Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-04-22][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-549-945-2020].docx
Bylos nr.: e2A-549-945/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nakeda 135687886 atsakovas
Širvintų rajono savivaldybės administracija 188722373 Ieškovas
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
dėl pastatų, statinių ar įrenginių nuomos
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pastatų, statinių ar įrenginių nuoma
Bylos dėl nuomos
Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
Prievolių teisė
Nuoma
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-549-945/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11430-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

2.6.2.5; 2.6.16.1; 2.6.16.4; 3.3.1.18.1

                                (S)

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nakeda“ dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo, įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti einamąjį remontą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nakeda“ priešieškinį dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir įpareigojimo vykdyti prievolę atlikti kapitalinį remontą, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti Lietuvos Respublikai iš atsakovės 28 672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 4 300,86 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir įpareigoti atsakovę savo rizika bei lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Hidrotechnikos kompleksas), einamąjį remontą. Ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė valstybei priklausantį Hidrotechnikos kompleksą valdanti patikėjimo teise. Hidrotechnikos kompleksas 2001 m. vasario 8 d. sutartimi (toliau –Sutartis) buvo išnuomotas atsakovei 50 m. laikotarpiui. Sutarties 7 punkte numatytas nuomos mokestis – 20 000 Lt (5 792,40 Eur) per metus. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, dėl ko yra susidariusi 28 672,38 Eur nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. Be to, atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir reguliariai neatlieka Hidrotechnikos komplekso einamojo remonto ar kitų priežiūros darbų, dėl ko Hidrotechnikos komplekso būklė nuolat blogėja. Ieškovė reguliariai atlieka hidrotechnikos komplekso apžiūrą, tiek specializuotos, tiek kasmetinių apžiūrų aktų išvadose nurodomi einamojo remonto darbai, kuriuos privalo atlikti atsakovė, tačiau ši savo pareigų nevykdo. Ginčas yra kilęs iš valstybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos teisinių santykių, todėl būtina vadovautis ne tik bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, bet ir viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybės turto valdymą, kurios nenumato galimybės mažinti aukciono būdu išnuomoto turto nuomos mokestį. Atsakovės pretenzijos dėl gaunamų ženkliai mažesnių pajamų, nei buvo galima tikėtis sudarant Sutartį, yra nepagrįstos, kadangi atsakovė veikė savo rizika, prieš išsinuomodama Hidrotechnikos kompleksą turėjo ir galėjo jį apžiūrėti bei įvertinti. Atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę atlikti kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontą yra nepagrįstas. Sudarant Sutartį atsakovei buvo žinoma tuometinė Hidrotechnikos komplekso būklė, pagal Sutarties 4 punktą atsakovė perėmė visas Hidrotechnikos komplekso priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias pareigas.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė sumažinti pagal Sutartį mokėtino nuomos mokesčio dydį iki 3 076,92 Eur per metus, įpareigoti ieškovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad vykstant aukcionui buvo pateikti jo projektiniai pasiūlymai, kuriuose buvo nurodytas energijos išdirbis vidutinio vandeningumo (50 proc.) metais – 962 150 kWh. Atsakovė, kaip ir kiti aukciono dalyviai, siūlė nuomos kainą remdamasi išimtinai projektiniuose pasiūlymuose deklaruotais duomenimis, įvertinusi, kokio dydžio nuomos mokestį ji gali mokėti, kad hidroelektrinė būtų pelninga. Sudarius sutartį paaiškėjo, kad Hidrotechnikos komplekso projektiniuose pasiūlymuose nurodytas energijos išdirbis neatitinka realybės (labai sausais metais jis sudaro 252 960 kWh, o labai šlapiais metais – 704 856 kWh, vidutiniškai – 478 908 kWh). Nuo Hidrotechnikos komplekso eksploatacijos pradžios (2007 m.) stebimas elektros energijos išdirbis per metus svyruoja nuo 316 042 kWh iki 649 095 kWh, o šio laikotarpio vidutinis elektros energijos išdirbis per metus – 451 025 kWh. Tai reiškia, kad Hidrotechnikos kompleksas neturi tų savybių, kurias nuomotojas deklaravo aukciono metu ir kurių galėjo protingai tikėtis aukciono dalyviai. Vykstant aukcionui nebuvo pateiktas 2000 m. spalio mėn. hidrotechnikos komplekso remonto darbų projektas, kuris atskleidžia, kad hidrotechnikos kompleksas prieš jį išnuomojant jau neatitiko tokiems statiniams keliamų saugumo ir eksploatacijos reikalavimų, dėl ko jam buvo reikalingas remontas. Nuomotojas žinojo apie Hidrotechnikos komplekso trūkumus, bet jų neatskleidė aukciono dalyviams, kas vertintina kaip nesąžiningas elgesys. Atsakovė apie 2000 m. spalio mėn. Hidrotechnikos komplekso remonto darbo projektą sužinojo po Sutarties sudarymo. Nuomotojas atsakovę patikino, kad yra skirtos biudžeto lėšos Širvintų rajono Melioracijos skyriui Hidrotechnikos komplekso remonto darbo projekte numatytiems remonto darbams. Atsakovė vykdo Hidrotechnikos komplekso priežiūrą, tačiau vien priežiūros darbų neužtenka Hidrotechnikos kompleksui keliamų reikalavimų užtikrinimui.

3.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atsiliepimų į ieškinį bei priešieškinį nepateikė.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, 26 672,38 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 4 300,86 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 973,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės 194 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei ir 579 Eur žyminio mokesčio bei 16,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.

