Civilinė byla Nr. 2YT-8883-965/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05540-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. F., pareiškėjo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. F. (V. F.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad pareiškėjo darbas „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu atitinka ypatingų darbo sąlygų pobūdį, nes buvo susijęs su akumuliatorių įkrovimu. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pareiškėją informavo, kad jo darbas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. nėra priskiriamas prie darbo ypatingomis sąlygomis, nes darbo knygutėje neįrašyta, jog dirbo akumuliatorininku. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visą laiką dirbo su automobilių akumuliatoriais, buvo akumuliatorininku, tačiau nežino, kodėl pervedant jį dirbti į žemesnės kategorijos pareigas, nebeįrašė akumuliatorininko pareigybės, nors pareiškėjo darbo pobūdis niekada nepasikeitė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas turėtų teisę į valstybės skiriamą kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.

Suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi teisę gauti prašomą kompensaciją turi elektrikai – akumuliatorininkai, užsiimantys akumuliatorių įkrovimu, tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai šių aplinkybių nepatvirtina, todėl darbo laikotarpis nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1993 m. balandžio 26 d. negali būti įskaitytas į darbo laiką ypatingomis sąlygomis, suteikiant teisę gauti kompensaciją. Automobilių remonto šaltkalvio pareigos negali būti prilyginamos elektriko – akumuliatorininko pareigybei, kuri yra įvardinta tai reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nurodė ir tai, kad pareiškėjas nenurodė, ar jam buvo suteiktos papildomos kasmetinės atostogos ar kitos lengvatos, numatytos tuometiniame Darbo įstatymų kodekse, kaip asmeniui, dirbančiam ypatingomis darbo sąlygomis

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. F. ir jo atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog pareiškėjas visą savo darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) buvo autoelektrikas, jo darbo pobūdis niekada nesikeitė. Kito akumuliatorininko toje darbovietėje nebuvo. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių buvo pakeistas jo pareigybių pavadinimas. Pakeitus pareigų pavadinimą, darbo pobūdis niekada nesikeitė. Tuo metu akumuliatoriai buvo remontuojami, buvo perpilama nafta, rūgštis. Visą darbo laikotarpį įmonėje pareiškėjas turėjo atskirą darbo patalpą, kur užpildavo akumuliatorius rūgštimi, po remonto akumuliatorius reikėdavo pakrauti, buvo reikalinga virinti šviną, kuris irgi garuoja. Autotechnikos įmonė turėjo labai daug. Darbas buvo kenksmingas ir pavojingas, rūgštis spinduliuoja kenksmingas medžiagas, remontuojant akumuliatorius, sklinda irgi kenksmingos medžiagos. Po akumuliatoriaus remonto, juos reikėjo pakrauti transformatoriaus pagalba. Pakrovimas yra kenksmingas, nes sklinda garai, pakrovimas vyko vienoje patalpoje, kurioje pareiškėjas dirbo visą darbo dieną. Ventiliacijos darbo vietoje nebuvo. Buvo ir toks laikotarpis, kad senus akumuliatorius priduoti reikėjo išardytus, atskirti šviną, o tai buvo labai kenksmingas darbas. Tuo tikslu pareiškėjui buvo išduodamas specialus kostiumas, akiniai, kad apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų. Pagrindinis pareiškėjo darbas buvo su akumuliatoriais. 1988 m. pareiškėjo pareigų pavadinimas buvo pakeistas, nors jo pareigos ir pobūdis nesikeitė, autošaltkalviu jis nedirbo. Šiuo metu buvusioje darbovietėje dirbantys žmonės negali įsivaizduoti, kokios darbo sąlygos galėjo būti ginčo laikotarpiu, be to, ir akumuliatoriai tuo metu buvo visai kitokie, dabar jie neberemontuojami, todėl nebėra ir akumuliatorininko specialybės.

Suinteresuoto asmens VSDFV atstovė teismo posėdžio metu, išklausiusi liudytojų parodymus, neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas faktas. Paaiškino, kad autošaltkalvio pareigos nesuteikia teisės gauti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Iš pareiškėjo darbovietės buvo reikalaujama pateikti informaciją apie jo darbo pobūdį, tačiau darbovietė tiesiog pateikė atsakymą, kad tokių duomenų neturi. Darbų ypatingumas nustatomas iš atliekamų darbo funkcijų. Darbdavys turi žinoti, kokios pareigos priskiriamos prie kenksmingų darbo sąlygų.

Liudytojas Š. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas V. F. yra jo buvęs darbuotojas. Liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1987 m. dirbtuvių vedėju, pareiškėjas jam buvo pavaldus. Pareiškėjas įmonėje autošaltkalviu nedirbo. Pareiškėjas remontavo akumuliatorius. Patalpoje, kurioje pareiškėjas remontavo akumuliatorius, buvo kenksmingos sąlygos, pastoviai būdavo garų ir rūgšties kvapas.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo buvusioje (duomenys neskelbtini) dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 1980 iki 1981 m. ten dirbo saugumo technikos inžinierės pareigose. Į liudytojos pareigas įėjo inspektuoti objektus, įskaitant ir mechanines dirbtuves, kur dirbo pareiškėjas. Pareiškėjas išklausydavo akumuliatorininko saugumo technikos instrukciją pasirašytinai. Įėjus į patalpas, kur dirbo pareiškėjas, liudytoja matydavo kraunamus akumuliatorius, pareiškėjas dažniausiai būdavo šalia akumuliatorių. Tais laikais akumuliatoriai būdavo remontuojami, juos reikėdavo pakrauti. Liudytojos darbo laikotarpiu įmonėj, ji kiekvieną dieną inspektuodavo pareiškėjo darbą. 1993 m. liudytoja baigė dirbti šioje darbovietėje, iki to laikotarpio pareiškėjas kažkiek dirbo autošaltkalviu, tačiau pagrindinis jo darbas buvo prie akumuliatorių įkrovimo. 1988 m. buvo įvestas vieningas tarifinis darbininkų profesijų žinynas, kuris pakeitė pareigybių klasifikavimą. Po šių pakeitimų į autošaltkalvio pareigas įėjo ir akumuliatorininko, kaip lygiagretė, pareigybė, tačiau pareiškėjo darbo pobūdis nepasikeitė. Jis dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, nes akumuliatorius ir toliau reikėjo remontuoti. Jo darbo ypatingą pobūdį patvirtina ir tai, kad jam buvo skiriamas pienas. 

Teismas

konstatuoja :

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vadovaujantis 1979 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1979 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau – (duomenys neskelbtini)), 6 kategorijos autoelektriko – akumuliatorininko pareigose (Darbo knygelė (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. 8). Darbo knygelės įraše Nr. 9 nurodyta, kad sutinkamai su nauju vieningu tarifiniu – kvalifikaciniu žinynu (darbininkų darbų ir profesijų) 1987 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1988 m. sausio 1 d. pareiškėjas perkeltas dirbti 5-os kategorijos automobilių remonto šaltkalvio pareigas MRE skyriuje (Darbo knygelė (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. 9). Įraše Nr. 12 nurodyta, kad 1993 m. kovo 2 d. pareiškėjas perkeltas tame pačiame skyriuje autoelektriku pusei darbo dienos (1993-03-02 potvarkis Nr. 20), įraše Nr. 13 nurodyta, kad 1993 m. balandžio 26 d. pareiškėjas atleistas iš darbo pačiam prašant pagal LR DSĮ 28 straipsnį (1993-04-26 įsakymas Nr. 90). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bendrovėje nėra duomenų apie pareiškėjo nurodytu darbo laikotarpiu darbų ar darbo sąlygų ypatingą pobūdį.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, siekdamas, kad jam būtų suteikta teisė į valstybės skiriamą kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teisę gauti kompensaciją turi autoelektrikai, dirbantys su akumuliatorių įkrovimu. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2017 m. liepos 19 d. archyvo pažymėjimą „Dėl darbo stažo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nėra duomenų apie V. F., dirbtų (duomenys neskelbtini) darbų ar darbo sąlygų ypatingą pobūdį, pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1993 m. balandžio 26 d. nebuvo priskiriamas prie darbo ypatingomis sąlygomis, be to, jo darbo knygutėje neįrašyta, jog dirbo akumuliatorininku. Nurodyti dokumentai patvirtina pareiškėjo darbo faktą (darbo laikotarpį, pareigas), bet nepatvirtina jo darbo nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1993 m. balandžio 26 d. pobūdžio. Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad pareiškėjas dirbo minėtoje bendrovėje. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė, atsižvelgiant į surinktus įrodymus, liudytojų parodymus pakeitė atsiliepime išdėstytą poziciją dėl nesutikimo su pareiškimu ir neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas faktas.

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau – kompensacijos) buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas), įsigaliojusio nuo 1995 m. sausio 1 d., 56 straipsniu, naujos redakcijos Pensijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., 67 straipsniu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1782 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) (toliau – Tvarkos aprašas). Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose (toliau – Sąrašai) Nr. 1 ir Nr. 2, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d., nurodytos pareigos ir profesijos, suteikiančios teisę gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas, kurios skiriamos tik už darbus kenksmingomis sąlygomis. Sąrašo Nr. 2 skyriuje „Bendrosios profesijos“ yra įvardyti elektrikai – akumuliatorininkai, dirbantys su akumuliatorių įkrovimu. Tvarkos aprašo 14 punkte nustatytas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie laikomi įrodymais, reikalingais kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas skirti, t. y. darbo knygelės, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymėjimai, darbdavių išduoti remiantis turimais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimai arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai; darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančios pažymos, pažymėjimai, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduoti remiantis turimais dokumentais.

Bylos duomenimis ir liudytojų parodymais nustatyta, kad visą darbo laikotarpį nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1993 m. balandžio 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo darbo veikla ir vieta, pobūdis, darbo užduotys, darbo aplinka ir specifika nesikeitė, t. y. visą nurodytą laikotarpį pareiškėjas dirbo autoelektriku, pareiškėjo darbo pobūdis buvo automobilių elektros įrangos ir akumuliatorių remontas, jo atliekamas darbas apėmė akumuliatorių remontą, užpylimą rūgštimi, akumuliatorių pakrovimą, švino virinimą ir atskyrimą. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti buvę pareiškėjo bendradarbiai Š. J. ir D. M., kurie paaiškino, kad nurodytoje įmonėje suvirintojo ir autolektriko pareigos buvo priskiriamos prie kenksmingų. Pareiškėjas dirbo autoelektriku dirbtuvėse, jis remontavo įvairius prietaisus, akumuliatorius, juos reikėjo nuplauti ir nuvalyti su benzinu, todėl jo darbo vietoje buvo specifinis kvapas. Liudytojas Š. J. pildydavo darbo laiko apskaitos tabelius, ten pareiškėjo pareigos buvo nurodytos – elektrikas. Iki liudytojo darbo pabaigos toje įmonėje 1989 m., pareiškėjas visą laiką dirbo tose pačiose pareigose ir tą patį akumuliatorininko darbą, toje pačioje darbo vietoje. Liudytojai patvirtino ir tai, kad remontuojant akumuliatorius, reikėjo užpilti ir išpilti rūgštį. Pareiškėjui už kenksmingą darbą darbovietėje buvo duodamas pienas. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai apie bylos aplinkybes yra detalūs, tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir vienas kito nepaneigia.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Aiškinantis visas reikšmingas kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimui aplinkybes, teismo nuomone, neteisinga būtų apsiriboti formaliu pateiktų dokumentų (darbo knygelės įrašais) vertinimu, siekiant nustatyti pareiškėjo realiai dirbto darbo pobūdį. Teismo nuomone, turi būti vadovaujamasi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais dokumentais. Pažymėtina, kad formalus pareigų pavadinimo pakeitimas (autoelektrikas – akumuliatorininkas arba šaltkalvis) negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti pareiškėjo darbą su akumuliatoriais, nes pareiškėjo darbas iki 1988 m. ir po to nesikeitė, jis visą laiką dirbo toje pačioje darbo vietoje autoelektriku – akumuliatorininku.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad buvusioje pareiškėjo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišliko labai daug dokumentų, tame tarpe neišliko nei spec. medžiagų, nei pieno dalinimo duomenų, kaip nurodė liudytoja, visi šie dokumentai sunaikinti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas negali dokumentais įrodyti savo darbo pobūdžio nurodytu laikotarpiu, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjo darbas „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu atitinka ypatingų darbo sąlygų pobūdį, nes buvo susijęs su akumuliatorių įkrovimu (Nuostatų 24 punktas, CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas.

Pažymėtina ir tai, kad kompensacijų apskaičiavimo tvarkos apraše papildomų reikalavimų ir apribojimų (pavyzdžiui, pareigos turi būti tiksliai apibrėžtos ir negali būti kitų pavadinimų ar darbas visą dieną ir pan.) nenumatyta, t. y. preziumuojama, jog pareigų pavadinimas gali būti ir iš kelių ar keliolikos žodžių, tačiau privalu išsiaiškinti, ar asmuo dirbo Sąraše Nr. 2 numatytus darbus, o ne vadovautis vien formalia situacijos samprata. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirbo darbą įtrauktą į Sąrašo Nr. 2 XXXII skyriuje „Bendrosios profesijos“ elektrikai – akumuliatorininkai, dirbantys su akumuliatorių įkrovimu.

Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, jog pareiškėjas nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1993 m. balandžio 26 d. dirbo autoelektriku – akumuliatorininku ir jo darbas buvo susijęs su akumuliatorių įkrovimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. F. (V. F.) nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1993 m. balandžio 26 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ autoelektriku – akumuliatorininku ir jo darbas buvo susijęs su akumuliatorių įkrovimu bei atitinka ypatingų darbo sąlygų pobūdį.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas V. F. (V. F.) turėtų teisę į valstybės skiriamą kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė