Admin.byla Nr. A2.11.-4566-655/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03958-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 50.1.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m.  spalio 6 d.

Vilnius

                   Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,

sekretoriaujant Rūtai Pečkytei, Eglei Juodvalkytei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirto PK atstovams V. K., A. R.,

vertėjoms Svetlanai Minakovai, Katerinai Chatovai, Audriui Krušnai

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą kurioje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 188 straipsnį traukiami P. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) ir O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą

n u s t a t ė:

2014-04-02 apie 10.22 val. nustatyta, kad P. R. ir O. R. savavališkai apsigyveno bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kurio pagal 2013-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10424-808/2013 buvo iškeldinti 2014-01-08, taip savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydami savo tariamą ar tikrą teisę (prašymas leisti apsigyventi pateiktas, tačiau nėra sprendimo), ginčijamą Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str., be to nevykdydami policijos pareigūnų, atvykusių pagal pranešimą dėl neteisėto įsibrovimo į patalpas teisėto reikalavimo, t.y. nurodymo palikti patalpas ir vykti į policijos įstaigą, atsisakė įlipti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, muistėsi, tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 187 str. 1,2 d.

P. R. apie teismo posėdžių laiką ir vietą pranešta tinkamai. 2014-06-30 posėdžio metu  O. R. informavo, kad P. R. šiuo metu ruošiamas operacijai ir teismo posėdžiuose dalyvauti nepageidauja, todėl byla išnagrinėta P. R. nedalyvaujant.

P. R. policijos pareigūnams 2014-04-02 paaiškino, kad atvažiavo pas šeimą siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, atėjusi V. B. pradėjo reikalauti, kad jie išsikraustytų iš buto ir nepagrįstai iškvietė policiją, kuri nepateikusi teismo nuosprendžio dėl iškeldinimo susuko jam rankas ir išvedė į policijos mašiną, o žmoną tempė grindimis (b.l. 15).

Teismo posėdžio metu O. R. nurodė, kad jai nepagrįstai surašytas protokolas, ji konsultavosi su departamento viršininku ir jis sakė jog jie turi visas teises ten gyventi. Nurodė, kad tuose butuose apgyvendinami žmonės, kurie grįžo iš tremties ir jie į butą galėjo įsikelti. Kovo 28 d. jie  kreipėsi Socialinę ir darbo ministeriją ir pateikė visus dokumentus, kad yra tremtiniai ir turi teisę ten apsigyventi. Nežinojo, kad yra teismo sprendimas iškeldinti, kai išsikraustė pirmą kartą, grąžino raktus administracijai, jos mama tvarkė šiuos reikalus. 2014-03-25 kreipėsi į socialinio departamento direktorių A. K., kuris sakė, kad jie gali laikinai apsigyventi, todėl balandžio 1 d.  apsigyveno tame bute, sutarties jiems niekas nedavė, nuomos sutartį turėjo sudaryti 2014-04-02. Taip pat buvo įsikėlę ir pirmąjį kartą, todėl tikrai nesielgė savavališkai. V. B. iškvietė pareigūnus, ji su vyru policijos pareigūnams nesipriešino, policijai sakė, kad yra pasirengusi eiti į komisariatą. Tame bute deklaruota gyvenamoji vieta yra jos, jos mamos ir sūnų. P. R. ten negyveno. Atsakydama į teismo klausimus O. R. nurodė, kad nežinojo apie teismo sprendimą iškeldinti, buvo sudarę sutartį 1 metams ir po to išsikėlė, niekas teismo sprendimo iškeldinti neparodė. Šiuo atveju davė raktus V. B. ir leido apsigyventi. Jie žodiniu leidimu įsikėlė į butą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims neigiant pažeidimo padarymą, į teismą iškviesti liudytojai.

Liudytojas A. K. teismui paaiškino, kad R. šeima jam pažįstama, ta šeima atvyko prieš metus, žino apie tą incidentą, kad jie priešinosi pareigūnams. Jis  jokio jiems leidimo šiai šeimai gyventi socialiniame būste nedavė. Su tremtiniais dirba V. B.. Nurodė, kad tik teisės aktų nustatyta tvarka vykdo apgyvendinimą. Teismo sprendimu yra iškeldinta ne viena šeima dėl skolų. Su R. šeima buvo didelė kova juos iškeldinant, vyko didelis konfliktas. Tie socialiniai butai yra valstybės turtas ir negali būti nei kalbos, kad jis leistų ten gyventi žodiniu leidimu, žodiniai leidimai neduodami, turi būti sutartys.

L. M. R. teismui nurodė, kad buvo iškviesti, gavus pranešimą, kad P. R. ir O. R. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gyvena be pagrindo, jie sakė pareigūnams, kad ten ir anksčiau gyveno. Pareigūnai iš pradžių įkalbinėjo palikti patalpas, R. šeima nenorėjo. Namo administratorė sakė, kad jei neturi teisės ten gyventi. Matėsi, kad buto durys buvo laužtos, o asmenys, buvę bute pareigūnams sakė, kad spynos nelaužė, kad durys buvo atidarytos. Kai asmenys nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimas palikti butą, buvo panaudota fizinė prievarta. Fiziškai priešinosi abu,  nesikeikė, tik grasino, kad turi pažįstamų, kurie pareigūnus išmes iš darbo, grasino teismais. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jiems buvo pateiktas teismo sprendimas dėl šių asmenų iškeldinimo. O. R. nėjo į policiją, jai irgi buvo uždėti antrankiai.

Liudytojas L. S. teismui paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad Linksmojoje gatvėje neteisėtai žmonės įsikėlė i butą. Bute buvo sūnus, vyras ir ponia. Jie neturėjo jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų jog gali gyventi tame bute. Administratorės vairuotojas atvežė sprendimą teismo dėl iškeldinimo, ten buvo parašyta jog šeima savavališkai gyveno, sprendimas buvo senas, gal metų senumo. Kai juos pradėjo vesti iš buto, R. šeima pradėjo priešintis, O. R. pradėjo šaukti, kibo į uniformą. Paskui asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą, kad surašytų protokolus.

Liudytojas M. G. teismui paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kad asmenys neteisėtai pateko į butą išlaužę jo duris. Kai nuvyko, buto durys jau buvo atidarytos, bute buvo moteris ir du vyrai. Jie sakė, kad teisėtai ten gyvena, bet neturėjo jokių tai įrodančių dokumentų. Įvykio vietoje buvusi socialinė darbuotoja, tikino, kad jie įsikėlė neteisėtai. Po kurio laiko buvo gauta teismo nutartis, kurioje buvo parašyta, kad jie turėjo būti iškeldinti. Įvykio vietoje buvo ilgai, apie tris valandas. P. R. ir O. R. pasipriešino ne jam, bet patruliams, jis viską matė. R. nereagavo į pareigūnų žodžius, juos tampė už uniformų, keikėsi ir stumdėsi.

Liudytoja V. B. teismui paaiškino, kad balandžio 2 d., ji su departamento vairuotoju važiavo į pastatą, kurį jie administruoja. R. buvo iškeldinti iš buto pagal teismo sprendimą jau senai. Važiavo, nes turėjo apžiūrėti butą, kuriame turėjo apgyvendinti kitus tremtinius. Balandžio 2 d. nuvažiavus į butą durys nesirakino, spyna buvo pakeista, ji paskambino į duris. Jas atidarė P. R. ir pasakė,  kad čia gyvena, tada ji paprašė atlaisvinti patalpas, nes jie neturi teisės ten gyventi. Iškvietė policiją, policininkai P. R. ir O. R. gražiuoju prašė atlaisvinti patalpas. O. R. melavo, sakė kad ji davė O. R. buto raktus. Balandžio 2 d. butas turėjo būti laisvas. Nežino, kada jie vėl įsikėlė į tą butą, vasario, kovo mėnesiais jų dar nebuvo. Atsakydama į teismo klausimus V. B. nurodė, kad matė, kaip P. R. ir O. R. priešinosi policininkams. Buvo kitame kambaryje ir išgirdo šauksmą, nuėjusi į kitą kambarį pamatė kaip policininkai bandė išvesti O. Ir P. R., o jie priešinosi. O. mušė pareigūną, kuris bandė ją išvesti. Jie buvo trise, O., P. ir jų sūnus. Iki balandžio 2 d. niekas į juos nesikreipė, kad grįžo į butą. Nuo 2009 m. šita šeima turėjo tremtinių statusą, o iš buto buvo iškeldinti už įsiskolinimą, nes nesumokėjo už komunalines paslaugas. R. buvo iškeldinti teismo sprendimu. Iškeldinimą vykdė antstolis, jie dalyvavo kaip atstovai, po iškeldinimo R. nebesikreipė. Kovo paskutinėm dienom jie, matyt, įsikėlė, tačiau ji nedavė jiems buto raktų. K. yra departamento direktorius, jis vienas nesprendžia klausimų dėl apgyvendinimo. Atsakydama į institucijos  atstovo klausimą nurodė, kad socialiniame būste galima gyventi turint sutartį. Ji pati rengia sutartis ir žino, kad R. neturėjo jokios sutarties.

Liudytojas E. S. teismui paaiškino, kad dirba Socialinių paslaugų priežiūros departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jų darbuotoja V. B. yra administratorė. R. buvo teismo sprendimu iškeldinti iš buto. Jų daiktai buvo patalpinti jų patalpose. Balandžio 2 d. įvykių savo akimis nematė, grįžę darbuotojai viską papasakojo. Neprisimena ar sakė V. B. kviesti policiją.

Liudytojas V. K. teismui paaiškino, kad šių metų balandžio 2 d. jis su V. B., nuvyko į 69 butą patikrinti, nes turėjo būti įkeldinta kita šeima. Buto durys neatsirakino, pasigirdo, kad viduje kažkas yra. Pabeldus duris atidarė P. R., jie labai nustebo, nes butas turėjo būti tuščias. Buvo liepta jiems išsikelti iš buto, R. nesutiko. Tada B. paskambino 112 telefonu. Pareigūnai atvykę paprašė pateikti R. dokumentus, kurie įrodytų, jog bute jie gyvena teisėtai. R. tokių dokumentų neturėjo. Tada patruliai apie dvi valandas prašė jų gražiuoju išsikelti iš buto. Kai patruliai norėjo išvesti juos, P. R. puolė patrulį, patrulis P. R. uždėjo antrankius. Pamačiusi, kad jos vyrą nori išvesti, O. R. trenkė pareigūnui per nugarą. Tada pareigūnai ją ištempė į koridorių, ji pati nukrito ant grindų ir pradėjo rėkti. Apie incidentą informavo vadovybę,  su B. policijoje rašė paaiškinimus. Atsakydamas į O. R. klausimus nurodė, kad pavardžių policininkų nežino. Pareigūnai buvo du, O. R. mušė pareigūną, kuris buvo žemesnis. Atsakydamas į teismo klausimą nurodė, kad matė kaip R. pasipriešino policininkams.

Liudytojas V. C. teismui nurodė važiavęs į Linksmąją gatvę pagal iškvietimą. Prisimena, kad O. R. neturėjo jokių teisių būti tame bute, todėl juos reikėjo išprašyti. Tai buvo antrą dieną, kada vyko daiktų perdavimas. P. R. ir O. R. tą dieną ant pareigūnų nešaukė. P. R. ir O. R. nesipriešino, patys nuvažiavo į policijos komisariatą.

P. R. ir O. R. kaltė padarius protokole aprašytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta liudytojų parodymais, O. R. pateiktu vaizdo įrašu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimu už akių, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų P. R. ir O. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo pobūdį ir aplinkybes, pažeidėjų asmenybes, darytina išvada, kad  pažeidėjams skirtinos ATPK 188 str., 187 str. 1, 2 d. sankcijose numatytos nuobaudos - baudos.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Vadovaudamasis ATPK 286 str. - 287 str., 336, 337 str.  teismas,

n u t a r i a :

P. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, ir už tai jį  nubausti  administracine nuobauda - 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda;

              P. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jį nubausti administracine nuobauda - 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;

P. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jį nubausti administracine nuobauda - 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, P. R. skirti galutinę administracinę nuobaudą –800 Lt (aštuonių šimtų litų) baudą.

O. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, ir už tai ją  nubausti  administracine nuobauda - 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda;

              O. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir už tai ją nubausti administracine nuobauda - 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;

O. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir už tai ją nubausti administracine nuobauda - 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, O. R. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 800 Lt (aštuonių šimtų litų) bauda.

Išaiškinti, kad ATPK 313 str. yra nustatyta, kad baudą pažeidėjai turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“ banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X. Įmokos kodas 6030. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) baudos mokėjimo kvito, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

              Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Ainora Kornelija Macevičienė