Civilinė byla Nr. 2A-1640-153/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01043-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1;
3.1.7.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K., L. K. ir atsakovo P. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4716-375/2016 pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui P. R., tretieji asmenys – notarė R. V., antstolis R. B., dėl sutartinių netesybų sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Ieškovai A. K. ir L. K. prašė pakeisti Kauno 20 notarų biure sudarytos paskolos 2006-11-10 sutarties Nr. 15040 tarp P. R. ir L. K. bei 2008-09-10 susitarimo registro Nr. 11221 su 2006-11-10 paskolos sutarties punkto pakeitimais 1 dalies sąlygas dėl delspinigių dydžio, nustatant 0,02 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir tuo pagrindu pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį, t. y. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindą. Ieškovai mano, kad paskolos sutartyje nustatytos netesybos (delspinigiai) yra neprotingai didelės, sudaro 182,50 proc. metinių delspinigių, ir 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo negrąžintos sumos leidžia atsakovui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti.
- Atsakovas P. R. su ieškovų ieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai vilkina skolos grąžinimą, reiškia nepagrįstus ieškinio reikalavimus teisme, kad atsakovas darė nuolaidas ieškovams, paskolino kelis kartus lėšas, delspinigių sumą ginčo šalys nustatė bendru susitarimu. Atsižvelgiant į skolos grąžinimo praleistą 7 metų terminą nustatytos netesybos (delspinigiai) yra protingo dydžio ir neturi būti mažinamos.
- Trečiasis asmuo notarė R. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju netesybos nėra neprotingai didelės ir neturi būti sumažintos. Nuo paskolos sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 9 metai. Prievolė grąžinti pasiskolintus pinigus nebuvo iš viso vykdoma. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartis priimta vadovaujantis įstatymais ir gali būti peržiūrėta atnaujinus procesą. Šiuo atveju teismas, nagrinėjantis ginčą, neturi kompetencijos pakeisti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį. Jei ieškinys būtų patenkintas, notarė prašo nustatyti prejudicinį faktą ir teismo sprendime pasisakyti, kad sutartinių netesybų dydis sumažintas ne dėl notarės kaltų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno 20-ajame biure sudarytos 2006-11-10 paskolos Nr. 15040 tarp P. R. ir L. K. bei 2008-09-10 susitarimo registro Nr. 11221 su 2006-11-10 paskolos sutarties punkto pakeitimais 1 dalies sąlygas dėl delspinigių dydžio, nustatė 0,25 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir tuo pagrindu pakeitė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį Nr. 02201005206-L, t. y. vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-11-10 pasiskolino iš atsakovo 20 000 Lt. Paskolą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2007-05-10. Šalys sutarė, kad laiku negrąžinus paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną L. K. privalo mokėti 0,5 proc. delspinigius. Paskolai užtikrinti ieškovai įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šalys notarine tvarka 2008-09-10 pasitvirtino susitarimą, kuriuo pakeitė 2006-11-10 paskolos sutarties 1 p. ir nurodė, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2008-10-10, o laiku negrąžinus paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Atsakovas P. R. 2010-06-09 kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo priėmė 2010-06-11 nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurią vykdo antstolis R. B..
6. Teismas atmetė trečiojo asmens notarės R. V. argumentą dėl ieškovų teisės su ieškiniu kreiptis į teismą dėl netesybų dydžio pakeitimo pripažinęs, kad esant galiojančiai Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutarčiai, ieškovai gali kreiptis su ieškiniu į teismą.
7. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė paskaičiavimų ir įrodymų dėl nuostolių dydžio, tačiau laikė akivaizdžiu faktu, kad atsakovas negautų palūkanų, jei jis būtų pinigines lėšas laikęs banke, suma tikrai būtų žymiai mažesnė už ieškovei apskaičiuotas 10 426,32 Eur palūkanas.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad pagrindinės skolos suma 11584,80 Eur beveik sutampa su delspinigių suma – 10 426,32 Eur, laikė, jog netesybos yra pernelyg didelės ir neprotingos.
9. Teismas, nustatęs, kad prievolė grąžinti paimtą 40 000 Lt paskolą turėjo būti įvykdyta iki 2008-10-10, kreditorius P. R. į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo kreipėsi tik 2010-06-09, kai jau galėjo prisiskaičiuoti maksimalaus dydžio netesybas, sprendė, kad taip elgdamasis atsakovas tikėjosi finansinės naudos iš sudaryto sandorio, atsižvelgiant į priskaičiuotų 10 426,32 Eur palūkanų sumą.
