Baudžiamoji byla Nr. 2K-78/2013

Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00291-2011-6                     Procesinio sprendimo kategorijos:

           1.2.4.6.8.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. P. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžių.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu G. P. nuteista pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį byla jai nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jai įpareigojimą iki 2012 m. lapkričio 18 d. atlyginti turtinę žalą, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar  nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Iš G. P. priteista: Panevėžio teritorinei ligonių kasai 4 652,53 Lt turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. J. 252,81 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; į valstybės biudžetą 160 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria G. P. byla pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukta ir priimtas naujas nuosprendis – G. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dvidešimties parų arešto bausme. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta G. P. atsakomybę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas dėl chuliganiškų paskatų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu G. P. skirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojat iki 2012 m. lapkričio 18 d. atlyginti turtinę žalą, bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros institucijose. Skirto įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą terminas prailgintas iki 2012 m. vasario 9 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. P. nuteista pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2011 m. liepos 23 d., apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ant keliuko, esančio Janonių kaime Anykščių r., įžūliai prikibo prie V. J. – rankomis ją pastūmė ir pargriovė ant žemės; šiais veiksmais jai padarė kairio stipinkaulio apatinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai V. J. sveikatą. Šiuo nuosprendžiu G. P. nutraukta byla pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas ir priimtas naujas nuosprendis: G. P. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. liepos 23 d., apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje – ant keliuko, esančio Anykščių rajone, Janonių kaime, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį, įžūliai prikibo prie V. J.: rankomis ją pastūmė ir pargriovė ant žemės ir šiais veiksmais jai padarė kairio stipinkaulio apatinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai V. J. sveikatą. Be to, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta G. P., nuteistos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas dėl chuliganiškų paskatų.

Kasaciniu skundu nuteistoji G. P. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir jos veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko šią nuosprendžio dalį nepakeistą.

Kasatorės teigimu, abiejų instancijų teismai nuosprendžių aprašomosiose dalyse netiksliai nurodo jos veiksmus, kuriuos ji atliko konflikto metu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ji sudavė smūgį, o apeliacinės instancijos teismas – kad ji smurtavo, stumdė, sumušdama vyresnę ir jai nesipriešinančią nukentėjusiąją. Nors byloje nustatyta, kad ji neleido praeiti miško keliu V. J., tarp jų kilo žodinis konfliktas ir, tik nukentėjusiajai V. J. apkabinus ją, atstūmė nukentėjusiąją, kuri pargriuvo ir buvo sužalota. Tokie jos veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, ir ji mano, kad konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų. Šį teiginį nuteistoji argumentuoja tuo, kad ji buvo pažįstama su nukentėjusiąja, nes šios sūnus anksčiau gyveno su už jį gerokai vyresne nuteistosios motina ir dėl to buvo kilę nesutarimų, kurie ir paskatino konflikto kilimą. Be to, nuteistoji teigia, kad teismai jos veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip padarytą viešoje vietoje, nes neatsižvelgė į įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad įvykis kilo per kaimo teritoriją (ne per gyvenvietę) einančiame keliuke iš visų pusių apsuptame mišku, kad iki artimiausių gyvenamųjų namų yra apie du kilometrai kelio. Be to, nuteistoji, remdamasi kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, nurodo, kad tokiu atveju, kai iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstami veiksmai nukreipti tik prieš nukentėjusį asmenį ir nors kaltininko paskatos buvo chuliganiškos, tačiau be nukentėjusiojo sumušimo ji nepadarė kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, jos veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, kurios apima tokius kaltininko veiksmus.

Nuteistosios G. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Kasatorė teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteisdami ją pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Ji buvo pažįstama su nukentėjusiąja V. J., kurios sūnus S. J. prieš kurį laiką gyveno su jos (G. P.) motina, kuri buvo daug vyresnė už S. J.. Dėl to tarp V. J. ir G. P. šeimų buvo nesutarimų, tad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jos veiksmai buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, yra neteisinga. Konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios V. J. įvyko dėl asmeninių santykių.

Toliau kasatorė nurodo, kad teismai nepagrįstai įvykio vietą laiko viešąja vieta. Nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Objektyviai nustatyta, kad tai per kaimo teritoriją einantis keliukas, iš visų pusių apsuptas miškeliu. Iki artimiausių gyvenamųjų namų yra apie du kilometrai kelio. Kiekvienu atveju nusikaltimo padarymo vietos priskyrimą viešajai vietai reikia vertinti individualiai, todėl kasatorė mano, kad jos veiksmuose nėra visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kasatorė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir jos veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 punktą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą bei teismų padarytas išvadas. Minėti skundo argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai ne teisės, bet faktų klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasatorė ginčija viešosios vietos požymį. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas G. P. padarė ant keliuko, esančio Janonių kaime, kurio priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nes joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-364, 2K-410/2011, 2K-452/2011). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011,             2K-281/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad nuteistoji be aiškios asmeninės motyvacijos, būdama neblaivi, neleido nukentėjusiajai praeiti keliu, smurtavo prieš nukentėjusiąją jos mažametės dukters akivaizdoje, stumdė nesipriešinančią už ją daug vyresnę nukentėjusiąją, kol galiausiai šią pargriovė ir sužalojo, išgąsdino ir pravirkdė mažametę dukterį. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. P. be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir tokias veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1030/11 (05) nurodyta, kad V. J. nustatytas kairio stipinkaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis, tikėtina griūnant. Šis V. J. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje G. P. viešojoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veiką apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistosios G. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                               Gintaras Goda

                                                                             Vytautas Masiokas

                                                                              Viktoras Aidukas