Civilinė
byla Nr. 3K-3-35/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos:
30.5; 30.10; 92
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos
Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. (buv. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
I. K. ieškinį atsakovėms R. S. ir I. S. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės sklypo
ribų patvirtinimo; trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities viršininko
administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo. Šalys turi nuosavybės
teisę į greta esančius žemės sklypus sodininkų bendrijoje (duomenys
neskelbtini): ieškovei priklauso 0,0592 ha žemės sklypas (sklypo Nr. 15) ir
sodo pastatas jame, o atsakovėms – greta esantis 0,0580 ha žemės sklypas (sklypo
Nr. 22). Ieškovė nurodė, kad jai nežinant buvo atlikti atsakovėms priklausančio
sklypo geodeziniai matavimai, suderintas sklypo planas, tačiau sklypų ribos
nustatytos neteisėtai, nes pagal atsakovių pateiktą UAB ,,Geoksis“ parengtą planą
sklypo riba nustatyta per ieškovei priklausantį sodo pastatą. Ieškovės teigimu,
ankstesnių savininkų žemės sklypas privatizuotas pagal sklypo planą, iš kurio
matyti, jog sklypo riba nėjo per ieškovei priklausantį sodo pastatą. Ieškovė
pateikė UAB ,,Grametra“ parengtą sklypų planą ir prašė teismo nustatyti žemės
sklypų ribą pagal jos pateiktą planą, įpareigoti atsakoves pasirašyti ribos paženklinimo–parodymo
aktą, pripažinti negaliojančiais atsakovėms priklausančio žemės sklypo, esančio
(duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir Vilniaus apskrities
viršininko 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo suderintas pirmiau
nurodyto žemės sklypo planas.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3–iasis
apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis
ieškovės sklypo Nr. 15 kadastro ir registro bylos, sodų bendrijos (duomenys
neskelbtini) privatizavimo archyvinių dokumentų duomenimis, sodų bendrijos
bendruoju planu, teismas nustatė, kad šį ir atsakovėms priklausantį sklypus skirianti
riba eina per statinį, kuris pastatytas ir išsidėstęs ant šios ribos;
nuosavybės teisę į žemės sklypus buvę savininkai įgijo juos privatizuodami, ir
tuo metu atliekant preliminarius matavimus sklypų Nr. 15 ir 22 riba ėjo per
statinį, bet ne šalia jo. Šalys taip pat patvirtino, kad pagal nusistovėjusią
tvarką ribą žymi tinklo tvora. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčo
sklypus skirianti riba yra aiški – tiesi linija, einanti per ieškovei
priklausantį statinį (sodo pastatą), o ieškovės pateiktas UAB „Grametra“ atliktas
jos žemės sklypo ribų paženklinimo planas neatitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalyje
nustatytų kriterijų. Vertindamas UAB „Grametra“ atliktą sklypų ribų išdėstymo
planą, teismas akcentavo, kad pagal jį neįmanoma nustatyti sklypų ribų, be to, tokiu
planavimu pažeidžiami atsakovių teisėti interesai ir įstatymų ginamos teisės,
nes plane keičiama sklypų ribos konfigūracija, nustatoma nauja įvairiabriaunė
laužtinė, ilgesnė už anksčiau buvusią, riba; taip ieškovei formuojamas iš esmės
naujas sklypas; be to, laužtinė riba eina palei statinį iš atsakovėms
priklausančio sklypo pusės, taip sumažindama jų sklypo plotą. Dėl to teismas
pripažino, kad atsakovių pateiktas UAB „Geoksis“ sudarytas planas, kuriame sklypas
suformuotas pagal faktinį naudojimą, jo riba eina palei esamą tvorą, yra
priimtiniausias taip pat ir CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyto
reglamentavimo aspektu; atsakovių sklypas atitinka jų turimą, iš pirminio
savininko įgyto ploto sklypą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju
netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu
Nr. 634 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas,
draudžiantis nustatyti sklypų ribą per statinį, nes ieškovei neformuojama naujo
sklypo; ieškovė atliko privatizavimo metu pagal preliminarius kadastrinius
matavimus įgyto, t. y. suformuoto, žemės sklypo geodezinius kadastrinius
matavimus. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog ieškovė nepasirašė 2008 m.
birželio 13 d. sudaryto atsakovių sklypo paženklinimo–parodymo akto, neduoda
pagrindo kitokiai išvadai, nes šį aktą pasirašė kiti su atsakovių sklypu ribą
turintys žemės savininkai ir sodų bendrijos pirmininkas. Faktas, kad ieškovei
nepranešta apie atsakovių iniciatyva atliekamus geodezinius jų sklypo matavimus,
teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu atliktą matavimą,
nes, bylos duomenimis, atliekant atsakovių sklypo geodezinius matavimus buvo atsižvelgta
į ieškovės ginčijamas aplinkybes.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m birželio 22 d.
nutartimi Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą
paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai
taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, sklypo ribai nustatyti pagrįstai rėmėsi
esamais dokumentais. Ieškovės sklypas privatizuotas remiantis sklypo schema,
todėl ieškovė, vėliau įgijusi nuosavybės teisę į šį sklypą dovanojimo pagrindu,
žinojo, kad dalis įsigyjamo sodo namelio yra išdėstyta kaimyninio sklypo
teritorijoje. Šios aplinkybės ieškovė neginčija. Kolegija atmetė ieškovės
apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas
neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimų,
nurodydama, jog šalių ginčas vyksta ne dėl naujai formuojamo sklypo ribų ir
šalims nuosavybės teise priklauso tam tikro ploto ir konfigūracijos sklypai. Pagal
teismų praktiką sklypų ribos ir konfigūracija gali būti keičiamos, tačiau
negalima sumažinti ar padidinti žemės sklypo ploto; priešingu atveju
turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 2 d. nutartis civilinėje
byloje Z. P. v. Č.
P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nepaneigti atsakovių
argumentai, kad pagal ieškovės siūlomą ribos tarp žemės sklypų pakeitimo
variantą atsakovėms priklausantis žemės sklypas sumažėtų 20-30 kv. m, o, atsižvelgiant
į tai, kad jų turimas sklypas yra 580 kv. m ploto, tai laikytina esminiu
sumažėjimu. Taigi UAB „Grametra“ parengtas ieškovės žemės sklypo
planas ne tik keičia ribą tarp sklypų taip, kad ji neatitinka žemės sklypo
privatizavimo dokumentų bei preliminariųjų žemės sklypo ribų, įregistruotų
Nekilnojamojo turto registre, bet ir suponuoja atsakovių žemės sklypo
sumažėjimą. Kolegijos teigimu, nenuginčijus atsakovių nuosavybės teisių į šią
žemės sklypo dalį, nėra teisinio pagrindo priskirti ieškovės sklypui dalį
atsakovėms priklausančio sklypo.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį
tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl
reikalavimų kadastriniams matavimams atlikti. Teismai netinkamai aiškino su
žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto
kadastrą ir kt. klausimus reglamentuojančius įstatymų ir poįstatyminių teisės
aktų nustatytus reikalavimus, nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio
4 dalies, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo
turto kadastro nuostatų 20 punkto, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir
kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Pirma, Nekilnojamojo
turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kasatorės žemės
sklypas suformuotas atliekant preliminarius, bet ne kadastrinius, matavimus, o
teismai nepagrįstai juos sutapatino ir neteisingai nurodė, kad nagrinėjamu
atveju nėra formuojamas naujas kasatorei priklausantis sklypas. Kasatorės žemės
sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, formuojamas pirmą kartą, todėl turi
būti paisoma Nuostatų 20 punkto reikalavimo – žemės sklypo riba negali kirsti
statinio, suformuoto kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Antra, pagal
nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo metu
pirmiau nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas
žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, atliekamos kitos procedūros ir
tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Paženklinimo–parodymo aktas yra
privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, todėl, esant
tinkamai ir laikantis nustatytų procedūrų surašytam aktui, parengiamas žemės
sklypo planas. Nagrinėjamu atveju teismai netinkamai sprendė, kad kasatorės
nedalyvavimas paženklinant jos ir atsakovių sklypų ribą yra formalus ir neduoda
pagrindo laikyti buvus pažeistus teisės aktų nustatytus reikalavimus kviesti
asmenis dalyvauti šioje procedūroje, jiems pranešant asmeniškai arba ne vėliau
kaip prieš dešimt dienų iki ribų nustatymo dienos išsiunčiant registruotą
laišką (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo
bei tikslinimo taisyklių 27 punktas, Nuostatų 31.1.2 punktas). Kasatorė
negavo pranešimo apie atsakovių sklypo kadastrinius matavimus, todėl sklypų
ribos su ja nesuderintos; taip pažeisti teisės aktų reikalavimai ir kasatorės
teisės. Neteisėto ribų paženklinimo–parodymo akto pagrindu atsakovėms negalėjo
būti įregistruota tokios žemės sklypų ribos. Teismų praktikoje šios
kategorijos bylose nurodyta dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto
reikšmės ir jam sudaryti nustatytų procedūrų reikalavimų, taip pat dėl būtinumo
gretimų sklypų savininkams dalyvauti, nustatant žemės sklypo ribas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4
d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis
civilinėje byloje D. P. ir kt., v. Kauno
apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2010; 2010
m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2009 m. gegužės 29
d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A.
Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Trečia,
atlikus kadastrinius matavimus po civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2008 m.
birželio 13 d., atsakovių sklypas laikomas suformuotu (Nekilnojamojo turto
kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl to kasatorė neteko
galimybių prieiti prie savo namo dalies, o tokia situacija nepateisinama CK 1.5 straipsnyje
nustatytų principų laikymosi aspektu.
2. Dėl
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 176-185 straipsnių reikalavimus, netinkamai
vertino bylos įrodymus, nepašalino juose esančių prieštaravimų, pažeidė šalių
interesų pusiausvyrą. Teismas rėmėsi atsakovių pateiktais įrodymais, o
kasatorės įrodymų neįvertino visos bylos kontekste. VĮ Registro duomenimis
nepatvirtinama, kad kasatorei priklausantis statinys būtų kitiems asmenims
priklausančiame žemės sklype. VĮ Registro duomenys nenuginčyti, todėl yra
išsamūs ir teisingi (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Vadinasi,
statinys stovi kasatorei priklausančiame žemės sklype. Teismas neįvertino, kad UAB
„Geoksis“ surašyto atsakovėms priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo
akto 9 punkte nurodyta, jog nėra žemės sklype pastatų, kurie priklausytų
kitiems asmenims; taip iš esmės pripažinta, kad atsakovėms priklausančiame
žemės sklype nėra ne joms priklausančių statinių. Tuo tarpu atsakovių žemės
sklypo plane, sudarytame pirmiau nurodyto paženklinimo–parodymo akto pagrindu,
nurodyta, kad atsakovių ir kasatorės sklypo riba kerta kasatorės statinį; taigi
pagal šį žemės sklypo planą dalis kasatorės statinio yra atsakovių žemėje.
3. Dėl CPK
265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Teismai nepasisakė dėl visų kasatorės
ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir nemotyvavo, kodėl jie yra atmetami. Toks
sprendimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis), neatitinka
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos ir nacionalinės teisės teismų
praktikos nuostatų. Teismai nemotyvavo, kodėl atmetė reikalavimą pripažinti
negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą.
Be to, teismai nepagrįstai sprendė, kad sklypų konfigūracijai pakeisti
pirmiausia turi būti nuginčyti jų privatizavimo dokumentai, nes sklypo plano
suderinimas su Žemėtvarkos skyriumi neeliminuoja prieš tai padaryto sklypų
kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros pažeidimo.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės
instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jos nurodo, kad teismai
pagrįstai netaikė Nuostatų 20 punkto reikalavimų, nes atsakovėms
priklausantis žemės sklypas suformuotas iki šių Nuostatų, kurie taikomi naujai
formuojamiems sklypams, priėmimo. Atsakovių kadastriniai matavimai atlikti ir
parengtas sklypo planas, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30
d. įsakymu Nr. 22 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių
matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, pagal tas
pačias privatizuojant sklypą buvusias ribas, panaudojant tikslesnes priemones.
Kasatorei registruotu laišku pranešta apie tai, kad bus atliekami atsakovių
sklypo kadastriniai matavimai; šis laiškas negrąžintas, vadinasi, kasatorei
įteiktas. Teismai tinkamai įvertino aplinkybę, kodėl kasatorė nedalyvavo šioje
procedūroje, t. y. laikė, kad ji tyčia vengė dalyvauti, atliekant sklypo
kadastrinius matavimus ir pasirašant sklypo paženklinimo–parodymo akte.
Kasatorė žino, kad dalis jai priklausančio sodo namo užima atsakovėms
priklausančio sklypo dalį, tačiau siekia pakeisti sklypo ribą taip, kad būtų
sumažintas atsakovių sklypas.
Atsiliepime į
kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad teismai pagrįstai
netaikė Nuostatų 20 punkto, nes šioje byloje nesprendžiama dėl naujai
formuojamo sklypo ribų. Byloje kilęs ginčas dėl šalims jau priklausančių tam
tikro ploto ir konfigūracijos žemės sklypų ribos, todėl teismai pagrįstai
rėmėsi sodininkų bendrijos, kurioje yra žemės sklypai, bendruoju planu, pirminiais
žemės sklypų formavimo dokumentais, atsižvelgė į žemės sklypų ribą pagal
faktinį jų naudojimą, t. y. sprendė dėl sklypų ribos pagal CK 4.45 straipsnyje
nustatytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis
teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas
nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1
dalis).
Dėl CK 4.45
straipsnio taikymo ir reikalavimų kadastriniams matavimams atlikti
Nagrinėjamu
atveju kasatorė kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu. Šiame
straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama
nustatyti ribas žemės sklypui. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų
ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos
nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina
atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų
kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų
kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos
taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu
atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes,
ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad
negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų
sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T.,
bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45
straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai
valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos
vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą:
pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose
esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie
priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar
sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos
objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines
nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos
tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos
ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr.
3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr.
3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl
žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama
sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės
sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis
civilinėje byloje Z. P. v. Č. P.,
bylos Nr. 3K-3-539/2005).
Pažymėtina, kad
sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija,
priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių
visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti
nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties
atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš
naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų
įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai
pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal
dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal
jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar
daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o
faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas,
nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi
atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai
atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis
CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.
Nagrinėjamoje
byloje teismai, įvertinę bylos medžiagą, sprendė, kad kasatorės ir atsakovių
žemės sklypų ribos yra aiškios, t. y. nustatytos tiesia linija, kertančia kasatorei
priklausantį pastatą. Darydami šią išvadą, teismai rėmėsi jų nustatytomis
aplinkybėmis, kad būtent tokia sklypų riba nurodyta kasatorės sodo sklypo Nr.
15 nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame žemės sklypo plane,
sklypų privatizacijos schemoje, privatizuojant žemės sklypus pagal
preliminarius matavimus sudarytuose planuose, sodų bendrijos pirmininko
patvirtintoje sklypo Nr. 15 schemoje, bendrame sodų bendrijos plane. Teismai
nustatė, kad visi pradiniai ginčijamų žemės sklypų privatizacijos, kurios metu
įgyta privati nuosavybė, dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus –
tiesią liniją per kasatorei priklausantį statinį. Taigi teismai atsižvelgė į
pirminius dokumentus, kuriuose užfiksuota žemės sklypų riba privatizuojant
sklypą ir kurie patvirtina, kokiomis ribomis apibrėžtas sklypas buvo perduotas
kasatorei dovanojimo sutartimi. Šios bylos aplinkybės ir kita medžiaga leidžia
spręsti, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog ginčo sklypų riba yra aiški,
nustatyta tiesia linija per kasatorei priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgdama
į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, spręsdami dėl
ribos tarp ginčo sklypų aiškumo, nepažeidė CK 4.45 straipsnyje nustatytų
pirmiau nurodytų kriterijų, kuriais remiantis turi būti sprendžiami tokio
pobūdžio klausimai.
Kasatorė,
nesutikdama su tokia teismų išvada, iš esmės neginčija nustatytos aplinkybės,
kad riba tarp sklypų yra aiški, o abejoja tokios ribos nustatymo teisėtumu,
nurodydama argumentus dėl nepagrįsto ribos, kertančios statinį, nustatymo bei
dėl neteisėto atsakovių sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto sudarymo. Iš
kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, ginčydama teismų procesinius
sprendimus, teigia, jog teismai nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto
kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalių, 8 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio
4 dalies, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 320 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių
matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. Grįsdama šiuos
teiginius, kasatorė iš esmės remiasi trimis argumentais: pirma, kad teismai
nepagrįstai laikė aiškia ir teisėta žemės sklypų ribą, kuri kerta jai
priklausantį statinį; antra, kad apie atsakovių žemės sklypo derinimą nebuvo
pranešta kasatorei, todėl teismai nepagrįstai laikė teisėtu ir rėmėsi atsakovių
žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą; trečia, kad teismų nustatyta žemės
sklypo riba neatitinka protingumo, racionalumo principų, nes iš kasatorės
atimta galimybė apeiti aplink jai priklausantį pastatą. Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylos medžiagą, atmeta šiuos kasatorės argumentus kaip
nepagrįstus ir neduodančius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamų teismų
procesinių sprendimų.
Pirma,
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu
atveju netaikytinas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas, pagal
kurį žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų
statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Pirmiau
šioje nutartyje nurodytos teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės
patvirtina, kad jau tuo metu, kai kasatorei buvo padovanotas ginčo sklypas, jo
riba buvo aiškiai nustatyta ir žinoma, sukonkretinta privatizuojant ginčo
sklypus, ir tai leido teismams pagrįstai spręsti, kad, atliekant kasatorės
ginčijamus atsakovių sklypo matavimus bei tvirtinant šio sklypo planą, nebuvo
formuojama naujo žemės sklypo, o tik tikslinamos jo ribos, t. y. buvo ne iš
naujo formuojami sklypai, o tik tikslesnėmis priemonėmis fiksuojama jau nustatyta
ir iš esmės aiški jų riba. Atsižvelgiant į tai, kad ši sklypų riba nurodyta
sodų bendrijos pirmininko 1992 m. patvirtintoje sklypo Nr.15 schemoje, pažymėta
kolektyvinio sodo techninės apskaitos byloje, nustatyta 1998 m. privatizuojant sklypus,
dar kartą apibrėžta perduodant ginčo sklypą kasatorei dovanojimo sutartimi, teismai
pagrįstai laikė, kad sklypų riba nustatyta dar prieš įsigaliojant minėtam
Nuostatų 20 punktui, todėl šiame punkte įtvirtintas reikalavimas negali būti
taikomas nagrinėjamoje byloje. Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypai buvo
privatizuoti pagal aiškias nustatytas ribas, kasatorės argumentai, kad teismai
sutapatino preliminariuosius ir kadastrinius matavimus, neduoda pagrindo
kitokiai išvadai, nes šiuo atveju, minėta, atliekant kadastrinius matavimus
nebuvo formuojama naujo sklypo, o tikslinamos preliminariai nustatytos ir nuo
privatizavimo aiškios sklypų ribos.
Antra,
atmestini kasatorės argumentai, kad teismai neteisingai įvertino aplinkybę, jog
kasatorė nedalyvavo sudarant atsakovių sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą
ir jame nepasirašė. Kasatorė teisingai aiškina, kad žemės sklypo ribų
paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas
nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant
tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti
rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos
skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo
kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės
29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis
civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju toks aktas, nustatant atsakovių sklypo
ribas, buvo surašytas, o kasatorė ginčija jo teisėtumą, remdamasi savo
nedalyvavimo jį surašant aplinkybe.
Teisėjų
kolegijos nuomone, kasatorė neatsižvelgė į tai, kad kiekviena taisyklė, taip
pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo
aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės
normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą kviestiniams asmenims
kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų
iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju teismai
nustatė, kad kasatorei paštu buvo išsiųstas pranešimas apie geodezinių matavimų
atlikimą. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys
kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba
gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys
nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių
asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl
atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo
aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsižvelgiant
į tai, kad, minėta, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovių žemės sklypo ribas
buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose
matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas
apibrėžiančiuose dokumentuose, teisėjų kolegijos nuomone, teismai pagrįstai
sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog kasatorė nedalyvavo nustatant atsakovių
sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar
teisėti interesai. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, jog sklypo paženklinimo–parodymo
aktas surašytas tinkamai ir dėl to nėra pagrindo abejoti teismų sprendimų
teisėtumu.
Trečia, atsižvelgdama
į tai, kad kasatorė nepagrindė, jog, atliekant atsakovių sklypo matavimus ir
sudarant jo planą buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, teisėjų
kolegija atmeta kasaciniame skunde nurodytus argumentus, kad toks atsakovių
sklypo ribų nustatymas pažeidė CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus.
Pažymėtina, kad, teismams nustačius, jog jau ginčo sklypų privatizavimo metu jų
riba buvo aiški, laikytina, kad kasatorei perėmus sklypą ir statinį dovanojimo
sutarties pagrindu, jai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su galimybe apeiti sodo
statinį. Tai, kad žemė aplink dalį kasatorei priklausančio pastato priklauso
atsakovėms, nepaneigia kasatorės teisės naudotis kitais teisiniais
instrumentais (pvz., servitutu) ir taip tinkamai įgyvendinti savo kaip statinio
savininkės teises.
Dėl įrodinėjimo ir
įrodymų vertinimo taisyklių
Civiliniame
procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad
įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų
aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu
teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.
Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį
teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija
,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras,
bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio
miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr.
3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D.
Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009;
2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v.
Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi
įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir
tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku
konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje
byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo,
protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Nagrinėjamu
atveju iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių
sprendimų matyti, kad teismai įvertino tiek kasatorės, tiek atsakovių pateiktus
įrodymus: kasatorės sodo sklypo Nr. 15 nekilnojamojo turto kadastro ir registro
bylą ir joje esantį žemės sklypo planą, sodų bendrijos pirmininko
patvirtintą sklypo Nr. 15 schemą, bendrą sodų bendrijos planą, 1992 m. sklypo
Nr. 22 privatizacijos schemą, UAB ,,Grametra“ ir UAB ,,Geoksis“ sudarytus
planus, dovanojimo sutartį, kurios pagrindu kasatorė įgijo ginčo žemės sklypą,
nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojų parodymus ir kt.
Teismai pasisakė dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių, įrodymų tinkamumo
bei įrodomosios galios. Teismai taip pat nurodė, kodėl, jų vertinimu, UAB
,,Grametra“ atliktas žemės sklypų ribų nustatymo planas neatitinka CK 4.45 straipsnyje
nustatytų kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino
kasatorės elgesį, t. y. atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog privatizavimo
dokumentai ir dovanojimo sutartis leidžia spręsti, kad kasatorei buvo žinomos
sklypų ribos, buvusios privatizuojant sklypą; jog kasatorė iš esmės neginčijo
aplinkybės, kad sklypų privatizavimo metu riba tarp jų buvo tiesi linija,
kertanti sodo pastatą. Remdamiesi šiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis,
teismai konstatavo, kad riba tarp ginčo sklypų buvo aiški ir nustatyta tiesia
linija per kasatorei priklausantį sklypą.
Tuo tarpu iš
kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su teismų pateiktu
minėtų įrodymų vertinimu, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų
vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų
turinio. Taip pat kasatorė nenurodo argumentų, susijusių su apeliacinės
instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas nesirėmė kasatorės
pateiktu ginčo sklypų planu. Taigi kasatorė iš esmės siekia, kad byloje
pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai
padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus,
todėl, kasatorei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu,
pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio
konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių
sprendimų teisėtumu.
Esant tokioms
aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorė nepagrindė savo teiginių,
jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos
esmės. Bylos medžiaga patvirtina, jog teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadą, kad ginčo žemės sklypo riba buvo
aiški, nustatyta tiesia linija per kasatorei priklausantį statinį, rėmėsi
byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Dėl CPK 265
straipsnio 2 dalies pažeidimo
Teisėjų kolegija
atmeta kasatorės teiginius, kad teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies
reikalavimus, nes nepasisakė dėl kasatorės reikalavimų pripažinti
negaliojančiais žemės sklypo geodezinius matavimus bei Vilniaus apskrities
viršininko administracijos 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo suderintas žemės sklypo planas. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
procesinių sprendimų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė
dėl šių kasatorės reikalavimų, nurodydamas, jog nėra pagrindo pripažinti
negaliojančiais atsakovių sklypo geodezinius matavimus ir Vilniaus apskrities
viršininko administracijos sprendimą, nes, kaip teismo nustatyta, galiojančio,
licenciją turinčio subjekto atlikto geodezinio matavimo pagrindu Vilniaus
apskrities viršininko administracija sprendimu suderino atsakovių žemės sklypo
planą pagal nustatytas žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių
koordinates; suderinimą atliko neviršydama savo kompetencijos, vadovaudamasi
galiojančiais teisės aktais. Šią išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos
teismas. Toks teismų vertinimas laikytinas pasisakymu dėl kasatorės nurodytų reikalavimų,
todėl nepagrįsti kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl CPK 265 straipsnio
2 dalies pažeidimo.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas
nepakeistas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo
nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo
(CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė
80,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio
skundo ir palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios
išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 79, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a
r i a :
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei
iš ieškovės I. K. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 80,45 Lt (aštuoniasdešimt litų 45 ct) išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Gražina
Davidonienė
Juozas
Šerkšnas