Civilinė byla Nr. e2-526-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02254-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T1 Holdings limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021 pagal ieškovo T1 Holdings limited ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurorita“ dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, tretieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas T1 Holdings limited kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „WB21“ be teisinio pagrindo įgytą turtą – 250 000 Eur pinigines lėšas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 22 d., t. y. 5 411,50 Eur, iš viso – 255 411,50 Eur; priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi taikė atsakovei laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 255 411,50 Eur pinigines lėšas, esančias jos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, taip pat  2020 m. gegužės 6 d. nutartimi patikslino, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis vykdytina skubiai.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė atsakovę UAB „WB21“ jos teisių perėmėja UAB „Eurorita“, palikdamas naujai atsakovei UAB „Eurorita“ galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotos atsakovės UAB „WB21“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Citadele“ banke, buvusios 255 411,50 Eur piniginės lėšos, ir nurodė areštuoti 255 411,50 Eur pinigines lėšas, jau perduotas į naujajai atsakovei UAB „Eurorita“ priklausančias banko sąskaitas, esančias Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi išaiškinęs, kad  2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi areštuotinos piniginės lėšos, esančios konkrečioje naujajai atsakovei priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

5.       Ieškovas Vilniaus apygardos teismui 2021 m. vasario 22 d. pateikė dar vieną prašymą pakeisti 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: ypatingos skubos tvarka areštuoti 255 411,50 Eur lėšas, kurios prašymo padavimo momentu jau buvo saugomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“; šio prašymo netenkinus, įpareigoti VMI areštuotas 255 411,50 Eur lėšas, saugomas VMI depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Šiaulių bankas“, pervesti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę banko sąskaitą ir jas saugoti iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021. 

6.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė tuo, kad nepaisant visų ieškovo ir teismo pastangų pagaliau sustabdyti disponavimą areštuotomis lėšomis bei Luminor Bank AS, Lietuvos skyriaus, informavimą apie teismo 2020 m. lapkričio 13 d. priimtą nutartį areštuoti šio banko sąskaitoje, priklausančioje atsakovei, esančią ginčo pinigų sumą, ieškovas 2020 m. lapkričio 23 d. registruotu paštu gavo banko 2020 m. lapkričio 19 d. pranešimą Nr. 19.17‑L3011‑1311 apie tai, kad ir vėl, nepaisant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, visos atsakovės UAB „Eurorita“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios 351 114,39 EUR piniginės lėšos, įskaitant ir teismo areštuotą ginčo sumą (255 411,50 Eur), 2020 m. lapkričio 17 d., vykdant ieškovo apskųstą Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ž. 2020 m. spalio 23 d. nutarimą, buvo pervestos į VMI depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas" kaip bešeimininkis turtas.

7.       Ieškovo teigimu, teismui išnagrinėjus skundą dėl minėto Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimo, 2021 m. vasario 19 d. nutartimi buvo patvirtinta, kad ginčo lėšos nėra bešeimininkis turtas, jos turi savininką – WorldClear Ltd. Būtent šias lėšas patikėjimo teise ir saugojo ieškovas, iki kol dėl vagystės jos buvo pervestos pradinei atsakovei UAB „WB21“. Kadangi išnyko pagrindas, dėl kurio byloje areštuotos lėšos buvo pervestos į VMI depozitinę sąskaitą banke, šios lėšos, nespėjus jų areštuoti VMI sąskaitoje, gali būti grąžintos ten, iš kur jos buvo  gautos, t. y.  į atsakovės UAB „Eurorita“ banko sąskaitą. Juo labiau atsakovė, kaip matyti iš jos pačios teiktų 2020 m. gruodžio 17 d. rašytinių įrodymų, ir toliau imasi aktyvių veiksmų, siekdama, kad areštuotos lėšos, dabar saugomos VMI depozitinėje banko sąskaitoje Nr.  (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Šiaulių bankas“, būtų pervestos jai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo T1 Holdings limited prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, taip pat atmetė ir atsakovės UAB „Eurorita“ prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo.

9.       Teismas visų pirma pažymėjo, kad ieškovas prašymą ypatingos skubos tvarka areštuoti 255 411,50 Eur sumą, saugomą VMI depozitinėje banko sąskaitoje, teikia jau antrą kartą, tačiau pirmasis jo prašymas teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo atmestas. Teismo vertinimu, nėra pagrįstas ir šis prašymas, nes VMI yra tik lėšų saugotojas ir neturi teisės ginčo lėšomis disponuoti. Jos turi būti saugomos depozitinėje sąskaitoje iki tol, kol bus išspręstas teisminis ginčas, todėl areštuoti šios institucijos žinioje atsiradusias lėšas, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, nėra tikslinga. Atitinkamai, nėra pagrindo daryti ir išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkins teismo sprendimo, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, įvykdymą. 

10.       Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo VMI neprieštarauja, jog 255 411,50 Eur ginčo lėšos būtų saugomos jos depozitinėje banko sąskaitoje, tačiau su ieškovo prašymu jas areštuoti nesutiko, prašydamas jį atmesti. 

11.       Pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime suformuluoto prašymo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįstų prašymų teikimą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas – jis dar nėra išnagrinėtas ir byloje dėl ginčo nėra priimtas galutinis sprendimas. Todėl ir ieškovo procesinis elgesys negali vertinamas  kaip naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Ieškovas T1 Holdings limited atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas ir paskesnėmis nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – ypatingos skubos tvarka areštuoti 255 411,50 Eur lėšas, saugomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke AB „Šiaulių bankas“, arba, netenkinus tokio prašymo, ypatingos skubos tvarka įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos areštuotas 255 411,50 Eur lėšas, pervesti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę banko sąskaitą bei saugoti jas, iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021. Taip pat ieškovas prašo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

12.1.                      Lėšos į VMI depozitinę sąskaitą buvo pervestos dėl to, kad prokurorės 2020 m. spalio 23 d. nutarimu buvo nurodyta pradėti, be kita ko, ir šalių ginčo objektu tapusių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi panaikinus prokurorės 2020 m. spalio 23 d. nutarimo dalį, kuria buvo nurodyta pradėti ginčo lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą, išnyko pagrindas, kuriuo remiantis šios lėšos pateko į VMI sąskaitą. Tai reiškia, kad neliko pagrindo ginčo lėšas laikyti VMI depozitinėje sąskaitoje, jos bet kada iš minėtos sąskaitos galėtų būti pervestos ten, iš kur jos buvo paimtos, t. y. į atsakovės UAB „Eurorita“ banko sąskaitą Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje.

12.2.                      Atsakovės Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje, buvusi sąskaita, kuriai buvo taikytas areštas, jau yra uždaryta (jos nebėra) ir areštas jai išregistruotas, nepaisant teismo taikytų šiai sąskaitai laikinųjų apaugos priemonių. Todėl kyla rizika, kad piniginės lėšos bus grąžintos į kurią nors kitą atsakovės vardu atidarytą banko sąskaitą, kuriai areštas bus pritaikytas pavėluotai. Tokiu atveju galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, nes vieninteles turimas pinigines lėšas, kurios teoriškai yra areštuotos, atsakovė galėtų laisvai iššvaistyti. Vadinasi, grėsmė galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymui egzistuoja ir tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui.

12.3.                      Atsakovė aktyviai siekia, kad VMI depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos būtų pervestos jai, skundžia VMI sprendimus dėl atsisakymo atlikti tokius veiksmus administracine tvarka. Ieškovo žiniomis, Mokestinių ginčų komisijos sprendimas atsakovei nebuvo palankus, tačiau egzistuoja tikimybė, kad ir šį sprendimą ji apskųs ir / ar, nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, piniginės lėšos bus pervestos atsakovės žinion. Vieną kartą atsakovei jau pavyko apgaulės būdu areštuotas lėšas pervesti savo žinion – jos prašymu areštuotos lėšos AB „Citadele“ banke buvo pervestos į kitą sąskaitą, esančią Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje. 

12.4.                      Atsakovė visais būdais stengiasi suklaidinti tiek teismą, tiek VMI. Teismui nurodydama, kad VMI saugomos lėšos yra ten saugios, ginče su VMI įrodinėja, kad šie pinigai turėtų būti grąžinti jai.

12.5.                      Nors VMI sutinka saugoti byloje areštuotas lėšas iki bus priimtas teismo sprendimas, ši aplinkybė nepatvirtina, kad tokiems veiksmas ji turi teisę. Be to, trečiojo asmens geranoriškas sutikimas saugoti lėšas neužtikrina laikinųjų apsaugos priemonių tikslo įgyvendinimo, nes VMI depozitinėje sąskaitoje saugomos areštuotos ginčo lėšos vis tiek gali būti pervestos atsakovei, be to, skirtingus klausimus VMI nagrinėja skirtingų skyrių darbuotojai. 

13.       Atsakovė UAB „Eurorita“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

13.1.                      Ieškovo reikalavimas nėra net tikėtinai pagrįstas, taip pat nėra realaus pavojaus VMI prie FM depozitinėje sąskaitoje saugomoms lėšoms, nes VMI neturi teisės disponuoti lėšomis.

13.2.                      Ieškovas nereiškia jokių reikalavimų trečiajam asmeniui VMI, o teismui pasiūlius pakeisti netinkamą atsakovę tinkama, ieškovas atsisakė pakeisti trečiojo asmens padėtį į atsakovės, nors esamomis aplinkybėmis ieškovas, prašydamas teismo įpareigoti VMI grąžinti jam  ginčo lėšas (255 411,50 Eur), esančias VMI depozitinėje banko sąskaitoje, nereiškia jokio reikalavimo atsakovei. 

13.3.                      Ieškovo pareikštas ieškinys ir visi susiję veiksmai turėtų būti įvertintas kaip nesąžiningi, pažeidžiantys viešosios teisės normas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtintomis ikiteisminio tyrimo išvadomis, ieškovas T1 Holdings limited ne tik nėra ginčo lėšų savininkas, bet ir siekia šias lėšas pasisavinti kaip organizuotos nusikalstamos grupuotės dalyvis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti keičiama kita, gali būti taikomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės arba jų taikoma mažiau, padidintas / sumažintas taikomų apribojimų mastas ir pan., o tokių pakeitimų tikslas yra užtikrinti abiejų bylos šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Jeigu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

15.       Atskirajame skunde keliamas skundžiama teismo nutartimi netinkamai išspręsto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. Apeliantas tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ir yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, jos nėra efektyvios ir faktiškai neužtikrina galbūt jam palankaus teismo sprendimo vykdymo, nes atsakovei priklausiusi ir buvusi areštuota sąskaita jau nebeegzistuoja, ginčo 255 411,50 Eur suma kol kas yra trečiojo asmens VMI sąskaitoje, bet gali būti bet kuriuo metu grąžinta atsakovei į naujai atidarytą sąskaitą, nes atsakovė imasi aktyvių veiksmų šioms lėšoms susigrąžinti.     

16.       Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos ir jos procesinės eigos, laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, buvo pritaikytos dar Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi, areštuojant pradinės atsakovės UAB „WB21“ sąskaitoje AB „Citadele“ banke buvusias 255 411,50 Eur pinigines lėšas.  Kadangi ši atsakovė reorganizavimo būdu buvo prijungta prie UAB „Eurorita“ ir išregistruota, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeitė byloje šalį, bet taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino, pakeitęs tik subjektą, kuriam jos taikomos, ir 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeitęs banko sąskaitą, kurioje esančioms lėšoms taikomas areštas – vietoje AB „Citadele“ banke esančių lėšų arešto nurodęs areštuoti Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje esančią to paties dydžio sumą. Tačiau ir šioje banko sąskaitoje areštuotų lėšų (ir pačios sąskaitos) neliko, ginčo piniginės lėšos buvo pervestos į trečiojo asmens VMI depozitinę sąskaitą.

17.       Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo metu VMI sąskaitoje esančių ginčo piniginių lėšų areštas nėra reikalingas, nes, pirma, anksčiau toks pats apelianto prašymas jau buvo atmestas, antra, trečiasis asmuo VMI savo atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo geranoriškai įsipareigojo jų niekam iki bus išnagrinėtas šalių ginčas neperduoti, kas, teismo vertinimu, eliminuoja apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę, stokoja pagrįstumo.   

18.       Apeliacinio teismo nutartyse buvo pasisakyta, kad CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus. Todėl net ir teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju neeliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Tokiame pakartotiniame prašyme  turi būti nurodytos arba iš esmės naujos arba papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Apelianto pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir VMI sąskaitoje esančių ginčo lėšų arešto yra pakartotinis. 2020 m. lapkričio 23 d. prašyme kaip laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindas buvo įvardytas vien faktas, kad ginčo lėšos, nepaisant jų arešto, prokurorės nutarimu yra perduotos į VMI sąskaitą, todėl būtina sustabdyti tolimesnį disponavimą areštuotu turtu. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad paaiškėjus, jog VMI turi grąžinti minėtas lėšas atgal į atsakovės UAB „Eurorita” atsiskaitomąją banko sąskaitą Luminor banke, ji būtų pajėgi tokią sumą grąžinti. Taigi ir areštuoti šios institucijos žinioje atsiradusias pinigines lėšas, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, nėra tikslinga.

20.       Tačiau prašyme, kuris buvo išspręstas skundžiama nutartimi, yra nurodytos ir naujos aplinkybės, kurios teismų dar nebuvo analizuotos nei sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei dėl jų pakeitimo poreikio. Apelianto teigimu, nors Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje atsakovės sąskaitoje buvusioms 255 411,50 Eur piniginėms lėšoms Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikė areštą, po šių lėšų pervedimo į VMI depozitinę sąskaitą atsakovei priklausiusi sąskaita buvo  panaikinta, o jos areštas išregistruotas, be to, atsakovė imasi aktyvių veiksmų, siekdama susigrąžinti jai nepriklausančias lėšas, skundžia VMI atsisakymą jas grąžinti, gali atsidaryti naują (neareštuotą) sąskaitą, į kurią galiausiai gali būti pervestos šalių ginčo objektu tapusios lėšos. Taigi, nurodžius naujas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindžiančias aplinkybes bei apeliantui teigiant, kad pirmiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau nėra efektyvios  ir / ar pakankamos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, tokie skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti atsisakymo patenkinti šį prašymą argumentai, kaip ankstesnio apelianto prašymo atmetimas, nėra pagrįsti.

21.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl konkrečių ribojimų nustatymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia tai, ar tokiomis priemonėmis galima eliminuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis sprendimas bus palankus ieškovui.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui nėra grėsmės, nes VMI sutinka ginčo lėšas saugoti savo depozitinėje sąskaitoje. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu 255 411,50 Eur lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, jau buvo areštuotos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tik jų saugojimo vieta buvo kita (AB „Citadele“ banko sąskaita, vėliau Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius, sąskaita), todėl teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą aplinkybė, ar trečiasis asmuo sutinka saugoti ginčo lėšas, neturi teisinės reikšmės. Ginčo sumos areštas nebuvo ir nėra panaikintas, yra pasikeitęs tik jų saugotojas, o naujajam saugotojui (trečiajam asmeniui VMI) nėra nustatytas draudimas disponuoti Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi areštuotomis piniginėmis lėšomis. Taigi, tokie atskirojo skundo argumentai, kad šiuo metu 255 411,50 Eur piniginių lėšų areštas yra tik formalus ir realiai neužtikrina apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (jam palankus teismo sprendimas yra priimtas, bet neįsiteisėjęs), pripažintini pagrįstais.         

23.       Atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apelianto reikalavimai preliminariai nepagrįsti, nagrinėjant šį atskirąjį skundą nėra aktualūs. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos 2019 d. balandžio 24 d. nutartimi. Šioje nutartyje teismas pasisakė tiek dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tiek dėl egzistuojančios grėsmės galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-951-370/2019, pirmosios instancijos teismo 2019 d. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (piniginių lėšų pervedimo išrašai), o ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti kitais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais jau nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

24.       Tokia aplinkybė, kad ginčo lėšos šiuo metu yra trečiojo asmenį (VMI) dispozicijoje, nesudaro pagrindo vien todėl nutraukti bylą, nes, priešingai nei teigia atsakovė, tai nereiškia, jog išnyko apeliantės ir atsakovės ginčo objektas.

25.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nurodyti kitą pirmiau jau areštuotų piniginių lėšų buvimo vietą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neįvertino objektyviai susiklosčiusio tokio laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimo poreikio, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas ir 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 13 d. bei 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimis patikslintas laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti 255 411,50 Eur lėšas, saugomas trečiojo asmens, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“, tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Apeliantas prašo priteisti jo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu.

27.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).

28.       Tačiau šiuo konkrečiu atveju susidarė specifinė situacija, nes civilinėje byloje jau yra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės – Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu užbaigė procesą pirmosios instancijos teisme. Visgi pirmosios instancijos sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021 dar nėra įsiteisėjęs (dėl jo yra paduoti apeliaciniai skundai), taigi apeliantas turi galimybę pateikti atitinkamą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų ir už tarpinius procesinius veiksmus, atliktus iki minėto teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, paskirstymo į pagrindę bylą – apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-653-275/2021 nagrinėsiančiam Lietuvos apeliaciniam teismui.

29.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio nuostatas, priimant galutinį procesinį sprendimą galės būti sprendžiama tik dėl tokių šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusiu su šiuo konkrečiu apeliaciniu procesu, paskirstymo, kurių faktą bei dydį pagrindžiantys  įrodymai buvo pateikti į bylą iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios.

30.       Išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą vien atsižvelgiant į neįsiteisėjusį teismo sprendimą dėl ginčo esmės ar į bylos dėl atskirojo skundo procesinę baigtį, nebūtų galimybės pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jeigu apeliacinės instancijos teismas ginčą išnagrinėtų kitaip, nei jį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas ir 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 13 d. bei 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimis patikslintas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 255 411,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų ir penkiasdešimt centų), saugomus trečiojo asmens, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“.

Teisėja                                        Dalia Kačinskienė