10. Teismas sprendė, kad atsakovas siekė gauti finansinę naudą skolininkei L. K. laiku nevykdant pareigos grąžinti paskolą, kadangi skolindamas visai nepažįstamam asmeniui nenumatė jokių palūkanų už naudojimąsi jo pinigais.
11. Teismas sprendė, kad ieškovai kreipdamiesi į teismą nepiktnaudžiavo teise, realizavo jiems priklausančią konstitucinę teisę, o paskolos negali grąžinti dėl sunkios turtinės padėties.
12. Teismo įsitikinimu, sutartinės netesybos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, taigi mano, jog netesybų dydį sumažinus iki 0,25 proc., netesybos nepažeis sutarties šalių interesų pusiausvyros ir nepaneigs sutarčių laisvės principo, todėl ieškovų ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies.
13. Teismas konstatavo, jog netesybų dydžiui esant artimam paskolos dydžiui akivaizdu, kad įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, realizavus priverstinio vykdymo proceso tvarka, piniginių lėšų, gautų už butą, geriausiu atveju užteks tik skolai ir netesyboms padengti. Tai reiškia, kad ieškovai, iš kurių vienas yra neveiksnus, praras vienintelį gyvenamąjį būstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą skundžia ieškovės L. K. atstovas M. K. ir ieškovas A. K.. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti visiškai.
14.1. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimą ir taikymą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų normas, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus, nukrypo nuo suformuotos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai vertino įrodymus ir kt. Dėl šios priežasties teismo sprendimas naikintinas.
14.2. Teismas nesuprantamai nusprendė, kad netesybos mažintinos nuo 0,5 procento už kiekvieną praleistą grąžinti skolą dieną iki 0,25 procento, tad ieškovei faktiškai netesybos sumažinamos nuo 36 000 Lt (10 426,32 Eur) iki 18 000 Lt (5213,16 Eur), kas pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo nuostolių nebuvimą, ieškovų sveikatos būklę, finansinę padėtį ir tai, kad ieškovė L. K. yra neveiksni, pakenktųjų teisėtiems interesams.
14.3. Teismas sumažino netesybas iki 0,25 procento, tačiau kuo rėmėsi nustatydamas būtent tokio dydžio netesybas, kuomet atsakovo interesai dėl to nenukentės, nėra motyvuota.
14.4. Remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, teismas turėjo tenkinti ieškovų ieškinį visiškai.
15. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą skundžia atsakovo P. R. atstovė D. R., prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, atmesti.
15.1. Kauno apylinkės teismas neskaičiavo minimalių nuostolių sumos pagal įstatymą ir palūkanų, kurių kreditorius neturėjo įrodinėti. Sumažintų delspinigių suma nepadengia minimalios sumos, todėl sprendimas neteisingas ir nepagrįstas. Sudėjus pagal įstatymą kreditoriaus minimalią nuostolių sumą 4730,46 Eur ir pagal įstatymą mokamų palūkanų dėl nuostolių sumą 738,53 Eur, iš viso delspinigių suma negalėjo būti sumažinta žemiau šios ribos – 5468,99 Eur.
15.2. Teismas turėjo atsižvelgti į Civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatas, t. y. įvertinti, kokia procesinių metinių palūkanų suma susidarytų, jei atsakovas būtų kreipęsis ne į Hipotekos teisėją, o į bendros kompetencijos teismą su ieškiniu (nuo 2010-06-09 iki visiško prievolės įvykdymo).
15.3. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai vertino atsakovo veiksmus kaip piktnaudžiavimą teise ir delsimą siekiant didinti delspinigių sumą, nors atsakovas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo, atsakovo kreipimasis po dvejų metų dėl priverstinio išieškojimo nepadidino ir negalėjo padidinti bendros delspinigių sumos. Praėjo 4 metai nuo paskolos gavimo, atsakovas vylėsi, kad su juo bus atsiskaityta, ir ėmėsi ginti savo pažeistas teises įsitikinęs, kad ieškovai gera valia prievolės nevykdys.
15.4. Ieškovai turi vienintelį gyvenamąjį būstą, tačiau įstatymas šiuo atveju skolininkų teisių negina, jie neturi nepilnamečių vaikų, ieškovas sveikas ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Todėl teismas, spręsdamas bylą dėl delspinigių sumažinimo, šios aplinkybės negalėjo vertinti kaip pagrindo mažinti netesybas.
