Baudžiamoji byla Nr. 1-493-1033/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00302-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2.
(S)
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,
sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Dianai Kiverytei,
dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,
kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokato padėjėjai Gabrielei Mockaitytei,
nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams T. S., J. S., V. Š.,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų įgaliotam atstovui advokatui G. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, vykdantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.
Teismas
n u s t a t ė :
V. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2020 m. sausio 1 d. apie 21.20 val., būdamas viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, matant kitiems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,58 promilių girtumas), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra, stovint prie nukentėjusiojo T. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų be aiškios priežasties dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė T. S. į nosį ir laiptinėje stumdėsi su nukentėjusiuoju T. S., tuo padarydamas jam 2020-01-15 specialisto išvadoje Nr. G 152/2020 (01) nustatytą odos nubrozdinimą nosies kairėje šnervėje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą; po ko, būdamas laiptinės pirmame aukšte, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai J. S. į kaktos sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir, praradusi pusiausvyrą, dešinės rankos alkūne atsirėmė į laiptinės sieną ar laiptus, tuo padarydamas jai 2020-01-15 specialisto išvadoje Nr. G151/2020 (01) nustatytą odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; po ko, tęsdamas nusikalstamą, veiką susikibo su nukentėjusiuoju T. S. už atlapų ir rankų bei įkando T. S. į kairės rankos dilbio vidinę pusę arčiau riešo, tuo pagal 2020-01-15 specialisto išvadą Nr. G 152/2020 (01) padarydamas odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, taip nukentėjusiajam T. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam V. Š. išeinant iš laiptinės, iššoko pro pirmo aukšto langą ir be aiškios priežasties paėmė nukentėjusįjį V. Š. už atlapų, pastūmė į šalia buvusias lauko duris, po ko, jiems besigrumiant, nukrito ant žemės ir paėmęs nukentėjusiojo V. Š. dešinę ranką, ją bandė užlaužti, sukti, tuo padarydamas V. Š. 2020-02-24 specialisto išvadoje Nr. G 561/2020 (01) nustatytus sužalojimus: dešinės rankos plaštakos penkto piršto pamatinio pirštikaulio lūžį ir plaštakos nubrozdinimą, taip nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes pirštikaulio lūžio gijimas ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Kaltinamasis V. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiaisiais pažįstamas seniai, nukentėjusieji jam keršija, nes jo iniciatyva buvo išardyti sandėliukai prie jų namo. 2019-12-31 kaimynai savo bute šventė Naujuosius metus ir užstatė jo mašiną, jis negalėjo pravažiuoti. Pas kaimynus bute visą naktį garsiai grojo muzika ir tai trikdė jo ramybę. Sausio 1 d. vakare vėl grojo muzika, todėl nuėjo paprašyti, kad muziką pritildytų. Buto duris atidarė T. S. ir jo paprašė, kad pritildytų muziką, tačiau T. liepė jam neaiškinti ką daryti. Kai jis buvo nuėjęs pas S., matė, kad bute buvo T. S. žmona J. S., jų vaikai, paskui sužinojo, kad pas juos bute buvo ir jo (V. P.) žmona D. P., kuri viską matė, dar bandė jį tempti už rankos. Grįžęs į butą telefonu paskambino V. Š., kad pritildytų muziką. Šis pasakė, kad yra išvažiavęs, kai atvažiuos, tada jie pasikalbės. Pas jo mamą A. P. atėjo J. S. ir pradėjo skųstis, kad jis neleidžia švęsti, neduoda ramybės, prašė jį apraminti. Jo motina buvo išėjusi į laiptinę ir kalbėjo su J. S.. Tuo metu laiptinėje pasirodė T. S., kuris jį (V. P.) pamatęs, pirmas spyrė jam su koja į krūtinę, daužė jį, smaugė, J. už rankos jį laikė, todėl jis negalėjo rankos ištraukti, patyrė daug sužalojimų ir gindamasis įkando T. S. į ranką. J. S. jis nestūmė, nebent kai T. jį dusino, galėjo ją pastumti gindamasis. Į konfliktą įsitraukė jo motina (A. P.), kurią T. S. taip pat stūmė, išvadino necenzūriniais žodžiais ir trenkė jai į krūtinę. Paskui nukentėjusieji išėję į laiptinę spardė ir sulaužė jo motinos buto duris, todėl jis iššoko pro langą, kad nebūtų įsilaužta į motinos butą. Pro buto durų akutę matė, kad už durų stovėjo T. ir V., mama jų neįleido į butą. Jam iššokus pro langą, lauke jį užsipuolė T. su V., su jais susigrūmė, su V. parkrito ant žemės. Po muštynių buvo iškviesta policija, jis buvo išvežtas į komisariatą ir ten praleido pusantros paros. Įvykio metu buvo išgėręs, nukentėjusieji taip pat buvo išgėrę. Jie iškvietė greitąją pagalbą, nes V. ranką nuo smūgio susilaužė. Jis pats į policiją neskambino, mama skambino. Atvykusiems pareigūnams sakė, kad jis yra nukentėjęs, iš ausies jam bėgo kraujas, bet pareigūnai jo neklausė ir sulaikė. Kitų kaimynų jis nematė, ten jų nebuvo. Kaimynė G. D. galėjo girdėti garsią muziką, nes prieš T. gyvena. Nežino, kodėl jį išvežė į policiją, jis yra nekaltas, prašo išteisinti.
Nukentėjusysis T. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020-01-01 jis buvo (duomenys neskelbtini) bute, kai apie 21 val. jam paskambino V. Š. ir paklausė, ar nebuvo atėjęs V. P.. Netrukus prie savo buto durų pamatė V. P., kuris jį vadino necenzūriniais žodžiais, sudavė per nosį, nubrozdino odą, muzikos patildyti neprašė, niekas bute garsiai muzikos neleido. Tada jis pastūmė V. P. ir abu išėjo į koridorių. Jo žmona liepė apsiraminti ir jis grįžo į butą. Pas juos tuo metu buvusi V. P. žmona D. iškvietė policiją ir pasiūlė prašyti V. mamos, kad savo sūnų nuramintų, nes tik jos klausydavo. Jo žmona J. nuėjo pas V. mamą ir netrukus jis išgirdo koridoriuje barnius. Išėjęs į laiptinę pažiūrėti kas vyksta pamatė J., V. ir jo motiną. Kai V. pamatė, kad jį laiptinėje, puolė, pastūmė jo žmoną (J. S.), kuri atsitrenkė alkūne į sieną. Kai jį užpuolė, abu stumdėsi, susikibo, V. įkando jam į ranką, nenorėjo paleisti. Kai V. paleido jo ranką, jis su žmona grįžo į savo butą. D. P. dar kartą paskambino policijai. Po 5 minučių atvažiavo V. Š. su žmona, jiems papasakojo kas įvyko, kad juos užpuolė V.. Paskui jie norėjo išeiti į lauką laukti policijos, ir nusileidus laiptais, V. vėl juos užpuolė, pirmą puolė V., nes pirmas ėjo, su juo susigrūmė, pradėjo voliotis ant žemės, žmona norėjo juos išskirti. Tada atvyko policija, uždėjo kaltinamąjam antrankius ir jį sulaikė. Policijos pareigūnė apžiūrėjo jų butą, buvo surašytas pareiškimas, iškviesta greitoji pagalba, V. Š. buvo nuvežtas į ligoninę. Jo namuose muzika garsiai negrojo, niekas nebeldė ir nespardė V. P. mamos buto durų. Konfliktą matė kaimynė G., kuri gyvena priešais jų butą. Jis pažįsta V. P. labai seniai, jie yra kaimynai ir niekada konfliktų nebuvo, tik žodiniai nesutarimai dėl sandėliukų, kuriuos V. P. išardė. Tos dienos rytą jis (liudytojas) buvo išgėręs vyno, o paskui visa dieną nieko negėrė. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes pusantrų metų tęsiasi procesas, jam reikia iš darbo atsiprašyti, neteko apie 5-6 kg svorio nuo patirto psichologinio streso, taip pat reikia mokėti advokatui, dėl rankos patempimo gali būti blogai, reikės kreiptis į polikliniką.
Nukentėjusioji J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su D. P. buvo savo bute, jos vyras T. S. tuo metu buvo virtuvėje, po to jis išėjo iš buto ir V. P. smogė vyrui į nosį, jie susikibo. Ji nutempė vyrą į butą ir nutarė eiti pas V. P. motiną A. P. prašyti pagalbos, kad apramintų savo sūnų V.. Tačiau ši nieko nenorėjo girdėti, sakė jai eiti namo. Tada išėjo V. P., pradėjo su juo aiškintis. Jų pokalbį išgirdęs atėjo T. S., atsistojo už jos. Pamatęs T. S., V. P. pradėjo bėgti link jo, ją pastūmė ir ji nukrito, susitrenkė alkūnę į sieną. V. puolė T., įkando į ranką, jie grūmėsi, ji bandė atitraukti, kad paleistų vyrą. A. P. irgi mušė jos vyrą. Kai V. paleido T. ranką, jie nuėjo į butą laukti policijos, bet paskui, kad greičiau policija juos surastų, nusprendė išeiti į lauką. Išeinant į lauką, iššoko V. ir puolė V., jie susigrūmė, lauke buvo tamsu. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė V. P. ir įsodino į policijos mašiną, jie nuėjo rašyti pareiškimo policijai. Kai V. P. atėjo pas juos į butą, jis nieko neprašė, apie muziką nieko nesakė. 2019-12-31 jie šventė Naujuosius metus ir vieną kartą buvo įjungę muziką. A. P. buto durų jie nespardė, sausio 1 d. ji alkoholio nevartojo. Viską, kas vyko, matė kaimynė G.. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes ji nervuojasi, verkia, V. P. sugadino jai gyvenimą, dabar reikia vaikščioti į teismą. Į psichologą ji nesikreipė, vartoja „Valerijoną“. V. P. girtas atėjo į jų namus ir jis kaltas dėl šių įvykių.
Nukentėjusysis V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo namuose, kai apie 21 val. jam paskambino V. P., nes norėjo pasikalbėti, dėl muzikos nieko nesakė. Tada jis paskambino T. S. ir pasakė, kad V. P. jam grasino. Jie su žmona nuvyko pas T. S. ir iš jo sužinojo, kad buvo muštynės, kad T. įkando V. P., o J. S. trenkė, todėl buvo laukiama policijos. Jiems lipant žemyn laiptais, atbėgo V. P. ir jam (V. Š.) užlaužė dešinės rankos pirštą. Atvyko policijos ir greitosios pagalbos mašinos, jį apžiūrėjo medikai ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Niekas netrankė V. P. mamos buto durų. Jis buvo blaivus tą dieną ir nenorėjo muštis su V. P.. D. P. buvo bute, kai jis su savo žmona atvyko. Su V. P. jis niekada neturėjo konfliktų. Savo civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 3000 Eur žalai atlyginti, nes jam reikia nešioti sunkius krovinius, jo sužalotas pirštas kreivai sugijo, jis negavo neįgalumo, jam už viską reikia mokėti.
