Civilinė byla Nr. e2-1220-471/2023

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01695-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.11.1;

 (S)

3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant ieškovui Z. G., 

ieškovo atstovui advokatui R. N. ( nuotoliniu būdu ),

atsakovui V. E.,

atsakovo atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. G. ieškinį atsakovui V. E. dėl sumokėtos kainos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas Z. G. kreipėsi į teismą su 2022-12-27 ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. E. 2400 EUR ir įpareigoti atsakovą pasiimti 2 parduotas karves, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžiuose ieškovas Z. G. paaiškino, kad yra ūkininkas nuo (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) kaime turi fermą, tuo metu laikė 3 karves. Dvi iš jų buvo senos, todėl nusprendė jas parduoti ir nusipirkti jaunesnes. Internete radęs skelbimą susiskambino su pardavėju V. E. ir susitarė nupirkti 2 karves. V. E. sakė, kad jos yra 5 veršių, t. y. maždaug po 7 m. amžiaus ir duoda apie 7 ltr. pieno. 2022-11-24 pardavė savo dvi karves ir tą patį vakarą V. E. į jo fermą atvežė dvi sutartas pirkti karves. Viena jų turėjo ausyse įsegtus Nr., o kita neturėjo, tačiau V. E. pateikė jos sėklinimo dokumentą ir paaiškino, kad reikiamus dokumentus ( pasus ir važtaraštį ) atveš kitą dieną. Buvo žiemos metas, vėlus laikas, todėl jis pagailėjo gyvulių ( kad jų nereikėtų vežioti kitą dieną ), karves priėmė ir sumokėjo sutartą sumą – po 1200 EUR už kiekvieną, viso 2400 EUR grynais pinigais. V. E. jam padavė paties surašytą pardavimo sutartį ir karvės be Nr. sėklinimo dokumentą, kuris yra griežtos atskaitomybės. Jokių kitų dokumentų V. E. nepadavė, žadėjo atvežti kitą dieną, tačiau neatvežė. Patikrinęs pagal nurodytus Nr. pamatė, kad vienos karvės su Nr. (duomenys neskelbtini) ( čia ir toliau nurodomi (duomenys neskelbtini)  paskutiniai skaičiai ) dokumentai yra tvarkingi, o kita karvė su sėklinimo dokumente nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Tada (duomenys neskelbtini) VMVT paprašė informacinėje sistemoje šias karves išbraukti iš jo bandos, tačiau tą patį vakarą V. E. savavališkai jas vėl įkėlė į jo bandos apskaitą. Po to kreipėsi į policiją ir (duomenys neskelbtini) VMTV, kur jam pasakė, kad taip V. E. yra apgavęs daugiau žmonių.

Perkant karves dar buvo jo ( ieškovo ) darbininkas ir kažkoks žmogus su V. E., bet jie sandoryje nedalyvavo. Pripažįsta, kad padarė klaidą, paimdamas gyvulius ir sumokėdamas pinigus be reikiamų dokumentų, tačiau pagailėjo gyvulių; be to, viena jų buvo su Nr. ausyse, o kitos pateiktas sėklinimo dokumentas. Antrosios karvės numerių jam V. E. tikrai nepadavė. Vėliau patikrinus paaiškėjo, kad antroji karvė, kuri buvo su Nr., yra be paso, nesėklinta ir todėl neduoda pieno. O kokia yra karvė, nurodoma kaip Nr. (duomenys neskelbtini), net negalima nustatyti, todėl ją patikrinęs veterinaras nors ir nustatė, kad ji taip pat neveršinga, tačiau negalėjo išduoti tokio dokumento, nes nežinomas jos Nr. Kadangi karvė būna produktyvi apie 10 m., o jo nupirktosios karvės, kaip paaiškėjo, yra senesnės, nei buvo tartasi, ir neapsėklintos ( dėl ko neduoda pieno ), nori jas abi grąžinti ir atsiimti pinigus. Laikotarpis, kai karves iki šiol laikė pas save ir šėrė, tebūna gyvūnų naudai ( t. y. už tai nieko nereikalauja ). Prieš karves perkant pas V. E. nuvykęs nebuvo, kalbėjosi tik telefonu. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo Z. G. atstovas advokatas nurodė, kad ieškovas, parduodamas dvi savo karves, norėjo įsigyti jaunesnes ( 5 veršių, t. y. maždaug 6 metų amžiaus ), bet realiai nusipirko galimai beveik tokio pat amžiaus – 8 m. ir 9 m. karves, t. y. sumokėjo dvigubai brangiau nei gavo už savo karves, už maždaug tokio amžiaus ir dar neveršingas karves. Visi atsakovo pateikti įrodymai yra „susipainiojimas savo meluose“ ( cituojama ). Pateikti įrodymai patvirtina, kad jis vykdo prekybą gyvuliais pažeisdamas taisykles, todėl dabar identifikuoti karvę, kurią pardavė kaip Nr. (duomenys neskelbtini), nebeįmanoma. Jo pateiktas važtaraštis neregistruotas, jame nėra ieškovo parašo, todėl jis surašytas tik dėl akių ir jo duomenų objektyvumo negalima patikrinti. Versija dėl siūlymo parduodant pačiam įsegti auskarus yra nelogiška, nes tokiu atveju jis jau būtų atvežęs karvę su įsegtu auskaru. Liudytojo V. V. pateiktas raštelis kelia abejonių. VMVT užfiksavo atsakovo neteisėtą veiklą, kuri laikytina sukčiavimu – jis superka netinkamus gyvulius ir parduoda kaip sveikus; be to, dalis jų yra paskersta ar parduota nelegaliai. Ieškovui buvo parduotos abi nevaisingos karvės, viena iš jų – tikrai ne ta, kurios Nr. nurodytas pardavimo sutartyje, ir jos tikrojo Nr. nustatyti neįmanoma, todėl preziumuojama apgaulė dėl abiejų karvių. Apgaulę patvirtina ir pateiktasis sėklinimo dokumentas, be kurio ieškovas karvės nebūtų pirkęs. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. E. 2023-01-03 atsiliepime ( kurio turinys nepilnai atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet pozicija pareikšta ) su ieškiniu nesutiko ( detaliau neaptariama, nes iš esmės analogiškai jis nurodė teismo posėdžiuose ).

Teismo posėdžiuose atsakovas V. E. paaiškino, kad yra ūkininkas, augina ir pardavinėja gyvulius ( karves, arklius ). Abi ieškovui parduotas karves buvo nusipirkęs maždaug prieš 1-2 savaites, jos buvo 5 veršių, davė pieno. Kadangi jam netiko (spardėsi, buvo neįpratusios prie jo melžimo būdo ), nusprendė jas parduoti ir tuo tikslu įdėjo skelbimą internete. Netrukus pas jį į (duomenys neskelbtini) atvažiavo ieškovas, apžiūrėjo karves jo tvarte ir sutarė nupirkti dvi 5 veršių karves, duodančias po 7 ltr. pieno, kai parduos savo karves. Maždaug po savaitės paskambinęs ieškovas pasakė, kad savo karves pardavė. Tada jis ieškovui nuvežė abi sutartas pirkti karves. Kartu su juo važiavo pažįstamas asmuo. Važiuodamas išrašė važtaraštį, pasiėmė abi karves, kurių vienos auskarai buvo įsegti ausyse, o kitos auskarus vežėsi su savimi, nes jie buvo iš ausų ištrūkę. Nuvažiavus karves perdavė ieškovui, pats surašė pardavimo sutartį ( į ją įrašė tai, ką liepė ieškovas ), gavo 2400 EUR grynais pinigais. Taip pat ieškovui atidavė ištrūkusius karvės auskarus ir jos sėklinimo dokumentą, kurį buvo gavęs pirkdamas šią karvę iš pardavėjos J. vairuotojo, jokių kitų karvių dokumentų nepadavė. Taip pat nepadavė važtaraščio, nes šis reikalingas tik pervežimui, o jis ( atsakovas ) pasimetė ieškovo koliojamas, nes bendraujat su ieškovu kilo konfliktas dėl atsiskaitymo. Todėl jo spaudžiamas ir skubėdamas į pardavimo sutartį įrašė neteisingą karvės be auskarų Nr. ne iš važtaraščio, o iš sėklinimo dokumento. Sekančią dieną karves informacinėje sistemoje perkėlė į atsakovo bandą; vėliau tai padarė dar kartą, nes jos jau buvo parduotos. 

Atvažiavęs pas jį į (duomenys neskelbtini) ieškovas matė, ką perka ir galėjo tikrinti visus karvių dokumentus, bet to nepadarė. Raštą su V. V. surašė, kad būtų garantija, jog parduota tikrai ta karvė; tas raštas liko pas V. V.. Parduodant karves ieškovui viskas padaryta teisingai, tik per klaidą iš sėklinimo dokumento įrašytas ne karvės, o sėklinusio buliaus Nr., nes taip parašė veterinaras. Jokios M. nepažįsta. Karvėms pasų nebereikia nuo 2011 m., visi duomenys yra el. erdvėje. Vienos karvės auskarus ieškovui padavė neįsegtus, nes neturėjo tam reikalingų specialių žirklių. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo V. E. atstovas advokatas nurodė, kad ginčo tarp šalių nebūtų, jei sutartyje antrosios karvės Nr. būtų nurodytas teisingai, t. y. (duomenys neskelbtini). Tai akivaizdi rašymo klaida, nes karvės Nr. (duomenys neskelbtini) sėklinimo dokumente ( 62 l. ) įrašytas sėklinimas 2022-09-14 ir reproduktoriaus ( t. y. buliaus ) Nr. (duomenys neskelbtini), kas pilnai atitinka ieškovui pateikto sėklinimo dokumento duomenis. Be to, ieškovo laikytojo gyvūnų ataskaita ( 41 l. ) patvirtina, kad tuo metu V. E. turėjo tik tas dvi karves, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurias ir pardavė ieškovui. Ankstesni atsakovo nubaudimai su ginču šioje byloje niekaip nesusiję. Auskarų gavimo nuslėpimas ieškovui leidžia išgauti naudos. Jei karvės būtų neveršingos, ieškovas tai turėjo išsiaiškinti iki nupirkimo, bet to nepadarė. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas.

Liudytojas V. V. parodė, kad V. E. pažįsta iš matymo. Šis skelbėsi, kad superka karves, todėl jam iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvežęs pardavė pažįstamo J. karvę, tik registruotą jo mamos J. vardu. Žino, kad tą karvę J. buvo pirkęs iš (duomenys neskelbtini). Ją pardavė už maždaug 700 EUR, V. E. perdavė jos sėklinimo dokumentą. Taip pat surašė raštą dėl 2 vnt. auskarų, kurie buvo iš ausų išplėšti, perdavimo įrodymui, jog karvę tikrai pardavė.

Liudytojas D. R. parodė, kad V. E. yra ne giminaitis, tik kaimynas. Prisimena, kad vieną kartą važiavo šiaip pasivažinėti su V. E., kuris ieškovui pardavė dvi karves. Kokius jie surašė pardavimo dokumentus, nežino. Bendraujant tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų, nes ieškovas iš pradžių užmokėjo tik už vieną karvę. Taip pat matė, kad atsiskaičius V. E. iš savo mašinos paėmė ir  ieškovui atidavė vienos karvės du auskarus, nes ji buvo be auskarų. V. E. dar sakė, kad gali juos įsegti, tačiau ieškovas pasakė, jog pats juos įsegs. Patikslina, kad yra V. E. pusbrolis.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ( ir šalys tai pripažįsta – Lietuvos CPK 187 str. ), kad 2022-11-24 (duomenys neskelbtini) atsakovas V. E. ieškovui Z. G. pagal rašytinę sutartį pardavė dvi karves Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ( taip nurodoma ) po 1200 EUR, t. y. viso už 2400 EUR; taip pat perdavė 2022-09-14 sėklinimo pažymėjimą, jokie kiti dokumentai ( tame tarpe važtaraštis ) sandorio metu abiejų šalių nebuvo nei surašyti ( pasirašyti ), nei vienas kitam perduoti. Dvi karves ( tik Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) V. E. ( taip pat neginčijama, patvirtina jo pateikti 2022-11-24 pranešimai apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ) įregistravo kaip atvykusias į ieškovo bandą iš jo ūkio ( ŽŪ duomenų centro 2023-01 raštas ir jo priedas ).

Taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2022-11-24 ieškovas už maždaug 1630 EUR pardavė dvi karves UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl V. E. parduotų karvių 11-25 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją, kuri nurodė, kad susiklostę civiliniai santykiai nagrinėtini teisme ((duomenys neskelbtini) PK 2022-12-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir su 11-29 d. prašymu į VMVT (duomenys neskelbtini) skyrių.

Atsakovo pateiktoje Laikytojo gyvūnų 2022-11-20 – 2022-11-24 ataskaitoje nurodyta, kad V. E. turėjo dvi karves – Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusią 2022-11-21 iš D. J., ir Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusią 2022-11-16 iš E. K., kurios abi 2022-11-24 išvyko į Z. G. bandą. Gyvūnų duomenyse nurodyta, kad karvė Nr. (duomenys neskelbtini) gimė 2014 m., karvė Nr. (duomenys neskelbtini) gimė 2013 m., abi turėjo po 5 veršius. Kartu su 2023-02-28 prašymu atsakovas teismui pateikė 2022-11-24 vežamų gyvūnų ( nurodomi jų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) važtaraštį, o 2023-04-24 posėdyje – 2022-11-18 jo ir V. V. karvės pardavimo raštą.

Pagal Lietuvos CK taisykles jeigu pirkimo – pardavimo sutartis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti ..pagal tam tikrus požymius apibūdinamus daiktus ( daiktų asortimentas ), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą ( 6.331 str. 1 d. ). Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita ( 6.332 str. 1 d. ). Kai pardavėjas kartu perduoda pirkėjui ir daiktus, kurie atitinka asortimentą, ir daiktų, kurie neatitinka asortimento, pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę atsisakyti priimti visus daiktus ( 6.332 str. 2 d. 2 p., kuriais grindžiamas ieškinys ).

Atsakovo teigimu, jis iš V. V. 2022-11-18 karvės perdavimo raštu nupirko karvę Nr. (duomenys neskelbtini) su išsiplėšusiais auskarais ( ausų įsagais ) ir 2022-09-14 sėklinimo pažymėjimu; 2022-11-24 važtaraštyje jos Nr. nurodė teisingai, tačiau dėl konfliktinės situacijos su ieškovu pirkimo – pardavimo sutartyje įrašė neteisingą ( ne karvės, o ją sėklinusio buliaus ) Nr. (duomenys neskelbtini).

2022-09-14 sėklinimo pažymėjime sėklinamos patelės Nr. nenurodytas, bet nurodytas reproduktoriaus Achat Nr. (duomenys neskelbtini). Karvės Nr. (duomenys neskelbtini) kergimo ir sėklinimo informacijoje nurodyta, kad ji 2022-09-14 apsėklinta reproduktoriaus No-Pe Achat Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, teismo vertinimu, kitomis aplinkybėmis būtų galima sutikti su atsakovo atstovo argumentu, jog šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovui tikrai buvo parduota karvė Nr. (duomenys neskelbtini) su jos 2022-09-14 sėklinimo pažymėjimu, tik pirkimo – pardavimo sutartyje dėl suklydimo įrašytas ne karvės, o ją sėklinusio buliaus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau VMVT duomenys ( pvz., 2022-10-20 AN protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuo paskutinio patikrinimo, t. y. nuo 2022 m. 02 mėn., V. E. nupirko ir perpardavė 31 galviją ) bei atsakovo laikytojo gyvūnų 2022-09-12 – 2023-01-01 periodo duomenys ( beveik visos iš 26 nurodomų karvių perparduotos vieno mėnesio laikotarpiu, dauguma jų – per keletą dienų nuo nupirkimo ) patvirtina, kad atsakovas užsiima gyvulių perpardavinėjimu kaip verslu. Todėl jam gyvulių pirkėjų atžvilgiu pagal įstatymo analogiją ( su išlygomis ) taikytinos ir verslininko bei vartotojo santykius reguliuojančios teisės normos, nustatančios padidintus verslininko elgesio ir atsakomybės reikalavimus. Be to, VTMT medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog gyvulių perpardavimo versle atsakovas daro pažeidimus, reikšmingus šiame ginče – superka ir perparduoda galimai netinkamos kokybės, be dokumentų ir ausų įsagų gyvulius, nepildydamas vežamų gyvūnų važtaraščių ir kt. ( detaliai nurodyta pvz., 2022-10-28 nutarime ANB Nr. (duomenys neskelbtini), kt. ), o LITEKO duomenys ( byla Nr. 1-1730-882/2020, kt. ) patvirtina, kad atsakovas 2019-2020 m. laikotarpiu yra keletą kartų nuteistas už veikas, galinčias turėti reikšmės vertinant asmenį ir jo paaiškinimo patikimumą (vagystę, sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir kt. ). Todėl tokioje situacijoje atsakovas privalo patikimai įrodyti, kad ieškovui pardavė būtent karvę Nr. (duomenys neskelbtini) ( Lietuvos CPK 178 str. ).

Vertinant atsakovo įrodymai aptariami pagal įvykių seką. Visų pirma, atsakovas šią karvę nupirko ( jo teigimu ) be privalomo ( VMVT direktoriaus 2006-03-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3 p., redakcija nuo 2019-11-01 ) vežamų gyvūnų važtaraščio, tačiau kažkodėl su 2022-11-18 karvės perdavimo dokumentu. Įvertinus jo turinį ( faktiškai raštiško paaiškinimo formos, akcentuojant tik šioje byloje reikšmingas aplinkybes dėl įsagų, tačiau nenurodant nei kainos, nei pinigų gavimo, nei kitų tokiam sandoriui svarbesnių aplinkybių, pvz. karvės Nr. nenurodymo tame pačiame „sėklinimo lapelyje“ ), atsiradimo byloje aplinkybes ( atsakovas jo kažkodėl neturėjo, nors būtent jam jis buvo reikalingas kaip patvirtinantis karvės tapatybę; dokumentas niekur neišviešintas, dėl ko negalima nustatyti jo surašymo laiko ir kt. ) ir V. V. parodymus ( iš esmės atkartotas aptarto dokumento turinys ) teismas šiuos įrodymus nelaiko patikimai patvirtinančiais, kad ginčo karvę atsakovas įsigijo būtent jo nurodomomis aplinkybėmis ( Lietuvos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ). Pažymėtina, kad nuo nurodomo karvės įsigijimo 11-18 d. iki pardavimo 11-24 d. atsakovas kažkodėl ( pagal jo versiją ) nei užsakė naujus ausų įsagus per 3 kalendorines dienas ( ŽŪ ministro 2003-06-16 įsakymu Nr. 3D-234 patvirtinto ... gyvūnų ženklinimo aprašo 66 p. ), nei įsegė nurodytus kaip gautuosius ( o šis faktas nelaikomas patikimai įrodytu ) iš V. V..

Nėra ginčo, kad abi karves ieškovui atsakovas pardavė be privalomo vežamų gyvūnų važtaraščio, kurio vienas egzempliorius turi likti gyvūnų paskirties vietoje, t. y. perduotas ieškovui. Todėl atsakovo pateiktas ( atkreiptinas dėmesys – vėlgi tik proceso eigoje ) 2022-11-24 važtaraštis dėl iš esmės analogiškų argumentų ( jame ieškovas nepasirašė, jo kopija ieškovui neįteikta, jis niekur neišviešintas, dėl ko nustatyti jo surašymo laiko negalima ) taip pat pripažįstamas nepatikimu įrodymu – net negalima nustatyti, ar jis sandorio sudarymo metu išvis egzistavo, nors įrodymų konstatuoti jo suklastojimą taip pat nepakanka ( Lietuvos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ).

Kaip minėta, ginčo karvė ( nurodoma kaip Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) ) ieškovui buvo perduota be važtaraščio ir raštiškoje sutartyje nurodant aiškiai neteisingą Nr. ( nes ji tikrai yra ne Nr. (duomenys neskelbtini) ). Be to, ji neturėjo nei mikroschemos ar paso ( nors jie ir neprivalomi ), nei įsegtų privalomų ausų įsagų. Šalių ginče dėl šių įsagų ne/buvimo konstatuojamos sekančios aplinkybės. Visų pirma, abiejų šalių, neabejotinai turinčių vienodo laipsnio, tik priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimai ( jog įsagai ne/buvo perduoti pardavimo metu ) formaliai vertintini kaip lygiaverčiai ir nenusveriantys vieni kitų. Tačiau pagal paaiškinimų turinį ir nustatytą įvykių seką patikimesniu pripažįstamas ieškovo paaiškinimas dėl sekančių argumentų. Jo versijoje nenustatyta prieštaravimų, jis jau sekančią dieną ( 11-25 d., kai, kaip pats teigia, negavo iš atsakovo žadėtų atvežti dokumentų ) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) PK, po to į VMVT, jokie papildomi dokumentai jam tikrai nebuvo pateikti ( neginčijama ). Gi atsakovo versijoje yra daug prieštaravimų. Pvz., jis nurodė, kad karvę Nr. (duomenys neskelbtini) pirko savo reikmėms, tačiau vėliau paaiškėjus, jog ją sunku melžti, sugalvojo parduoti, tuo tikslu įdėjo skelbimą, atvažiavęs ieškovas ją apžiūrėjo ir pardavęs savo karves maždaug po savaitės nupirko. Tačiau jei šią karvę atsakovas tikrai gavo iš V. V. 11-18 d. ( kaip nurodoma rašte ), tai šešių dienų terminas iki jos pardavimo 11-24 d. akivaizdžiai neatitinka nurodomų aplinkybių. Aukščiau minėti duomenys apie gyvulių judėjimą atsakovo ūkyje ( ir abiejų parduotųjų karvių atžvilgiu ) taip pat patvirtina, kad nupirktas karves jis ne laikė savo reikmėms, o faktiškai iš karto perpardavinėjo ( nors tai neigia ). Be to, jo veiksmai ( galimas karvės pirkimas iš V. V. ir analogiškas pardavimas ieškovui be privalomų važtaraščių, bet kažkodėl su raštais, neatitinkančiais net minimalių tokio pobūdžio sandoriams keliamų reikalavimų; 2022-11-18 karvės pardavimo rašto ir 2022-11-24 važtaraščio pateikimas tik proceso eigoje, negalint patvirtinti jų surašymo laiko ir aplinkybių ) ne tik visiškai neatitinka net minimalių rūpestingo elgesio reikalavimų ( juo labiau – tokiu verslu užsiimančiam asmeniui ), bet ir kelia abejonių dėl asmens sąžiningumo ( t. y. ar tokie dokumentai sistemingai nėra rašomi tyčia ).

Nors atsakovo parodymus patvirtino liudytojas D. R., jo parodymai vertinami kaip nepatikimi, nes jis ne tik bandė nuslėpti savo ryšį su atsakovu ( į teismo klausimą nurodė esąs atsakovo kaimynas ir tik į pakartotinį ieškovo atstovo klausimą pripažino esąs pusbrolis ), bet ir nurodė paties atsakovo neigiamas aplinkybes - pvz., jog V. E. siūlė čia pat įsegti įsagus, tačiau ieškovas pasakė tai padarysiąs pats; gi V. E. nurodė, jog to padaryti ( todėl - ir siūlyti ) negalėjo, nes neturėjo reikiamo įrankio. Jokių kitų įrodymų dėl šių įsagų perdavimo sandorio sudarymo metu nėra – jie nenurodyti nei paties atsakovo surašytoje sutartyje ( nors, kaip minėta, kažkodėl detaliai aptarti atsakovo karvės pirkimo 2022-11-18 rašte ), nei jokiame kitame dokumente, tame tarpe net 2022-11-24 važtaraštyje.

Pagal suformuotą teismų praktiką faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos CPK 176 str. 1 d. ). Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos (duomenys neskelbtini) str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal įrodymų vertinimo taisykles taikant Lietuvos CPK 176 str. ir 185 str. praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal Lietuvos (duomenys neskelbtini) str. turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kaip minėta, šioje byloje dviejų suinteresuotų šalių paaiškinimai yra visiškai priešingi, ieškovo paaiškinimas pripažįstamas patikimesniu, o atsakovo versiją patvirtinančių liudytojų ( V. V. – netiesiogiai, D. R. – tiesiogiai ) parodymai pripažįstami nepatikimais. Jokių kitų ( objektyvių ) įrodymų dėl esminės sandorio aplinkybės ( buvo ar ne perduoti karvės, nurodomos kaip Nr. (duomenys neskelbtini), įsagai ) nėra. Todėl ši atsakovo nurodoma aplinkybė pripažįstama neįrodyta ( Lietuvos CPK 178 str. ).

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ieškovui kaip jo tuo metu turėtą ( tai įrodyta ) karvę Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė karvę, kurios negalima identifikuoti – ji neturi nei mikroschemos, nei paso, nei ausų įsagų ( nes jų perdavimo ieškovui fakto atsakovas neįrodė ). Be to, pardavimo sutartyje jos Nr. nurodytas aiškiai neteisingai. Kaip minėta, kitomis aplinkybėmis tai galėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimas, tačiau duomenys apie atsakovą ( jo kaip gyvulių perpardavinėtojo daromus pažeidimus ir teistumus – aptarta aukščiau ) sudaro pagrindą kelti jam padidintus elgesio ir atsakomybės reikalavimus, t. y. patikimiau įrodyti parduoto gyvulio tapatybę ( skirtingai, nei pvz., jei vienintelę karvę būtų pardavęs ją eilę metų auginęs asmuo ). Gi atsakovo atstovo argumentas ( jog atsakovas ir pardavė abi jo tuo metu turėtas karves, nurodytas laikytojo gyvūnų 2022-11-20 – 2022-11-24 duomenyse ) vertinamas kritiškai, nes to paties atsakovo pateikti 2022-09-12 – 2023-01-01 duomenys patvirtina, kad jis pardavimo dieną turėjo ir kitų karvių ( pvz., karvės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paduotos 11-26 d. – įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Nors atsakovo elgesys tokioje situacijoje taip pat neatitiko tokio sandorio dalyviui keliamų elgesio rūpestingumo reikalavimų ( sumokėjo kainą ir priėmė parduodamą gyvulį bei reikiamų dokumentų, nesant jį identifikuojančio įsago, neatkreipė dėmesio, kad sėklinimo pažymėjime nurodytas ne patelės Nr. ), pagal bendrąsias taisykles parduodamos prekės tinkamumo užtikrinimo pareiga priklauso pardavėjui ir negali būti perkeliama pirkėjui. Priešingu atveju išeitų, kad būtent pirkėjas privalo kontroliuoti prekės tinkamumą, o to nepadaręs – netenka teisės šią aplinkybę ginčyti, kas aiškiai neatitinka Lietuvos CK ( 6.327 str., 6.333 str. ir kt. ) nuostatų.

Konstatavus parduotos karvės tapatybės neįrodymą, visų kitų susijusių ( išvestinių ) klausimų ( ar abi karvės atitiko susitarimo sąlygas dėl amžiaus, veršingumo, kokybės ir kt. ) teismas nesvarsto. Tik pažymėtina, kad nustatytosios aplinkybės ( jei tai tikrai būtų karvė Nr. (duomenys neskelbtini), tai ji sėklinimo metu 2022-09-14 priklausė V. M., kaip nurodoma pažymėjime, po to turėjo pereiti D. J., iš jos – V. E. ir 11-24 – Z. G., t. y. per kiek daugiau nei 2 mėn. pakeisti keturis savininkus ) savaime keltų abejonių dėl tokio gyvūno kokybės; taip pat kaip ir duomenys apie karvės Nr. (duomenys neskelbtini) neveršingumą ( vet. gydytojo 2023-04-14 pažyma ). Kadangi karvės, sutartyje nurodytos kaip Nr. (duomenys neskelbtini), identifikuoti ( todėl ir patikrinti jos amžių, veršingumą bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ) negalima, ieškovas pagal Lietuvos CK 6.332 str. taisykles turi teisę atsisakyti priimti abi parduotas karves ( 2 d. 2 p. ) ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ( 3 d. ), ieškinys tenkintinas.

Pagal ieškinio reikalavimą terminas ir tvarka atsakovui pasiimti 2 parduotas karves nenustatomas, esant reikalui tai gali būti padaryta papildomai Lietuvos CPK 271 str. tvarka. 

Tenkinant ieškinį ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 54 EUR žyminio mokesčio pagal 2022-12-23 mokėjimo nurodymą ir 600 EUR atstovavimo išlaidų ( kurios pagal bylos pobūdį ir apimtį aiškiai nelaikytinos per didelėmis ) pagal 2023-05-08 prašymą ir jį pagrindžiančius rašytinius įrodymus; bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nesprendžiamas ( Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos valstybei iš atsakovo ( Lietuvos CPK 96 str. 1 d. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) du tūkstančius keturis šimtus eurų ( 2400 EUR ) sumokėtos kainos, penkių ( 5 ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gruodžio 27 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ( 654 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovą V. E. pasiimti iš ieškovo Z. G. 2022-11-24 parduotas dvi karves ( pirkimo-pardavimo dokumente nurodomi Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti iš atsakovo V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei šešis eurus 64 ct. ( 6,64 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5662 ).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas                             Vidmantas Rudaitis