15.5. Abi šalys buvo pripažintos neveiksnios po sandorių sudarymo. Esant tokiai situacijai, teismas neobjektyviai įvertino faktus, akivaizdžiai paneigdamas asmenų lygybės principą.
15.6. Teismo išvada, kad atsakovas dėl netesybų siekė nepagrįstai praturtėti, paneigia jų paskirtį. Ieškovai savo prievolės nevykdo ne dvejus, o devynerius metus, skolos nėra iš viso grąžinę, o Kauno apylinkės teismas taip pat sumažino analogiškai iki 0,25 proc. dydžio, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi (civ. b. Nr. 3K-3-582/2006) išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad pagrindinė prievolė jau buvo įvykdyta. Todėl remiantis teismų praktika, motyvą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo prašoma atmesti.
15.7. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu dėl sutarties šalių interesų pusiausvyros ir sutarčių laisvės principo, kadangi ieškovai nesuinteresuoti per trumpiausią laiką grąžinti skolą, jie didina skolas kitiems kreditoriams, o iš ieškovų turimo turto nebus galima visiškai atlyginti skolas. Ieškovų elgesys ir požiūris į skolas, prievolių vykdymą nesiderina su geros moralės principais. Ieškovai akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis reikšdami vis naujus ieškinius teisme, nes yra suinteresuoti toliau gyventi būste ir už jį nemokėti.
16. Atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą pateikė atsakovo P. R. atstovė advokatė D. P.. Atsakovo atstovė prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, paskirti solidariai A. K., L. K. ir ieškovės globėjui M. K. 5792 Eurų dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalį sumos paskiriant atsakovui P. R.. Taip pat prašė atsakovui priteisti apeliaciniame teisme turėtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 160–163). Atsakovo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms patvirtinti atsakovo atstovė pateikė prašymą, atsakovo atstovavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus Nr. 861257, 861261.
16.1. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovo advokatė D. P. nurodė, kad:
16.2. Kauno apygardos teismo priimta 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatyti faktai laikomi prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, todėl jų nereikia įrodinėti;
16.3. Ieškovų apeliacinio skundo motyvai prieštarauja teismų nustatytoms prejudicinę galią turinčioms aplinkybėms. Kitų aplinkybių, dėl ko ieškovai prašo sumažinti delspinigių dydį, jie nepateikia;
16.4. Tokie ieškovų veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Jie negerbia teismo, nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, todėl apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas;
16.5. Savo veiksmais ieškovai, įskaitant ir globėją M. K., sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl prašoma paskirti solidariai A. K., L. K. ir ieškovės globėjui M. K. baudą, numatytą Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama.
19. Apeliaciniai skundai netenkintini.
20. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimą ir taikymą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų normas, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai vertino įrodymus ir kt., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai išvadai padaryti nėra įstatyminio pagrindo.
21. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad apeliantė L. K. būtų grąžinusi nors dalį lėšų paskolos davėjui atsakovui P. R.. Ieškovai ir jų atstovas prašo paskolos sutarties 1 punkto 2 dalyje nustatytus 0,5 proc. dydžio delspinigius, mokėtinus už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pasiskolintos sumos, sumažinti iki 0,02 proc. kaip neprotingai didelius. Priešingai, nei teigia ieškovai, atsakovas yra tos nuomonės, kad nustatyti sutartyje 0,5 proc. dydžio delspinigiai neturi būti sumažinti.
22. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo šalys sutarė, jog paskolos 2006-11-10 davėjas suteikė 20 000 Lt paskolą ieškovei L. K. iki 2007-05-10, kaip nustatyta byloje, ieškovė iki nurodyto termino sutartyje paskolos atsakovui negrąžino. Tad ginčo šalys 2008-09-10 notarine tvarka pasitvirtino naują susitarimą, kuriuo pakeitė 2006-11-10 paskolos sutarties 1 punktą ir nurodė, kad L. K. iš P. R. pasiskolino 40 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti jam iki 2008-10-10, o laiku negrąžinus paskolos skolininkė privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.
23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad faktinė aplinkybė, jog pagrindinės skolos suma 11584,80 Eur beveik sutampa su delspinigių suma – 10 426,32 Eur leidžia daryti išvadą, jog netesybos yra pernelyg didelės ir neprotingos.
