Civilinė byla Nr. 2YT-5647-887/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04900-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 30 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui G. S., A. N., G. N., AB SEB bankui, UAB „Verslavita“ dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas V. V. pateikė skundą dėl antstolio G. S. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0182/15/00151, kuriais skundžia 2017 m. spalio 9 d. patvarkymą Nr. B17-25293 „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Nurodo, kad nesutinka su 2017 m. rugsėjo 27 d. buto ekspertizės aktu Nr. EKN-17-030 ir antstolio G. S. nustatyta nekilnojamojo turto verte. Kadangi turto rinkos vertei nustatyti paskirta ekspertizė buvo atlikta netinkamai, todėl 2017 m. spalio 9 d. antstolio patvarkymu, dėl areštuoto turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0182/17/00151/VERT, nustatyta skolininkui priklausančio hipotekos kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė, buvo nustatyta nepagrįstai remiantis eksperto išvada dėl turto rinkos vertės. Prašo panaikinti antstolio 2017 m. spalio 9 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ ir skirti pakartotinę ekspertizę turtui įvertinti.

Antstolis G. S. 2017 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. B17-26813 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą reikšti nušalinimą ekspertui, paskirtam vertinti nekilnojamąjį turtą, pats neprašė skirti konkretų ekspertą. Ekspertizę atliko kompetetinga ekspertė, kurios išvadomis nėra pagrindo abejoti, todėl, vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 4 dalimi, areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nurodo, kad skolininkui nepateikus pagrįstų įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų neteisinga ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamais metodais, taip pat įrodymų, patvirtinančių turto rinkos vertės neteisingą nustatymą, antstoliui nekilo abejonių dėl turto įvertinimo ir jis neturi pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas skundžia antstolio procesinį veiksmą – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Teismui pateikta vykdomosios bylos Nr. 0182/15/00151 medžiaga patvirtina, kad antstolio G. S. kontoroje 2015 m. sausio 23 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014 m. lapkričio 24 d. vykdomasis įrašas Nr. 14-7034 dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. N. ir G. N. bei subsidiaraus skolininko V. V. (b. l. 40). Antstolis 2017 m. gegužės 26 d. areštavo pareiškėjui priklausantį turtą (duomenys neskelbtini) (b. l. (45–46), 2017 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. B17-15623 skyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Verslavita“ (b. l. 48). Duomenų, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl antstolio paskirto turto vertintojo, reiškė nušalinimą ekspertui, nėra. Antstolis 2017 m. spalio 5 d., gavęs UAB „Verslavita“ buto ekspertizės aktą Nr. EKN-17-030 (b. l. 8–39), atsižvelgdamas į ekspertės nustatytą buto rinkos vertę, 2017 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ ir nustatė nekilnojamojo turto rinkos vertę (b. l. 49).

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje. Rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tai gi, įstatymas nenumato pareiškėjui galimybės tiesiog skųsti eksperto nustatytą turto vertę. Tačiau pareiškėjas skundą grindžia argumentais, jog antstolis ginčijamu patvarkymu nustatydamas turto vertę negali remtis ekspertizės išvada, nes turto vertintoja, vertindama turtą, neatsižvelgė į tai, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos Kauno mieste 2017 metais kilo lyginant su 2015-2016 metais, kai buvo parduoti ekspertizės akte pasirinkti lyginami objektai. Taip pat, kad vertintoja prie ekspertizės akto nėra pridėjusi foto nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti apie pastato ir vertinamos patalpos būklę. Be to, vertintoja nekilnojamojo turto patalpų ploto 1 kv. m. sąlyginę rinkos vertę apskaičiavo aritmetinio vidurkio skaičiavimo būdu, bet neatsižvelgė į faktą, kad palyginimui paimti objektai pastatyti 10 ir daugiau metų anksčiau negu vertinamas turtas, todėl šių objektų nusidėvėjimas yra didelis. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Kaip minėta, antstolis 2017 m. birželio 27 d. patvarkymu skyrė areštuoto turto rinkos vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti turto vertintojui UAB „Verslavita“, tačiau pareiškėjas nušalinimo antstolio parinktam ekspertui nereiškė, todėl darytina išvada, jog abejoti turto vertintojo kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą nėra (CPK 598 straipsnio 1 dalis). Taip pat, teismo nuomone net ir vertinant pareiškėjo skundą kaip prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo argumentai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokios, kurios leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės teisingumu bei pagrįstumu ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju skolininkas skunde nurodė tik deklaratyvius samprotavimus, tačiau nepaneigė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindė jo paties nuomone, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl turto vertės nustatymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo metu. Teismas akcentuoja, kad turto ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas. Byloje nėra duomenų dėl turto vertinimo netikslumo, neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, todėl nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta nekilnojamojo turto verte. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis, paskyręs ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, kurią atliko turto vertintoja, turinti vertintojos ekspertės kvalifikaciją ir, nustatęs, jog ekspertizės aktas yra išsamus, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, neturėdamas pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina, antstolis neturi pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pripažinti neteisėtais antstolio G. S. veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu 513 straipsniu,

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolio G. S. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                    Agnė Petkevičienė