Administracinė byla Nr. eA-2229-968/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01407-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. U. (I. U.) skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. U. (I. U.) 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-251(2.13-1) (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas: dėl trečiojo suinteresuotojo asmens Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) neteisėtai atlikto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo; dėl duomenų subjekto teisių pažeidimo; dėl Tarnybos įpareigojimo pateikti pareiškėjui išsamią informaciją apie tai, ar atlikus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę, buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones ir, jei tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; dėl administracinės baudos Tarnybai skyrimo; 2) įpareigoti Inspekciją šioje dalyje išnagrinėti skundą iš naujo. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 4 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Atsakovas Sprendime išvardino teisės aktus, kurie, pasak jo, suteikė teisę Tarnybai tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjas su minėta pozicija nesutiko, nurodydamas, kad išvardinti teisės aktai Tarnybos veiksmų teisėtumo nepagrindžia, nes nė viename iš jų nėra aptarta, kokiais atvejais ir kokius asmens duomenis gali tvarkyti Tarnybos darbuotojai, vykdydami jiems priskirtas viešosios valdžios funkcijas. Taip pat juose nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, duomenų subjektus, duomenų saugojimo laikotarpius, jų tvarkymo operacijas bei procedūras, kaip to reikalauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas) 6 straipsnio 3 dalis.
2.2. Tarnyba gavo duomenis apie UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininkus ir tokiu būdu sužinojusi pareiškėjo asmens kodą, atliko paiešką pagal jį ir nustatė visas įmones, kurių akcininkas buvo pareiškėjas. Tarnyba, būdama centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos valdytoja, jau tuomet turėjo ir galėjo įsitikinti, kad nė viena iš šių įmonių niekada nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose, todėl tolesni Tarnybos veiksmai renkant duomenis apie kiekvieno iš pirkimuose nedalyvavusių juridinių asmenų dalyvius neturėjo teisėto tikslo.
2.3. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad duomenų rinkimo tikslas buvo identifikuoti riziką viešuosiuose pirkimuose keliančius elementus. Toks motyvas prieštarauja faktinei aplinkybei, kad duomenys buvo renkami apie įmonių akcininkus, kurie niekada nebuvo pirkimų vykdytojais ar tiekėjais.
2.4. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad duomenys buvo renkami tikrinant pareiškėjo kontroliuojamos bendrovės UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtus viešuosius pirkimus, nes Tarnyba nerinko duomenų apie UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininkus. Informacija, susijusi su pirkimus laimėjusia įmone, Tarnybos nedomino, arba ji turėjo pakankamai informacijos. Tarnyba teigia tikrinusi šešis viešuosius pirkimus, kuriuos įvykdžius sutartys buvo pasirašytos su tiekėju UAB „Gargždų geležinkelis“, tačiau visi minėti pirkimai buvo užbaigti iki pareiškėjui tampant paminėtos bendrovės akcininku.
2.5. Pareiškėjas nepateisina tikslingo jo asmens duomenų rinkimo, kuris yra susijęs su turimomis pirkimuose nedalyvavusių bendrovių akcijomis. Žiniasklaidoje nebuvo jokios informacijos apie jo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, todėl nesutiktina su Tarnybos aiškinimu, kad duomenis ji rinko, reaguodama į 2019 m. vasario 7 d. publikuotus straipsnius, kuriuose buvo nurodyta minėta informacija. Tarnyba pareiškėjo duomenis tvarkė, neturėdama tam teisėto tikslo ir pažeisdama BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose įtvirtintus duomenų tvarkymo principus, todėl atsakovo Sprendimas turi būti naikinamas.
2.6. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas išvardino teisės aktus, esą leidžiančius taikyti BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte numatytą išimtį, tačiau juose nėra konkrečiai ir aiškiai išvardinti asmens duomenų gavimo ir atskleidimo Tarnyboje atvejai, nenustatytos duomenų subjektų interesų apsaugos priemonės, jai gaunant iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) ir naudojant asmens duomenis. Tik pradėjusi tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, Tarnyba privalėjo pati jam apie tai pranešti.
2.7. Net ir gavusi pareiškėjo atstovės prašymus, Tarnyba taip ir nepateikė informacijos, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, vykdant pirkimų rinkos analizę, iš JADIS dalyvių informacinės sistemos buvo renkami duomenys apie visų įmonių, kuriose pareiškėjas turėjo akcijų, dalyvius, nors tos įmonės su viešaisiais pirkimais nesusijusios, o pareiškėjas viešųjų pirkimų laikotarpiu nebuvo UAB „Gargždų geležinkelis“ akcininkas. Minėtas aplinkybes patvirtina tai, kad Tarnyba pareiškėjui nepateikė sąžiningos ir aiškios informacijos apie jo asmens duomenų tvarkymą, nesudarė galimybės įsitikinti, ar nebuvo tvarkomi pertekliniai asmens duomenys, nebūtini Tarnybos funkcijoms atlikti, ar buvo laikomasi proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principų.
2.8. Tarnybos asmens duomenų rinkimo priežastis, jog reagavo į publikacijas žiniasklaidoje ir Lietuvos Respublikos Seimo narių pranešimą apie esą neteisėtus viešuosius pirkimus valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, kompromituoja pareiškėją, apibūdina jį kaip įstatymų pažeidėją, todėl jam svarbu sužinoti apie tikruosius jo duomenų tvarkymo tikslus ir įsitikinti, kad veiksmai tvarkant duomenis buvo teisėti. Tarnybai paduotas prašymas pateikti dokumentą, pranešantį apie galbūt keliamos rizikos vertinimo rezultatą, yra teisėtas ir pagrįstas.
2.9. Pareiškėjo atstovei paprašius pateikti informaciją apie su pareiškėju susijusių rizikos veiksnių viešuosiuose pirkimuose nustatymą ar nenustatymą, Tarnyba tokios informacijos nepateikė, nes rizikos vertinimas nebuvo Tarnyboje dokumentuotas. Aplinkybė, kad Tarnyba neįformino rizikos vertinimo eigos ar rezultatų jokiu dokumentu, tik patvirtina aplaidų asmens duomenų tvarkymą, tačiau tai neatleidžia nuo prievolės teikti informaciją. Pareiškėjas prašė atsiųsti nebūtinai formalų dokumentą, surašytą užbaigiant rizikos vertinimo procedūrą, apibrėždamas tik prašomo dokumento turinį.
