Administracinė byla Nr. A-481-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja N. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 48SD-3882-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) pakeisti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijoje „Duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punkto paskutinę eilutę ir ją išdėstyti taip: „<...> Nr. A192, Nr. A193, Nr. A194, Nr. A169, Nr. B169, išskyrus Nr. A168“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 (toliau – ir Nutartis) leido pareiškėjai iki 2018 m. vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius – sodo namą, pagalbinį ūkinį pastatą, betoninį vandentiekio šulinį, esančius Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., Sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „Duomenys neskelbtini“ (toliau – ir Bendrija), žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir valstybinėje žemėje, 1992 m. sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane) numatytoje kaip privažiavimas tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Inspekcija 2017 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (2.34)-2D-7552 nurodė, kad Statinių įteisinimas yra susijęs su įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimo ir prijungimo prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo procedūra. Pareiškėja kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,BMO Projektai“, kuri atliko kadastrinius matavimus ir kelis kartus pateikė juos derinti NŽT Vilniaus rajono skyriui, tačiau jis 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. sausio 10 d. išvadose nustatė kadastrinių matavimų neatitikimus ir šių matavimų nesuderino.
3. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169 yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu, Bendrijoje esančiu sodo sklypu Nr. 169. Pagal Bendrijos pirmininkės Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateiktą Bendrijos narių, pateikusių prašymus leisti privatizuoti laisvos valstybinės žemės plotelius, sąrašą, buvo parengtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo sąraše nurodytiems Bendrijos nariams (be kita ko, ir pareiškėjai) buvo suteikta teisė suformuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus prijungti prie turimų sodų sklypų. NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. parengė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.22.)-3938, kuriuo pritarė teritorijų planavimo dokumento tvirtinimui. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymu patvirtino matininko A. Z. (A. Z.) parengtame žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypų, esančių Bendrijoje, formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – ir Projektas) suformuotus įsiterpusius žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo) valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169.
4. Pareiškėja nurodė, kad ji 2018 m. kovo 19 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą, nurodydama, kad Įsakymo 1.2 punkto paskutinė eilutė, kurioje įrašyti žodžiai ,,išskyrus: <...> Nr. A169, B169“ prieštarauja Nutarties rezoliucinei daliai, todėl turėtų būti pakeista. Pareiškėja prašė NŽT Vilniaus rajono skyriaus įvykdyti Nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą, tačiau atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė tai padaryti.
5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai siekiant įsigyti valstybinės žemės plotą, ant kurio stovi jai priklausantys savavališkai pastatyti Statiniai, turi būti parengtas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo savavališkai užimtas ir siekiamas įsigyti valstybinės žemės plotas būtų suprojektuotas atskiru žemės sklypu ar sklypais, išreikšta besiribojančių žemės sklypų savininkų valia įgyti (ar atsisakyti tokios teisės) įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovo teigimu, Projekte, patvirtintame Įsakymu, valstybinės žemės plote, ant kurio yra pastatyti Statiniai, nebuvo suformuoti (patvirtinti) žemės sklypai būtent dėl to, kad nebuvo pasiektas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (pasidalinimo).
7. NŽT paaiškino, jog atsakydamas į pareiškėjos 2018 m. kovo 19 d. prašymą, NŽT Vilniaus rajono skyrius Rašte nurodė, kad tuo atveju, jei Bendrija atsisakys pirkti ginčo valstybinės žemės plotą ir pareiškėja sieks jį išsipirkti, turės būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėja neinicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas po Statiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. Nutartimi nėra nustatyta jokių įpareigojimų NŽT, minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Projekto keitimo.
8. Atsakovas teigė, kad tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. KADI-737, tiek NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.22.)-3938 yra tarpiniai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapai. Galutinį sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo priima NŽT direktorius arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas. Atsižvelgus į visus turimus duomenis ir NŽT 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. TR-(5.34)-10653 pateiktą informaciją, buvo priimtas Įsakymas, pareiškėja jo neskundė.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
11. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalyse, 6 straipsnio 1, 3 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2, 2.3 punktuose, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, (toliau – ir Taisyklės) 2, 3.1, 3.2.1, 4, 7 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad mėgėjų sodo teritorijose gali būti parduodami sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane) arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte suformuoti žemės sklypai, o šių žemės sklypų suformavimo tvarka yra griežtai reglamentuota teisės aktuose, todėl subjektai, pageidaujantys įsigyti sodininkų bendrijoje esantį valstybinės žemės plotą, kuris sodo suplanavimo projekte nėra suprojektuotas kaip atskiras žemės sklypas, turi teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti pageidaujamos įsigyti teritorijos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
12. Nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymu atsisakius tvirtinti žemės sklypus Nr. A168, Nr. A169 ir Nr. B169, Projekto sprendiniai teritorijoje, besiribojančioje su pareiškėjos valdomu žemės sklypu Nr. 169, neįsigaliojo. Taigi ginčo teritorijos atžvilgiu liko galioti iki Projekto patvirtinimo galiojusio teritorijų planavimo dokumento (sodo suplanavimo projekto) sprendiniai, o pareiškėja, siekdama realizuoti galimybę įgyti nuosavybės teise ginčo valstybinės žemės plotą, turėtų pirmiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės valdos projektą (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą), kuriame būtų numatyta prijungti šiuos įsiterpusius valstybinės žemės plotus prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo.
13. Teismas pažymėjo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymo, kuriuo jis suderino Projektą, parengimas nereiškia, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galutiniu sprendimu privalo patvirtinti visus suprojektuotus žemės sklypus, kadangi priimant baigiamąjį procedūros aktą, turi būti atsižvelgiama į visas projekto teisėtumui įtakos galinčias turėti aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje taip pat nėra įtvirtinta besąlyginė valstybinės žemės patikėtinės pareiga suformuoti ir parduoti pareiškėjai ginčo teritorijoje esantį valstybinės žemės plotą. Teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje išdėstytos išvados reiškia, kad pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti žemės sklypo suformavimo procedūras ir tuo atveju, jei pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus (be kita ko, įsiterpusio žemės sklypo kriterijus), jį suformuoti ir įgyti.
III.
14. Pareiškėja N. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas, be pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 27 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad ji negalėjo apskųsti Įsakymo ar jo dalies, nes apie jo priėmimą jos niekas neinformavo. Atsakovas šio teiginio nepaneigė, todėl teismas turėjo sutikti su pareiškėjos paaiškinimu.
14.2. Teismas sprendime sutiko su visais atsakovo motyvais, juos citavo ir jais rėmėsi. Atsakovo teiginys, kad 2013 m. Projektu valstybinės žemės plote, ant kurio stovi savavališkai pastatyti pareiškėjai priklausantys statiniai, žemės sklypai nebuvo suformuoti, neatitinka tikrovės. Tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. KADI- 737 turinys.
14.3. Teismas neanalizavo ir nevertino NŽT 2013 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPA-(8.22.)-3938, kuriuo pritarta Projekto tvirtinimui, ir Įsakyme padarytos išimties ,, <...> išskyrus suprojektuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169 <...>“, taip nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjos ir atsakovo pateiktų minėto dokumento vertinimų.
14.4. Atsakovo teiginys, kad NŽT neturi teisinio pagrindo keisti Projektą, atmestinas, nes keitimo teisinį pagrindą sudaro kasacinio teismo Nutartis.
14.5. Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad savo atsisakymą pirkti suprojektuotus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus Nr. A169 ir Nr. B169, Bendrija pareiškė ir patvirtino dar 2013 metais, todėl atsakovo motyvas, kad pareiškėja vėl turi gauti analogišką atsisakymą, yra perteklinis. Projektas rengiamas visai mėgėjų sodo teritorijai arba mėgėjų sodo teritorijos daliai, o ne atskiriems (pavieniams) žemės sklypeliams ir tai buvo atlikta 2013 metais.
14.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime ir kasacinio teismo Nutartyje padarytos išvados iš esmės skiriasi. Kasacinis teismas galutinai nusprendė, kad pareiškėjai leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti savavališkai pastatytus statinius. Pirmosios instancijos teismas peržengė jam įstatymu suteiktas galias ir paaiškino viršesnio pagal teismų hierarchiją teismo nutartį, pateiktą nutarties paaiškinimą atliko visiškai pakeisdamas jos turinį ir esmę.
15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas, be jo atsiliepime į pareiškėjos skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, papildomai nurodo, jog kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo apskųsti Įsakymo, nes apie jį nežinojo, kadangi duomenys apie teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą yra skelbiami viešai, o apeliantė aktyviai dalyvavo Bendrijos veikloje ir siekė ginčo žemės sklypų suformavimo. NŽT teigimu, 2013 m. Projektu įsiterpęs žemės sklypas pareiškėjos savavališkai užimtos valstybinės žemės plote suformuotas (patvirtintas) nebuvo, jokie teritorijų planavimo sprendiniai šiame žemės plote patvirtinti nebuvo, todėl turi būti rengiamas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
18. Inspekcija nurodo, kad dėl pareiškėjos savavališkai pastatytų statinių – sodo namo, pagalbinio ūkinio pastato, betoninio vandentiekio šulinio, esančių žemės sklype, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, nugriovimo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-300-494/2014 yra perduotas vykdyti antstoliui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
20. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
21. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
22. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
23. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.
24. Byloje yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis. Šioje byloje spręsta dėl pareiškėjai priklausančių savavališkai pastatytų statinių įteisinimo galimybės. Pareiškėja civilinėje byloje buvo atsakovės procesinėje teisinėje padėtyje, NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius – trečiasis suinteresuotas asmuo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – ieškovas.
25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje N. Š. yra pareiškėjos procesinėje teisinėje padėtyje, NŽT – atsakovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – trečiasis suinteresuotasis asmuo.
26. Šios nutarties 21, 22 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo kontekste yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis turi prejudicinę galią, t. y. faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.).
27. Šioje byloje cituotini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutarties 42 ir 43 punktai, kuriuose konstatuoti nagrinėjamai bylai reikšmingi faktai:
27.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė, kad SB „Duomenys neskelbtini“ generaliniame plane tarp sodo sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 yra pažymėtas 5 m pločio sodininkų bendrijos bendro naudojimo kelias; generalinis planas, kuriuo vadovautasi nustatant sklypo ribas T. ir D. B., patvirtintas 1992 m. balandžio mėnesį; šį planą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius (pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą tai prejudicinis faktas šioje byloje). Tačiau šioje byloje ta pati Vilniaus rajono savivaldybės administracija suteikė atsakovei N. Š. priešingą informaciją, t. y. kad šiuo metu savivaldybė turi du planus: 1989 m. generalinį planą ir 1992 m. paprastą sklypų planą (kuris, kaip teigia Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nėra generalinis, be to, nesuderintas ir valstybės institucijų nepatvirtintas), ir informavo, kad tikslinant kadastrinius matavimus reikia vadovautis generaliniu planu. Byloje pateiktas 1989 m. generalinis ir dendrologinis planas, kuriame tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 nėra nubraižytas kelias. Nors tai nepaneigia nurodyto prejudicinio fakto dėl esančio 1992 m. generalinio plano, tačiau į nurodytą planų neatitiktį ir į valstybės institucijų veiksmus, tvirtinant ir derinant planus, juos vertinant ir jais vadovaujantis ginčo situacijoje, atsižvelgtina sprendžiant dėl galimybės atsakovei pasinaudoti įstatyme nustatyta teise įteisinti savavališką statybą (LAT Nutarties 42 p.).
27.2. Bylos duomenimis, viena iš priežasčių, dėl ko atsakovė negali įteisinti savavališkai pastatytų statinių, yra tai, kad sodo namo ir ūkinio pastato dalys, betoninis vandentiekio šulinys bei tvoros dalis savavališkai (neteisėtai) pastatyti valstybinėje žemėje (žr. nutarties 41 punktą) (galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė teigia, kad ji nurodytų statinių statybas vykdė remdamasi 1989 m. generaliniu ir dendrologiniu planu, kurį, minėta, pripažįsta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Bylos duomenimis, kelias, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, faktiškai niekada nebuvo įrengtas ir naudojamas. SB „Duomenys neskelbtini“ bendrijos narių pakartotinio susirinkimo 2009 m. rugpjūčio 22 d. protokolo Nr. 2 išrašas patvirtina, kad toks kaip atsakovės atvejis sodininkų bendrijoje nevienetinis, t. y. kad yra ir kitų bendrijos narių, kurie neįrengtų kelių žemės plotelius prisijungė prie savo žemės sklypų. Sodininkų bendrijos 2013 m. birželio 29 d. susirinkime buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius ir kreiptis dėl prie privačių žemės sklypų prisijungtų valstybinės žemės plotelių išsipirkimo; sodininkų bendrija gavo 34 tokius bendrijos narių prašymus, tarp jų – ir atsakovės. Atsakovė 2014 m. sausio 21 d. prašyme teismui nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko leisti SB „Duomenys neskelbtini“ suformuoti įsiterpusius laisvos valstybinės žemės sklypus, kad gretimų žemės sklypų savininkai juos išsipirktų, buvo parengtas tokių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, atsakovei išsipirkti buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai Nr. A169 ir Nr. B169, tačiau jie nebuvo patvirtinti nustačius poreikį juos tikslinti. Nurodytą atsakovės informaciją iš dalies patvirtina į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijoje „Duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (projekto iniciatorė SB „Duomenys neskelbtini“). Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad statyba teritorijoje, kurioje yra atsakovės ginčo statiniai, apskritai neleidžiama (LAT Nutarties 43 p.).
28. Taigi, kasacinio teismo Nutartyje yra konstatuoti faktai, kad sodininkų bendrijos 2013 m. birželio 29 d. susirinkime buvo nutarta panaikinti neįrengtus kelius ir kreiptis dėl prie privačių žemės sklypų prisijungtų valstybinės žemės plotelių išsipirkimo; sodininkų bendrija gavo 34 tokius bendrijos narių prašymus, tarp jų – ir atsakovės.
29. Vertinant šios bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas, nepaisydamas kasacinio teismo konstatuotų faktų (šios Nutarties 27.2, 28 p.), nagrinėdamas pareiškėjos prašymą (I t., b. l. 57–59), remdamasis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, nurodė, kad jeigu sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ visuotinis narių susirinkimas nuspręs, kad tarp žemės sklypų Nr. 168, 169 esanti kelio atkarpa nenaudojama ir nereikalinga, bei sodininkų bendrija leis pareiškėjai žemę išsipirkti, pareiškėja gali kreiptis su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
30. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą atsakovas nurodė naujus teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, dėl kurių įsiterpę sklypai negalėjo būti patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijoje „Duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (projekto iniciatorė SB „Duomenys neskelbtini“): šiems sklypams turi būti parengtas ir patvirtintas naujas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo savavališkai užimtas ir siekiamas įsigyti valstybinės žemės plotas būtų suprojektuotas atskiru žemės sklypu ar sklypais, išreikšta besiribojančių žemės sklypų savininkų valia įsigyti (ar atsisakyti tokios teisės) įsiterpusį žemės sklypą, kadangi, kaip minėta, įsiterpusį žemės sklypą pagal Taisyklių 4 punktą (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443) turi teisę įsigyti visi žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, savininkai; 2013 m. Projektu valstybinės žemės plote, ant kurio stovi pareiškėjai priklausantys savavališkai pastatyti statiniai, nebuvo suformuoti (patvirtinti) žemės sklypai būtent dėl to, kad nebuvo pasiektas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų dėl formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo (pasidalinimo) (I t., b. l. 153). Šiais argumentais atsakovo atstovas savo poziciją grindė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo argumentai, nurodyti šios Nutarties 29 ir 30 punktuose, yra prieštaringi, įrodymų, jog tarp gretimų žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl teisės ir kas yra tokio ginčo, jei jis kilęs, šalys, byloje nėra, o prieštaravimų tarp įrodymų pašalinti kitų galimybių, nerenkant ir netiriant naujų įrodymų, nėra, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
32. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi įvertinti kasacinio teismo nutartyje konstatuotus faktus, kad sodininkų bendrijos susirinkimas dėl neįrengtų kelių sprendė, sutiko, kad tokia žemė būtų parduodama, kad pareiškėja susirinkimo nustatyta tvarka išreiškė valią žemę įsigyti. Ar tokią valią išreiškė ir gretimų sklypų savininkai, byloje netirta ir šios aplinkybės nevertintos. Nėra ir duomenų, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4872 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijoje „Duomenys neskelbtini“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ (projekto iniciatorė SB „Duomenys neskelbtini“) priėmimo metu buvo kilęs ginčas dėl teisės tarp žemės sklypų savininkų. Dėl šio fakto teisėjų kolegijai kyla abejonių atsižvelgiant ir į tai, kad Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo derintas Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu (I t., b. l. 46), NŽT priėmė šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame tarp pertvarkomos teritorijos nurodyti ir įsiterpę ginčo žemės sklypai.
33. Tik nustačius visumą ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir jas įvertinus gali būti priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas (ABTĮ 86 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė