Civilinė byla Nr. 2S-1203-464/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 128.17.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos
teisėjų Virginijos Volskienės ir Petro Jaržemskio,
kolegijos posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens įkeistų daiktų
savininkės G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. balandžio 14 d.
nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB
NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u
s t a t ė:
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrindamas
iki 2040-12-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys
neskelbtini), 2007-01-30 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės
teismo hipotekos skyriuje (su vėlesniu pakeitimais), įkeitė AB DnB NORD tuo
metu nuosavybės teise jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,0585 ha ploto
žemės sklypą, unikalus Nr. 4154-2304-0026, su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto
gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. 4400-1005-1660, esančius (duomenys
neskelbtini).
Pareiškėjas
(kreditorius) AB DnB NORD bankas 2010-04-14 pateikė teismui pareiškimą dėl skolos
išieškojimo (b.l.47), kuriuo prašė išieškoti iš skolininko J.
K. 341 848, 65 Lt skolą, kurią sudaro: 299 645,04 Lt negrąžinto kredito,
28 530,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 13 672,74 Lt delspinigių bei 130 Lt žyminio
mokesčio išlaidų. Nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-01-24
kreditavimo sutartis Nr. K-2403-2007-4 su visais vėlesniais jos sąlygų
pakeitimais bei papildymais – yra nevykdoma, todėl kreditorius prašė radėti
priverstinį išieškojimą prieš terminą.
Vilniaus m. 1-ojo
apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-04-14 nutartimi Nr. I-511/2010
(b.l. 67-68) areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0585 ha ploto žemės
sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 98,98
kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini),
esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius G. R., a.k (duomenys neskelbtini) uždrausdama
įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkei G. R., kad areštavus įkeistus daiktus, ji netenka teisės
perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip
suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, bei įspėjo, skolininką J. K. ir įkeistų daiktų savininkę G. R.,
kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 299 645,04 Lt negrąžinto kredito, 28
530,87 Lt nesumokėtų palūkanų, 13 672,74 Lt delspinigių bei 130 Lt žyminio
mokesčio išlaidų, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti
kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo
atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties
nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei dienos nebus
grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos
išieškojimo.
Įkeistų daiktų
savininkė G. R. atskiruoju skundu (b.l. 78-80) prašo panaikinti
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo skyriaus 2010-04-14 nutartį, išreikalauti iš
Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. Nekilnojamųjų
daiktų mainų sutarties ir AB DnB NORD banko sutikimo patvirtintas kopijas.
Nurodo, jog 2008-09-16 ji sudarė Nekilnojamųjų daiktų manų sutartį su J. K., pagal kurią J. K. perdavė jai
asmeninėn nuosavybėn 0,0585 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), su priklausiniu – 98,98 kv.m. ploto gyvenamuoju namu,
unikalaus Nr. 4400-1005-1660, esančius (duomenys neskelbtini), o ji
mainais perdavė J. K. asmeninėn nuosavybėn 484/2000 dalį
žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2000 ha, kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini) ir pastate (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame
1A1m, 68,85 kv. butą/patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Sudarant
minėtą mainų sutartį jai buvo žinoma, kad jai atitenkantis žemės sklypas su
jame esančiu priklausiniu, esantys (duomenys neskelbtini) yra įkeisti
bankui hipotekos lakštu. Kreditorius sutiko dėl minėtos mainų sutarties ir
hipotekos išregistravimo, vietoj žemės sklypo su priklausiniu, esančius (duomenys
neskelbtini), įkeičiant jam butą, esantį Gražinos g. 21-3, Vilniuje bei
žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2008-09-15 AB DnB
NORD banko raštas dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir
pakeisti hipotekoje įregistruotą turtą Nr. 3.2/232.1). J. K. neįvykdė
įsipareigojo išregistruoti hipoteką ir pateikti G. R. pažymėjimą
apie Hipotekos įregistravimą iki 2008-10-16, tačiau tai negali įtakoti jos
nuosavybės teisių į įgytą butą. Todėl bet koks jos asmeninio turto areštas ir
su tuo susiję draudimai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes dėl J. K. ir kreditoriaus nesutarimo, kuris visiškai nepriklausė
nuo jos valios, ji ir jos mažametis vaikas gali likti be pastogės. Pažymi, jog
ne ji, o J. K. įsipareigojo įkeisti mainų sutarties
pagrindu gautą turtą, todėl kreditorius privalo reikalauti iš jo grąžinti
paskolą ir nukreipti išieškojimą į jo turtą.
Kreditorius AB
DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 98-100) prašo atskirąjį
skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus
nutartį palikti nepakeistą. Tai, kad bankui įkeistas turtas, anksčiau
priklausęs skolininkui J. K., buvo perleistas G. R., nepanaikina kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos
išieškojimo iš įkeisto turto. Nors bankas ir pateikė notarų biurui 2008-09-15
raštą dėl sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto mainų sutartį ir pakeisti
hipotekoje įregistruotą turtą, tai nereiškia, jog bankas tokiu būdu
besąlygiškai atsisakė užtikrinimo priemonės – žemės sklypo ir gyvenamojo namo
įkeitimo. Pažymi, jog 2008-09-15 banko raštas Nr. 3.2/2323 yra vienašalis
sąlyginis sandoris, kuris teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą
daro priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgiant į tai,
bankas turi teisę patenkinti savo reikalavimus iš jo naudai įkeisto turto, nepriklausomai
nuo to, kas yra šio turto savininkas – J. K. ar G. R., juo labiau, kad daikto įkeitimas netrukdo jo
perleisti kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 9 d.). G. R. žinojo
apie mainomo turto hipoteką, tai ji patvirtino ir atskirajame skunde, todėl sudarydama
mainų sutartį ir aiškiai išreikšdama savo valią priimti jai perleidžiamą bankui
įkeistą turtą, ji prisiėmė ir visas su tuo susijusias prievolių neįvykdymo
pasekmes. Aplinkybė, kad J. K. tinkamai nevykdo savo
įsipareigojimų pagal minėtą mainų sutartį, banko teisės nukreipti skolos
išieškojimą į jo naudai įkeistą turtą nepanaikina, tačiau suteikia pareiškėjai G. R. teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CK
1.138 str.). Be to, hipotekos teisėjas netikrina su įpareigojimų pagal minėtą
sutartį vykdymu susijusių aplinkybių. Esant pagrįstoms abejonėms šie klausimai
sprendžiami ginčo teisenos tvarka.
Skolininkas J. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.103-105) prašo
patenkinti suinteresuoto asmens G. R. atskirąjį skundą
dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-14 nutarties.
Teigia, jog 2008-09-15 rašte Nr. 3.2/2323 kreditoriaus sutikimo turinys
patvirtina, jog kreditorius įsipareigojo išregistruoti G. R. minėtos
mainų sutarties pagrindu gautus nekilnojamuosius daiktus iš Hipotekos registro.
Toks kreditoriaus sutikimas apsaugojo G. R. nuo banko
išieškojimo iš manų sutarties pagrindu gautų hipoteka įkeistų nekilnojamųjų
daiktų; bankas prisiėmė visą riziką dėl negalėjimo atlikti rašte nurodytų pareigų.
Pažymi, jog būtent bankui yra ir turi būti geriausiai žinomos visos aplinkybės,
kaip geriausiai apsaugoti banko teises ir teisėtus interesus, susijusius su
hipoteka. Taigi banko išreikšta valia sudarė G. R. teisėtų
lūkesčių pagrindą, kad jos teisės į mainais įgytus daiktus nebus pažeistos. Minėtomis
faktinėmis aplinkybėmis bankas veikė neatidžiai ir nerūpestingai, kaip toje
situacijoje buvo būtina, todėl šiuo atveju taikytina CK 6.248 str. 3 d.
nuostatos. Atsižvelgiant į banko didelį neatsargumą santykiuose su G. R. ir dėl ginčo specifikos nesant galimybės banko
atsakomybę sumažinti, G. R. atleistina nuo atsakomybės,
t.y. jai priklausantys daiktai neturi būti areštuojami. Be to, pažymi, jog G. R. viena augina mažametį vaiką ir jai nuosavybės teise
priklausantys nekilnojamieji daiktai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Bankas,
duodamas sutikimą sudaryti mainų sutartį, žinojo, kad nekilnojamieji daiktai G. R. bus perduoti jos asmeninimas poreikiams tenkinti ir
taps jos šeimos turtu. Kadangi vienintelio būsto areštas taip pat susijęs su
jos mažamečio vaiko vieninteliu būstu, todėl teismas mažamečio vaiko interesų
gynimo atžvilgiu turėjo būti aktyvus. Kita vertus, G. R. yra
sąžininga nekilnojamojo daikto įgijėja (CK 4.96 str. 2 d.), todėl jos atžvilgiu
vindikacija negali būti taikoma, o minėti nekilnojamieji daiktai negali būti
areštuojami.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas
apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo
apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir
faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios
civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei išanalizavusi atskirojo skundo
argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė
faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose,
tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias
procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos
pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo
nutartį nesudaro.
Hipoteka yra ne ginčo procedūrų
visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl
hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos
tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos
stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant)
hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus prašymas
areštuoti įkeistus daiktus (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi.
Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu,
bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik
dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų
vykdymo teisėtumo.
Esant tokiam teisiniam
reglamentavimui, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su
pagrindine prievole – šiuo konkrečiu atveju įsipareigojimų pagal mainų sutartį,
kuria perleistas hipoteka įkeistas turtas, nevykdymo, šie klausimai byloje dėl
hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, kadangi jie nėra tokios kategorijos
bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis
c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27
nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010;
2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija
nepasisako dėl apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų, nesusijusių
su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų
vykdymo teisėtumu. Apeliantės išdėstyti argumentai dėl 2008-09-16 Nekilnojamųjų
daiktų mainų sutarties nevykdymo šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi,
kadangi perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybės teise kitam asmeniui, hipoteka
seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).
Hipotekos
kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir
tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos
išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem
etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas
dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra
pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos
kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti
įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad
šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino –
pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir
įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus
tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str.
3 d.).
Nagrinėjamoje
byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos
išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti įkeisto turto savininkei
G. R. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius
daiktus – žemės sklypą su priklausiniu gyvenamuoju namu, teisėtumą ir
pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo
vykdymo procedūros pirmojo etapo eigos (CPK 558 str. 1 d.).
Pirmasis priverstinis
skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu.
CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba
teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui
areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam
tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar
jie užpildyti tinkamai, ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą, o priešingu
atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi
atsisako atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27
nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Taigi tuo atveju, jeigu
skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, jis gali pasinaudoti
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos
išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, nepriklausomai
nuo to, kas yra įkeisto daikto savininkas. Pažymėtina, jog kartu hipoteka
užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių
palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu,
išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).
Iš kreditoriaus
į bylą pateiktos pareiškimo (b.l. 47) ir jo priedų matyti, kad skolininkas J. K. 2007-01-24 Kredito sutartyje Nr. K-2403-2007-4 (b.l. 49-56)
nustatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo
apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 341 848,65 Lt
(b.l. 34-36). Įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas,
hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar
šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių
paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565
str.), tokie įrodymai nebuvo pateikti su atskiruoju skundu ar atsiliepimais į
jį (CPK 178 str. 1 d.).
Esant tokioms
aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią
ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, neabejotinai turėjo teisę kreiptis
dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.),
kreditavimo sutarties 43 - 46 punktuose pagrindais vienašališkai nutraukdamas
sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). Kreditoriaus į bylą pateikti duomenys patvirtina,
kad privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka (CK 6.218 str.) – per
sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešti skolininkui apie sutarties
nutraukimą, pažeista nebuvo. Nagrinėjamu atveju kreditorius į bylą pateikė
skolininkui ir daikto savininkei adresuotus įteikimo pranešimus (b.l. 57),
patvirtinančius, kad pranešimai dėl vienašališko kreditavimo sutarties
nutraukimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei buvo įteikti tinkamai.
Išdėstytų
aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja
tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo
skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, jeigu
skola nebus grąžinta per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas
nuo minėtos nutarties įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, terminą (CPK
4.185 str. 5 d.), ir daikto įkeistų daiktų pardavimą iš varžytinių arba perdavimą
kreditoriui administruoti (b.l. 67-68). Tuo tarpu apeliantės skundo argumentai,
kurie, kaip minėta, nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo
ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, panaikinti skundžiamą nutartį
prielaidų nesudaro. Mainų sutarties vykdymo tinkamumo, kreditoriaus išreikšto
sutikimo mainų sutarčiai sudaryti reikšmė bei kiti panašūs klausimai
nagrinėtini pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškiant įpareigotam asmeniui ar
asmenims ieškinį.
Pripažinus
atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos
procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos –
10,15 Lt (b.l. 108) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamas CPK 336
str., 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus
m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 14 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš G. R. 10 (dešimt) litų 15 centų
dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.
Kolegijos pirmininkė Dalia
Kačinskienė
Teisėjai Virginija
Volskienė
Petras
Jaržemskis