Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-02-21][nuasmeninta nutartis byloje][2S-336-538-2019].docx
Bylos nr.: 2S-336-538/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos psichikos sveikatos centras 141879453 išvadą duodanti institucija
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą 288603320 pareiškėjas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Ieškinys

?

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2S-336-538/2019

                                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08844-2018-6

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.4

 

img1 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 21 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys A. I., R. G., išvadą byloje teikianti institucija viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimas dėl A. I. pripažinimo neveiksnia.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-03 nutartimi nustatė pareiškėjai 20 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus.

3.       Nurodė, kad byloje nėra socialinio darbuoto išvados (toliau - Išvada) apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Pažymėjo, kad nepateikus minėtos išvados, teismas negali spręsti dėl pareiškimo pripažinti A. I. neveiksnia pareiškėjo išvardintose srityse pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju pateiktos diagnozės apie suinteresuoto asmens būklę nepakanka psichikos sutrikimui, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, konstatuoti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

4.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-03 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Nurodo, kad pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, rodančios A. I. psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų bei pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu. Atkreipia dėmesį į tai, kaip nurodyta ir prokuroro pareiškime, kad socialinio darbuotojo išvada neparengta dėl objektyvių priežasčių. VšĮ Klaipėdos Psichikos sveikatos centro pateiktame 2018-09-10 rašte nurodyta, kad išvados apie A. I. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse pateikti negali, nes su šiuo asmeniu dėl gebėjimų įvertinimo susitikti nepavyko ir ji kategoriškai atsisakė susitikti su socialiniu darbuotoju. Pažymi, kad nesant objektyvios galimybės pateikti Išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

 

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

7.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškimo trūkumus iš esmės motyvuodamas tuo, kad nėra Išvados apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.

9.       Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad susidariusioje situacijoje, nesant objektyvios galimybės pateikti Išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

10.       Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

11.       Pažymėtina, kad visais atvejais teismas atitinkamų duomenų nepateikimą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi, tai yra, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

12.       CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.

13.       Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro pateiktame 2018-09-10 rašte nurodyta, kad išvados apie A. I. gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse pateikti negali, nes su šiuo asmeniu dėl gebėjimų įvertinimo susitikti nepavyko ir ji kategoriškai atsisakė susitikti su socialiniu darbuotoju. Taigi akivaizdu, kad socialinis darbuotojas, neturėdamas galimybės užduoti A. I. klausimus, neturėjo galimybės surašyti išvados, šias aplinkybes nurodė ir pareiškėja teikdama pareiškimą teismui.

14.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pateikė teismui medicininius duomenis apie A. I. psichinę būseną, pareiškime nurodė aplinkybes dėl A. I. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, rodančios A. I. psichikos sutrikimą, dėl kurio ji galimai negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiškėja siūlo pripažinti asmenį neveiksniu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Išvados nepateikimas yra esminis trūkumas ir kad teismo procesas negali būti pradėtas.

16.       Pažymėtina, kad neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Taigi nesant objektyvios galimybės pateikti Išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

17.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), dėl to pareiškimo priėmimo klausimas išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjas                                                                        Almantas Padvelskis


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CK3 3.238 str. Globa
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas