlaidų, susijusių su žuvusiojo turto sugadinimu.

Priteista iš R. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. 32 736 Lt  neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiosios V. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. 4159 Lt laidojimo išlaidų, 10 206 Lt išlaidų, susijusių su žuvusiojo turto sugadinimu, priteisiant iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. 6009,54 Lt laidojimo išlaidų, 14 990,87 Lt išlaidų, susijusių su žuvusiojo turto sugadinimu.

Priteista iš R. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. 500 Lt advokato išlaidų.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.50 val., Kaune, Savanorių pr. ir J. Basanavičiaus al. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 300“ (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas nuo Uosio g. Taikos pr. link pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus tuo, kad sankryžoje, sukdamas į kairę, į J. Basanavičiaus al., nedavė kelio lygiareikšmiu keliu Savanorių pr. priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“ (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. G. , ir su juo susidūrė, padarė M. G. sužalojimus, lėmusius mirtį.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 8 d. nutartį, baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai vertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, nevertino jų visumos, šališkai vertino įrodymus, o tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje yra dvi specialistų išvados, t. y. 2012 m. gruodžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau – LTEC) išvada  Nr. 11-2532 (12) ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. V. Mitunevičiaus išvada MV 2013-48, kurių viena nurodo kasatoriaus kaltę, kita žuvusiojo M. G. . Kasatorius nesutinka su teismo specialisto V. Mitunevičiaus išvados vertinimu, nurodo, kad ji įvertinta neobjektyviai, pirmenybę suteikiant Lietuvos teismo ekspertizių centro eksperto duotai išvadai. Atsižvelgiant į tai, kasatorius mano, kad turėjo būti skirta papildoma eismo įvykio ekspertizė esamiems prieštaravimams pašalinti. Kasatoriaus vertinimu, tokiu būdu teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Pasak kasatoriaus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, todėl abejotini duomenys negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantis jo kaltę ir paneigiantis jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, dar kartą aptaręs byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir padarė juos atitinkančias išvadas, o vertindamas LTEC specialisto išvadą Nr. 11-2532 (12), be pagrindo sureikšmino pateiktus specialisto faktus. Kasatorius pažymi, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikaltimas ar kitoks teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir nuteisti asmenį, t. y., remiantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi, asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, prielaidomis ir niekuo nepagrįstais manymais ar spėjimais.

Atsiliepimu į nuteistojo R. S. kasacinį skundą nukentėjusioji V. B. prašo jį atmesti. Atsiliepime ji nurodo, kad sutinka su Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi.

Atsiliepimu į nuteistojo R. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad įvertinus teismų sprendimus nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Prokuroras teigia, kad teismas, vertindamas specialisto V. Mitunevičiaus išvadą laikė, jog ji yra įrodymas byloje, gautas teisėtu būdu, t. y. leistinu BPK 20 straipsnio 1, 4 dalies prasme. Konstatuojant R. S. kaltę teismas įvertino įrodymų visumą, o ne, kaip teigiama skunde, rėmėsi išimtinai LTEC eksperto duota išvada - tai, kad teismas motyvuotai pasisakė, kodėl daugiau tiki LTEC eksperto duota išvada, nereiškia teismo šališkumo ar subjektyvaus įrodymų vertinimo. Pasak prokuroro, nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad teismai, neskirdami dar vienos eismo įvykio ekspertizės, nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp esamų specialistų išvadų pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo ir skirti papildomą eismo įvykio ekspertizę.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl R. S. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

Kasaciniame skunde nurodoma, kad R. S. veikai netinkamai taikyta BK 281 straipsnio 5 dalis ir padaryta esminių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies pažeidimų. Skunde pažymėta, kad byloje pateiktos dvi specialistų išvados – viena jų pagrindžia kasatoriaus kaltę, kita žuvusiojo M. G. . Kasatorius nesutinka su teismo specialisto M. Mitunevičiaus išvados vertinimu, nurodo, kad teismas jo išvadą įvertino neobjektyviai, pirmenybę suteikdamas LTEC eksperto duotai išvadai, o esant skirtingoms specialistų išvadoms nepagrįstai nepaskirta papildoma eismo įvykio ekspertizė esamiems prieštaravimams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas patikrina teismų nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, ar jas nustatant nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius neigia teismų nustatytus faktus (dėl priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių), nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, laikydamas nepriimtinais skundžiamuose sprendimuose išdėstytus motyvus.

Kasacinio skundo teiginiai apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir nurodytus BPK normų pažeidimus yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

Baudžiamoji atsakomybė už padarytus veiksmus kyla tik tuo atveju, kai yra įstatyme numatytas pagrindas reikalauti iš asmens atitinkamo elgesio. BK 281 straipsnyje numatytos veikos objektyvioji pusė apibūdinama normoje su blanketine dispozicija – Kelių eismo taisyklėse, todėl atsakomybė kyla, kai yra visi objektyvieji ir subjektyvieji veikos požymiai ir nustatomi BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad tiek žuvusysis M. G. , tiek ir R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pirmasis važiavo viršydamas leistiną greitį, o R. S. savo vairuojamu automobiliu, atlikdamas manevrą – sukdamas į kairę, prieš tai kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio priešinga kryptimi trečiąja eismo juosta važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė. Pripažinta, kad žuvusiojo ir R. S. neatitinkantys KET veiksmai, sąveikaudami tarpusavyje, sudarė priežastį, kuri nulėmė padarinių atsiradimą – M. G. žūtį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, reikia nustatyti ne objektyvaus priežastingumo grandinę, o teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Tokio priežastinio ryšio nustatymas šiuo konkrečiu atveju yra neatsiejamas su R. S. veiksmų vertinimu kaltės aspektu. Nagrinėjamoje byloje R. S. kaltumas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, pagrįstas išvada, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi žmogaus, važiavusio motociklu, žūtį, buvo kasatoriaus padarytas KET 161 punkto pažeidimas, pagal kurį vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas), privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos patikrino teisiamajame posėdyje, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp LTEC specialisto 2012 m. gruodžio 4 d. išvados Nr. 11-2532 (12) ir V. Mitunevičiaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. išvados MV 2013-48, teisiamajame posėdyje apklausė ekspertą Valdemarą Venckų, specialistą Valentiną Mitunevičių, įvertino įrodymų visetą, nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuosprendį, taip pat motyvuotai paaiškino, kodėl neteikia pirmenybės specialisto V. Mitunevičiaus išvadoms ir vadovaujasi LTEC specialisto 2012 m. gruodžio 4 d. išvada Nr. 11-2532 (12), kodėl vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, taip pat buvo patikrinti gynybos specialisto V. Mitunevičiaus pateikti duomenys bei skaičiavimai. Todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teigimu, kad teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp specialistų išvadų pašalinti ir nepagrįstai neskyrė dar vienos eismo įvykio ekspertizės. Nors nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad V. Mitunevičiaus duota išvada dėl eismo įvykio aplinkybių nėra BPK prasme nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada, tačiau tai konstatuotina tik ta prasme, jog tai laikytina konsultacine išvada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai, ir todėl nėra pagrindo suteikti jai pirmenybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga, Išvadų 10 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos teismas, vertindamas V. Mitunevičiaus išvadą, laikė ją įrodymu byloje, gautu teisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis), ja rėmėsi kaip įrodymu pagal turinį, o ne, kaip teigiama skunde, pagal formą (iš kur gauta, kieno pateikta). Būtina atkreipti dėmesį ir į R. S. pirminius paaiškinimus, kuriais atliekant tyrimą naudojosi ir specialistas V. Mitunevičius. Pirminiuose parodymuose kasatorius nenurodė, kad būtų matęs kitus automobilius pakankamu atstumu saugiam manevrui, nurodė tik tai, jog didžiuliu greičiu antrąja eismo juosta pralėkus motociklui darė posūkį į kairę, t. y. į J. Basanavičiaus gatvę, nes visos eismo juostos buvo tuščios, o iš kur atsirado trečioje eismo juostoje motociklas jis nematė. Štai vėlesniuose parodymuose teigiama, kad matė automobilį gal 60 m atstumu nuo jo, kai pradėjo sukti, prieš tai atidžiai dairėsi, buvo įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Pažymėtina, kad automobilyje buvę keleiviai N. T. ir E. J. davė kone analogiškus parodymus, kuriuos ir pats specialistas V. Mitunevičius laiko galimai subjektyviais, tačiau svarbu tai, jog tik R. S. pasukus jie pamatė artėjantį motociklą ir pagalvojo, ar spės motociklas pravažiuoti, ar ne, o įvertinus tai, kad susidūrimas įvyko trečioje eismo juostoje tik pradėjus manevrą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. S. privalėjo matyti atvažiuojantį motociklą ir tai reiškia, jog nebuvo pakankamai atidus. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad specialisto V. Mitunevičiaus išvada kardinaliai nesiskiria nuo LTEC specialisto išvados, o tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino ir pats V. Mitunevičius. Tiek V. Mitunevičiaus išvadoje, tiek LTEC specialisto išvadoje nustatyta, kad abu eismo dalyviai pažeidė KET reikalavimus, vienas jų viršijo greitį, kitas sudarė kliūtį. V. Mitunevičiaus išvadoje taip pat nurodyta, kad automobilio vairuotojas turėjo susilaikyti nuo sukimo, ir jei jis, pažeisdamas KET, nebūtų sudaręs kliūties motociklininkui, nebūtų įvykęs susidūrimas, ir pažymėta, kad, matydamas atvažiuojančią transporto priemonę, automobilio vairuotojas turėjo ją praleisti, prieš tai įvertinti visą situaciją ir nesudaryti kliūties. Pažymėtina, kad abu specialistai sutaria ir dėl stabdymo kelio, t. y. V. Venckus nurodė, kad jeigu motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas M. G. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tai reaguodamas į motociklo stabdymą tuo pačiu momentu, kaip ir važiuodamas 77 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą iki susidūrimo vietos ir taip išvengti atsitrenkimo į automobilį „Mercedes Benz 300“, nes motociklo vairuotojas M. G. , važiuodamas apie 77 km/h greičiu, į savo motociklo stabdymą sureagavo, būdamas iki susidūrimo vietos 51,7 m atstumu, o motociklo, važiuojančio leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymo kelias buvusioje eismo juostoje yra 32 m. Todėl teismai, įvertinę aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad, nesant KET reikalavimų pažeidimo R. S. veiksmuose, t. y. neįvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, nesudarius kliūties M. G. vairuojamam motociklui, kelių eismo įvykis nebūtų įvykęs – kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga.

Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad, priešingai nei teigia kasatorius, jo teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo pažeista. Atkreiptinas dėmesys, kad šį pažeidimą kasatorius, kaip matyti iš jo skundo turinio, sieja su pirmiau aptartų BPK normų laikymusi. Pažymėtina, jog pagal BPK 6 straipsnio nuostatas teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Proceso šalių teisių įgyvendinimą, nešališko ir teisingo teismo užtikrinimą suponuoja konkrečios BPK normos ir jų reikalavimų laikymasis baudžiamajame procese, o šioje byloje jų pažeidimų nebuvo padaryta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų naikinti ar keisti dėl R. S. (kasacinio skundo ribose) priimtus teismų sprendimus, jie pripažįstami teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Atmesti nuteistojo R. S. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                                                                                      Vladislovas Ranonis

                                                                                                                                                                                                    Vytautas Masiokas

                                                                                    Alvydas Pikelis