2.10. Tarnyba įvykdė daugiau pažeidimų, dėl kurių įvykdymo turėtų būti skiriama administracinė bauda, todėl teismui tenkinant skundą, turi būti panaikinta ir atsakovo sprendimo dalis, kuria jis atsisakė Tarnybai skirti administracinę baudą.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:
3.1. Ji nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog teisės aktai, kuriais rėmėsi Tarnyba, jos veiksmų teisėtumo nepagrindžia. Inspekcijos Sprendimas nebuvo vienareikšmiškai pagrįstas vien tik Tarnybos nurodytais teisės aktais, kurie galbūt suteikė teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis.
3.2. Tarnyba teisėtai, vykdydama jai pavestas teisės aktais, reglamentuojančiais viešųjų pirkimų vykdymą, viešosios valdžios funkcijas ir siekdama atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, t. y. vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 2019 m. vasario 7 d. atliko JADIS paiešką pagal pareiškėjo asmens kodą, ir tą pačią dieną atliko paieškas pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis yra pareiškėjas, kodus bei suformavo duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašus su istorija. Nustačius, kad Tarnyba asmens duomenis tvarkė, vadovaujantis minėtu BDAR straipsniu, kartu nustatyta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, kas reiškia, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas yra būtinas, tačiau neprivaloma jį įtvirtinti teisės akte, reglamentuojančiam duomenų vykdytojo funkcijas, kurių vykdymui būtinas asmens duomenų tvarkymas.
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba veikė neteisėtai, nes teisės aktas, įtvirtinantis Tarnybos funkcijas, kurių atlikimui buvo reikalinga tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, neatitiko BDAR 6 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tarnybos darbuotojas 2019 m. vasario 7 d. atliko paiešką pagal pareiškėjo asmens kodą, tačiau duomenų apie pareiškėją, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, išrašo neperžiūrėjo. Atlikęs paieškas pagal juridinių asmenų kodus, darbuotojas suformavo duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašus su istorija. Minėtas aplinkybes patvirtina pateiktas prie VĮ Registrų centro atsakymo vartotojo veiksmų protokolas.
3.4. Atlikus paiešką pagal dalyvio asmens duomenis, rodomas įmonių sąrašas ir yra galimybė susiformuoti asmens, kuris yra juridinių asmenų dalyvis, duomenų išrašą. Minėtame sąraše nurodoma, kokiose įmonėse asmuo yra dalyvis, bet nėra informacijos apie kitus tose įmonėse dalyvaujančius asmenis. Tokio išrašo apie pareiškėją Tarnyba neformavo, o pagal sąrašą formavo JADIS išrašus, kuriuose matomi visi tų įmonių dalyviai. JADIS išrašai formuoti tik kartą, todėl akivaizdu, kad Tarnybos atliktų peržiūrų pagal įmones tikslas buvo įvertinti, ar buvo sąsajų tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimuose pasiūlymus pateikusių tiekėjų.
3.5. Tarnyba yra priskiriama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir JADIS nuostatai) 17.1 papunktyje nurodytai duomenų gavėjų kategorijai – valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus juridinių asmenų dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Teikiamų duomenų apimtis Tarnybai nustatyta minėtame JADIS papunktyje. Duomenys Tarnybai buvo teikti pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. Duomenų teikimo sutartį Nr. JADi-27. Tarnybai taikomos teisės aktų nuostatos suteikia teisę gauti duomenis, įskaitant ir asmens duomenis iš JADIS, o pačiose JADIS nuostatose yra vienareikšmiškai nustatytos tinkamos teisėtų duomenų subjekto interesų apsaugos priemonės (nustatomas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, prašomų pateikti asmens duomenų apimtis, pasižadėjimas tų duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims ir kitos apsaugos priemonės). Tarnyba neturėjo pareiškėjo informuoti apie jo asmens duomenų rinkimą iš JADIS, vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punktu.
3.6. Tarnyba 2019 m. gegužės 9 d. raštu atsakė į pareiškėjo atstovės pateiktus klausimus nustatytu laiku, kaip to reikalauja BDAR 12 straipsnio 3 dalis bei 15 straipsnis. Taip pat Tarnybos atstovas papildomai pareiškėjo atstovei elektroniniu paštu teikė atsakymus į jos užduodamus patikslinančius klausimus. Pareiškėjo skundo dalis dėl BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punkto neįgyvendinimo buvo pripažinta pagrįsta. Tarnyba neturi prašomo pareiškėjo dokumento, nes toks nebuvo rengtas, Inspekcija pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nenustatė priešingai, todėl neturėjo galimybės minėto dokumento išreikalauti, kaip to prašė pareiškėjas.
3.7. Pareiškėjo manymas, kad Tarnyba galbūt neteisėtai tvarkė jo asmens duomenis ir pažeidė, jo, kaip duomenų subjekto, teises, nesudaro pagrindo skirti baudą. Inspekcijai nustačius, kad pareiškėjui informacija nebuvo pateikta tik pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punktą, o kita prašoma informacija buvo suteikta, nenustatyta, kad buvo pažeistos kitos duomenų subjektų teisės, todėl neteikė nurodymo Tarnybai įgyvendinti duomenų subjekto teises. Taip pat Inspekcija Sprendime pažymėjo, kad kitų taisomųjų veiksmų taikymas, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, būtų neproporcingas, todėl prašymas skirti baudą yra nepagrįstas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:
4.1. Skunde pateikti motyvai bei argumentai neatitinka faktinės situacijos bei nepaneigia skundžiamo atsakovo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Su pareiškėjo asmens duomenimis buvo susipažinta, Tarnybai atliekant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atliktų pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“, analizę, kuri buvo atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pareiškėjas ignoruoja aplinkybę, kad Tarnybai būtinybę atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjo duomenų JADIS peržiūrėjimu, suponavo jos atliekamų funkcijų, įtvirtintų aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatose ir jomis siekiamų tikslų pobūdis.