Liudytoja A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji įvykio neprisimena, prašo pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, ji patvirtino, kad jie yra teisingi, galima jais tikėti. Paaiškino, kad į įvykį atvažiavo kartu su kolega. Vyras, kuriam buvo lūžęs pirštas, prašė greitosios pagalbos, kaltinamasis buvo labiausiai neblaivus ir agresyvus, todėl jie (ji su kolega) išvežė jį į policijos komisariatą. Kaltinamasis neprašė medicininės pagalbos. Konfliktas tarp jų vyko dėl muzikos, dėl žemių, taip pat asmeniniai konfliktai. Kaltinamasis gyvena apačioje, o nukentėjusieji viršuje, abi pusės pareiškė, kad nukentėjo. Jai atrodo, kad jie (pareigūnai) visiems nustatinėjo girtumą alkotesteriu, tačiau vizualiai matėsi, kad kaltinamasis buvo girčiausias. Ji neprisimena, ar matė sužalojimų ant kaltinamojo kūno. Buvo užėję į laiptinę ir į butą, antrame aukšte matė apgadintas buto duris, o dėl durų pirmame aukšte neprisimena, ar jos buvo apgadintos. Įvažiavimą į įvykio vietą surado iš antro karto (pagal žmonių riksmus).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule. 2020-01-01 apie 21.20 val., patruliuojant kartu su T. K., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) laiptinėje mušasi keturi asmenys. Atvykus nurodytu adresu prie laiptinės pastebėjo susirinkusius piliečius, kaip vėliau paaiškėjo: J. S., D. P., J. R.-Š., A. P., V. P., T. S., V. Š., kurie garsiai rėkavo, žodžiu aiškinosi santykius. Viena iš asmenų, prisistačiusi kaip J. S., nurodė, kad jos kaimynas V. P. yra kaltininkas. J. S. nurodė, kad buvo namuose kartu su vyru T. S. ir kaimyne D. P., kai į jų buto duris pradėjo daužyti kaimynas V. P.. T. S. atidarius duris, V. P. trenkė jam į veidą, grasino, kad užmuš ir įkando į kairę ranką, o J. S. trenkė į veidą ir sužalojo dešinę ranką. Taip pat J. S. ir D. P. nurodė, kad pas J. S. ir T. S. atvyko V. Š. su savo žmona J. R.-Š. aiškintis santykių su V. P., nes jis vakare paskambinęs pradėjo grasinti V. Š. ir kviesti atvažiuoti muštis. Jiems atvažiavus, V. P. iššoko pro langą ir puolė muštis su kuo negali pasakyti, nes neprisimena, ar nurodė. Dar J. S. jiems sakė, kad ji paskambino ar tai J. Š., ar tai V. ir pasakė, kad V. P. daužo buto duris ir braunasi į butą. Užėjus pas A. P. į butą, ji paaiškino, kad V. P. yra jos sūnus ir kad jis 21.00 val. nuėjo pas kaimynus, pasibeldė į duris, kad jie išjungtų muziką, tačiau kaimynas T. S. atėjęs pradėjo mušti V. P., tačiau nedetalizavo kaip ir kur mušė, o po kiek laiko atbėgo kaimynai, kaip suprato, asmenys buvę kartu su T. S. ir pradėjo A. P. rėkti, vadinti necenzūriniais žodžiais. T. S. ir V. Š. paaiškino, kad jie šiandien yra pavartoję alkoholinių gėrimų, o V. P. nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo neblaivus. Pareigūnams atvykus, V. P. buvo agresyviai nusiteikęs, norėjo muštis, todėl jį pasodino į tarnybinį automobilį. Pas J. S. matė, kad jos dešinė alkūnė nubrozdinta, o pas T. S., atrodo, kad buvo sužalotas pirštas, bet tiksliai neprisimena, V. Š. skundėsi lyg ir delno skausmu. Dėl V. P. sužalojimų neprisimena ar jie buvo (1 t., b. l. 36-38).
Liudytoja A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad gruodžio 31 d. kaimynai gyvenantys antrame aukšte šventė Naujuosius metus. Ji gyvena pirmame aukšte, o kaimynai gyvena virš jos. Pas kaimynus dieną ir naktį garsiai grojo muzika, šventė truko dvi paras. Sausio 1 d. vakare jos sūnus V. P. nuėjo pas kaimynus į viršų, prašydamas nutildyti muziką, po to jis grįžo į savo butą. Netrukus pas ją atėjo kaimynė J. S. prašydama nuraminti sūnų V. P., kad šis netrukdytų jiems šventės. Ji (liudytoja) paprašė J. S. nutildyti muziką. Tuo metu V. P. buvo pas ją bute, kai atbėgo T. S. iš antro aukšto ir spyrė sūnui į krūtinę. Sūnus nukrito, po to T. S. pradėjo smaugti sūnų, šis pradėjo dusti. Atbėgusi J. S. ranka draskė sūnui galvą. Ji (liudytoja) ir atbėgusi D. P. tempė T. S., sūnus įkando T. S. į ranką, po to ji nusivedė sūnų į savo butą. T. S. griebė jos ranką, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, pasakė, kad ji čia negyvens, tada ji uždarė buto duris. Paskui buvo laužomos ir spardomos jos buto durys, kas taip darė negali pasakyti, nematė. Tada jos sūnus iššoko pro langą, visi išbėgo į lauką. J. S. liepė jai iškviesti policiją, bet ji sužinojo, kad D. P. jau buvo iškvietusi policiją. Atvykus policijai, jos sūnus V. P. buvo suimtas, visų kitų girtumo pareigūnai netikrino. Iš policijos nesulaukusi sūnaus, ji pati nuvažiavo į policiją, kur jai buvo pranešta, kad jis jau išleistas į namus. Muštynių metu jos krūtinė buvo sudaužyta (yra medicininė ekspertizė). Jos sūnus buvo neblaivus, jis buvo sužalotas, kruvinas, tačiau atvykus greitosios pagalbos automobiliui, buvo apžiūrėtas tik V. Š., o jos sūnus nebuvo apžiūrėtas. Ji pasakė policijos pareigūnams, kad jos sūnus kraujuoja, bet niekas nekreipė dėmesio, liepė jai eiti į namus. Sudaužytų savo buto durų pareigūnams nerodė, tačiau ir dabar ant durų matosi daužymo žymės, jas sunku užrakinti.
Liudytoja J. R.-Š. teismo posėdyje paaiškino, kad tą vakarą ji su savo vyru V. Š. ėjo miegoti, kai suskambo telefonas, vyras atsiliepė ir išgirdo V. P., kuris kvietė muštis. Tada vyras pasakė jam neskambinti ir padėjo telefono ragelį. Po kurio laiko vėl paskambino V. P. ir pradėjo grasinti, kad ateina muštis, nes jis galvojo, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Tuomet V. Š. paskambino T. S. ir perspėjo, kad pas jį ateina V. P.. T. S. pasakė, kad girdi beldimą į buto duris, T. atidarė buto duris ir jie išgirdo, kad kažkas įvyko. V. Š. išsigando, pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir pažiūrėti, kas ten vyksta, nes ten gyvena jo sesuo. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo į tą vietą, užėjo į laiptinę, nuėjo į S. butą ir sužinojo, kad vyko grumtynės koridoriuje, kad buvo iškviesta policija. Laiptinėje ji ėjo pirmoji ir pamatė, kaip V. P. iššoko per mamos buto langą ir tiesiai bėgo prie jos vyro V. Š. muštis. Kai jie atvyko pas T. S. į butą, ten buvo T. S., J. S. ir D. P., bute nebuvo tuo metu garsiai leidžiama muzika, koridorius buvo tuščias, nesusitiko kaimynų, nematė ir negirdėjo, kad kas nors daužytų duris. Ji žino, kur gyvena A. P.. Kai policija atvyko, jie buvo išskirti, T. S. rankoje buvo įkandimas. V. P. buvo pasiūlyta iškviesti greitąją pagalbą, bet jis atsisakė. Ant V. P. kūno ji nematė nubrozdimų. V. P. išvežė į policiją, nes jis buvo girtas ir agresyvus. Ji matė, kaip V. P., iššokdamas pro langą, nugriuvo ant krūmo.
Liudytoja G. D. teismo posėdyje paaiškino, kad tą vakarą išgirdo, kad kažkas beldėsi į S. buto duris, pažiūrėjo pro savo buto durų akutę (jos buto durys yra priešais J. S. buto duris) ir pamatė V. P.. Kai T. S. atidarė buto duris, V. P. smogė jam į veidą. J. S. įtraukė savo vyrą į butą, o V. P. stovėjo laiptinėje. Ji atidarė savo duris ir paklausė V. P. “kas vyksta?”, tačiau jis buvo girtas ir nieko jai neatsakė, nuėjo į apačią. Negirdėjo, apie ką kalbėjo V. su T. koridoriuje. Ji nebuvo išėjusi į kiemą, kai vyko muštynės, tik girdėjo lauke triukšmą, pro langą matė, kad vyko grumtynės, V. su V. grūmėsi. Matė tik kiek iš laiptinės šviesa buvo, nes lauke jau buvo tamsu, o prie jų laiptinės nėra lempučių. Ji nemano, kad S. bute tą dieną grojo garsiai muzika, o dėl sausio 1 d. ji neprisimena, ar buvo garsiai leidžiama muzika. Būdama savo bute ji negirdėjo riksmų ir buto durų trankymo. Dėl A. P. buto durų apgadinimo tiksliai negali pasakyti, ar jos buvo apgadintos, nekreipė į tai dėmesio. Jos kaimynas V. P. yra konfliktiškas žmogus, tačiau jai susipykti su juo neteko, tik šiuo metu tarp jų atsirado nesutarimų, V. P. pavadino ją melage, o V. mama po įvykio nurodinėja, kur jai statyti automobilį aikštelėje.
Liudytoja D. P. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį V. P., kuris yra jos šeimos narys ir sutuoktinis (BPK 82 straipsnio 2 dalis).
J. S. 2020-01-01 pareiškime nurodė, kad 2020-01-01 apie 21.00 val. ji su vyru T. S. buvo namuose, dar buvo V. P. žmona, jie sėdėjo ir kalbėjosi, kai staiga išgirdo smūgį į duris. Duris atidarė jos vyras T. S., kuris paklausė kaimyno “kas yra?” Tada V. P. trenkė jos vyrui į veidą vieną kartą. Ji ėmė traukti vyrą atgal į namus ir uždarė duris. V. P. pradėjo laužti duris, grasino užmušti jos vyrą. Ji nubėgo pas V. P. mamą ir paprašė apraminti savo sūnų, kuris visiems skambino ir kvietė muštis. Tada V. P. vėl bandė muštis, jo mama uždarė jį namuose, bet jis iššoko pro balkoną ir vėl pradėjo muštis. Jie iškvietė policiją ir laukė. Tuo metu V. P. mušėsi su visais kaimynais. Ji su vyru turi V. P. pretenzijų, nes įkando jos vyrui į kairę ranką, o jai trenkė į veidą du kartus, ko pasekoje ji atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. Jos vyras buvo išgėręs pora butelių alaus. Ji su vyru patyrė fizinį skausmą, prašo imtis veiksmų, nes baisu užeiti į laiptinę, bijo dėl savo ir vyro saugumo (1 t., b.l. 1).
V. Š. 2020-01-01 pareiškime nurodė, kad 2020-01-01 jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai jam į telefoną paskambino V. P., kuris pradėjo grasinti ir kvietė atvažiuoti muštis, adresu (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo ir V. P. užpuolė iš pasalų, iššokęs pro langą iš lauko pusės, prasidėjo muštynės, kurių metu sulaužė jam dešinės rankos pirštus. Jis (V. Š.) buvo pavartojęs alkoholio. Jis turi pretenzijų V. P., nes patyrė fizinę ir moralinę žalą. (pareiškimą jo vardu surašė V. Š. žmona J. R.- Š.) (1 t., b. l. 2).
A. P. rašytiniame paiškinime nurodė, kad 9 val. sūnus nuėjo pas kaimynus ir pabeldė į duris, kad nutildytų muziką. Tada nuėjo pas save į butą, o iš viršaus atbėgo T. ir pradėjo jos sūnų daužyti, kirto jai į nugarą. Ji sūnų išvedė į kambarį, o T. pradėjo spardyti jos buto duris. Tada išbėgo visi draugai ir pradėjo jos sūnų mušti, o ji gynė sūnų. T. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė, kad “tu čia negyvensi, nebus vietos čia tau” (1 t., b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK tyrėjo G. K. 2020-01-02 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020-01-02 iš Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. K. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad 2020-01-01 apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje neblaivus V. P. daužė į (duomenysneskelbtini) buto duris, o buto duris atidariusiam T. S. V. P. kumščiu trenkė į veidą bei įkando į kairę ranką, vėliau J. S. trenkė į veidą ir sužalojo dešinę ranką. Taip pat ten buvusiam V. Š. galimai sulaužė dešinės rankos pirštus (1 t., b. l. 4).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020-01-01 21.20 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje mušasi 4 asmenys, kodo nėra, padėjo ragelį (1 t., b. l. 21).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau– BPC) 2020-04-14 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad šio centro informacinėje sistemoje užregistruoti trys pranešimai dėl įvykio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-26).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-04-27 buvo apžiūrėti BPC pateikti trys garso įrašai, iš kurių matyti, kad apie muštynes (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, laiptinėje buvo pranešta 2020-01-01 21.20 val. ir 21.30 val. (pranešėja neprisistatė) bei 21.31 val. (A. P. pranešė, kad laiptinėje prie namo kaimynai muša jos sūnų, nemato kiek asmenų muša, tamsu, prašo paskubėti) (1 t., b.l. 24-25, 26).
Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pastatas daugiabutis dviejų aukštų, yra vienas įėjimas į laiptinę, įėjimo durys metalinės, rudos spalvos, neužrakintos. Užėjus į laiptinę matyti laiptinės aikštelė, laiptai su turėklais ir 1-ojo aukšto laiptinės aikštelė. Pirmame aukšte yra butai iš kairės į dešinę Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Buto Nr. 1 durys yra šviesiai rudos spalvos, ant jų matyti juodos spalvos pailgos dėmės. Ant buto Nr. 3 durų matyti baltos spalvos ovalios dėmės. Iš pirmojo aukšto aikštelės yra laiptai į antrą aukštą, laiptus skiria aikštelė. Antrame aukšte yra butai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8. Buto Nr. 7 durys šarvuotos, rudos spalvos, ant jų apgadinimų nepastebėta, prie durų kairėje pusėje ant sienos vienas po kitu yra du apgadinimai, viršutiniame matyti galimai sienos įskilimas, atsilupę dažai, o apatiniame atsilupę dažai ir tamsios spalvos apvadas aplink apgadinimą. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingi daiktai ir/ar pėdsakai nenustatyti (1 t., b.l. 27-33).
Kaltinamasis V. P. 2021-05-26 pateikė teismui buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio A. P., durų nuotraukas. Kaltinamojo teigimu šias duris 2020-01-01 daužė, spardė T. S., J. S. ir V. Š.. Ant nuotraukų nėra nurodyta jų padarymo data ir laikas, tačiau teismo posėdyje V. P. paaiškino, kad nuotraukos padarytos turbūt tą pačią dieną po pirmojo teismo posėdžio (2021-04-26) (2 t., b.l. 62-70, 79-90).
Vilniaus apskrities VPK vyriausios patrulės A. K. 2020-01-01 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias ji nurodė apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2020-01-15 Nr. G 152/2020 (01) nurodyta, kad T. S. padaryti odos nubrozdinimai nosies kairėje šnervėje, kairiame dilbyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) 11-20 parų iki apžiūros. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b.l. 79).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2020-01-15 Nr. G 151/2020 (01) nurodoma, kad J. S. padarytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš 11-18 parų iki apžiūros. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pačios J. S. susižalojimo galimybė, atsitrenkiant į kietą buką paviršių neatmetama (1 t., b.l. 82).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2020-02-24 Nr. G 561/2020 (01) nurodyta, kad V. Š. nustatyta dešinės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžis ir plaštakos nubrozdinimai. Ar sužalojimai padaryti pačiam V. Š. plaštaka suduodant į kietą buką daiktą ar tokiu daiktu suduodant per plaštaką pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes pirštakaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 87-88).
Iš specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas J. M. Paliulis 2020-06-30 paaiškino, kad pagal esamus medicininius duomenis nustatyti kokiu būdu buvo padarytas dešinės plaštakos 5-o piršto pirmojo (pamatinio) pirštakaulio lūžis: plaštakos penktu pirštu atsimušant į kietą buką daiktą ar šį pirštą ir visą plaštaką lenkiant, sukant, nustatyti negalima (1 t., b. l. 91).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2020-01-07 Nr. G 42/2020 (01) nurodyta, kad V. P. apžiūros duomenimis jam padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje ausyje, krūtinės ląstoje, nugaros dešinėje, žastuose, kairėje kojoje; odos nubrozdinimai: kaktos dešinėje, kairėje ausyje, dešinėje smilkininėje srityje, dešiniame žande, nugaros kairėje, alkūnėse, kairėje rankoje, kairėje pažastyje, dešinėje kojoje ir kairėje blauzdoje, muštinė žaizdelė burnos gleivinėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 24 trauminiais poveikiais ir tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-01-01 (2 t., b.l. 76-78).
Iš 2020-07-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. P., išklotinių analizę laikotarpiu nuo 2019-12-25 iki 2020-01-05, nustatyta, kad iš šio numerio buvo skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. Š., 2020-01-01 21:05:05 val., 21:12:34 val. ir 21:12:52 val. būnant prisijungus prie bazinės stoties B94F, esančios adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje (1 t., b.l. 101-102).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina 2020-01-02 00.00 val. V. P. nustatytas 1,58 promilių girtumas (1 t., b. l. 103).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad V. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. 2020-01-01 apie 21.20 val., būdamas viešoje vietoje - daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, būdamas neblaivus (nustatytas 1,58 promilių girtumas), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra stovėdamas prie nukentėjusiojo T. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų be aiškios priežasties kumščiu vieną kartą sudavė T. S. į nosį, po to laiptinėje susikibo su T. S., įkando jam į rankos dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. S. nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat V. P. laiptinės pirmame aukšte, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai J. S. į kaktos sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir, praradusi pusiausvyrą, dešinės rankos alkūne atsirėmė į laiptinės sieną ar laiptus ir nubrozdino alkūnę, tuo sukeldamas J. S. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam V. Š. išeinant iš laiptinės, iššoko pro buto pirmame aukšte langą ir be aiškios priežasties paėmęs nukentėjusįjį V. Š. už atlapų, pastūmė į šalia buvusias lauko duris, po ko, jiems besigrumiant, nukrito ant žemės ir, paėmęs nukentėjusiojo V. Š. dešinę ranką, ją bandė užlaužti, sukti, tuo padarydamas nukentėjusiam V. Š. kūno sužalojimus specialisto išvadoje įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nors kaltinamasis V. P. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis buvo nuėjęs pas kaimynus S. paprašti, kad patildytų muziką, T. S. netrenkė, laiptinėje jį pamatęs T. S. pirmas spyrė į krūtinę, daužė jį ir smaugė, o J. S. už rankos jį laikė, negalėjo rankos ištraukti, patyrė daug sužalojimų ir gindamasis įkando T. S. į ranką. J. S. jis nestūmė, nebent kai jį T. dusino, galėjo ją pastumti gindamasis. Nukentėjusieji, išėję į laiptinę, spardė ir sulaužė jo motinos buto duris, todėl jis iššoko pro langą, kad nebūtų įsilaužta į motinos butą. Lauke jį užpuolė T. su V., jis susigrūmė su jais, su V. parkrito ant žemės. V. nuo smūgio ranką susilaužė, jis pirštų V. nelaužė. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, jų nepatvirtina byloje surinkta medžiaga.
Kaltinamojo V. P. kaltę visų pirma patvirtina konflikte nedalyvavusių ir bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų G. D. ir A. K. parodymai. Liudytoja G. D. teisme paaiškino, kad ji būdama namuose – bute, kuris yra tame pačiame antrame aukšte priešais S. butą, pro durų akutę pamatė, kad T. S. atidarius buto duris, V. P. smogė T. į veidą, po ko J. S. įtraukė T. į buto vidų ir uždarė duris. Matė, kad V. P. buvo girtas. Paskui pro langą matė, kad lauke prie namo vyko V. P. ir V. Š. grumtynės, buvo triukšmas. Ji negirdėjo laiptinėje riksmų ir durų trankymo, tiksliai negali pasakyti ar A. P. buto durys buvo apgadintos, neatkreipė dėmesio. Kad 2020-01-01 vakare S. bute būtų garsiai grojusi muzika neprisimena. Žino, kad V. P. yra konfliktiškas žmogus, pati su juo nėra susipykusi. Liudytoja A. K. patvirtino, kad jai su kolega atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), kad vyksta muštynės, kaltinamasis V. P. buvo labiausiai neblaivus ir agresyvus, norėjo muštis, todėl jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Kaltinmasis neprašė medicininės pagalbos, abi konfliktuojančios pusė sakė, kad yra nukentėję, kaltinamasis daugiau paaiškinti nieko negalėjo, buvo neblaivus. Neprisimena, ar buto durys pirmame aukšte buvo apgadintos. Nukentėjusieji nurodė, kad įvykio kaltininkas yra V. P., kad jis trenkė kaimynui T. S. į veidą ir įkando į ranką, nukentėjusiai J. S. sudavė į veidą ir sužalojo ranką, taip pat skambino telefonu V. Š. ir grasino, kvietė atvažiuoti muštis. Kam buvo pirštas sužalotas, tiksliai neprisimena.
