Civilinė byla Nr. e2A-1315-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01893-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės M. K. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-2205-560/2020, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Denada“ veikla pripažinta pasibaigusia. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Denada“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“; 2020 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurį vėliau tikslino; 2020 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama, taikė supaprastintą bankroto procedūrą.

2.       BUAB „Denada“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama priimti sprendimą dėl BUAB „Denada“ pabaigos. Pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažymą, galutinę nemokumo administratorės ataskaitą, kreditorių ir jų nepatenkintų reikalavimų sąrašą; 2020 m. rugsėjo 8 d. įmonės balansą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pripažino atsakovės BUAB „Denada“ veiklą pasibaigusia bei nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

4.       Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo tvarką bei sąlygas, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog įmonė veiklos nebevykdo, jos mokumas neatstatytas, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų neturi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Lietuvos teismuose nėra nagrinėjamos kitos bylos, kuriose BUAB „Denada“ būtų bylos šalimi. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje nurodyta, jog agentūra neturi duomenų, kad BUAB „Denada“ būtų palikusi sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą. Atsižvelgęs į tai, kad byloje yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia aplinkybes, jog nemokumo administratorė atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso darbus, tinkamai pabaigė bankroto procedūrą ir išnaudojo visas galimybes, kad būtų patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „Denada“ pabaigos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Kreditorė M. K. personalinė įmonė (toliau – PĮ) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą; netenkinti bankroto administratorės prašymo dėl įmonės pabaigos; atnaujinti bankroto bylos nagrinėjimą sudarant galimybę išnagrinėti pareiškimą dėl BUAB „Denada“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Kreditorė į nemokumo administratorę su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2020 m. liepos 14 d., tačiau administratorė niekaip nesureagavo į prašymą. Nesulaukusi paaiškinimų ir pasidomėjusi bylos eiga, kreditorė sužinojo, kad priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Tik po kelių raginimų nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl M. K. PĮ įtraukimo į BUAB „Denada“ kreditorių sąrašą. Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi įtraukė M. K. PĮ į atsakovės II eilės kreditorių sąrašą su 6 654,08 Eur reikalavimu.

5.2.                      Įsiteisėjus nutarčiai patvirtinti kreditorės reikalavimą, ji nedelsiant kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Denada“ bankrotą tyčiniu, pateikė visus tai pagrindžiančius duomenis. Neišsprendus šio klausimo nėra pagrindo išvadai, kad atliktos visos bankroto procedūros, todėl negali būti priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos.

5.3.                      Administratorė galimai atsakinga už tai, kad kreditorei nebuvo suteikta galimybė savo teisę teikti pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu įgyvendinti anksčiau, t. y. iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Buvus nepatvirtintam kreditorės reikalavimui ji neturėjo galimybės teikti prieštaravimų dėl BUAB „Denada“ pabaigos.

5.4.                      Administratorė nevykdė pareigos įvertinti bankrutuojančios įmonės sandorius už 36 mėn. laikotarpį iki bylos iškėlimo ir galimai siekė kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras. Nepripažinus bankroto tyčiniu apeliantė ir kreditoriai praras galimybę išsiieškoti žalą iš asmenų, kaltų dėl BUAB „Denada“ bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5–7 dalys).

6.       Atsakovė BUAB „Denada“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo kreditorės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Iškėlus atsakovei bankroto bylą, administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, dėl to teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atsakovės vadovui A. B. skyrė 100 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

6.2.                      Neperdavus atsakovės dokumentų administratorei, kreditoriai apie bankroto bylos iškėlimą ir kreditorinių reikalavimų pateikimą buvo informuoti viešu skelbimu laikraštyje „Lietuvos rytas“. 

6.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtino atsakovės kreditorių sąrašą. 2020 m. liepos 23 d. įvyko pirmasis atsakovės kreditorių susirinkimas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. priėmė nutartį atsakovei taikyti supaprastintą bankroto procesą ir pripažino atsakovę likviduojama dėl bankroto.