4.2. Rizikos vertinimo procedūra buvo pradėta, reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusius straipsnius apie pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, susijusius su pareiškėjo valdomomis ir nuosavybės teise priklausančiomis įmonėmis. Todėl Tarnyba, kuriai yra pavesta atlikti viešųjų pirkimų priežiūros funkciją, turėjo įsitikinti, ar nurodoma informacija yra teisinga ir įvertinti viešųjų pirkimų elementų riziką. Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, jog vertinant pirkimų riziką, yra vertinamas pirkimų, o ne juose dalyvavusių tiekėjų rizikingumas. Atliekant pirkimų rizikos analizę, yra patikrinama ir informacija apie tiekėjų tarpusavio ryšius, kas ir buvo daroma peržiūrint JADIS esančią informaciją apie pareiškėją.
4.3. Atliekant UAB „Gargždų geležinkelis“ analizę, buvo renkama informacija apie su paminėta bendrove susijusių, tame tarpe susijusių ir per akcininkus, ūkio subjektų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Tarnyba turi teisę savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą. Nagrinėjamu atveju, siekiant patikrinti žiniasklaidoje nurodytą informaciją, buvo reikalinga nustatyti, ar yra tiesioginių ar netiesioginių tarpusavio sąsajų tarp tiekėjų, dalyvavusių VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimuose, todėl, atliekant rizikos vertinimo procedūrą, buvo būtina taip pat patikrinti, ar įmonių, susijusių su pareiškėju, kiti akcininkai yra susiję su kitomis įmonėmis, dalyvavusiomis minėtuose pirkimuose. Rizikos analizės atlikimo metu buvo susipažinta su informacija apie kitas pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, toliau buvo peržiūrima tų pačių įmonių, kitų akcininkų informacija ir tuomet, jau žinant įmonių pavadinimus, per Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos sutarčių viešinimo posistemę, buvo tikrinama, ar tos įmonės yra dalyvavusios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimuose. Atlikus analizę ir nenustačius, kad kitos su pareiškėju tiesiogiai ar netiesiogiai susietos įmonės yra dalyvavusios minėtuose pirkimuose, bei atsižvelgiant į tai, kad minėtų pirkimų dokumentuose nustatytos sąlygos iš esmės atitinka viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, bei į tai, kad Tarnyba nebuvo gavusi potencialių tiekėjų pranešimų apie galimus Viešųjų pirkimų įstatymo ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pažeidimus nei dėl minėtų pirkimų, nei dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių, ir įvertinus rizikingumą, buvo nuspręsta neatlikti minėtų pirkimų vertinimo.
4.4. Tarnyba nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog Tarnybos rizikos vertinimo eigos ar rezultatų neįforminimas jokiu dokumentu tik patvirtina, jog Tarnyba aplaidžiai tvarko asmens duomenis. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui jau aiškino, kad sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje ir viešai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje. JADIS gauti pareiškėjo asmens duomenys Tarnyboje nėra tvarkomi, o JADIS duomenų apie pareiškėją naudojimas buvo vienkartinio pobūdžio. Duomenys nebuvo niekam perduoti ar kitaip paviešinti. Rizikos analizės atlikimo metu susipažinus su iš JADIS gautais duomenimis, jie buvo iškart sunaikinti. Duomenys apie tyrimą yra saugomi duomenų bazėje. Duomenų bazėje saugomi duomenys tik apie pirkimus ir jokie duomenys apie duomenų subjektus ar jų rizikos identifikavimo tyrimo procesą nėra saugomi.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą pranešti dėl informacijos apie jį suteikimo. VĮ Registrų centras 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. S-22830 (1.17.) pareiškėją informavo apie tai, kad „automatiniu būdu pagal duomenų teikimo internetu sutartį“ 2019 m. vasario 7 d. Tarnybai buvo pateikti JADIS duomenys pagal pareiškėjo asmens kodą apie visų juridinių asmenų, kurių akcininkas jis yra, dalyvius su istorija. Pareiškėjo atstovė Inspekcijai 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė skundą dėl Tarnybos neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo. Skunde prašė: 1) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjo tvarkomų asmens duomenų kopiją; 2) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjo išsamią informaciją apie tai, ar atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones. Jeigu tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; 3) įpareigoti Tarnybą ištrinti pareiškėjo asmens duomenis po to, kai visa 7.2, 7.3 punktuose prašoma informacija bus suteikta; 4) skirti Tarnybai administracinę baudą. Inspekcija 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-251 (2.13-1.) „Dėl I. U. 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundo“ pareiškėjo skundo dalį dėl JADIS peržiūros ir dėl teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą pagal BDAR 14 straipsnį atmetė, o skundą dalį dėl teisės susipažinti su duomenimis pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punktą pripažino pagrįsta.
7. Teismas analizavo BDAR 4 straipsnio 1, 2, 7, 8 punktų, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1, 3 dalių, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 dalies, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies nuostatas, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1S-154 „Dėl Viešųjų pirkimų, pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių bei pirkimo-pardavimo sutarčių, sudaromų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui procedūrų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešųjų pirkimų, pirkimų atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių bei pirkimo-pardavimų sutarčių, sudaromų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui procedūrų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.1.2, 4, 5.1 punktų nuostatas.
8. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog spaudoje buvo pasirodę straipsniai apie pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, todėl 2019 m. vasario 7 d. buvo pradėtas duomenų rinkimas, kurio tikslas buvo – identifikuoti riziką viešuosiuose pirkimuose keliančius elementus. Tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau minėto Aprašo nuostatas, turėjo įsitikinti, ar spaudoje minima informacija yra teisinga ir įvertinti viešųjų pirkimų riziką. Todėl, vertindama viešųjų pirkimų riziką, pasitelkiant JADIS, surinko duomenis apie pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima manyti, kad jo asmens duomenys buvo renkami ne tarnybos tikslais.
9. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad paminėti teisės aktai suteikia teisę Tarnybai rinkti duomenis vertinant viešųjų pirkimų riziką, todėl pareiškėjo duomenys buvo renkami teisėtu būdu, o faktinės aplinkybės patvirtina, kad duomenys buvo renkami tarnybos tikslais. Todėl pareiškėjo skundo argumentus, jog nei teisės aktai, nei faktinis situacijos vertinimas Tarnybos veiksmų teisėtumo nepagrindžia, atmetė kaip nepagrįstus.
10. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo neinformavimo ir BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte nurodytos išimties taikymo. Teismas pažymėjo, kad viena iš Tarnybos teisių pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra teisė gauti susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti. Taigi Tarnyba laikytina juridinių asmenų duomenų gavėja JADIS 17.1 papunkčio atžvilgiu. Vadovaudamasi BDAR 14 straipsnio 5 punkto c dalimi, Tarnyba pareiškėjo neprivalėjo informuoti apie jo asmens duomenų rinkimą iš JADIS.
11. Įvertinęs pareiškėjo atstovės 2019 m. gegužės 2 d. Tarnybai teikto prašymo ir 2019 m. gegužės 28 d. teikto pakartotinio prašymo turinį, Tarnybos 2019 m. gegužės 9 d. atsakymo Nr. 4S-567 „Dėl prašymo“ ir 2019 m. birželio 28 d. atsakymo Nr. 4S-780 „Dėl prašymo“ turinį, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalies, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad Tarnyba nustatytu laiku, kaip to reikalauja BDAR 12 straipsnio 3 dalis, atsakė pareiškėjo atstovei į jos paklausimus, tinkamai paaiškino priežastis dėl kokių priežasčių negalėjo pateikti prašomo dokumento, kadangi paaiškino, kad sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje ir viešai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje. Todėl pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu teismas atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su Sprendime išdėstyta Inspekcijos nuomone, jog pripažintinas tik vienas pažeidimas – kad Tarnyba netinkamai įgyvendino BDAR 15 straipsnio nuostatas, nes neinformavo pareiškėjo apie BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą teisę pateikti skundą priežiūros institucijai. Teismas sprendė, kad pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, jog yra daugiau pažeidimų, tačiau jų nekonkretizavus, teismui nenustačius daugiau pažeidimų, nėra jokio pagrindo nesutikti su Inspekcijos Sprendimu ir skirti Tarnybai administracinę baudą, todėl ir šį pareiškėjo skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo skundo netenkinęs, teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
III.
14. Pareiškėjas I. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkinti pareiškėjo skundą; visiškai patenkinti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo ir priteisti jam iš atsakovo 4 022,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 311,25 Eur apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas perrašė visus motyvus, kuriuos atsakovas buvo pateikęs savo sprendime, o prieš tai – trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjui siųstuose raštuose. Teismas nepateikė motyvų, kodėl nesutinka su pareiškėjo argumentais, pareiškėjo pateiktu įrodymų vertinimu, pareiškėjo pozicija dėl teisės aktų taikymo, nors tai buvo išsamiai aptarta pareiškėjo skunde bei pareiškėjo atstovės pasisakyme 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje. Toks teismo sprendimas pripažintinas nemotyvuotu, todėl naikintinas dėl šio esminio procesinės teisės normų pažeidimo. Teismas sprendime nurodė tuos pačius teisės aktus, kurie nurodyti atsakovo sprendime ir neanalizavo pareiškėjo argumentų, teigiančių, kad šie teisės aktai Tarnybos veiksmų teisėtumo nepagrindžia, nes nė viename iš jų nėra aptarta, kokiais atvejais ir kokius būtent asmens duomenis gali tvarkyti Tarnybos darbuotojai, nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, duomenų subjektus, duomenų saugojimo laikotarpius, jų tvarkymo operacijas bei procedūras, kaip to reikalauja BDAR 6 straipsnio 3 dalis. Teismas rėmėsi teisės normomis, kuriose yra numatyta keletas skirtingų Tarnybos funkcijų, tačiau jis taip ir neįvardino, kurią būtent funkciją vykdydama Tarnyba veikė, nors tai buvo svarbu padaryti, siekiant išsiaiškinti, kokie duomenys iš tiesų galėjo būti Tarnybai reikalingi šiai konkrečiai funkcijai atlikti.
15.2. Teismas rėmėsi JADIS nuostatais, nurodydamas, kad „JADIS nuostatų 17.1 papunktis įtvirtina, kad Juridinių asmenų gavėjai yra valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus juridinių asmenų dalyvių ir naudos gavėjų duomenis ir jų sąrašus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti.“ Tačiau ir šiuose nuostatuose nėra jokių normų, kuriose būtų konkrečiai aptarta, kokiu Tarnybos veiklos atveju kokius duomenis, proporcingus siekiamam tikslui, Tarnyba gali gauti iš JADIS.
15.3. Teisės aktuose nėra numatyta, kokius būtent asmens duomenis turi teisę tvarkyti Tarnyba, tačiau negali būti pripažintina Tarnybos teisė tvarkyti bet kurio asmens bet kokius duomenis. Teismas sprendime aiškiai neįvardino Tarnybos tvarkytų pareiškėjo asmens duomenų sąsajų su Tarnybos atlikto rizikos vertinimo objektu, nepaneigė pareiškėjo pateiktų argumentų apie tokių sąsajų nebuvimą, nors šių argumentų teisingumą tik patvirtino pareiškėjo oponentų atsiliepimai bei Tarnybos atstovės paaiškinimai teismo posėdyje.
15.4. Bylos šalys neginčija, kad Tarnyba atliko šešių viešųjų pirkimų, įvykdytų 2016–2018 metais perkančiosios organizacijos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“, rizikos vertinimą. Teismo sprendime pripažinta, kad spaudoje buvo pasirodę straipsniai apie pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, todėl Tarnyba turėjusi įsitikinti, ar tokia spaudoje minima informacija yra teisinga. Pareiškėjo teigimu, tam, kad Tarnyba galėtų atlikti tokį rizikos vertinimą, jai nebuvo jokio reikalo gauti duomenis apie visų bendrovių, kuriose akcijų turėjo pareiškėjas, akcininkus, tame tarpe, ir apie pareiškėją.
15.5. Teismas sprendime nurodė, jog „atlikdama minėtus veiksmus su tikslu įvertinti viešųjų pirkimų riziką Tarnyba vertino viešųjų pirkimų, o ne juose dalyvavusių tiekėjų rizikingumą“. Tokia teismo išvada atitiktų ir įstatymo reikalavimą, tačiau būtent tokį reikalavimą Tarnyba ir pažeidė, tvarkydama duomenis fizinio asmens, kuris nebuvo nei tiekėjas, nei tiekėjo akcininkas ir neturėjo visiškai nieko bendra su viešaisiais pirkimais. Teismas pripažino, jog yra teisinga Tarnybos versija, esą pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi, siekiant išsiaiškinti galimas sąsajas tarp pirkimuose pasiūlymus pateikusių tiekėjų, tačiau žiniasklaidos publikacijose nebuvo net užuominų apie kokių nors pirkimo dalyvių grupių susitarimus, sąsajas tarp tiekėjų ar dar kokias nors aplinkybes, duodančias pagrindą tikrinti visas įmones, kuriose pareiškėjas turi akcijų.