Taip pat kaltinamojo V. P. kaltę patvirtina nukentėjusių T. S., J. S., V. Š. ir liudytojos J. R.-Š. parodymai, kad pirmas konfliktą pradėjo V. P., be jokios priežasties, nieko nesakęs, trenkė T. S. į nosį, paskui, prašant A. P. pagalbos, kad apramintų savo sūnų, V. P. pamatęs laiptinėje ateinantį T. S., vėl jį puolė, susigrūmė su juo, įkando į ranką, prieš puldamas T. S., sudavė vieną smūgį J. S. į kaktą, ją pastūmė, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir, atsitrenkusi į sieną ar laiptus, nusibrozdino alkūnę. Konflikto metu, lauke V. P. iššokęs pro buto langą užpuolė V. Š., grumtynių metu bandė užlaužti jo ranką, sukti ją ir sulaužė pirštą. Nukentėjusių ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa dėl įvykio aplinkybių, veiksmų eigos, eiliškumo, neprieštarauja rašytiniams bylos duomenims, todėl teismui nėra pagrindo šiais parodymais netikėti. Be minėtų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, V. P. kaltę įrodo J. S. ir V. Š. pareiškimai policijai, kad V. P. prieš juos panaudojo fizinį smurtą, specialisto išvados apie nukentėjusiems nustatytus sužalojimus, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, kad V. P. smurtavo prieš kaimynus, garso įrašai iš BPC apie vykstančias muštynes (duomenys neskelbtini), alkotesterio duomenys, kad V. P. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,58 promilės), taip pat V. P. naudojamo telefono numerio išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad jis tris kartus 2020-01-01 po 21 val. skambino V. Š., kviesdamas jį muštis, dėl muzikos nieko nesakė (nukentėjusio V. Š. parodymai).
Teismas kritiškai vertina liudytojos A. P. parodymus, kad T. S. pirmas puolė ir spyrė V. P. į krūtinę, o J. S. draskė V. P. galvą, kad buvo spardomos jos buto durys, nes tokie jos parodymai prieštarauja nukentėjusių parodymams, be to ši liudytoja yra kaltinamojo motina ir suinteresuota padėti sūnui baudžiamajame procese, švelninti jo padėtį. V. P. sutuoktinė D. P. atsisakė duoti parodymus teisme, galimai nenorėdama sunkinti jo padėties, nes jeigu V. P. būtų nekaltas, šiai liudytojai nebūtų sunku tai patvirtinti teisme. Nors į bylą yra pateikta specialisto išvada dėl V. P. nustatytų sužalojimų, tačiau ši išvada nepaneigia V. P. kaltės panaudojus smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, jis sužalojimus galėjo patirti muštynių su nukentėjusiais metu po to, kai pirmas juos užpuolė, sukėlė konfliktą, taip pat galėjo susižaloti neblaivus iššokęs pro langą ir nugriuvęs ant krūmo, kaip matė liudytoja J. R.- Š.. Atvykę policijos pareigūnai nepastebėjo, kad V. P. būtų labai sumuštas, sužalotas, jis pats medicinos pagalbos neprašė, buvo iš visų neblaiviausias ir agresyviai nusiteikęs, norėjo muštis. Teismas mano, kad atvykę policijos pareigūnai objektyviai įvertino situaciją, išklausę konfliktuojančias puses, pamatę jų elgesį ir surinkę pirminę informaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad dėl konflikto galėjo būti kaltas V. P..
Kaltinamasis V. P. teigė, kad T. S. trenkė jo motinai A. P. į krūtinę, o A. P. teisme paaiškino, kad muštynių metu jos krūtinė buvo sudaužyta, tačiau pati liudytoja A. P. savo rašytiniame paiškinime policijai nurodė, kad iš viršaus atbėgo T. S. ir pradėjo jos sūnų daužyti, kirto jai į nugarą. Taigi A. P. skirtingai nurodo, į kurią kūno vietą jai neva trenkė T. S., todėl jos parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi, todėl negalima vienareikšmiai jais vadovautis.
Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad nukentėjusieji būtų spardę ir sugadinę A. P. buto duris, dėl durų sugadinimo į policiją ji nesikreipė, taip pat nesikreipė dėl kaimynų neva keliamo triukšmo - garsiai leidžiamos muzikos. Nukentėjusieji nurodė, kad durų nespardė, į butą nesilaužė. Liudytoja G. D. nurodė, kad triukšmo, durų trankymo laiptinėje ji negirdėjo, po įvykio A. P. durų apgadinimų nepastebėjo (neatkreipė dėmesio). Liudytoja A. K. atvykusi iškart po įvykio, pirmo aukšto durų apgadinimų nepastebėjo, bendravo su A. P., buvo užėjusi pas ją į butą, tačiau dėl durų sugadinimo pastaroji nieko nesakė, nesiskundė. V. P. teismui pateikė (duomenys neskelbtini) buto durų fotonuotraukos, kurios padarytos 2021-04-26, t. y. praėjus nuo įvykio daugiau nei metams laiko (16 mėnesių), todėl šios nuotraukos neįrodo, kad apgadinimai buvo padaryti būtent 2020-01-01 ir kad juos padarė nukentėjusieji. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant buto Nr. 1 durų matyti juodos spalvos pailgos dėmės, tačiau kokios tai kilmės dėmės, kokioje durų vietoje bei kitos detalės nenurodytos, kitokių požymių dėl durų apgadinimo neužfiksuota, todėl negalima neabejotinai manyti, kad šias dėmes paliko ar kitaip duris apgadino nukentėjusieji. Be to nelogiška, kad nukentėjusieji iškvietę policiją ir eidami į lauką jos pasitikti, trankytų, gadintų A. P. buto duris, tokiais veiksmais keldami sau problemų.
Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina, jog V. P. padarė jam inkriminuotas nusiklastamas veikas, pats inicijavo konfliktą ir aktyviais veiksmais jį tęsė, todėl jo veiksmuose nėra būtinosios ginties požymių (BK 28 staipsnis). V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Taip pat kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis nesunkiai sužalojo asmenį dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė, daiktiniai įrodymai.
Skiriant bausmę V. P. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pavojingumą, pasekmes (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis, veikos užbaigtos, smurtiniai veiksmai atlikti prieš tris nukentėjusius, iš kurių viena moteris, padarė jiems nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus, neatsiprašė), į kaltinamojo asmenybę (dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis žymiai mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimus, dirba, nėra duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ne mažesnę nei minimalus šios bausmės rūšies dydis.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-01-01 21.45 val. iki 2020-01-02 17.23 val. (1 t., b. l. 34, 132, 133), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena), įskaičiuotinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129-130) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašais iš BPC (1 t., prie galinio viršelio) – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Civilinis ieškovas T. S. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. P.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad V. P. dėl chuliganiškų paskatų padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, be aiškios priežasties kumščiu trenkė į kairės pusės nosies galiuką, įkando į kairę ranką, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, pažeminimą bei kurį laiką įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą. Jo sužalojimus patvirtina specialisto išvada (2 t., b. l. 15-20).
Civilinė ieškovė J. S. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. P.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad V. P. dėl padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, kumščiu sudavė vieną smūgį į kaktos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą ir prarado pusiausvyrą, dešinės rankos alkūne atsirėmė į laiptinės sieną ar laiptus ir nubrozdino alkūnę. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji patyrė skausmą, emocinį šoką ir didelį pažeminimą, nepatogumų, kurį laiką įprasto gyvenimo kokybės supratėjimą. Kaltinamojo tyčiniais veiksmais padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada. V. P. pakėlė ranką prieš moterį, provokavo konfliktą, ją pažemino. Ji ilgą laiką pergyveno dėl kilusio incidento, depresavo, verkė, bijojo išeiti iš namų, kad nesutiktų V. P., buvo neužtikrinta dėl savo ir šeimos saugumo, nes V. P. yra neprognozuojamas, niekada negali žinoti kas jam gali šauti į galvą (2 t., b. l. 21-26).
Civilinis ieškovas V. Š. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. P.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad V. P. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, paėmęs jo dešinę ranką bandė užlaužti, kažkaip suko ir kažkuriuo momentu sulaužė dešinės rankos mažąjį pirštą, dėl ko jis buvo nuvežtas į ligoninę, pirštas sugipsuotas. Padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada. Neturtinė žala jam padaryta fizinio pobūdžio pakenkimu, kuris sukėlė fizinį skausmą, jis buvo pažemintas, patyrė nepatogumus. Kaltinamasis nevengė neigiamų pasekmių, o priešingai – jų sąmoningai siekė, norėjo sutrikdyti jo sveikatą, provokavo konfliktą, siekė jį pažeminti, fiziškai susidoroti (2 t., b. l. 27-32).
Kaltinamasis V. P. savo kaltės ir civilinių ieškinių nepripažino.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Kaltininko finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.
Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo V. P. veiksmų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, stresą, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, nes buvo užpulti ir mušami viešoje vietoje (daugiabučio namo laiptinėje, po to lauke prie šio namo), buvo nežymiai sutrikdyta T. S. ir J. S. sveikata bei nesunkiai sutrikdyta V. Š. sveikata, pastarojo gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų, todėl atsiradusios pasekmės sudaro pagrindą konstatuoti, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, į nukentėjusiems tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, sužalojimo mastą, kuris nurodytas specialisto išvadose, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sužalojimai būtų turėję neigiamos ilgalaikės įtakos tolimesniam nukentėjusių gyvenimui, darbinei veiklai (darbingumui), psichinės sveikatos pablogėjimui, turtinė žala nepadaryta, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau neteistas, bylos duomenimis yra sveikas ir darbingas), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl, siekiant išlaikyti nukentėjusiųjų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos yra per dideli ir turi būti mažinami, priteisiant iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiojo T. S. naudai 600 Eur, nukentėjusios J. S. naudai 500 Eur, o nukentėjusiojo V. Š. naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str., 6.263 str., 6.250 str.). Kitoje dalyje nukentėjusių civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.
Iš 2021-03-23 teisinių paslaugų sutarčių, sudarytų tarp nukentėjusiųjų ir advokato G. V., bei pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokatas parengė nukentėjusiems civilinius ieškinius, atstovavo teisme (2 t., b. l. 5-6, 95). Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad kiekvienas civilinis ieškovas sumokėjo įgaliotam atstovui G. V. už teisines paslaugas (gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą) po 300 Eur (2 t., b.l. 95). Todėl prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos yra objektyvios ir pagrįstos, susidarė dėl kaltinamojo V. P. neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusieji buvo priversti siekti savo teisių gynybos teisme, dėl to mažinti šių išlaidų ar nepriteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo V. P. priteistinos civiliniams ieškovams advokato teisinių paslaugų išlaidos – kiekvienam nukentėjusiam po 300 eurų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš V. P. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 900 Eur (devynis šimtus eurų). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės J. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš V. P. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 800 Eur (aštuonis šimtus eurų). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš V. P. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Rolandas Bužinskas