6.4.                      Kreditorių reikalavimų tikslinimas gali būti atliekamas viso bankroto proceso metu iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl įmonės pabaigos. Administratorė pripažįsta, kad apeliantė į kreditorių sąrašą buvo įtraukta tik 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, kai jau buvo priimtas, bet dar neįsiteisėjęs skundžiamas teismo sprendimas. Tačiau tokia situacija nesustabdė ir negalėjo sustabdyti atsakovės bankroto proceso.

6.5.                      Atsakovės administratorė atliko visus veiksmus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti procedūriniai pažeidimai, dėl ko sprendimas galėtų būti naikinamas.

7.       Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo kreditorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Kreditorė naudojasi jai suteiktomis teisėmis nesąžiningai. Elektroninį laišką nemokumo administratorei su prašymu įtraukti ją į įmonės kreditorių sąrašą išsiuntė 2020 m. liepos 14 d., t. y. praleidusi teismo nustatytą terminą (kreditoriai reikalavimus administratorei turėjo pateikti iki 2020 m. gegužės 29 d.). Be to, savo reikalavimus, nurodydama termino praleidimo priežastis, turėjo pateikti ne administratorei, o teismui. Pareiškėja nuo 2020 m. liepos 14 d. iki pat 2020 m. spalio 6 d., t. y. teismui jau priėmus ginčijamą sprendimą, byla nesidomėjo, į administratorę nesikreipė, negavusi informacijos iš administratorės, į teismą nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantei buvo užkirstas kelias anksčiau pateikti prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

7.2.                      Pati apeliantė nesiėmė aktyvių veiksmų apginti savo tariamai pažeistas teises įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu ir tik Vilniaus apygardos teismui priėmus ginčijamą sprendimą siekia pratęsti bankroto bylos nagrinėjimą iš esmės bylą vilkindama.

7.3.                      Įmonė jokio realizuotino turto neturi, todėl nėra ir nebus jokių galimybių patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Įmonė iš apeliantės įsigijo ne tik SPA paslaugoms teikti reikalingą įrangą, bet ir vietą šioms paslaugoms teikti. Apeliantei yra (turi būti) žinoma, kad iš jos įgytos priemonės buvo ne naujos, todėl dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo visa įranga, kaip trumpalaikis turtas, buvo sunaudotas (susidėvėjo) ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną jokios vertės nebeturėjo.

8.       Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė M. K. PĮ pateikė prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, prašydama spręsti nagrinėjamos bylos bei civilinės bylos pagal M. K. PĮ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl BUAB „Denada“ bankroto pripažinimo tyčiniu, sujungimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios atsakovės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

10.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 2020 m. liepos 13 d. prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą, elektroninio pašto išrašą apie šio reikalavimo pateikimą; 2020 m. spalio 6 d. paklausimą ir elektroninio pašto išrašą apie jo pateikimą bei elektroninio pašto išrašą apie pakartotinį paklausimo pateikimą; pareiškimą pripažinti BUAB „Denada“ bankrotą tyčiniu. Atsakovės nemokumo administratorė pateikė laikraščio „Lietuvos rytas“ puslapio kopiją.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apeliantės ir atsakovės pateiktų įrodymų. Viena vertus, pateikdamos šiuos dokumentus, šalys neprašo jų priimti, neargumentuoja jų pateikimo būtinumo apeliacinės instancijos teisme, kita vertus, pridėti dokumentai nesusiję su ginčo klausimo dėl įmonės pabaigos sprendimu (CPK 180, 314 straipsniai), be to, beveik visi naujai pateikiami įrodymai jau yra byloje, todėl nėra poreikio pakartotinai juos priimti.  

Dėl ginčo esmės

13.       JANĮ 100 straipsnis nustato teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo tvarką bei sąlygas. Pagal JANĮ 100 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 1 – 3 dalys).

14.       Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikė supaprastintą bankroto procedūrą; pripažino UAB „Denada“ bankrutavusia ir paskelbė likviduojama; įpareigojo nemokumo administratorę BUAB „Denada“ likvidavimo procedūrą baigti per 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Pagal JANĮ 68 straipsnio 3 dalį supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas. Kreditorių susirinkimai nešaukiami. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu sudaromi tik juridinio asmens likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.

15.       Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 8 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti nepatenkintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; patvirtinti galutinę nemokumo administratoriaus bankroto ataskaitą; priimti sprendimą dėl BUAB „Denada“ pabaigos. Prie prašymo nemokumo administratorius pridėjo ataskaitą; Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos pažymą; 2020 m. rugsėjo 8 d. BUAB „Denada“ balansą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nemokumo administratorės prašymą tenkino ir pripažino BUAB „Denada“ pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. 

16.       Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė argumentuoja tuo, kad neišsprendus BUAB „Denada“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nėra pagrindo išvadai, kad atliktos visos bankroto procedūros, administratorė nevykdė pareigos įvertinti bankrutuojančios įmonės sandorius už 36 mėn. laikotarpį iki bylos iškėlimo ir galimai siekė kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras.

17.       Nors įstatyminis bankroto teisinių santykių reglamentavimas ir pasikeitė, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant įmonės pabaigos klausimą išlieka aktuali ir pagal anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas suformuota teismų praktika. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimui (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; kt.). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, kt.). Taigi bankroto procedūros gali būti užbaigiamos, bankroto administratoriui pateikus teismui įstatyme nurodytus dokumentus (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, nesant prima facie (iš pirmo žvilgsnio pakankamų) įrodymų apie realios galimybės egzistavimą tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014).

18.       Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, nustatęs, kad bankrutavusi atsakovė neturi turto, veiklos nevykdo, byloje yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia aplinkybes, jog nemokumo administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso darbus, tinkamai pabaigė bankroto procedūrą ir išnaudojo visas galimybes, kad būtų patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

19.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apeliantės nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nepritaria apeliantės pozicijai ir neturi pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

20.       Kaip minėta, bankroto byla UAB „Denada“ iškelta 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi, kuria be kita ko nustatytas 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. 2020 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, kuria patvirtintas apeliantės reikalavimas; 2020 m. liepos 29 d. nutartimi taikyta supaprastinta bankroto procedūra, UAB „Denada“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nemokumo administratorė įpareigota BUAB „Denada“ likvidavimo procedūrą baigti per 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šių aplinkybių kontekste įvertinusi apeliantės nurodytas pavėluoto jos įtraukimo į kreditorių sąrašą bei finansinio reikalavimo patvirtinimo aplinkybes bei nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomų argumentų pateikimas teismui iki skundžiamo sprendimo priėmimo nesąlygotų kitokio pobūdžio sprendimo.

21.       Apeliantė nurodo, kad administratorė neatliko visų būtinų veiksmų – nevykdė pareigos įvertinti bankrutuojančios įmonės sandorius už 36 mėn. laikotarpį iki bylos iškėlimo ir galimai siekė kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras. Bylos duomenimis, atsakovės bankroto byla iškelta pagal buvusio atsakovės vadovo A. B. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimus. Byloje esančio BUAB „Denada“ 2019 m. gruodžio 27 d. balanso duomenimis ataskaitiniu laikotarpiu įmonė neturėjo nei trumpalaikio, nei ilgalaikio turto; šio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 12 247 Eur nuostolį. Viešųjų registrų duomenimis, įmonė registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Nepaisant to, kad buvęs įmonės vadovas pats inicijavo atsakovės bankroto bylą ir teikė teismui jos iškėlimui aktualius duomenis, tačiau su paskirta nemokumo administratore nebendradarbiavo. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu skirti buvusiam įmonės vadovui baudą, nes įmonės vadovas su nemokumo administratore nesusisiekė ir jokių įmonės dokumentų nei turto neperdavė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi skyrė buvusiam įmonės vadovui A. B. 100 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą; išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus; teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog buvęs įmonės vadovas įmonės turto bei dokumentų neperdavė bankroto administratorei dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Galutinės bankroto administratorės ataskaitos duomenimis BUAB „Denada“ turto nebeturi, įmonė veiklos nevykdo, įmonėje darbuotojai nedirba. Visos BUAB „Denada“ sutartys yra pasibaigusios, visos bankroto procedūros yra atliktos, teisminių ginčų nėra. Nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos jokių pajamų nebuvo gauta, patirtas bankroto administravimo išlaidas nemokumo administratorė dengė savo lėšomis. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad dokumentų neperdavimas objektyviai lemia, jog neturėdama duomenų nemokumo administratorė negalėjo atlikti įmonės sandorių patikros. Todėl šiuo aspektu apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti sąlygų pripažinti įmonės pabaigą egzistavimu.

22.       Apeliantė akcentuoja tyčinio bankroto svarbą, teigia, jog neišsprendus klausimo dėl BUAB „Denada“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra pagrindo išvadai, kad atliktos visos bankroto procedūros; nepripažinus bankroto tyčiniu apeliantė ir kreditoriai praras galimybę išsiieškoti žalą iš asmenų, kaltų dėl BUAB „Denada“ bankroto. 

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal JANĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Įstatymas nei nemokumo administratoriui, nei kreditoriui nenustato pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto proceso klausimas, jo nagrinėjimas turėtų būti siejamas su visų kreditorių kolektyviniais interesais, o ne pavienio kreditoriaus siekiu gauti žalos atlyginimą iš bankrutavusio juridinio asmens vadovo. Žalos atlyginimas yra tik vienas iš tyčinio bankroto tikslų ir jis nėra svarbesnis už kitus tyčinio bankroto tikslus. Kiti tyčinio bankroto tikslai (sandorių ginčijimas, ikiteisminio tyrimo institucijų informavimas, sankcijos vadovui) priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos iš esmės tampa nebeaktualūs. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos pasibaigia ir teisme nagrinėjama bankroto byla, kartu pasibaigia visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Toks aiškinimas atitinka naujausią kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo tyčinio bankroto ir bankroto bylos pasibaigimo aspektu praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).

24.       Nagrinėjamoje byloje nei nemokumo administratorė, gindama visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nei bankroto bylą inicijavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, nei kiti kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti anksčiau už apeliantės, nesikreipė į teismą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantės prašymas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu teismui pateiktas 2020 m. spalio 23 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo apeliaciniame skunde akcentuojama bankroto bylos užbaigimo kliūtis – procesinio klausimo dėl tyčinio bankroto neišsprendimas. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, jau apeliacinio proceso metu gautą pareiškimą dėl tyčinio bankroto buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi. Teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo atsisakyta priimti pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi toks vertinimas yra už šios bylos nagrinėjimo ribų.

25.       Teisėjų kolegija, taip pat pažymi, kad bankroto procesas privalo būti veiksmingas ir negali būti vilkinamas. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu nagrinėjimas gali daryti įtaką šio proceso operatyvumui ir užtęsti bankroto procesą. Be to, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas, ko iš esmės siekia apeliantė. JANĮ 43 straipsnio 5 punkte numatyta kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės, nėra siejama su bankroto pripažinimu tyčiniu.

26.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktas; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020). Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Taigi apeliantė, gindama ir įgyvendindama savo teises, savo iniciatyva gali imtis priemonių ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo ir po bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro net ir nesprendus klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

27.       Nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Tuo tarpu, kaip minėta, vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus. Taigi įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui (klausimo dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui) nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams.

28.       Pasisakydama dėl apeliantės pateikto prašymo dėl civilinių bylų sujungimo, teisėjų kolegija bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 23 d. gautas kreditorės M. K. PĮ prašymas pripažinti BUAB „Denada“ bankrotą tyčiniu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti. Civilinė byla su M. K. PĮ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2020 m. gruodžio 2 d., paskirta nagrinėti 2020 m. gruodžio 15 d. (civilinės bylos Nr. e2-1907-450/2020). Civilinė byla su apeliantės skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo bei atsiliepimais į skundą (nagrinėjama byla), Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2020 m. lapkričio 17 d. ir buvo paskirta nagrinėti 2020 m. gruodžio 1 d. Kaip matyti, paskirtu šios bylos nagrinėjimo metu Lietuvos apeliaciniame teisme dar nebuvo gauta civilinė byla, kurios sujungimo su nagrinėjama byla apeliantė siekė. Esant šioms aplinkybėms spręsti civilinių bylų sujungimo klausimą nebėra tikslinga.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bankrutavusios atsakovės UAB „Denada“ pabaigos, iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Danutė Gasiūnienė

                                                        Gintaras Pečiulis

                                                Vigintas Višinskis