Civilinė byla Nr. e2S-2664-912/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21515-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; 3.3.2.3; 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Šampano namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Šampano namai“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl darbo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančiais 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2018 m. sausio 1 d. atsakovo darbo sutartyje įrašytus pakeitimus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, išaiškino ieškovei, kad ji turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, veikiančią prie Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus.

3.       Teismas, įvertino, kad ieškovė (juridinis asmuo) ieškiniu ginčija atsakovo (buvusio juridinio asmens vadovo) darbo sutartyje įrašytų pakeitimų nuostatas, sprendė, kad ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kuomet ginčas galėtų būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

II. Atskirojo skundo esmė

4.       Atskirojo skundo alternatyviais reikalavimais prašoma: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį arba klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Teismas spręsdamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 4 dalimi, kuri yra specialioji norma DK 105 straipsnio atžvilgiu. 

4.2.       Teismas neįvertino apeliantės pasirinkto jos pažeistų teisių gynimo būdo, t. y. reikalavimo pripažinti darbo sutarties pakeitimus negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu. 

4.3.       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas nepatenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį. Ginčijami darbo sutarties pakeitimai sudaryti ieškovės akcininkams nepriėmus nei vieno nutarimo atsakovo darbo užmokesčio padidinimo klausimu. Jie padaryti atsakovui einant ieškovės vadovo pareigas, todėl jie susiję su netinkamu atsakovo pareigų vykdymu.

4.4.       Teismas ignoravo aplinkybę, jog į Darbo ginčų komisijos kompetenciją nepatenka darbo sutarties pakeitimų pripažinimas negaliojančiais ir ši institucija nėra kompetentinga nagrinėti kilusį ginčą, t. y. pripažinti negaliojančiais pasibaigusios darbo sutarties pakeitimus CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu. 

4.5.       Teismas ignoravo teisės doktrinos poziciją, jog esant abejonių dėl kilusio ginčo priskyrimo darbo ginčų komisijos ar teismo kompetencijai, galioja ginčo priskirtinumo teismui prioritetas.

II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

7.       Skundas tenkintinas dėl tokių priežasčių. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

8.       Darbo ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme (DK 105 straipsnis).

9.       Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 4 dalį, bendrovės vadovo ir bendrovės darbo ginčai nagrinėjami teisme.

10.       Atsakovas buvo ieškovės vadovas (šiuo metu darbo sutartis pasibaigusi). Ieškovė siekia pripažinti negaliojančiais darbo sutarties pakeitimus. Šalių ginčas priskirtinas individualių darbo ginčų kategorijai. Pagal DK 220 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus. Siekiant nustatyti, ar šiam ginčui nagrinėti netaikytina išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju netaikytinos specialiosios DK 105 straipsnio 2 dalies, ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos.

11.       ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nenustatyta, kad bendrovės vadovo ir bendrovės darbo ginčai nagrinėjami tik arba tiesiogiai teisme. Dėl to vertintina, ar ginčas kilo dėl asmens, kaip vadovo, atliekamų funkcijų, kurios reglamentuotos ABĮ 37 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio nuostatas, įmonės vadovui nepriskirta teisė ar pareiga pasirašyti su savimi darbo sutartį ar jos pakeitimus.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, pažeidė CK nustatytas pareigas, neturėdamas kompetencijos pasirašė savo darbo sutarties pakeitimą. Taigi ieškovė ieškinį kildina iš atsakovo, kaip buvusio vadovo, civilinių teisių ir pareigų netinkamo vykdymo. Dėl to šalių ginčas patenka į DK 105 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išimtis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas, t. y. darbo sutarties pakeitimų pripažinimas CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu, priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai, nes, pagal CK 1.95 straipsnio 2 dalį, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

13.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

14.       Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą. Dėl to apskųsta nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.