24. Nustatydamas mokėtinų delspinigių sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta valia, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes nepagrįstai sumažinus šalių sutartas netesybas kils grėsmė, jog nukentėjusioji šalis negaus to, kas jai priklauso pagal sutartį, o skolininkas nepatirs tų neigiamų padarinių, kurie skatintų vykdyti prievolę. Todėl atmestinas ieškovų argumentas, kad teismas privalėjo patenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus visiškai ir sumažinti mokėtinų atsakovui delspinigių sumą iki 0,02 procento.
25. Negalima sutikti su ieškovų apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nesuprantamai ir netinkamai motyvavo sumažintų netesybų 0,25 procento dydį.
26. Priešingai, nei nurodė ieškovai apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl netesybų mažinimo motyvavo skolos ir delspinigių sumų dydžių proporcija (11584,80 Eur ir 10 426,32 Eur) nurodęs, kad pagrindinės skolos suma yra beveik tokio pat dydžio kaip mokėtina pagal sutartį delspinigių suma, šis teismo argumentas byloje nenuginčytas, tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalių nustatytos sutartyje netesybos neprotingo dydžio, yra teisinga.
27. Pirmosios instancijos teismas mažindamas netesybų dydį visapusiškai įvertino ginčo situaciją ir atsižvelgė į tai, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimu Nr. 3-3548-568/2012 ieškovė L. K. buvo pripažinta neveiksnia, kad sandorių sudarymo metu ieškovės darbingumo lygis buvo tik 25 procentai, kad dėl skolos, delspinigių išieškojimo ieškovai gali prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes turi daugiau kreditorių, kad neveiksnios ieškovės L. K. globėjas M. K., rūpindamasis, kad jo globojama motina neliktų be gyvenamojo būsto, esant realiam netesybų dydžiui, dėtų pastangas gauti paskolą ir apmokėti skolas. Taip pat į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2015-02-04 sprendimu Nr. 3-2852-568/2015 atsakovui P. R. dėl Alzheimerio ligos nustatyta globa, kad atsakovo turtinė padėtis ginčo situacijoje yra geresnė nei ieškovės. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė delspinigių dydį sumažinti.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, neprotingai išaugusios ieškovų skolos suma ginčo situacijoje neužtikrina atsakovo galimybių susigrąžinti visą paskolos sutartyje nurodytą įsiskolinimą iš ieškovų. Todėl delspinigių dydžio sumažinimas vertinamas kaip palankesnių sąlygų sudarymas ieškovams atsiskaityti su atsakovu. Atsakovo akcentavimas apie ieškovės negalėjimą grąžinti skolas kreditoriams, apie ieškovų blogą turtinę padėtį, nepakankamas pastangas surasti būtinas paskolai grąžinti lėšas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje negali būti pagrindas atsisakyti mažinti sutartinius delspinigius, taip pat negali būti kvalifikuojami kaip ieškovų tyčinis vengimas grąžinti įsiskolinimą atsakovui. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė dėl sveikatos būklės negali pasirūpinti savo interesais, kad ieškovų turtas yra areštuotas už skolas, laikoma, kad ieškovų finansinė situacija yra sunki, tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovams susiklosčiusi finansinė situacija yra gyvenimo būdas, kad ieškovus tenkina skolų auginimas, nes tokiai išvadai padaryti pagal esamus byloje įrodymus nėra pagrindo (CPK 185 str.).
29. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad paskolos sutarties šalių sudaryti sandoriai atitinka įstatymų reikalavimus, o juose buvo įtvirtinta laisva šalių valia ir tai, kad iki šiol prievolė net nepradėta vykdyti, nors pinigai iki 2008-10-10 turėjo būti grąžinti atsakovui (kreditoriui).
30. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, sutartinės netesybos neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl netesybų dydį sumažinus iki 0,25 proc., tokio dydžio netesybos, teismo manymu, nepažeis sutarties šalių interesų pusiausvyros ir nepaneigs sutarčių laisvės principo. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir laiko teisinga. Todėl atmestinas atsakovo P. R. atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo sumažinti paskolos sutartyje nustatytą delspinigių procentą ir atleisti ieškovus nuo dalies skolos sumokėjimo.
31. Teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra žinoma, kada bus įvykdytas teismo sprendimas dėl skolos ir kitų išmokų išmokėjimo atsakovui, todėl delspinigių sumą ir palūkanų sumą įvertino nagrinėjamos bylos momentu atsižvelgdamas į delspinigių ir pagrindinės skolos sumą, kurios ieškovai negrąžino atsakovui. Teismas, vertindamas atsakovo teisę į palūkanas ir atsakovo pateiktus į bylą įrodymus, konstatavo, kad atsakovas nepatvirtino dėl skolos negrąžinimo tariamai turėtų 9877,66 Eur nuostolių. Taip pat teismas nurodė, kad jeigu atsakovas būtų pasidėjęs pinigus banke, tai už paskolos sumą nebūtų gavęs neprotingai didelių netesybų (apie 34 105,60 Lt, skaičiuojant už 2008 metus palūkanų norma 11,68 procentų), o skaičiuojant palūkanas už 8 metus (nuo 2016 metų iki sprendimo vykdymo momento, netesybos sudarytų 37 637 Lt arba 10 824,84 Eur) prašomų priteisti iš ieškovų. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo teisę gauti maksimalią netesybų sumą iš ieškovų, konstatavo, kad atsakovas dėl skolos išieškojimo kreipėsi po 8 metų, dėl to padidėjo netesybų suma ir ieškovų įsiskolinimas atsakovui. Tas faktas, jog atsakovas nesikreipė dėl skolos išieškojimo iš ieškovų manydamas, kad ieškovai visgi grąžins visas paskolos sutartyje nustatytas išmokas, nesudaro pagrindo aiškinti šią aplinkybę kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, akcentavęs, kad atsakovas galėjo sumažinti nuostolius dėl negrąžintos paskolos, jeigu pasibaigus skolos grąžinimo terminui tuoj pat būtų pradėjęs skolos išieškojimo procedūrą.
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes nagrinėjamoje byloje, pagrįstai pripažino prievolinių (sutartinių) įsipareigojimų pažeidimą, už kurį ieškovai privalo sumokėti atsakovui 0,25 procentų netesybas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta. Todėl atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad delspinigių suma negalėjo būti sumažinta iki teismo nustatyto dydžio (iki 0,25 procento). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atliktas sutartinių netesybų mažinimas nepažeidžia įstatymo ir paskolos sutarties (kur palūkanos už vėlavimą grąžinti paskolą nebuvo numatytos), kurios 1 punktą dėl delspinigių dydžio pirmosios instancijos teismas pakoregavo atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, atsitinkamai sumažinęs atsakovui priklausančių išmokų sumą (CK 6, 37, 6.210 str.).
33. Negalima sutikti su atsakovo atstovės argumentu, kad abiejų ginčo šalių situacija yra vienoda, kadangi atsakovas taip pat pripažintas neveiksniu teismo sprendimu nuo 2014-12-18, tuo pažeidė asmenų lygybės principą. Priešingai, nei teigia apelianto atstovė, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę dėl atsakovo sveikatos būklės tinkamai įvertino ir apie tai nurodė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir jos nekartoja.
33. Atmestinas atsakovo atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą motyvas, kad ieškovė tariamai elgėsi nesąžiningai kreipdamasi į teismą ir įrodinėdama, jog įsiskolinimo suma susiformavo negaliojančio paskolos sutarties pagrindu. Bylos duomenimis, ieškovė neveiksnia pripažinta 2012 metais, o civilinėse byloje ginčijami paskolos teisiniai santykiai susiformavo tarp šalių 2006–2010 metų laikotarpiu, civilinės bylos dėl sutartinių santykių nuginčijimo išnagrinėtos po 2012 metų (Nr. 2-1751, 2-723). Todėl ieškovės ir jos šeimos narių noras apginti ieškovės teises kreipiantis su ieškiniu į teismą negali būti pripažintas nesąžiningu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes to nenumato įstatymas (CPK 5 str. 1 d., 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo skirti ieškovams, ieškovės globėjui baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, už procesinių teisės normų pažeidimą nagrinėjant civilinę bylą, nes byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovų ir ieškovės globėjo veiksmai patvirtina sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
34. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir apeliantų atžvilgiu priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
35. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), apeliaciniai skundai netenkintini.
36. Atmetus apeliacinius skundus, ginčo šalims nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
37. Valstybė byloje turėjo išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), raštinės duomenimis (b. l. 167), šios išlaidos sudaro 9,70 Eur, taigi apeliacinius skundus atmetus, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš apeliantų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminio atstovo globėjo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo P. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės globėjos D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 4,85 (keturis eurus aštuoniasdešimt penkis centus) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Galina Blaževič
Leonas Jachimavičius
Arvydas Žibas