Civilinė byla Nr. 2A-141-259/2013

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00887-2012-3

Procesinio dokumento kategorijos: 30.5; 30.10; 121.14; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1396-571/2012 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei ŽŪB „Kuktai“ , tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, Valstybės įmonės registrų centrui dėl ginčytinos žemės sklypo ribos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 44-48) prašė nustatyti žemės sklypų, kadastrinis Nr. 5114/004:0077, priklausančio ŽŪB „Kuktai“ kuris ribojasi su V. B. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 18/6162, ribas pagal pateiktą UAB “Matavimų sfera“ planą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog jis yra 7,43 ha žemės sklypo, iš jo žemės ūkio naudmenos 7,38 ha, ariamos žemės 7,37 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Sklypas susideda iš dviejų dalių, nes jį į du sklypus padalina bendro naudojimo kelias. Atsakovės ŽŪB “Kuktai“ prašymu atlikus žemės sklypo geodezinius matavimus, buvo pažeistos jo žemės sklypo ribos, todėl sumažėjo ieškovo teisėtai valdomo žemės sklypo plotas, nes matuojamo ŽŪB “Kuktai“ priklausančio žemės sklypo ribos perėjo į ieškovo žemės sklypą. Be to, pakeitus žemės sklypo ribas, atsakovė nuarė dalį ginčo sklype užsodintų serbentų krūmų ir taip padarė ieškovui žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (t. 2, b. l. 130-132) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbą, taip pat valstybei 32,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog ieškovo žemės sklypo planą 2011-03-10 atliko UAB „Matavimų sfera“, o atsakovės - 2009 -11-20 M. K. individuali įmonė. Atsakovės atliekami kadastriniai matavimai buvo atlikti ieškovui nedalyvaujant. V. B. per 30 dienų nepateikė pastabų dėl kadastrinių matavimų ir akto, todėl kadastrinių matavimų byla buvo pateikta ir suderinta su Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės apskrities žemėtvarkos skyriumi. Sklypo duomenys nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kadangi ieškovas pateikė skundą. Teismas rėmėsi liudytojų duotais parodymais, kad du žemės sklypo atskaitos taškai 3 ir 4  ribojasi su atsakovės UAB “Kuktai“ žemės sklypo taškais 2 ir 3; taškas 3 ieškovo plane sutampa su atsakovo plane pažymėtu tašku 2, tačiau nesutampa taškas 4 jo darytame plane ir taškas 3 ieškovo darytame plane; matininkai vadovavosi gretimuose sklypuose atliktais kadastriniais matavimais ir todėl abiejų sklypų taškai 3 ir 2 sutapo; taškas 4 jo plane nesutapo su tašku 3 ieškovo plane. Teismas darė išvadą, jog ieškovas, kurio projektas nebuvo suderintas su žemėtvarkos skyriumi, turėjo savo atliktą projektą derinti su anksčiau padarytu projektu. Be to, susipažinus tiek su ieškovo, tiek su atsakovės projektais matyti, kad atsakovės sklypas pagal naudojimosi tvarką buvo šiek tiek pakreiptas į kairę pusę prie taško 3 ir ta žemės sklypo dalis buvo nenaudojama tiek ieškovo, tiek atsakovo, o atlikus matavimus nenaudojamo žemės sklypo kylio tarp abiejų šalių sklypų neliko. Teismas darė išvadą, kad atsakovės pateiktas projektas labiau atitinka praktiškumo, koncentracijos kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, kad prie taško 4 ieškovo plane ir prie taško 3 atsakovės plane yra nukrypimas į ieškovo pusę 4,35 m. ir dėl to buvo nuarta dalis ieškovui priklausančių serbentų. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad nuarus dalį serbentų, ieškovas patyrė nuostolius, tačiau ieškovas jokių pretenzijų dėl to byloje nereiškė. Be to, pats ieškovas galėjo imtis priemonių nuostolius pašalinti, t.y. išsikasti serbentų krūmus. Nors ieškovas nurodė, kad jo žemės sklypo plotas sumažėjo, tačiau pagal laikiną žemės sklypo planą teismas sprendė, jog ieškovo sklypas nurodytas 5,88 ha, o jam atmatuota pagal jo pateiktą projektą- 6,12 ha. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypas nesumažėjo. Ieškovo žemės sklypas susideda iš dviejų atskirų objektų ir vieno plotas 6,12 ha, o kito 1,19 ha, tai yra ieškovui trūktų 0,06 ha žemės. Iš pateikto atsakovės žemės sklypo plano matyti, kad atsakovei trūktų 0,02 ha žemės (4, 48 ha - 4,46 ha). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei yra žemės trūkumas, tačiau, kaip paaiškino liudytojai, žemės trūkumas natūroje yra dažnas reiškinys, padarius tikslius kadastrinius matavimus galimos paklaidos proporcingai turimam žemės kiekiui. Šiuo atveju ieškovas turi daugiau žemės nei atsakovė, todėl ir paklaida ieškovui galima didesnė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1-7) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė, atlikdama ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė galiojančius teisės aktus, dėl to sumažėjo ieškovo valdomo žemės sklypo plotas;
2. Ieškovo žemės sklypas, pagal UAB „Matavimų sfera“ atliktą matavimą, atitinka tikrovę bei nusistovėjusią tvarką. Atsakovės žemės sklypo planas yra atliktas anksčiau nei ieškovo, tačiau tai nepatvirtina jo teisėtumo. Ieškovui yra nepriimtina atsakovės turimame plane pažymėta žemės sklypų riba;
3. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl ieškovui padarytos žalos dėl serbentų krūmų suniokojimo, kadangi ieškovas byloje dėl to jokių reikalavimų nebuvo pateikęs. Be to, ieškovas nebuvo įspėtas išsikasti serbentų krūmus;
4. Liudytojo parodymai, kad matininkai vadovavosi gretimuose sklypuose atliktais kadastriniais matavimais ir todėl abiejų sklypų taškai 3 ir 2 sutapo, nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Šiuos parodymus davė asmuo, kuris atliko matavimus, todėl jis laikytinas asmeniu, suinteresuotu bylos baigtimi;
5. Teismas rėmėsi vien atsakovės pateiktais argumentais, tuo tarpu savo reikalavimą ieškovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais. Teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovė ŽŪB “Kuktai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 16-17) prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas priimdamas sprendimą, rėmėsi vien atsakovės pateiktais argumentais, vertindamas įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės aktų nuostatas, kadangi ieškovas nenurodė konkrečių faktų ar aplinkybių;
2. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog M. K. IĮ, atlikdama preliminarius kadastrinius ginčo žemės sklypo matavimus, pažeidė galiojančius teisės aktus, dėl ko sumažėjo ieškovo teisėtai valdomo žemės sklypo plotas. Teismas nustatė, jog padarius tikslius kadastrinius matavimus galimos paklaidos. Šiuo atveju ieškovas turi daugiau žemės nei atsakovės, todėl ir paklaida ieškovui galima didesnė.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 22-25) prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog reikia abejoti liudytojo parodymais, teigiančiais, kad matininkas vadovavosi gretimuose sklypuose atliktais kadastriniais matavimais ir todėl abiejų sklypų taškai 3 ir 2 sutapo. Šiuo atveju tokius argumentus nurodė būtent ieškovo pusėje dalyvavęs liudytojas. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog tokius parodymus davė būtent UAB „Matavimų sfera“ matininkas;
2. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas rėmėsi vien atsakovės pateiktais įrodymais, kadangi teismas pasisakė dėl ieškovo pateikto kadastrinių matavimų projekto ir laikino žemės sklypo plano.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalims priklausančių, nuosavybės teise valdomų besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas yra 7,43 ha ploto žemės sklypo savininkas (1 t b.l. 49), o atsakovė yra 4,48 ha ploto žemės sklypo savininkė (1 t. b.l. 70). Ieškovas pagal jo prašymu atliktus kadastrinius matavimus (1 t. b.l. 17-23, 117) naudojasi 6.1205 ha ploto žemės sklypu ir 1,2324 ha ploto žemės sklypu, kuriuos skiria keliukas. Viso pagal atliktus kadastrinius matavimus ieškovas naudojasi 7,3529 ha ploto žemės sklypu. Atsakovė pagal atliktus kadastrinius matavimus naudojasi 4.4635 ha ploto žemės sklypu (1 t. b.l. 20). Ieškovo žemės sklypo plano kadastrinius matavimus  2011-03-10 atliko UAB „Matavimų sfera“ (1 t. b.l. 21, 117), o atsakovės - 2009 -11-20 M. K. individuali įmonė (1 t. b.l. 20). Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo naudojamo dalies-6,1205 ha ploto žemės sklypo ribų nustatymo (1 t. b.l. 21), ieškovas manė, kad atsakovei priklausantis ir jos prašymu atliktas žemės sklypo kadastrinių duomenų planas pažeidžia jo teises naudotis turimu žemės sklypu, nes jis negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu visu 7,43 ha ploto žemės sklypu, todėl jis reiškė reikalavimą nustatyti žemės sklypų, kadastrinis Nr. 5114/004:0077, priklausančio ŽŪB „Kuktai“ kuris ribojasi su V. B. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7, registro Nr. 18/6162, ribas pagal pateiktą UAB “Matavimų sfera“ planą (1 t. b.l. 44-48).

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (LR CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar kitaip nenusprendžia teismas. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (LR CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija laiko, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, jas teisingai įvertino, teismo išvados atitinka nustatytoms aplinkybėms, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ieškovo pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviai teiginiais, iš kurių esminis yra tas, kad atsakovei atlikus kadastrinius savo sklypo matavimus, ieškovas negali naudotis jam priklausančiu visu žemės sklypu (2 t. b.l. 1-7). Byloje yra nustatyta, kad tiek ieškovo tiek atsakovo faktiškai naudojami žemės sklypai skiriasi savo dydžiais nuo nuosavybės teise įregistruotų žemės plotų. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nustatė, teismo sprendime nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovui trūksta naudojimui 0, 06 ha ploto žemės, o atsakovui 0, 02 ha ploto žemės sklypo dalies. Teismas tačiau sprendė, kad nei viena iš šalių nepažeidžia kitos šalies teisių ir turtinių interesų, vertino, kad ta faktinė aplinkybė galima dėl matavimo klaidos, todėl šios aplinkybės nevertino ieškovo naudai. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Nors byloje konstatuota, kad ieškovas negali naudotis 0, 06 ha ploto žemės sklypu, tačiau šio teisės pažeidimo nesąlygoja atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi nėra nustatyta, kad ieškovo trūkstama sklypo dalimi naudotųsi faktiškai atsakovė. Atsakovės teisė naudotis visu turimu nuosavybės teise (0, 02 ha žemės sklypo dalimi) taip pat pažeista, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tiek ieškovo tiek atsakovės teisių pažeidimą sąlygoja galima matavimų paklaida, kas įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių 23 straipsnio nuostatose. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad jis dėl atsakovės atliktų savo sklypo kadastrinių matavimų negali naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu atmestinas.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakė, jog esant ginčui dėl žemės sklypo ribų tarp savininkų, žemės sklypų ribų nustatymas yra teismo diskrecijos teisė ir šią teisę įgyvendinant, būtina atsižvelgti į įstatyme (LR CK 4.45 str.) įtvirtintų kriterijų visetą, ieškoti žemės sklypų interesų pusiausvyros, siekti išvengti vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų aukščiau išvardintų principų ir taisyklių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, laikėsi. Teismo sprendime yra nurodyti motyvai ir argumentai, kokiais įrodymais teismas vadovaudamasis priėmė  sprendimą atmesti ieškinį ir kodėl (LR CPK 178 str., 185 str.), teismo sprendimas  atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintiems jo turinio ir formos reikalavimams (LR CPK 270 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose aptariamas serbentų krūmų išarimo faktas ir teismo sprendimo nepagrįstumas šioje dalyje, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tas faktas neturi teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo V. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė ŽŪB „Kuktai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo V. B. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teismui pateikė duomenis, jog už advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t.y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, sumokėjo 500 Lt (t.2, b. l. 18-20). Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį priėmimo (CPK 301 str. 1 d., 315 str., 318 str.), todėl teisės atstovaujamojo vardu surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą įgyvendinimas yra vienas iš atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str., 59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei pasirašymą (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 60 str. 4 p., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Todėl atsakovės ŽŪB „Kuktai“ prašymas priteisti iš ieškovo 500 Lt atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                  Algimantas Kukalis

                                                                                                                                   Rūta Palubinskaitė

                                                                                                                                                 Arvydas Žibas