5.       Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo sumažinti nuomos mokestį, teismas pažymėjo, kad esminės Sutarties sąlygos – kainos, nustatytos viešo konkurso būdu, keitimas teisminiu būdu, kai jos keitimo galimybė nenumatyta šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvių valstybės turto valdymo principų, viešojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Turto nuomos kainos sumažinimas pažeistų viešo nuomos konkurso tikslus ir išimtinai patenkintų tik nuomininko interesą. Atsakovė laisva valia prisiėmė teises ir pareigas, kylančias iš viešo aukciono pagrindu sudarytos Sutarties, pati pasiūlė aukščiausią nuomos kainą. 

6.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę sumažinti nuomos mokestį, kai tai sutartyje ar įstatyme neaptarta, nuomininkas turi tik tuo atveju, kai išnuomoto daikto trūkumas (naudojimosi sąlygos ar būklės pablogėjimas) lemia visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl elektros energijos išdirbio mažėjimo negali būti pripažintos lemiančiomis visišką ar dalinį negalėjimą naudotis Hidrotechnikos kompleksu. Ekonominės naudos sumažėjimas atitiktų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, kurie leistų konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą, darantį jos vykdymą labai sudėtingu, ir dėl to leidžiantį koreguoti sutarties vykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju CK 6.204 straipsnio norma negali būti taikoma dėl specialios Sutarties sudarymo tvarkos.

7.       Teismas, sutikdamas su ieškovės argumentais, pažymėjo, kad atsakovė galėjo ir turėjo protingai numatyti, jog per 50 m. laikotarpį Sutarties sudarymo metu galioję ekonominiai ir techniniai rodikliai turėtų pasikeisti, dėl ko keistųsi ir vidutinis energijos išdirbis. Atsakovė turi prisiimti atsakomybę už neigiamų padarinių atsiradimo riziką, kurią protingas ir atidus verslininkas gali ir turi numatyti. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už ekonominių ir/ar techninių rodiklių kaitą, taip pat klimatines sąlygas, tokias kaip kritulių kiekis, vandens lygis, įtakojančias elektros energijos išdirbį.

8.       Nustatęs, kad atsakovė nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, teismas ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo pripažino pagrįstu, tik, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, jog atsakovė dviem mokėjimais (2018 m. sausio 17 d. ir 2018 m. vasario 2 d.) yra sumokėjusi 2 000 Eur, šia suma iki 26 672,38 Eur sumažino ieškovės prašomą priteisti nuomos mokesčio sumą. Teismas taip pat tenkino reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nurodydamas, kad už laikotarpį iki ieškinio pateikimo palūkanos priskaičiuotos už visą tuo metu egzistavusio įsiskolinimo sumą, o procesinės palūkanos priteisiamos už sprendimu nustatytą turtinės prievolės sumą.

9.       Spręsdamas dėl reikalavimų įpareigoti atlikti hidrotechnikos komplekso einamąjį/kapitalinį remontą, teismas, remdamasis Sutarties 4 punktu, Valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1006, 12 punktu, Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 651, 9 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 11 ir 17 punktais, Bartkuškio tvenkinio ant Musės upės naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, konstatavo, kad nuo Sutarties įsigaliojimo dienos atsakovė perėmė visas Hidrotechnikos komplekso priežiūros funkcijas ir su jų atlikimu susijusias kompleksą eksploatuojančios institucijos pareigas, todėl būtent atsakovei tenka pareiga atlikti tiek einamąjį, tiek kapitalinį turto remontą ir šie darbai turi būti atliekami atsakovės lėšomis. Teismas akcentavo, kad nurodytų teisės aktų nuostatos yra specialios CK nuostatų, reglamentuojančių nuomą, atžvilgiu.

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra viešasis juridinis asmuo – savivaldybė, privalomai planuojanti savo biudžetą, todėl įpareigojus ieškovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą galimai būtų pažeisti savivaldybės gyventojų interesai. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovės atstovas, kaip juridinio asmens vadovas bei savo srities specialistas, vystydamas ūkinę – komercinę veiklą bei sudarydamas Sutartį net 50 m., galėjo ir privalėjo žinoti bei įsitikinti Hidrotechnikos komplekso būkle, privalumais ir trūkumais bei pagal tai siūlyti nuomos kainą arba Sutarties nesudaryti. Žinodama (turėdama žinoti) apie Hidrotechnikos komplekso trūkumus, apie tai, kad turi pareigą atlikti remonto darbus, atsakovė prisiėmė neigiamų padarinių dėl remonto darbų atlikimo atsiradimo riziką, todėl priešieškinio reikalavimą įpareigoti kapitalinį remontą atlikti ieškovę teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11.       Teismas, atsižvelgęs į byloje atliktos ekspertizės išvadas, kad Bartkuškio hidromazgo šachtinės pralaidos uždoriui ir pakėlimo mechanizmams reikalingas kapitalinis remontas, o kitoms pagrindinėms vandens (ir grunto) slėgį laikančioms konstrukcijoms – šachtinei perteklinio vandens pralaidai ir užslenksčio ramstams (atraminėms sienoms) būtina atlikti kapitalinį remontą arba rekonstravimą, konstatavo, jog dėl esamos Hidrotechnikos komplekso būklės einamasis remontas galimai netikslingas, todėl atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti Hidrotechnikos komplekso einamąjį remontą.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuriuo patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, sumažinant Sutartyje numatytą nuomos mokestį iki 2 715,48 Eur per metus ir įpareigojant ieškovę atlikti hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo motyvai, kuriais remiantis buvo atmestas priešieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio sumažinimo, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012, kurioje pateiktais išaiškinimais vadovavosi teismas, neturi precedento galios šioje byloje, kadangi joje pasisakyta apie valstybinės įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės santykius, o šioje byloje santykiai susiklostė tarp valstybės/savivaldybės institucijos ir uždarosios akcinės bendrovės. Be to, kasacinio teismo išnagrinėtos bylos esmę sudarė valstybinės įmonės teisės savo nuožiūra keisti viešo konkurso būdu sudarytos valstybės turto nuomos sutarties sąlygas apimtis, tačiau kasacinis teismas nepasisakė dėl teismo teisės taikyti pažeistų civilinių teisių gynybos būdus. 

1.2.                      Sutikdama, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi reikšmės viešosios teisės aktai, atsakovė pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad civiliniuose santykiuose dalyvaujančiai valstybei (jos institucijoms ar valstybinėms įmonėms) suteiktų nepagrįstą pranašumą prieš kitus civilinių teisinių santykių dalyvius. Valstybei dalyvaujant teisiniuose santykiuose, kurie pagal prigimtį yra civiliniai santykiai, galioja tokios pačios taisyklės kaip ir kitiems šiuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skirtingų teisių, pareigų ar privilegijų nustatymas yra objektyviai pateisinamas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 106 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 29 ir 46 straipsniai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnis, CK 1.5, 2.36 ir 2.76 straipsniai). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodytais teisės aktais ir juose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesivadovavo.

1.3.                      Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl ieškovės, kaip nuomotojos, teisinis statusas turėtų būti privilegijuotas (atsakomybės už viešo aukciono metu pateiktos neteisingos informacijos apie siūlomą išnuomoti turtą nebuvimas, draudimas ieškovės atžvilgiu taikyti CK 6.487 straipsnio 1 dalyje ir 6.204 straipsnyje numatytus pažeistų civilinių teisių gynybos būdus) šios bylos aplinkybių kontekste (tarp šalių viešo konkurso būdu sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, kuriai taikytinos privatinės teisės normos). Vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, nėra jokių objektyvių priežasčių atleisti valstybę nuo pareigos pateikti teisingą informaciją apie viešo aukciono būdu siūlomą išnuomoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-701/2015). Taip pat nėra jokių objektyvių priežasčių valstybės, kaip nuomotojos, atžvilgiu neleisti taikyti tam tikrų CK numatytų pažeistų civilinių teisių gynybos būdų. Jeigu dėl kažkokių priežasčių būtų nuspręsta neleisti valstybės atžvilgiu taikyti šių pažeistų civilinių teisių gynybos būdų, tokiu atveju, vadovaujantis diskriminacijos draudimo principu, turi būti pasiūlytas kitas lygiavertis pažeistų civilinių teisių gynybos būdas.

1.4.                      Teismo sprendimo motyvai, kuriais buvo atmestas priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą, yra nepagrįsti. Tiek CK 6.492 ir 6.493 straipsniai, tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 306 ir 307 straipsniai numato nuomotojo pareigą atlikti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, o nuomininko pareigą atlikti daikto einamąjį remontą. Teismo sprendime paminėtų poįstatyminių aktų (kurie negali prieštarauti įstatymams) negalima aiškinti taip, kad nuomotojas neturi pareigos atlikti kapitalinį remontą. Šie aktai nėra skirti reglamentuoti civiliniams teisiniams santykiams, todėl jų negalima naudoti aiškinant šalių sudarytos Sutarties sąlygas (CK 6.193 straipsnis.). Sutarties 4 punkte numatyta pareiga nuomininkui vykdyti Hidrotechnikos komplekso priežiūros funkcijas negali būti aiškinama kaip numatanti pareigą atlikti kapitalinį remontą. Kadangi Sutarties 4 punkte nėra aptarta, kuriai iš šalių tenka pareiga atlikti kapitalinį remontą, taikytinas dispozityvus CK reglamentavimas, t. y. ši pareiga pagal CK 6.492 straipsnį tenka ieškovei. Dėl to priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą yra tenkintinas.

1.5.                      Teismo sprendime buvo neįvertinti atsakovės atsikirtimai į ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo, t. y. kad dėl ieškovės padarytų Sutarties pažeidimų ieškovė neįgijo teisės į Sutarties 7 punkte numatyto dydžio nuomos mokestį ir atsakovė yra sustabdžiusi savo prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą dėl ieškovės padarytų Sutarties pažeidimų.

1.6.                      Priešieškinyje skaičiuojant sumą, iki kurios prašoma sumažinti pagal Sutartį mokėtiną nuomos mokestį, buvo padaryta skaičiavimo klaida. Pagal priešieškinio logiką nuomos mokestis mažintinas proporcingai elektros energijos išdirbio sumažėjimui, tačiau 46,88 proc. atspindi ne elektros energijos išdirbio sumažėjimą, o faktinio elektros energijos išdirbio santykinį dydį palyginus su deklaruotu elektros energijos išdirbiu. Elektros energijos išdirbio sumažėjimas iš tikrųjų sudaro 53,12 proc. (100 proc. – 46,88 proc.). Dėl nurodytos priežasties nuomos mokestis turėtų būti mažinamas iki 2 715,48 Eur.

1.7.                      Siekdama paneigti ieškovės niekuo nepagrįstus teiginius apie vengimą mokėti nuomos mokestį, atsakovė, nepaisant atsikirtimų dėl prievolės mokėti nuomos mokestį sustabdymo, sumokėjo už 2012 m. – 2019 m. laikotarpį tokio dydžio nuomos mokestį, koks turėtų būti sumokėtas patenkinus priešieškinio reikalavimus, t. y. 19 008,36 Eur (2 715,48 Eur * 7 m.) (2 000 Eur sumokėti bylos nagrinėjimo metu, kita dalis – po skundžiamo sprendimo priėmimo).

13.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei nurodo, kad atsakovė netinkamai vertina ir interpretuoja teisės aktus, reglamentuojančius teisinius santykius, iš kurių kilęs ginčas, netinkamai aiškina ir taiko teismų praktiką, suformuluotą panašiose bylose. Priešingai nei nurodo atsakovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012 turi precedento galią šioje byloje ir jos išaiškinimai teismui yra privalomi. Tiek šioje byloje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje teisiniai santykiai susiklostė tarp valstybės turto patikėtinio ir privataus kapitalo bendrovės būtent dėl valstybės turto nuomos ir ginčas kilo būtent dėl galimybės modifikuoti viešo konkurso (aukciono) būdu nustatytą valstybės turto nuomos mokestį. Abiejose bylose taikomi teisės aktai, reglamentuojantys valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad sprendime nėra motyvų, kurie paaiškintų, kodėl ieškovės, kaip nuomotojos, teisinis statusas turėtų būti privilegijuotas, kadangi teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, jog galimybės mažinti ar kitaip modifikuoti viešo nuomos konkurso būdu nustatytą valstybės turto nuomos kainą nėra. Tam tikrų ribojimų ir specialių reikalavimų ar tam tikrų sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl galimos diskriminacijos paneigia teisės aktų nuostatos, teismų praktika, griežtas ir imperatyvus teisinių santykių dėl valstybinio turto nuomos reglamentavimas. Atsakovė klaidingai nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su išnuomoto turto trūkumais, buvusiais perduodant turtą atsakovei. Teismas, vertindamas CK 6.204 ir 6.487 straipsniuose nustatytus pagrindus nagrinėjamu atveju, tinkamai, vienareikšmiškai, aiškiai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys dėl elektros energijos išdirbio mažėjimo negali būti pripažinti lemiančiais visišką ar dalinį negalėjimą naudotis Hidrotechnikos kompleksu. Tai nustatyta išnagrinėjus šalių ginčą Kauno apylinkės teisme 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014. Minėtoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai dėl statinio būklės, t. y., kad nėra priežastinio ryšio tarp 2001 m. buvusių hidrotechnikos komplekso trūkumų ir atsakovės galimybės panaudoti daiktą pagrindiniam tikslui pasiekti, dėl kurio ir buvo sudaryta Sutartis. Ginčydama teismo sprendimą atsakovė ne tik netinkamai kvalifikuoja šalių teisinius santykius, kas sąlygoja netinkamą argumentaciją, ji taip pat siekia eliminuoti savo, kaip verslininkės, atsakomybę. Priešingai, nei nurodo atsakovė, Sutartyje yra numatyta, kam tenka pareiga atlikti statinio remontą. Teismas sprendime pagrįstai vadovaujasi Sutarties nuostatomis ir poįstatyminiais viešosios teisės aktais, įgyvendinančiais būtent Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir imperatyvius valstybės turto valdymo principus (visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės). Pagal viešosios teisės aktus būtent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų šalinimą, remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimą ir vykdymą. Nors šalių sudarytoje Sutartyje nėra aiškiai įtvirtinta sąlyga dėl pareigos atlikti kapitalinį remontą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovės pareiga daryti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą. Teisės aktams reglamentuojant, kas turi atlikti remonto darbus, šios nuostatos į nuomos sutartį neįtraukimas nedaro pagrindo pareigą perkelti kitai iš nuomos sutarties šalių (Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2228-260/2013). Teismas pagrįstai ir, tikėtina, tikslingai nepasisakė dėl atsakovės teisės stabdyti prievolės vykdymą. Atsižvelgiant į teismo motyvus, vadovaujantis atsiliepime nurodytų materialinės teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad jokios priešpriešinės prievolės (konkrečiu atveju – atlikti kapitalinį remontą), kaip privalomos sąlygos savigynai taikyti, ieškovė atsakovės atžvilgiu neturi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė priešpriešine ieškovės pareiga nurodė būtent pareigą atlikti kapitalinį išnuomoto turto remontą, o apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad priešpriešinė atsakovės prievolei mokėti nuomos mokestį yra ieškovės prievolė perduoti nuomininkei Sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Tokia argumentacija prieštarauja draudimui apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o atsakovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

15.       Kaip matyti iš į bylą su ieškiniu pateiktų Sutarties ir Nekilnojamojo turto registro išrašo turinio, Hidrotechnikos kompleksas, kuris priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo ieškovė, 2001 m. vasario 8 d. buvo išnuomotas atsakovei 50 metų laikotarpiui. Ginčas byloje kilo dėl nuomos mokesčio pagal Sutartį mokėjimo, taip pat dėl šalių prievolių atlikti Hidrotechnikos komplekso remontą apimties. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį bei įpareigoti atsakovę atlikti Hidrotechnikos komplekso einamąjį remontą. Atsakovė pareiškė reikalavimą sumažinti mokėtiną nuomos mokestį ir įpareigoti ieškovę atlikti Hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti Hidrotechnikos komplekso einamąjį remontą, apeliacinio skundo dėl šios teismo sprendimo dalies ieškovė nepateikė, todėl jos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis). Kitas sprendimo dalis, kuriomis iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo ir atmesti priešieškinio reikalavimai, apeliaciniu skundu ginčija atsakovė, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl prašymo išreikalauti papildomus įrodymus ir atnaujinti bylos nagrinėjimą

 

16.       Po to, kai byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2020 m. kovo 24 d. teismo posėdyje ir teisėjų kolegija atidėjo nutarties priėmimą bei paskelbimą, atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą išreikalauti į bylą papildomus įrodymus bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašyme nurodoma, kad atsakovei tapo žinoma, jog ieškovė su kito panašaus objekto nuomininku sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Šie duomenys, atsakovės vertinimu, patvirtintų nevienodą ieškovės taikomą praktiką, o kartu ir paneigtų jos pozicijos, kad nuomos sutarčių sąlygos negali būti keičiamos, pagrįstumą. Kadangi ieškovė atsisakė pateikti atsakovės prašomus duomenis apie su kitu asmeniu sudarytos nuomos sutarties pakeitimą, atsakovė nurodė prašanti šiuos duomenis išreikalauti bei, dėl būtinybės juos gauti ir įvertinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą.

17.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymo išreikalauti papildomus įrodymus neteikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei iki bylos išnagrinėjimo apeliaciniame procese. Faktą, kad apie egzistuojančius papildomus įrodymus atsakovė sužinojo vėliau (po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, esant atidėtam teismo procesinio sprendimo priėmimui ir paskelbimui), ji grindžia tik savo subjektyviais paaiškinimais, todėl spręsti, jog egzistuoja sąlygos taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Nenustačiusi, kad kilo poreikis nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ar ištirti naujus įrodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

 

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuomos mokestį

 

18.       Sutarties 7–8 punktais šalys susitarė dėl 20 000 Lt (5 792,40 Eur) per metus nuomos mokesčio, kuris į valstybės biudžetą bus pradėtas mokėti ketvirtaisiais eksploatacijos metais. Su ieškiniu pateikto Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014 turinys atskleidžia, kad tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo, atsakovė, perėmusi objektą, rengė veiklos vystymo projektus, rinko leidimus bei vykdė statybos darbus, kurie buvo užbaigti 2006 m. balandžio 6 d. Konstatavęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ketvirtieji Hidrotechnikos komplekso eksploatacijos metai, už kuriuos jau turi būti mokamas nuomos mokestis, prasidėjo 2009 m. balandžio 7 d., bei nurodytoje byloje priteisė nuomos mokesčio įsiskolinimą už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 6 d. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu šie faktai pripažintini prejudiciniais ir jų pakartotinai įrodinėti nebereikia. 

19.       Iš į bylą su ieškiniu pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos matyti, kad atsakovės atlikti mokėjimai bei iš jos išieškotos lėšos buvo įskaitytos teismo sprendimu priteistoms sumoms dengti. Šalys neginčija skundžiamu sprendimu konstatuotos aplinkybės, kad už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki sprendimo priėmimo atsakovė iš viso sumokėjo 2 000 Eur nuomos mokesčio, todėl pagal Sutartį už 5 m. laikotarpį papildomai turėjo būti sumokėta 26 962 Eur (5 792,40 Eur * 5 m. – 2 000 Eur) suma. Formuluodama ieškinio reikalavimą ir su patikslintu ieškiniu teikdama skolos sumos apskaičiavimą ieškovė skolos sumą sumažino 289,62 Eur dydžiu (28 672,38 Eur – 2 000 Eur – 26 962 Eur = – 289,62 Eur). Kadangi ieškinio dalyką formuluoja ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), vadovaudamasis rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12–13 straipsniai), pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė pagal ieškovės suformuluotas bylos ribas. Ginčas dėl šių ribų apeliaciniame skunde nekeliamas (CPK 320 straipsnis).

20.       Kartu akcentuotina, kad aptartų skaičiavimų teisingumo neginčija ir atsakovė, savo nesutikimą su ieškiniu grįsdama dviem esminiais priešieškinio motyvais: sąlygų sumažinti nuomos mokesčio dydį dėl nuomos objekto būklės egzistavimu bei ieškovės pareigos atlikti kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontą nevykdymu. Net ir atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie po skundžiamo sprendimo 2020 m. sausio 9–10 d. sumokėtą 17 008,30 Eur (8 504,14 Eur * 2) nuomos mokesčio sumą vertintini ne kaip turintys įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet kaip atsakovei nepalankaus teismo sprendimo dalies įvykdymas, kuris negali būti pagrindu sprendimą naikinti ar keisti.

 

Dėl atsakovės reikalavimo sumažinti nuomos mokestį

 

21.       Priešieškiniu atsakovė, vadovaudamasi CPK 6.204 straipsniu, 6.487 straipsnio 1 dalimi, prašė nuomos mokestį pagal Sutartį sumažinti nuo 5 792,40 Eur iki 3 076,92 Eur per metus. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jos mokėtina nuomos mokesčio suma turi būti sumažinta dar didesne apimtimi iki 2 715,48 Eur per metus. Vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalimi, apeliacijoje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo vertintas sąlygų sumažinti nuomos mokestį didesne apimtimi, nei priešieškinyje nurodė atsakovė, pagrįstumas, toks reikalavimas negali būti reiškiamas apeliaciniame skunde, o kartu ir vertinamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

22.       Įvertinusi skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės reikalavimas sumažinti pagal Sutartį mokėtiną nuomos mokestį, teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

9.1.                      Vadovaujantis CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas sumažinti nuomos mokestį gali būti reiškiamas tik tuomet, kai dėl aplinkybių, už kurias neatsako nuomininkas, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad aptariamą teisę nuomininkas turi tik tuo atveju, kai išnuomoto daikto trūkumas (naudojimosi sąlygos ar būklės pablogėjimas) lemia visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėja aplinkybės, kad ji Hidrotechnikos kompleksu nesinaudoja. Tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuomos objekto techninės charakteristikos neatitinka atsakovės lūkesčių, dėl ko iš Hidrotechnikos komplekso eksploatavimo gaunamos mažesnės, nei atsakovė planavo pajamos. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad objektas yra naudojamas pagal paskirtį. Nors atsakovė teikė argumentus, kad privažiavimo prie objekto galimybės yra ribotos, ieškovės su 2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. spalio 3 d. prašymais pateiktos nuotraukos leidžia spręsti, kad privažiavimas prie objekto egzistuoja. Nors privažiavimo kokybė gali priklausyti nuo sezoninių oro sąlygų, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad sezoninis privažiavimo kokybės pablogėjimas turi esminės įtakos Hidrotechnikos komplekso eksploatavimui.

9.2.                      Vadovaujantis CK 6.204 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, inicijuoti sutarties nutraukimą ar jos sąlygų pakeitimą gali šalis, kuriai tampa iš esmės sudėtingiau vykdyti sutartį. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurių visuma turi egzistuoti tam, kad būtų galima konstatuoti sutarties vykdymo suvaržymą: pirma, suvaržymą lemiančios aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu jų negalėjo protingai numatyti; trečia, šių aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Nagrinėjamu atveju atsakovė akcentuoja, kad su atsiliepimu į pradinį ieškinį teiktuose 1999 m. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose yra nurodytas ženkliai didesnis elektros energijos išdirbio kiekis, nei atsakovei pavyksta generuoti eksploatuojant objektą (šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo su 2019 m. gruodžio 6 d. prašymu pateiktomis išdirbio ir gamybos ataskaitomis). Atsakovė taip pat pažymi, kad vykstant aukcionui nuomotojai buvo žinoma, jog objektas turi trūkumų, tačiau apie juos aukciono dalyviams nebuvo pranešta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės tapatūs atsakovės argumentai dėl iki Sutarties sudarymo egzistavusių nuomos objekto trūkumų buvo išanalizuoti ir įvertinti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2120-435/2014. Pažymėtina, kad į nurodytą bylą atsakovė buvo pateikusi atliktų darbų aprašą ir 2013 m. gruodžio 12 d. ekspertizės ataskaitą, kuriais įrodinėjo šalinusi iki Sutarties sudarymo parengtame 2000 m. spalio mėn. ekspertizės akte užfiksuotus Hidrotechnikos komplekso trūkumus. 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu teismas konstatavo, kad dėl šių trūkumų atsakovė ne tik neatsisakė sutarties, bet, priešingai, naudojosi objektu ir net pati pasistatė bei eksploatavo hidroelektrinę. Kitaip tariant, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, kad nuomos objekto trūkumų Sutarties sudarymo metu egzistavimas negali būti pagrindu atsakovei nemokėti nuomos mokesčio ar nevykdyti kitų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

9.3.                      Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat konstatuotos nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės elgesiu po Sutarties sudarymo. Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, dalis Hidrotechnikos komplekso trūkumų byloje atliktos ekspertizės metu buvo susieta su jo statyba ir eksploatavimu iki Sutarties sudarymo, net ir po to, kai, išsinuomojusi Hidrotechnikos kompleksą atsakovė atliko visą eilę veiksmų ar gavo duomenų, susijusių su objekto būklės ir techninių charakteristikų įvertinimu, ji ne tik nepriėmė sprendimo atsisakyti Sutarties dėl netinkamos Hidrotechnikos komplekso būklės, bet, priešingai, nusprendė gauti leidimus hidroelektrinei eksploatuoti, ją suprojektavo, įrengė ir ilgą laiką (kaip minėta nutarties 18 punkte, nuo 2006 m. balandžio 7 d.) eksploatuoja. Objekto būklė fiksuota su atsakovės 2019 m. kovo 26 d. prašymu į bylą pateiktame 2001 m. lapkričio 8 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento akte. Kaip matyti iš su ieškovės 2018 m. spalio 1 d. prašymu pateiktų dokumentų, buvo parengtas ir 2001 m. gegužės 16 d. suderintas hidroelektrinės techninis projektas, 2001 m. birželio 21 d. parengtas statinio ekspertizės aktas, 2001 m. spalio 16 d. savivaldybės valdyba priėmė sprendimą dėl teritorijos detaliojo plano papildymo. Objekto ir atsakovės vykdomų darbų trūkumai įvardinti atsakovės su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2002 m. liepos 30 d. privalomame nurodyme. Šios aplinkybės patvirtina skundžiamame sprendime pateiktos išvados, kad atsakovė, Sutarties pagrindu vykdanti ūkinę veiklą, ne tik privalėjo tiek Sutarties sudarymo metu, tiek ir po Sutarties sudarymo detaliai įvertinti nuomos objekto būklę, bet ir turėjo realias galimybes tai padaryti prieš įgyvendindama nuomininko teises. Neatsisakydama sutarties, o imdamasi veiklos, atsakovė prisiėmė su tuo susijusią riziką, kas paneigia galimybes taikyti CK 6.204 straipsnį.

9.4.                      Be to, vadovaujantis CK 6.204 straipsnio 3 dalimi, su Sutarties vykdymo suvaržymu susiję reikalavimai nuomotojui turi būti reiškiami nedelsiant po suvaržymų paaiškėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, Sutartį sudarius 2001 m., hidroelektrinę pasistačiusi ir eksploatuoti pradėjusi nuo 2006 m. balandžio 7 d., jokių pretenzijų ieškovei nereiškė iki 2013 m. Tik ieškovei iniciavus ginčą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame kėlė pretenzijas dėl Hidrotechnikos komplekso būklės. Net ir pralaimėjusi civilinį ginčą atsakovė toliau naudojosi nuomos objektu iki 2018 m., kai, ieškovei iniciavus nagrinėjamą bylą, vėl pradėjo reikšti pretenzijas dėl netinkamos Hidrotechnikos komplekso būklės Sutarties sudarymo metu.

9.5.                      Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo sprendimo motyvu dėl netinkamo atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo. Nors CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant sutarties šalių tarpusavio prievolių disproporcijai nukentėjusioji šalis savo teises gali ginti dviem alternatyviais būdais – inicijuodama sutarties nutraukimą arba reikalaudama jos pakeitimo, nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos specifiką lemia aplinkybė, kad viena iš Sutarties šalių yra valstybė, Sutarties dalykas yra valstybei priklausantis turtas, kurio nuomos santykiams taikytinos specialios taisyklės, ribojančios civilinėje teisėje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Vadovaujantis Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, valstybei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles tvirtino Vyriausybė, jose įtvirtindama pagrindinius tokio turto nuomos sutarties reikalavimui ir pavyzdinę nuomos sutarties formą. Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu 1524 ,,Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 16 punkte buvo nustatyta, kad turto nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą. Nutarimu patvirtintos pavyzdinės sutarties 8.3 punkte nustatyta imperatyvi pareiga nuomotojui nekeisti sutarties sąlygų. Aiškindamas nurodytas teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešo nuomos konkurso reglamentavimas, taip pat šio konkurso tikslas atskleidžia viešo nuomos konkurso pagrindu sudaromų sutarčių specifiką – tokios sutartys nėra laikomos įprastinėmis civilinėmis sutartimis. Nors valstybės turto valdytojas veikia kaip bet kuris kitas sutartinių santykių subjektas, sutarties šalių laisvės principas šiuo atveju yra ribojamas viešosios teisės normų, todėl viešo konkurso būdu nustatyta valstybės turto nuomos kaina negali būti keičiama šalių susitarimu per visą sutarties galiojimo laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012). Nors apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad ši kasacinio teismo nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje dėl kitokio pobūdžio valstybės turtą patikėjimo teise valdančio subjekto (cituotoje byloje – valstybės įmonė, o nagrinėjamoje – savivaldybės institucija), teisėjų kolegija pažyma, kad suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės specifika yra susijusi su turto priklausomybe ir statusu (faktu, kad nuomos dalykas yra valstybei priklausantis turtas), o ne su savininko teises įgyvendinančiu subjektu. Be to, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėtoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė ne tik dėl šalių teisės modifikuoti sutartį, bet ir dėl CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų taikymo aptariamoje situacijoje galimumo nurodydamas, kad, esant tokiai situacijai, kai sutarties vykdymas vienai šaliai tampa sudėtingesnis, sutartis gali būti nutraukiama ir skelbiamas naujas konkursas šioms negyvenamosioms patalpoms išnuomoti. 

23.       Apibendrindama nutarties 22 punkte nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei priklausančio turto nuomos sutarties keitimas, mažinant nuomos mokestį dėl nuomojamo objekto būklės, būtų nesuderinamas su teisinio reglamentavimo tikslais, nukreiptais į nuomos mokesčio dydžio nustatymą viešo konkurso būdu, nukreiptas išimtinai į atsakovės interesų tenkinimą, pažeidžiant tiek valstybės, kaip turto savininkės, tiek ir kitų asmenų, potencialiai suinteresuotų tapti valstybės turto nuomininkais, teises. Be to, atsakovės argumentų subjektyvumą, siekį išvengti nuomos mokesčio mokėjimo ar jį vilkinti, patvirtina ir jos elgesys pretenzijas ieškovei reiškiant tik tuomet, kai ieškovė inicijuoja teisminį procesą dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priešieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio sumažinimo buvo atmestas, teisėtumą ir pagrįstumą.

 

Dėl atsakovės reikalavimo įpareigoti ieškovę atlikti kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontą

 

24.       Skundžiamu sprendimu, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės išvadas dėl Hidrotechnikos kompleksui reikalingo kapitalinio remonto, pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę atlikti šį remontą. Teismas konstatavo, kad įsipareigojimą prižiūrėti Hidrotechnikos kompleksą, t. y. ir vykdyti jo kapitalinį remontą, prisiėmė atsakovė. Nesutikdama su tokia išvada atsakovė nurodo, kad kapitalinis nuomos dalyko remontas pagal įstatymą yra nuomotojo pareiga.

25.       Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tiek CK 6.492 ir 6.493 straipsniai, tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 306 ir 307 straipsniai numato nuomotojo pareigą atlikti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, o nuomininko pareigą atlikti daikto einamąjį remontą. Kartu pažymėtina, kad nurodytose teisės normose buvo (ir yra) nuoroda, jog įstatyme ar sutartyje gali būti nustatyta kitokia prievolių paskirstymo tarp nuomotojo ir nuomininko tvarka. Kitaip tariant, atsakovės cituojamų normų formuluotės nėra imperatyvios, jos suteikia teisę kituose teisės aktuose ar sutartyje numatyti, kad ir kapitalinį nuomos dalyko remonto atliks nuomininkas.