15.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad „pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima manyti, kad jo asmens duomenys buvo renkami ne Tarnybos tikslais“. Pareiškėjas pažymi, kad BDAR 5 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog „duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atsakomybės principas).“ Tokia Reglamento nuostata patvirtina, jog 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų duomenų tvarkymo principų (teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, duomenų tvarkymo aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, duomenų kiekio mažinimo principų) laikymosi įrodinėjimo našta tenka duomenų valdytojui (tvarkytojui). Tokia taisyklė taikytina ir nagrinėjant ginčą dėl duomenų tvarkymo teisėtumo teisme, todėl teismas įrodinėjimo naštą nepagristai perkėlė pareiškėjui – asmens duomenų subjektui. Pareiškėjas pateikė teismui išsamius argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių ir taikytinos teisės bei visus rašytinius įrodymus, kokius tik galėjo pateikti.
15.7. Duomenų subjekto teisė sužinoti apie pradėtą jo asmens duomenų tvarkymą išplaukia ir iš Reglamento 21 straipsnio, kurio 1 dalyje įtvirtinta duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu, o pagal 21 straipsnio 4 dalį apie šią teisę duomenų subjektas turi būti informuojamas ne vėliau, kaip pirmą kartą susisiekiant. Todėl aplinkybė, kad su pareiškėju Tarnyba nesusisiekė, jokios informacijos nepateikė ir jo teisių neišaiškino, patvirtina pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimą. Nors teismo posėdyje į tą aplinkybę pareiškėjo atstovė atkreipė teismo dėmesį (posėdžio garso įrašo 20 min.), teismas savo sprendime visiškai dėl jos nepasisakė.
15.8. Pareiškėjas turėjo teisę iš Tarnybos gauti informaciją apie tai, ar nustatyti su jo veikla susiję rizikos veiksniai, tai yra, ar jis pripažįstamas pažeidėju. Teismo sprendime nepaneigta, jog pareiškėjo siekiami gauti duomenys – tai jo asmens duomenys, tačiau, pritardamas atsakovo bei trečiojo asmens pozicijai, teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl informacijos nepateikimo vien tuo motyvu, jog atlikus rizikos vertinimą, Tarnyba nesurašo išvados ar kitokia forma dokumentuoto sprendimo. Teismas ignoravo tai, kad pareiškėjas nė nereikalavo jokio teisės aktuose nurodyto specialios formos administracinio akto, prašydamas Tarnybos pateikti tik informaciją.
15.9. Pareiškėjo atstovė darė prielaidą, kad teismui gali iškilti abejonių dėl BDAR nuostatų, susijusių su asmens teise gauti informaciją, aiškinimo, todėl teismo posėdyje buvo paprašyta, kad tuo atveju, jei teismas suabejotų pareiškėjo pozicija ir pritartų atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai, teigiančiai, jog nebuvo privalu, pareiškėjui pareikalavus, pateikti jam duomenis apie atlikto rizikos vertinimo su pareiškėju susijusius rezultatus, teismas, remdamasis BDAR Preambulės 143 punktu, kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl BDAR nuostatų apie subjekto teisę susipažinti su jo asmens duomenimis ir duomenų tvarkymu išaiškinimo, užduodamas klausimą: Ar Reglamento 15 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis apima teise sužinoti tyrimo / patikrinimo valstybės institucijoje rezultatą, jei patikrinimui buvo renkami asmens duomenys be duomenų subjekto žinios ir sutikimo: be to, pažymint šioje byloje nagrinėjamą atvejį, kai tyrimas buvo atliekamas tikrinant subjektą kompromituojančią bei per valstybei priklausančias visuomenės informavimo priemones viešai paskleistą informaciją, (posėdžio garso įrašo 28 min.). Tačiau teismas sprendime dėl šio prašymo visiškai nepasisakė ir, pareiškėjo manymu, nepagrįstai netaikė Reglamento 15 straipsnio 1 dalies šioje byloje.
15.10. Pareiškėjas sutinka, kad BDAR normos duomenų subjektų informavimo klausimais nėra pakankamai aiškios ir išsamios, tačiau yra įsitikinęs, jog tos normos turi būti aiškinamos ir taikomos sąryšyje su BDAR Preambule, ypatingai jos 39, 58, 60, 63 punktais. Priimant šioje byloje sprendimą, atsižvelgtina ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2016/C 202/02 7) 8 straipsnio 2 dalį, kuri pripažįsta, kad „Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis “, ir taip šią teisę priskiria prie pagrindinių asmens teisių, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucijos deklaruojamą teisinės valstybės principą, gero viešojo administravimo principą.
16. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui bei mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė pagristą ir motyvuotą sprendimą. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodo:
16.1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Tarnyba teisėtai ir pagristai, vadovaudamasi teisės aktais atliko paieškas pagal juridiniu asmenų, kuriu dalyvis yra pareiškėjas, kodus ir taip suformavo duomenų apie juridiniu asmenų dalyvius sąrašus su istorija, o, atlikdama tokius veiksmus, veikė pagristai, siekdama užtikrinti viešųjų pirkimu priežiūros kontrolę ir vykdymą. Tarnyba neturėjo pareiškėjo informuoti apie jo asmens duomenų rinkimą iš JADIS, vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punktu.
16.2. Teismas tinkamai įvertino ir nustatė, kad Tarnyba nustatytu laiku, kaip to reikalauja BDAR 12 straipsnio 3 dalis, atsakė pareiškėjo atstovei į jos paklausimus, tinkamai paaiškino priežastis dėl kokių priežasčių negalėjo pateikti prašomo dokumento, kadangi paaiškino, kad sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje ir viešai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje. BDAR 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog duomenų valdytojas turi patvirtinti ar tvarko asmens duomenis, ar ne ir pateikti BDAR 15 straipsnio 1 dalies a–h punktuose numatytą informacija ir duomenų kopiją tik tada, jei turi tokią asmens duomenų kopiją.
16.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos šioje byloje, be to, byla nėra labai sudėtinga, ikiteisminė praktika Inspekcijoje yra suformuota asmens duomenų tvarkymo bylose, taip pat yra nemažai teisminės praktikos tokiose bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui yra nedidelės apimties, nebuvo renkami papildomi įrodymai, informacija (skundo medžiaga buvo surinkta Inspekcijos nagrinėjant skundą), todėl nebuvo skirtos didelės laiko sąnaudos tokiam skundui parengti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas sprendime pateikė teisingą ir pagrįstą faktinės situacijos ir teisinio reglamentavimo vertinimą, nurodydamas, kad teisės aktai suteikia teisę Tarnybai rinkti duomenis vertinant viešųjų pirkimų riziką. Pareiškėjo duomenys buvo renkami teisėtu būdu, tarnybos tikslais. Vertinant pirkimų riziką, yra nagrinėjamas pirkimo ar pirkimo vykdytojų (perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų), o ne privačių asmenų rizikingumas (tiekėjų tarpusavio ryšiai yra tik vienas iš pirkimų rizikos elementų). Tarnyba tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir teikiant pareiškėjo atstovei informaciją elektroniniu paštu, yra išaiškinusi, jog rizikos atlikimo rezultatas, t. y. sprendimas neatlikti pirkimų vertinimo yra fiksuojamas tik duomenų bazėje bei yra viešai skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje, o rizikos vertinimo metu nėra surašomas joks dokumentas, tačiau apeliantas apeliaciniame skunde kalba apie nepateiktą rizikos vertinimo ataskaitą / išvadą, nors jokia rizikos vertinimo atskaita ar išvada nebuvo ir neturėjo būti surašoma. Tarnyba nėra institucija, vertinanti privačių asmenų riziką, todėl priešingai nei bando įrodyti pareiškėjas, pirkimų rizikos vertinimo metu Tarnyba nenustatinėjo jokių pareiškėjo (ne)padarytų pažeidimų, apie kurių (ne)nustatymą neva pareiškėjui buvo draudžiama sužinoti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-251(2.13-1) dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pareiškėjo I. U. asmens duomenų tvarkymo ir su tuo susijusių reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas priėjęs prie išvados, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde teigia, kad: (1) teismo sprendimas yra be motyvų; (2) teismas netinkamai nagrinėjamos bylos kontekste aiškino aktualius teisės aktus ir nepagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis; (3) teismas nepagrįstai pareiškėjui perkėlė pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį Tarnybai tenkančią įrodinėjimo pareigą dėl asmens duomenų tvarkymo pagrįstumo; (4) teismas nagrinėjamos faktinės situacijos kontekste netinkamai aiškino BDAR nuostatas dėl informacijos suteikimo pareiškėjui apie jo asmens duomenų tvarkymą ir nepagrįstai netenkino su tuo susijusio pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
21. Nustatyta, kad Inspekcija ginčijamą sprendimą priėmė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl Tarnybos atlikto jo asmens duomenų, kuriuos Tarnybai 2019 m. vasario 7 d. automatiniu būdu pateikė VĮ Registrų centras iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) pagal duomenų teikimo internetu sutartį, tvarkymo. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad Tarnyba neteisėtai tvarkė duomenis pagal pareiškėjo asmens kodą apie visų juridinių asmenų, kurių akcininkas jis yra (t. y. UAB „Birių krovinių terminalas“, UAB „Papirus“, UAB „Granmax“, Research and Production Company „Melt Water“, UAB „Vagonų servisas“, UAB „Ferteksos transportas“), dalyvius su istorija (toliau – ir pareiškėjo asmens duomenys). Taip pat jis Skunde prašė: 1) pripažinti Skundą pagrįstu; 2) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjo tvarkomų asmens duomenų kopiją; 3) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjo išsamią informaciją apie tai, ar, atlikus UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtų viešųjų pirkimų rizikos analizę, buvo nustatyti rizikos veiksniai ar pažeidimai, susiję su pareiškėjo asmenine veikla ar jo veikla per jo valdomas įmones, o jeigu tokie rizikos veiksniai ar pažeidimai buvo nustatyti – kokie konkretūs rizikos veiksniai ar pažeidimai; 4) įpareigoti Tarnybą ištrinti pareiškėjo asmens duomenis po to, kai visa prašoma pateikti informacija apie jo asmens duomenis bus suteikta; 4) skirti Tarnybai administracinę baudą pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 33 straipsnį, BDAR 83 straipsnį.
22. Inspekcija ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl JADIS peržiūros ir dėl teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą pagal BDAR 14 straipsnį atmetė, be kita ko, konstatavusi, kad: (1) Tarnyba, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 2019 m. vasario 7 d. atlikusi JADIS paiešką pagal pareiškėjo asmens kodą, ir pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis pareiškėjas yra, kodus, teisėtai suformavo duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašus su istorija. Ji tai padarė vykdydama jai teisės aktais pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tokiais veiksmais Tarnyba siekė atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui (t. y. užtikrinti valstybės lėšų neteisėto panaudojimo prevenciją ir kontrolę); (2) Tarnyba, vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 punkto c dalimi, neturėjo informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų rinkimą iš JADIS, todėl nagrinėjamu atveju Tarnybai tvarkant pareiškėjo asmens duomenis pareiškėjo teisė gauti informaciją apie duomenų tvarkymą pagal BDAR 14 straipsnį nebuvo pažeista; (3) Tarnyba 2019 m. gegužės 9 d. raštu atsakė į pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. raštu pateiktus klausimus nustatyta laiku, kaip to reikalaujama pagal BDAR 15 straipsnį ir BDAR 12 straipsnio 3 dalį (be to, Tarnybos atstovas papildomai pareiškėjui elektroniniu paštu teikė atsakymus į jo užduodamus patikslinančius klausimus). Tarnyba 2019 m. birželio 27 d. raštu atsakė pareiškėjui į jo 2019 m. gegužės 28 d. pakartotinai pateiktą raštą nustatytu laiku kaip to reikalaujama pagal BDAR 12 straipsnio 3 dalis, o taip pat paaiškino priežastis, kodėl negali pateikti prašomo dokumento.
23. Remiantis bylos duomenimis, nustatytos šios ginčui išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės:
23.1. Tarnyboje, reaguojant į spaudoje pasirodžiusius straipsnius apie pažeidimus viešuosiuose pirkimuose (t. y. 2019 m. vasario 7 d. internetiniame portale www.lrt.lt publikuotą straipsnį „A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: verslo sąlygų gerinimas, žemė be konkursų ir laimėti pirkimai (II dalis)“ ir 2019 m. vasario 7 d. internetiniame portale www.15min.lt publikuotą straipsnį „LRT tyrimas. A. V. rinkimuose parėmusių verslininkų sėkmė uoste: žemė be konkursų ir laimėti pirkimai“; toliau – ir publikacijos), 2019 m. vasario 7 d. buvo pradėtas rizikos identifikavimo procesas. Šio tyrimo metu informaciją apie pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones Tarnyba rinko, siekdama įsitikinti publikacijose minimos informacijos teisingumu ir įvertinti viešųjų pirkimų elementų riziką.
23.2. Tarnybos darbuotojas 2019 m. vasario 7 d. pagal pareiškėjo asmens kodą atliko „dalyvio paiešką pagal fizinį asmenį“ ir pagal juridinių asmenų kodus, suformavo šiuos duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašus su istorija: UAB Birių krovinių terminalo, UAB „Papirus“, UAB „Granmax“, Research and Production Company „Melt Water“, UAB „Vagonų servisas“, UAB „Ferteksos transportas“.
23.3. VĮ Registrų centras JADIS esančius Tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, Tarnybai teikia automatiniu būdu pagal JADIS duomenų teikimo sutartį Nr. JADi-27 (toliau – ir Sutartis). Šioje sutartyje, reglamentuojant duomenų teikimo ir naudojimo tikslą nustatyta, kad Tarnybos gauti duomenys „<...> bus panaudoti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 277 „Dėl įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių patvirtinimo“ bei kituose teisės aktuose vykdymo tikslais“ (Sutarties 7 p.).
23.4. Tarnyba Inspekcijai nurodė, kad iš JADIS gauti pareiškėjo asmens duomenys Tarnyboje nėra tvarkomi, nes, tyrimo metu susipažinus su iš JADIS gautais duomenimis, jie 2019 m. vasario 7 d. buvo iš karto sunaikinti.
24. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba, 2019 m. vasario 7 d. atlikusi JADIS paiešką pagal pareiškėjo asmens kodą, taip pat pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis pareiškėjas yra, kodus, ir suformuodama duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašus su istorija, be kita ko, atliko pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo veiksmus BDAR 4 straipsnio 2 punkto prasme. Vadinasi, vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba nagrinėjamu atveju yra atsakinga už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir ji turi sugebėti tai įrodyti.
25. Tarnyba teigia, kad ji pareiškėjo asmens duomenis tvarkė, vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktu. Vadinasi, Tarnyba privalo įrodyti, kad pareiškėjo asmens duomenys paminėtu BDAR pagrindu galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad Tarnyba turėjo pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų, kuriuos ginčo atveju vertina Inspekcija ir teismas.
26. Dėl teismo atliekamo įrodymų vertinimo primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
27. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą teisėtai tvarkyti asmens duomenis galima, kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Paminėta nuostata aiškintina kartu su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu BDAR 6 straipsnio 3 dalyje, pagal kurį „1 dalies <...> e <...> [punkte] nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas: a) Sąjungos teisėje; arba b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas <...>, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas <...>“. Taigi asmens duomenų tvarkymas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu galimas tik (1) kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; ir (2) kai toks asmens duomenų tvarkymo būdas yra nustatytas Sąjungos arba nacionaliniuose teisės aktuose. Šių kumuliatyvių sąlygų buvimą kiekvienu atveju privalo įrodyti asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas, asmens duomenis tvarkantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu.
28. Tarnyba 2020 m. sausio 23 d. rašte Inspekcijai nurodė, kad Tarnybos teisė tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis tokiu būdu, kokiu jie buvo tvarkomi nagrinėjamu atveju, BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu kilo iš nacionalinio teisinio reglamentavimo, įtvirtinto: Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnyje, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnyje, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 66 straipsnyje; Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 28 straipsnyje; Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių 142–144 punktuose ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1S-154 patvirtintame Apraše.
29. Inspekcija ginčijamame sprendime vertino, kad ginčo atveju Tarnybai teisė tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu kilo iš nacionalinio teisinio reglamentavimo, įtvirtinto:
(1) Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame įtvirtinta Tarnybos funkcija vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius; taip pat šio straipsnio 5 dalies. Taip pat šio straipsnio 5 dalyje, pagal kurią Tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų, o šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu (jame nustatyta, kad, Tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus);
(2) Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame įtvirtinta Tarnybos funkcija vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius. Taip pat šio straipsnio 4 dalyje, pagal kurią Tarnyba skundų ir pranešimų dėl pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo galimų pažeidimų nenagrinėja, o šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiojo subjekto veiklos patikrinimas vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu (jame nustatyta, kad, Tarnyba turi teisę, įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkantįjį subjektą sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiojo subjekto pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus);
(3) Aprašo 3.1.2 punkte, pagal kurį „tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams skirtas dokumentas ir nėra viešai skelbiamas, siekiant išvengti perkančiųjų organizacijų korekcinių veiksmų, galinčių neigiamai įtakoti rizikos valdymo procesą, vadovaujantis šio Aprašo II ir III skyriuose nustatyta tvarka“. Aprašo 5.1 punkte, kuriame įtvirtinta, kad „pranešimas – Tarnybos gauti prašymai, skundai, pranešimai, žiniasklaidoje pateikta informacija, informacija, gauta iš Tarnybos administracijos padalinių apie galimai perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų padarytus Įstatymų pažeidimus, vykdant pirkimų procedūras, sudarant ar vykdant sutartis“. Aprašo 4, 4.1 ir 4.2 punktuose, kuriuose nustatyta, kad: „4. Pirkimų bei sutarčių atrinkimo vertinimui ir perkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų subjektų atrinkimo tikrinimui tikslai: 4.1. užtikrinti identifikuotų didžiausios rizikos sričių, kuriose galimi dažniausi Įstatymų ir su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai, kontrolę; 4.2. didinti pirkimų bei sutarčių vykdymo kontrolės sistemos efektyvumą“.
30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 patvirtintų JADIS nuostatų 17 ir 17.1 punktuose nustatyta: „17. JAD informacinės sistemos dokumentų ir duomenų gavėjai yra: 17.1. valstybės institucijos ir įstaigos, turinčios teisę gauti visus juridinių asmenų dalyvių duomenis ir jų sąrašus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti“.
31. Byloje surinktų įrodymų kontekste, įvertinusi paminėtą nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad tarp VĮ Registrų centro ir Tarnybos buvo sudaryta JADIS duomenų teikimo sutartis Nr. JADi-27, kurios 7 punkte aiškiai buvo reglamentuoti tokių duomenų teikimo ir naudojimo tikslai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju turėjo nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotą teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu.
32. Paminėto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinus Nutarties 23 punkte nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti nacionalinės priežiūros institucijos ginčijamame Inspekcijos sprendime padarytoms išvadoms, kad: Tarnybai, vertinant 2019 m. vasario 7 d. spaudoje pasirodžiusias publikacijas apie galimus pažeidimus viešuosiuose pirkimuose ir pareiškėjo valdomas bei nuosavybės teise priklausančias įmones (įskaitant jo kontroliuojamos UAB „Gargždų geležinkelis“ laimėtus skelbtus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimus), Tarnybos Rizikos valdymo skyriaus darbuotojas turėjo teisę atlikti JADIS peržiūrą pagal pareiškėjo asmens duomenis ir atlikęs paieškas pagal juridinių asmenų, kurių dalyvis pareiškėjas yra, kodus, suformuoti duomenų apie juridinių asmenų dalyvius išrašus su istorija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo veiksmai buvo atlikti, siekiant teisėto tikslo – identifikuoti riziką viešuosiuose pirkimuose keliančius elementus (šiuo atveju viešajame pirkime dalyvavusius ūkio subjektus – kelių įmonių priklausančių vienam ir tam pačiam asmeniui dalyvavimas viešajame pirkime gali daryti žymią žalą viešiesiems finansams). Iš byloje surinktų įrodymų visumos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Tarnyba, iš JADIS rinkdama duomenis apie pareiškėjo valdomas ir nuosavybės teise priklausančias įmones, siekė įsitikinti ar publikacijose minima informacija, susijusi su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pirkimais, yra teisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija Sprendime priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo duomenys buvo rinkti ir panaudoti JADIS duomenų teikimo sutarties Nr. JADi-27 7 punkte nustatytais tikslais ir Tarnybos funkcijoms vykdyti.
33. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JADIS nuostatus ir kad ginčo atveju Tarnyba tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, kurių tvarkyti neturėjo teisės. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti Tarnybos pozicijai, kad, jai atliekant šešių 2016–2018 metais perkančiosios organizacijos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įvykdytų viešųjų pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Gargždų geležinkelis“, rizikos vertinimą, pastarosios įmonės akcininkų ryšiai su kitomis susijusiomis įmonėmis tikrinti pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, Nutarties 15.2–15.5 punktuose paminėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.
34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingų faktinių aplinkybių kontekste netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba (duomenų valdytojas) tinkamai vykdė iš BDAR kylančią pareigą duomenų subjektui suteikti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą (Nutarties 15.7, 15.8, 15.10 p.). Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip teisingai konstatuota ginčijamame Inspekcijos sprendime, Tarnyba, vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 punkto c dalimi, neturėjo informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų rinkimą iš JADIS.
35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tarnyba ginčui aktualius pareiškėjo asmens duomenis gavo ne iš pareiškėjo (duomenų subjekto), o iš JADIS. Minėta, kad Tarnyba šiuos asmens duomenis rinko ir panaudojo, vykdydama jai pavestas funkcijas. Vadinasi, Inspekcija pagrįstai rėmėsi BDAR 14 straipsnio „Informacija, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys yra gauti ne iš duomenų subjekto“ 5 punkto c dalimi, pagal kurią duomenų valdytojas neturi pareigos teikti BDAR 14 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą informaciją duomenų subjektui tais atvejais, kai „duomenų gavimas <...> aiškiai nustatytas <...> valstybės narės teisėje <...>“.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. birželio 27 d. atsakymus į pareiškėjo atstovės atitinkamai 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. pateiktus prašymus dėl jo asmens duomenų rinkimo, neturi jokio pagrindo nesutikti su ginčijamame Inspekcijos sprendime padaryta išvada, kad Tarnyba šiuos atsakymus pateikė nepažeisdama BDAR 15 straipsnio, kuriame reglamentuojama duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis ir 12 straipsnio, kuriame reglamentuojamas skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos, nuostatų.
37. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Nutarties 34–36 punktuose paminėtų BDAR nuostatų aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl BDAR nuostatų apie subjekto teisę susipažinti su jo asmens duomenimis ir duomenų tvarkymu netenkinamas.
38. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju jam buvo perkelta įrodinėjimo našta taip pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 2 dalį (Nutarties 15.6 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos pateiktus su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu susijusius įrodymus ir argumentus, neturi jokio pagrindo pritarti pareiškėjo išvadai, kad nagrinėjamu atveju, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 2 dalį, įrodinėjimo dėl Tarnybos vykdyto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo našta buvo perkelta pareiškėjui. Kartu akcentuotina, kad tai, jog Inspekcija ir teismas kitaip nei pareiškėjas vertina Tarnybos pateiktus paaiškinimus ir su jais susijusius įrodymus dėl ginčo asmens duomenų tvarkymo (jų pagrįstumo ir pakankamumo), savaime nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju iš BDAR 5 straipsnio 2 dalies Tarnybai kylanti įrodinėjimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui.
39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad tikrinamas teismo sprendimas yra be motyvų (Nutarties 15.1 p.). Šiuo aspektu primintina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1348-525/2020, 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2367-520/2020). Įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo aspektu dėstomi argumentai atmetami. Tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados, įvertinus bylos aplinkybes, sutapo su kai kuriomis Inspekcijos išvadomis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tikrinamas teismo sprendimas yra be motyvų.
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo I. U. (I. U.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Milda Vainienė