Civilinė byla Nr. 2S-200-826/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05695-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Š., V. Š., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko G. Š. dalį areštuotame skolininko sutuoktinės V. Š. turte, pripažįstant skolininko nuosavybės teisę į sutuoktinės V. Š. 1/2 dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 1/2 dalį nuo 20 procentų pajamų dalies, neviršijančios MMA.

2.       Nurodė, jog antstolio A. S. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko G. Š.. Pareiškėja gavo 2018 m. gegužės 29 d. siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismo motyvai:

3.1.        Skolininkui buvo įteiktas siūlymas pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per antstolio nustatytą terminą skolininkas šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgus į tai, išieškotojai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

3.2.        Nustatyta, jog skolininkas G. Š. ir suinteresuotas asmuo V. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę, todėl areštuotas turtas (darbo užmokestis) laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl spręstina, jog skolininkui G. Š. priklauso 1/2 dalis areštuoto sutuoktinei V. Š. mokamo darbo užmokesčio UAB „Vakarų ekspresas“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Suinteresuotas asmuo G. Š. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:

4.1.       Nurodė, kad kreditinės prievolės prigimties ir jos subjektinės sudėties nustatymas neįeina i antstolio galių apimtį. Antstoliui suteikta teisė atlikti tik tuos vykdymo veiksmus ir tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti vykdomuosiuose dokumentuose. Jeigu vykdomojo dokumento dėl tam tikro asmens, kaip skolininko, nėra, tai išieškojimas iš tokio asmens negali būti vykdomas. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia vėlesnio antstolio veiksmo – išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Vykdomajame dokumente nurodytas tik jis, o jo sutuoktinės nėra, tad antstolis viršijo savo įgaliojimus.

4.2.       Nurodė, kad iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies jau yra išieškoma. Tai reiškia, jog jo dalis ir taip jau nustatyta paties antstolio. Jei jau antstolis šias dalis nustatė tinkamai ir teisėtai, tai nesuprantama, kodėl šias dalių proporcijas reikia keisti. Jei reikia nustatyti iš naujo, tai reiškia, jog iki dabar buvo areštuota ir išieškoma neteisėtai. Prašė teismo išsiaiškinti šį klausimą.

4.3.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo įgaliojimus. Pareiškėja prašė nustatyti remiantis MMA, o buvo nustatyta 1/2 dalis. Jei išieškojimas bus nukreipiamas į 50 procentų sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, tai bus nepagrįstai išieškoma didesnė turto dalis iš sutuoktinės nei iš jo. Be to, jie su sutuoktine daugiau nei 10 m. faktiškai nebėra kartu, tad ir išieškoma iš jos turto dalies nepagrįstai.

5.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo

7.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9.       Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/15/02055, pradėtą pagal 2015 m. balandžio 1 d. VMI sprendimą Nr. 23.31-08-320A-8572 dėl 57 157,93 Eur išieškojimo iš skolininko G. Š. išieškotojos VMI naudai. 2018 m. gegužės 4 d. antstolio padėjėja surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui G. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei V. Š., dirbančiai UAB „Vakarų ekspresas“, suma – 59 995,50 Eur. Antstolio padėjėja pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto sudarymo, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d., pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas siūlymas įteiktas skolininkui 2018 m. gegužės 14 d. Apeliantas neginčija, kad jam antstolio patvarkymas buvo įteiktas tinkamai (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Skolininkui antstoliui nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar notarinio susitarimo tarp bendraturčių, antstolio padėjėja 2018 m. gegužės 29 d. siūlymu Nr. S1c-43536 išieškotojai pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, laikytina, jog antstolis nepažeidė proceso teisės normose nustatytos tvarkos dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

10.       Apeliantas nurodė, kad kreditinės prievolės prigimties ir jos subjektinės sudėties nustatymas neįeina į antstolio galių apimtį. Antstoliui yra suteikta teisė atlikti tik tuos vykdymo veiksmus ir tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti vykdomuosiuose dokumentuose. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia vėlesnio antstolio veiksmo – išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Vykdomajame dokumente nurodytas tik jis, o jo sutuoktinės nėra, tad antstolis viršijo savo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

11.       Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

12.       Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikta atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

13.       Nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal pareiškimą, paduotą pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

14.       Byloje nustatyta, kad skolininkas G. Š. ir suinteresuotas asmuo V. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo registruota juridinių faktų apie vedybų sutarties sudarymą (CK 3.101 straipsnis), santuokos nutraukimą ar kitokį turto pasidalijimą, o G. Š. su atskiruoju skundu jokių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Vadinasi, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės V. Š. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.

15.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

suinteresuoto asmens G. Š. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                         Marius Dobrovolskis