26.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad visas Hidrotechnikos komplekso priežiūros funkcijas perima atsakovė. Nors Sutartyje nėra tiesiogiai paminėta, kad nuomininkas turi atlikti ir kapitalinį remontą, formuluotė „visas priežiūros funkcijas“ negali būti aiškinama siaurai kaip apimanti tik įstatyme įtvirtintą pareigą atlikti einamąjį remontą. Tokią išvadą patvirtina ir skundžiamame sprendime aptarta teisinio reglamentavimo specifika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Sutarties 4 punkto nuostata buvo perkelta iš Sutarties sudarymo metu galiojusio Valstybei priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų, kurių tvenkiniai priskirti valstybinės reikšmės vandens telkiniams arba yra potencialiai pavojingi, nuomos hidroenergetikai tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr.1006, 12 punkto. Tokio paties turinio nuostata, pagal kurią nuomininkas nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos perima iš institucijos, eksploatuojančios hidrotechnikos kompleksą, visas šio komplekso priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, įtvirtinta ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų nuomos hidroenergetikai taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 651, 9 punkte. Statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklių 11 ir 17 punktai nustato, kad būtent faktinis hidrotechnikos statinių naudotojas yra atsakingas už pastebėtų hidrotechnikos statinių defektų, deformacijų šalinimą, remonto (paprastojo arba kapitalinio) ar rekonstravimo darbų organizavimą ir vykdymą. 

27.       Toks teisinis reglamentavimas sietinas ir su tuo, kad valstybei priklausantį turtą eksploatuoja viešieji juridiniai asmenys (nagrinėjamu atveju – vietos savivaldos institucija), kurie negauna su nuomos mokesčio mokėjimu susijusių pajamų (šios pajamos mokamos į biudžetą), todėl situacija, pagal kurią tokia institucija privalėtų remontuoti privataus juridinio asmens verslo tikslais itin ilgą laikotarpį (50 m.) naudojamą nekilnojamojo turto objektą, kad jo būklė neblogėtų, neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Sutiktina su skundžiamame sprendime pateikta išvada, kad viešųjų lėšų investavimas į privačiam vienos bendrovės verslui naudojamą objektą neatitiktų viešojo intereso. Ši išvada atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2228-260/2013).

28.       Šiuo aspektu papildomai akcentuotina, kad ilgalaikę nuomą (emphyteusis), kaip daiktinę teisę, reglamentuojančiose teisės normose nurodoma, jog susitariant dėl ilgesnės nei 10 metų nekilnojamojo turto nuomos (CK 4.165 straipsnis), būtent nuomininkui tenka pareiga turtą išlaikyti ir remontuoti (CK 4.168 straipsnio 2 dalis). Susitarimas dėl ilgalaikio turto naudojimo ir iš jo gaunamų pajamų perdavimo nuomininkui lemia, kad nuomininkas negali tikėtis, jog jam teks tik dalis einamojo pobūdžio turto priežiūros ir remonto išlaidų. Nuomininkas tokiu atveju perima pareigą užtikrinti, kad objekto būklė neblogėtų.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pozicija, jog turto savininkui turi tekti pareiga išlaikyti turtą, yra nesuderinama ir su viešo konkurso metu nustatytu nuomos mokesčio dydžiu. Hidrotechnikos kompleksas 50 m. laikotarpiui išnuomotas už 5 792,40 Eur per metus mokestį. Pripažinus, kad gaudama tokio dydžio mokestį valstybė dar privalo investuoti į kapitalinį Hidrotechnikos komplekso remontą, susiklostytų ydinga situacija, kai privačios įmonės verslui naudojamas nekilnojamojo turto objektas būtų išlaikomas valstybės ar savivaldybės lėšomis.

30.       Nurodytų argumentų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę atlikti Hidrotechnikos komplekso remontą atmetė pagrįstai. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad argumentą dėl nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo atsakovė iš esmės siejo su tuo, jog ieškovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Konstatavęs, kad jokių įsipareigojimų pagal Sutartį ieškovė nepažeidė, pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatavo ir atsakovės argumentų dėl nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymo nepagrįstumą.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

31.       Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Akcentuotina, kad atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepateikė jokių savarankiškų argumentų dėl sprendimo dalies, kuria už vėlavimą mokėti nuomos mokestį priteistos palūkanos. Atsakovė neįvardijo jokių palūkanų dydžio apskaičiavimo netikslumų ar aplinkybių, dėl kurių palūkanos neturėtų būti priteisiamos. Aptariama skundžiamo sprendimo dalis, atsakovės vertinimu, turėjo būti peržiūrima tik tuo aspektu, kad, nesant pareigos mokėti nuomos mokestį, atsakovei negalėjo būti skaičiuojamos ir palūkanos. Šį argumentą pripažinus nepagrįstu, konstatuotina, kad keisti ar naikinti tiek sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo, tiek ir visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                   Marius Bartninkas 

 

 

           Edvardas Paliokas

 

 

                                                           Mindaugas Šimonis

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.487 str. Nuomos mokestis
  • CK6 6.204 str. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms
  • 3K-3-299/2012
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • 3K-3-76-701/2015
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • 2A-2228-260/2013
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
  • CK4 4.165 str. Ilgalaikės nuomos sąvoka
  • CK4 4.168 str. Ilgalaikės nuomos turinys
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės