Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-23][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2187-595-2017].docx
Bylos nr.: e2-2187-595/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VILNIAUS ENERGIJA 111760831 Ieškovas
„SGKA Legal“ 302598834 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Teismo sprendimas
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-2187-595/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31661-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 116.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,

sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei J. S.,

atsakovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo, su atsakovo priešieškiniu byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė:

 

2016-08-31 teisme gautas kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ pareiškimas skolininkui A. S. dėl skolos priteisimo. 2016-09-01 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų patenkinimo. 2016-09-20 teisme gauti skolininko A. S. prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutartimi buvo priimti skolininko A. S. prieštaravimai į kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl 880,51 eurų skolos, 27,60 eurų delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

UAB “Vilniaus energija” (toliau- Ieškovas) pateikė ieškinį prašydama priteisti iš A. S. (toliau – Atsakovas)  890,09 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 28,79 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini),  šiame name butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Atsakovui. Šilumos pirkimo pardavimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo įforminti rašytine sutartimi. Bute įrengtas atsakovui priklausantis karšto vandens skaitiklis. Mokestis už tiektą karštą vandenį iki 2013 m. liepos 31 d. buvo skaičiuojamas pagal karšto vandens skaitiklio parodymus, kuriuos rankiniu būdu deklaruodavo atsakovas. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. mokestis už suvartotą karštą vandenį skaičiuojamas pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu. Karšto vandens normatyvas taikytas 3 asmenims pagal ieškovo turimus duomenis apie bute deklaruotų asmenų skaičių. Vykdant Šilumos ūkio įstatymo ir tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių  364-366 punktų reikalavimus, detalizavusių gyventojų apsisprendimo dėl jiems priimtino apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo priėmimo, jo realizavimo bei karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios klausimus, ieškovas dar 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais, kelis kartus viešai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sąskaitomis siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kadangi (duomenys neskelbtini) namo  vartotojai, įskaitant ir atsakovui priklausantį butą, savininkai sutikimo dėl karšto vandens skaitiklių pardavimo nepateikė, pradėjęs karšto vandens tiekėjo veiklą ieškovas, vykdamas imperatyvias 15 str. 2 d. ir 16 str. 4 d. Šilumos ūkio įstatymo normas 2013 m. gegužės mėnesį pradėjo įrenginėti namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 dalyje nustatyta, jog šilumos tiekėjo, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Taisyklių 227.1 punkte įtvirtinta karšto vandens tiekėjo teisė: „ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikus raštišką prašymą netrukdomai apžiūrėti vartotojams priklausančių karšto vandens įrenginių, turinčių tiesioginę įtaką karšto vandens tiekimo įrenginių darbui bei jo tiekimo kitiems karšto vandens vartotojams režimui, būklę;“. O Taisyklių 235.5 punkte nustatyta buitinio karšto vandens vartotojo pareiga: „leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus;“. Ieškovas 2013-05-13 raštu Nr. 008-04-12961 „Dėl karšto vandens skaitiklio (-ių) įrengimo/pakeitimo“ ir pakartotinai 2013- 07-10 raštu Nr. 008-04-19602R „ Dėl karšto vandens skaitiklių įrengimo/keitimo“ pranešė atsakovui, kad  butuose bus įrengiami nauji karšto vandens skaitikliai, todėl prašoma sudaryti sąlygas įgyvendinti šias funkcijas. Tačiau atsakovas nesuteikė ieškovui galimybės jo aukščiau paminėtuose raštuose nurodytą dieną ir laiką įrengti naują, ieškovui priklausantį karšto vandens skaitiklį. Remiantis aukščiau išdėstytu karšto vandens tiekimo/vartojimo reglamentavimu, atsakovo veiksmai laikomi teisės aktuose numatytų karšto vandens vartotojo pareigų pažeidimu. Dėl šio atsakovo pažeidimo, Taisyklių 236 punkto pagrindu, komisija sudaryta iš karšto vandens tiekėjo, valdytojo ir prižiūrėtojų atstovų, laikantis teisinio reglamentavimo, surašė 2013-07-23 Pažeidimų nustatymo aktą. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 26 str., aukščiau paminėto Pažeidimo nustatymo aktu ir Metodika, atsakovui nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. suvartoto karšto vandens kiekis apskaičiuojamas taikant karšto vandens normatyvą, atsižvelgiant į ieškovo turimą informaciją apie bute gyvenančių asmenų skaičių. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-08-31 liko neapmokėta 890,07 Eur.

2016-09-21 teisme gautas ir priimtas atsakovo A. S. ieškinys atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl žalos išieškojimo, kurio pagrindu iškelta civilinė byla 2016-12-22 teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi buvo prijungta prie civilinės bylos pagal UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovui A. S., ir  A. S. ieškinys laikytinas priešieškiniu. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija" yra pažeidusi atsakovo kaip vartotojo  teises procedūrų veikoje, nesuteikdami savalaikės informacijos ir nepaisymą į pareiškimus tarpusavio problemų sprendimams; pripažinti, kad neteisėtai buvo paskirta skaičiuotė RSN 26-90, ko pasekoje atsakovui yra padaryta materialinė žala 179,24 Eur permokėjimas ir priskaičiuota skola nuo 2013-08-01 - 971,73 Eur, bendra suma yra 1137,00 Eur; ištaisyti skolų sąskaitas ir grąžinti atsakovui  permokėjimą, o skolą 971,73 Eur panaikinti (anuliuoti); pripažinti, kad vartotojas atsiskaito tiekėjui pagal faktiškai suvartotą ir deklaruotą karšto vandens kiekį, kaip numatoma teisės aktuose;  atlyginti neturtinę žalą - 14481,00 Eur;  priteisti ieškovui procesines palūkanas pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.37straipsnį 4 punkto dalį ir bylinėjimosi išlaidas - 500,00 Eur.

Priešieškinyje nurodė, kad kiekvieną mėnesį pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą  besąlygiškai pervesdavo lėšas nurodomas mokėjimo dokumente, nekontroliuojant ir pasitikint tiekėju, kartu kiekvieną mėnesį deklaruodavo karšto vandens skaitiklio rodmenis, atsiskaitymui skirtose eilutėse pagal sąskaitos nuorodas.  Taip tęsėsi iki 2014 metų sausio mėnesio, kol su kaimynais nesulygino mokėtinų sumų už komunalinius mokesčius. Tuomet jis pastebėjo, kad  net nuo 2013-07-31 ieškovas sąskaitose už karšto vandens tiekimą apskaitoma pagal normą  RSN26-90, kuri yra taikoma, kai vartotojas neturi apskaitos skaitiklio arba neleidžia apžiūrėti ir įvertinti prietaiso būklę. Nurodo, kad nebuvo gauta  nei įspėjamųjų raštų, tiekėjes nebuvo atėjęs apžiūrėti patikrinti skaitiklio ar kitaip pranešęs apie veiksmų atlikimą. Nurodo, kad 2013-05-20 pasirašytoje sutartyje su tiekėju taip pat nebuvo užuominų apie numatomą skaitiklių keitimą. Jo eksploatuojamas  karšto vandens skaitiklis  atitinka standartus, buvo patikrintas ir patvirtintas aktu, kaip atitinkantis eksploatacijai skaitiklis, tai atliko  UAB „Vilniaus energija“.  Ieškovo nurodoma metodika taikoma savininkams, kai jie atsisako įleisti šilumos teikėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkui priklausančias patalpas.  Nurodo, kad jam nebuvo pateikta jokio raštiško prašymo ar kitokių raštų, nėra informavimo apie vartotojo atsisakymą, nėra net nutarimo akto, todėl neteisėtai buvo pritaikyta vartojimo norma, nes sutartyje yra atžyma, kad yra karšto vandens apskaitos skaitiklis. Aptikęs mokestinius sąskaitos nesklandumus, kreipėsi telefonu ir raštu į ieškovą ir paprašė  jų reikalavimus pagrįsti teisiškais argumentais arba taikiai ištaisyti klaidas. Ieškovas atsiuntė raštų kopijas, kurių jis anksčiau nebuvo gavęs. Išnagrinėjęs ieškovo raštus, jo grindžiamus teisinius argumentus bei nurodytus teisinius aktus, jis niekur nerado straipsnio ar punkto dėl vandens skaitiklio keitimo ar sąlygų, kurios būtų kaip teisinis pagrindas vykdyti renovacinius darbus. Jam nebuvo pateikta jokio žodinio ar raštiško siūlymo parduoti jo eksploatuojamą skaitiklį, kurio eksploatacijos rodiklis siekia vos 1,5 procento.  Tiekėjo atsakymai į jo paklausimus  parodo, kad tai yra teisiškai neargumentuotai pateiktos įstatymų straipsnių ir taisyklių punktų redakcijos. Vienpusiška savivalė, moralinis ir materialinis spaudimas prieš vartotoją.   Toks tiekėjo elgesys ir veiksmai prieš jį, kaip vartotoją, palietė jo sveikatą. 2014-07-01 jį ištiko  miokardo - infarktas,  neteko darbingumo, dabar turi neįgalumą ir neteko pagrindinio darbo. Todėl laiko, kad ieškovas jam padarė neturtinę žalą, kurią vertina 14481 Eur.

           UAB “Vilniaus energija” pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydama, kad su priešieškiniu nesutinka.

  Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pranešimus apie skaitiklių keitimą siuntė registruotu paštu, tačiau duomenų apie jų įteikimą neturi, nes jie tokį laiką nesaugomi.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko,  palaikė priešieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad jų namas yra senas, Žirmūnų mikrorajone, karšto vandens tiekėjas visą laiką buvo ieškovas, jie net norėdami negalėtų pasirinkti kito karšto vandens tiekėjo, nes tam nėra techninių galimybių. Jis yra sąžiningas vartotojas ir visada sąžiningai mokantis visus mokesčius, jis aklai pasitikėjo Vilniaus energija kaip abonentas. Jis įsileidžia visus paslaugų teikėjų tikrintojus ir leidžia patikrinti bei reikalui esant pakeisti apskaitos prietaisus.  Jokio pranešimo iš Vilniaus energijos apie jo bute ketinamus keisti skaitiklius jis nėra gavęs ir niekada nėra atsisakęs įsileisti paslaugų teikėjų darbuotojų. Mano, kad į bylą pateiktas Pažeidimų nustatymo aktas yra suklastotas, jis yra netgi be numerio. Jis niekada nebuvo supažindintas su minėtu aktu, jį pamatė tik pateiktą į bylą. Vilniaus energija siųsdama jam atsakymus į paklausimus, niekada nepateikė šio akto.  Jo skaitiklis yra veikiantis ir patikrintas. Jis kiekvieną mėnesį deklaruoja rodmenis. Nurodo, kad visas sąskaitas apmokėjimui iš ieškovo gauna elektroniniu būdu. Sveikata pašlijo ir infarktą patyrė būtent dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų ir elgesio su juo kaip sąžiningu vartotoju. Nurodo, kad pasirašydamas sutartį su ieškovu nepastebėjo, kad sutartyje neteisingai įrašytas bute gyvenančių žmonių skaičius, nurodant tris asmenis, jo bute iš viso gyvena tik du asmenys, jis ir žmona, nors žmona bute net nėra deklaruota, tačiau jis sąžiningai nurodė visus gyvenančius asmenis, tačiau klaidos nepastebėjo. Nurodė, kad  po to, kai pastebėjo, jog ieškovas jam mokesčius už karštą vandenį skaičiuoja pagal normatyvus, jis mokėdavo už vandenį pagal skaitiklio rodmenis, kuriuos pastoviai deklaruodavo, ieškovo naudai į didėjimo pusę, taikydamas kainą, kuri būdavo nurodoma ieškovo pateiktuose mokėjimo dokumentuose. Prašė priteisti jam iš atsakovo  permoką už karštą vandenį bei jo prašomą neturtinę žalą.

Ieškinys atmestinas. Preišieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/169081, nustatyta, kad atsakovui aukščiau nurodytame name nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buto numeris (duomenys neskelbtini).

2013-05-20 ieškovas su atsakovu sudarė Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2285334 su buitiniu šilumos vartotoju (toliau – Sutartis) (e. b. priedas 2 t. b.l. 16-23).

Ginčas šioje byloje kilo dėl mokėjimų už karštą vandenį apskaičiavimo ne pagal bute įrengto atsakovui priklausančio karšto vandens skaitiklio rodmenis, o taikant karšto vandens suvartojimo normatyvus.

Nustatyta, kad 2013-07-23 komisija, susidedanti iš ieškovo, daugiabučio namo administratoriaus bei šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovų  sudarė Pažeidimų nustatymo aktą (toliau- Aktas), kuris yra be numerio, kuriame nustatyta, kad buto vartotojas nesudarė galimybės karšto vandens tiekėjui atlikti teisės aktais nustatytas prievoles, tai yra įrengti/pakeisti  bute karšto vandens skaitiklį ir taip pažeidė Taisyklių 235.5. p. numatytą karšto vandens vartotojo pareigą leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams, iš anksto raštu įspėjus arba suderinus atvykimo laiką ir pateikus atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus (e. b. priedas 1 t. b.l. 14).

Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu bei iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad su Aktu atsakovas nebuvo supažindintas.

Nors Akte nurodoma, kad  Akto priedais laikytini raštai, kuriais buvo prašoma vartotojo sudaryti galimybę karšto vandens tiekėjui įrengti bute karšto vandens skaitiklį, tačiau jokie priedai prie Akto nėra pateikti bei pačiame Akte konkrečiai nėra nurodyta, kokiais raštais vartotojas yra informuotas apie reikalavimą pakeisti karšto vandens skaitiklį.

Minėto Akto pagrindu ieškovas atsakovui nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. mokestį už tiektą karštą vandenį skaičiuoja  pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ie energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26 „Dėl šilumos  ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“, karšto vandens normatyvus taikydamas 3 asmenims.

Nustatyta, kad atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtas  šilto vandens skaitiklis „SAMECO“, gamyklinis numeris 126173, kuris ieškovo buvo periodiškai tikrinamas, paskutinis patikrinimas atliktas 2012-11-15, patikrinimo metu nustatyta, kad skaitiklis yra tvarkingas, plombos nepažeistos, mokesčiai už karštą vandenį skaičiuoti pagal rodmenis (e. b. priedas 2 t. b.l. 9-15).

Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, į bylą pateiktų  ieškovo išrašytų sąskaitų  už laikotarpį nuo 2013-08-31 iki 2016-09-30 bei atsakovo pateikto atsiskaitymo su ieškovu paskaičiavimų nustatyta, kad už karštą vandenį nuo 2013-08-31 iki 2014-02-28  atsakovas su ieškovu atsiskaitinėjo pagal ieškovo jam teiktas sąskaitas, neįsigilinęs, kad mokesčiai skaičiuojami ne pagal jo deklaruojamus skaitiklių rodmenis, o nuo 2014-02-28 už karštą vandenį su ieškovu atsiskaitinėjo pagal jo deklaruojamus skaitiklio rodmenis, taikydamas ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytą kainą (e. b. priedas 2 t. b.l. 36-121).

Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. reglamentuojama, kad Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.“

Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-445-14).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepagrindė būtinybės pakeisti karšto vandens skaitiklį, nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovo išlaidos tik padidės, nes papildomai reikės mokėti už ieškovui priklausantį skaitiklį nustatytą mokestį (CPK 178, 185 str.).

Byloje nekilo ginčas, kad šiuo metu atsakovo turimas skaitiklis atitinka metrologinius reikalavimus ir atsakovas tinkamai fiksuoja rodmenis. Be to, byloje nepaneigtas ir kitas atsakovo argumentas, kad jis vykdo prievolę atsiskaityti už faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį.

Nors ieškovas nurodo, kad jis raštu buvo informavęs atsakovą, jog jis ketina pakeisti karšto vandens skaitiklius atsakovui priklausančiame bute, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.  Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė visus iš ieškovo gautus mokėjimo dokumentus bei raštus, kuriuos jis yra gavęs ginčo laikotarpiu, bei visą tą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su ieškovu  pagal deklaruojamus karšto vandens skaitiklio rodmenis.

Šalių ginčui spręsti, be kitų teisės normų, yra aktualios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu. Įsigaliojus šioms taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 173 punktas). Pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174 punktas). Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės įsigaliojo 2010 m. lapkričio 1 d. Bylo0je nėra ginčo, kad atsakovui priklausančio karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra galiojo tiek taisyklių įsigaliojimo dieną, tiek ir ieškovės prašymų dėl leidimo įrengti / pakeisti skaitiklį pateikimo dienomis. Todėl pirmiausia turėjo būti iškeltas skaitiklio perdavimo ieškovės nuosavybėn klausimas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174-175 punktai).

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus,  jog ji  2009 m. gruodžio 31 d.,  2012 m. lapkričio 15 d. bei 2012 m. lapkričio 19 d. viešai (dienraštyje „Lietuvos rytas“) pasiūlė visiems Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti (parduoti) ieškovei karšto vandens skaitiklius. Teismo vertinimu viešas paskelbimas  nesudaro pagrindo konstatuoti, kad  atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimą perduoti jam priklausantį karšto vandens apskaitos prietaisą ieškovo nuosavybėn. Teismo vertinimu ginčo atveju ieškovė taip pat nepateikė   duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas vienokia ar kitokia objektyvia forma išreiškė savo atsisakymą perduoti karšto vandens skaitiklį, kuris atitinkamai buvo metrologiškai patikrintas.

Taigi pagrindas naujam karšto vandens skaitikliui įrengti egzistuoja, kai vartotojas atsisako perduoti (parduoti) karšto vandens tiekėjui skaitiklį su galiojančia metrologine patikra (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas). Ieškovė neįrodė, kad atsakovas atsisakė perduoti ieškovės nuosavybėn jam priklausantį karšto vandens skaitiklį. Todėl nebuvo pagrindo naujam karšto vandens skaitikliui įrengti, todėl ieškovės 2013-05-13 raštas Nr. 008-04-12961 ir pakartotinis  2013-07-10 raštas Nr. 008-04-19602R, kuriuose išdėstyti prašymai dėl leidimo įrengti  pakeisti karšto vandens skaitiklį yra nepagrįsti. Tuo labiau, kad ieškovė net neįrodė, jog minėti raštai atsakovui buvo įteikti ir jis atsisakė leisti pakeisti skaitiklį. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomų pranešimų siuntimo laikotarpiu, tai yra 2013-05-20 ieškovas su atsakovu pasirašė Sutartį, kurioje nieko neužsimenama apie būtinybę atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisą, bei neaptartas klausimas dėl atsakovui priklausančio karšto vandens apskaitos prietaiso  perdavimo ieškovui, ar atsisakymo jį perduoti. Priešingai, Sutartyje nurodyta, kad atsakovo bute yra karšto vandens skaitiklis (1.6 punktas) bei sutarties 10.5 punkte nustatė, kad buitinis šilumos vartotojas įsipareigoja kas mėnesį pateikti šilumos teikėjui bute įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų ataskaitą, jei sutartimi ar kitais raštiškais susitarimais tarp šalių nenustatyta kitaip. 16.2 punkte nustatyta, kad, jeigu buitinis šilumos vartotojas laiku nedeklaruoja jo bute esančio karšto vandens skaitiklio rodmenų ar tokio karšto vandens kiekio apskaitos prietaiso rodmenimis negalima vadovautis dėl jo gedimo, sugadinimo, nuplėštų plombų, vykdomos patikros, suvartotam šilumos kiekiui įvertinti šilumos teikėjas turi teisę ir buitiniam vartotojui taikyti galiojančius teisės aktais nustatytus  karšto vandens suvartojimo normatyvus. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad ginčo atveju buvo pagrindas taikyti vandens suvartojimo normatyvus.

              Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje bylioje  Nr. e2A-2772-585/2016 nagrinėdamas analogiško pobūdžio reikalavimą 2016-11-03 sprendime, konstatavo, kad „pagrindas naujam karšto vandens skaitikliui įrengti egzistuoja, kai vartotojas atsisako perduoti (parduoti) karšto vandens tiekėjui skaitiklį su galiojančia metrologine patikra (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas).“ Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, normatyvai suvartotam energijos kiekiui nustatyti apskritai gali būti taikomi tik tada, jeigu nėra objektyvios galimybės energijos apskaitos prietaisų rodmenimis nustatyti suvartotą energijos kiekį (pavyzdžiui, apskaitos prietaisas nefunkcionuoja ar netinkamai funkcionuoja, objektyviai nėra galimybės įrengti apskaitos prietaisą, prietaisas metrologiškai nepatikrintas ar pasibaigusi metrologinė patikra ir kita). Be to, toks taikymas gali būti ribotas, kaip išimtinė priemonė. Normatyvų nustatant suvartotą energijos kiekį taikymas negali tapti įprasta ir nuolatine praktika.

              Teismo vertinimu ieškovė neturėjo teisės taikyti Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies numatytų pasekmių, tai yra nustatyti atsakovo suvartoto karšto vandens kiekio pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už suvartotą karštą vandenį, paskaičiuotą taikant  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 nustatytą  normatyvą atmestinas kaip nepagrįstas.

              Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo  į bylą pateiktų  ieškovo išrašytų sąskaitų  už laikotarpį nuo 2013-08-31 iki 2016-09-30, bei atsakovo pateikto atsiskaitymo su ieškovu paskaičiavimų (e. b. priedas 2 t. b.l. 36-121) nustatyta, kad už karštą vandenį nuo 2013-08-31 iki 2014-02-28  atsakovas apmokėjo ieškovui pagal jo pateiktas sąskaitas, neįsigilinęs, kad mokesčiai jam skaičiuojami ne pagal jo deklaruojamus skaitiklių rodmenis, bet taikomas normatyvas, o nuo 2014-02-28 už karštą vandenį su ieškovu atsiskaitinėjo pagal jo deklaruojamus skaitiklio rodmenis, taikydamas ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytą kainą. Ieškovas neginčija aplinkybių, kad atsakovas  laikotarpiu 2013-08-31 iki 2014-02-28 yra pilnai apmokėjęs jo pateiktas sąskaitas, kuriose mokestis už karštą vandenį buvo paskaičiuotas taikant normatyvą.  Įvertinus atsakovo tuo metu deklaruotus karšto vandens skaitiklio rodmenis, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2013-08-31 iki 2014-02-28 susidarė 179,24 Eur permoka už karštą vandenį. Pažymėtina, kad atsakovas mokestį už karštą vandenį paskaičiavo pagal ieškovo jam pateiktose sąskaitose nurodytą kainą. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie nuginčytų, kad atsakovo sumokėta suma ieškovui yra neteisinga, o tik iš esmės ginčijo atsakovo teisę atsiskaityti pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis. Ieškinį dėl ieškovo reikalaujamos skolos priteisimo teismui atmetus, konstatavus, kad ieškovas nepagrįstai atsakovui taikė normatyvus, priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir atsakovui grąžintina 179,24 Eur permoka už karštą vandenį, konstatuojant, kad atsakovas pagrįstai atsiskaitinėjo pagal skaitiklio parodymu, s todėl ši suma atsakovui priteistina iš ieškovo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo procesines palūkanas yra tenkintinas ir atsakovui iš ieškovo priteistina 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (179,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 14481 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą grindžia sveikatos praradimu dėl patirto miokardo infarkto bei netekto darbingumo (e. b. priedas 2 t. b.l. 122-124). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. nustato, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl  neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant keturioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, kaltei. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas pažymi, kad atsakovo patirtos neturtinės žalos įvertinimas pinigais neatitiktų tarp šalių susiklosčiusių santykių. Teismo vertinimu ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų ieškovo veiksmų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas raštu reagavo į visus atsakovo paklausimus ir teikė jam informaciją, kokiu pagrindu jis atsakovui skaičiuoja mokesčius už karštą vandenį. Ieškovas manydamas, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su reikalavimu perduoti jam nuosavybės teise priklausantį vandens apskaitos prietaisą, laikė, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė ir  taikė netinkamą atsiskaitymo už  tiektą karštą vandenį metodą.  Teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai apie atsakovo sveikatos būseną, apie jo patirtą miokardo  infarktą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad  šiuos sveikatos sutrikimus atsakovas patyrė būtent dėl ieškovo veiksmų. Todėl priešieškinio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas, atsižvelgiant į šalių sąžiningumą ir procesinį elgesį, turėtų išlaidų dydį ir jų pagrįstumą (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d., 98 str.).

Nustatyta, kad atsakovas šioje byloje yra sumokėjęs 525 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį patenkinus iš dalies atsakovui iš ieškovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Įstatyme nenumatyta, kad už procesinių dokumentų parengimą patirtos išlaidos, kai juos rengia ne advokatai ar advokatų padėjėjai, šaliai gali būti kompensuojamos iš pralaimėjusios bylą šalies. Šiuo atveju atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad jis būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai už procesinių dokumentų parengimą. Jo paties patirtų darbo sąnaudų už ieškinio parengimą kompensavimo įstatymas nenustato.  Todėl konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas.

Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 10,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88, 92, 93, 96, 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, straipsniais teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

atmesti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį.

Priešieškinį tenkinti iš dallies.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) atsakovui  A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 179,24 Eur permoką už karštą vandenį, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (179,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75  Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) valstybės naudai 10,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

           

 

Teisėja                                                                                               Vita Valeckaitė