|
|
Baudžiamoji byla Nr. 1A-473/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 1.2.3.1.,1.1.7.
1.2.14.5.1.;
2.1.15.3.3.2.;
2.3.6.4.5.
|

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio
(pranešėjas),
teisėjų
Viktoro Kažio ir Kęstučio Jucio,
sekretoriaujant
Rasai Maldanytei,
dalyvaujant
prokurorui Arūnui Vereniui,
gynėjui
advokatui Eugenijui Senovaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. U. apeliacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio,
kuriuo K. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos
BK (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 14 metų,
bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš K. U. priteista 1479
(vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt devyni) litai turtinei žalai
atlyginti ir 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios
J. G. naudai; 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei
žalai atlyginti nukentėjusiosios K. P. naudai.
Vadovaujantis BK 27 straipsniu, K. U. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
K. U. nuteistas
už tai, kad 2009 m. rugsėjo 11
d., laikotarpyje nuo 20:00 val. iki 21:00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio
tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos
nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name, esančiame (duomenys
neskelbtini), Jonavos r., konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. P. metu, tyčia sudavė D. P. vieną
smūgį peiliu į krūtinę, padarydamas jai durtinę - pjautinę - kiauryminę
krūtinės žaizdą su krūtinkaulio, dešinio pagrindinio broncho, dešinės plaučių
arterijos pažeidimais bei kraujosruvomis tarpuplaučio minkštuosiuose
audiniuose, dešiniame plautyje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į
dešinę krūtinplėvės ertmę bei kvėpavimo takus, aspiracija krauju, šoku, nuo ko D. P. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. jis tyčia nužudė D. P. .
Nuteistasis K. U. savo apeliaciniame skunde neneigia Kauno apygardos teismo nuosprendyje
nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau nurodo, jog jam pagal BK 129
straipsnio 1 dalį paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta. Pasak apelianto,
pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis
prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu
davė išsamius ir nuoseklius parodymus bei nuoširdžiai gailisi nužudęs D. P. . Nuteistasis teigia, kad nusikalstama veika buvo
padaryta spontaniškai, konflikto su nukentėjusiąja metu. Taip pat nuteistasis K. U. prašo atsižvelgti į jo amžių ir, remiantis pirmiau
nurodytomis aplinkybėmis, sušvelninti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
paskirtąją bausmę.
Teismo posėdyje dalyvavęs
gynėjas prašė nuteistojo K. U. apeliacinį skundą
tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo K. U. apeliacinis skundas atmetamas.
Bausmė yra valstybės prievartos
priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Todėl
kiekvienu atveju ji turi būti individualizuojama atsižvelgiant į konkretų
padarytą nusikaltimą. Taigi bausmės esmę pirmiausia sudaro konkretaus
nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas. Teismas, skirdamas nuteistajam
bausmę, turi paisyti imperatyvo, jog bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti
BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, kuri turi būti kiekvienu
konkrečiu atveju vertinama visumoje, nesuteikiant nė vienam iš bausmės
paskirties elementų konkrečiomis bylos aplinkybėmis nepagrįsto prioriteto.
Bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti nustatomas įvertinus BK
54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą. Taigi bausmė turi būti
teisinga, t. y. atitikti konstitucinio teisingumo principo reikalavimus ir
turinį, jog valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti adekvačios
siekiamam tikslui, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, ji turi būti
teisinga.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
numatyti BK 54 straipsnyje, pagal kurį teismas bausmę kaltininkui skiria
baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą
veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę,
atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos
teismas, skirdamas bausmę K. U. , vadovavosi bendraisiais
bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 56 straipsnio
nuostatomis ir jų nepažeidė.
K. U. pagrįstai
pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1
dalyje, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas
praeityje teistas šešis kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus – Kauno
apygardos teismo 1995 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu K. U. pripažintas
kaltu dėl tyčinio nužudymo (t. 3 b.l. 3-5), Kauno miesto apylinkės teismo 2005
m. birželio 30 d. nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio
1 dalį (t. 2 b.l.150-151). Naują nusikalstamą veiką nuteistasis K. U. padarė neišnykus ankstesniems teistumams. Šios
aplinkybės rodo nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei, polinkį daryti
nusikalstamas veikas, pastaruoju metu labai sunkias. Taigi, akivaizdu, kad
nukentėjusiosios D. P. nužudymas buvo ne atsitiktinio
kaltininko elgesio pasekmė, bet iš esmės dėsningas jo ankstesnio elgesio bei
gyvenimo būdo rezultatas. Nuteistasis K. U. Kauno tardymo
izoliatoriaus išduotoje pažymoje charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b.l. 123),
nuteistasis praeityje gydytas Kauno psichiatrijos ligoninėje, kur jam
diagnozuota oligofrenija, lengvas debiliškumo laipsnis su asmenybės
psichopatizacija (t. 2 b.l. 76). Jonavos rajono savivaldybės administracijos
Žeimių seniūnijos išduotoje charakteristikoje nuteistasis K.
U. apibūdinamas neigiamai, kaip nuolat girtaujantis asmuo (t. 2 b.l. 125). Pirmosios
instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į nuteistojo K. U.
apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo greičiau nustatyti nusikalstamos
veikos padarymo aplinkybes bei pripažino šią aplinkybę jo atsakomybę
lengvinančia. Byloje nustatyta ir viena K. U. atsakomybę
sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuosprendį priėmęs teismas,
tinkamai įvertinęs byloje esančius apeliantą charakterizuojančius duomenis,
pagrįstai K. U. atžvilgiu taikė BK 27 straipsnio
nuostatas ir pripažino jį pavojingu recidyvistu. BK 56 straipsnio 2 dalyje
numatyta, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė
negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo
bausmės vidurkis bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo
tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo sušvelninti paskirtąją bausmę
atsižvelgiant ir į nuteistojo K. U. amžių. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 81, 91 straipsniai)
ypatinga reikšmė kaltininko amžiui suteikiama skiriant bausmę nepilnamečiui, o
išimtinais atvejais ir asmenims iki 21 metų. Tuo tarpu K. U. yra
51 metų amžiaus. Todėl nuteistojo amžius negali būti pripažįstamas aplinkybe,
leidžiančia sušvelninti jam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtąją bausmę.
Iš
skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. U. bausmę, atsižvelgė ir į kaltės formą. Tačiau
apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuosprendį priėmęs teismas,
nustatydamas apelianto kaltės formą ir turinį, nebuvo nuoseklus. Antai,
nuosprendžio aprašomojoje dalyje, spręsdamas K. U. kaltės
klausimą, teismas padarė išvadą, kad pastarasis nukentėjusiąją D.
P. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Tuo tarpu toliau, detalizuodamas K. U. kaltės formą ir nustatydamas kaltės turinį, teismas
nurodo, jog „..K. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek
ir teisme savo kaltę dėl D. P. nužudymo pripažino pilnai,
gailisi, prisipažino, kad jis D. P. vieną kartą peiliu
dūrė į krūtinės sritį. Po dūrio peiliu jis nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos,
nesikreipė į medikus, o paliko ją likimo valiai. Tai rodo, kad jis buvo
abejingas kilsiantiems padariniams...“ (nuosprendžio 5 lapas). Pagal
susiformavusią teismų praktiką, nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia
tada, kai kaltininkas suprato, kad jis savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus
gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.
Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant
atimti gyvybę, ir neapibrėžta. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę
atsirasti įvariems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos
sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje
nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tuo tarpu nužudymas
yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika
kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui,
ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams
atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios
atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Taigi,
pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog K.
U. nukentėjusiąją nužudė veikdamas tiesiogine tyčia, detalizuodamas kaltės
turinį nurodė požymius (K. U. abejingumą kilsiantiems
padariniams – valinis tyčios momentas), būdingus nužudymui, padarytam veikiant
netiesiogine tyčia.
Apeliacinės
instancijos teismas, ištaisydamas šią pirmosios instancijos teismo klaidą,
konstatuoja, kad K. U. nukentėjusiąją D.
P. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Iš skundžiamame
nuosprendyje aptartų įrodymų, kuriuos apygardos teismas įvertino nepažeisdamas
Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, matyti, kad K. U. asmeninio
konflikto su nukentėjusiąją metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė
vieną smūgį peiliu D. P. į krūtinės sritį ir šie jo
veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiosios mirtimi. Teismo
medicinos specialisto išvadoje Nr. M971/09 (02) nustatyta, kad nukentėjusioji D. P. mirė nuo durtinės – pjautinės kiauryminės krūtinės
žaizdos su krūtinkaulio, dešinio pagrindinio broncho, dešinės plaučių arterijos
pažeidimais bei kraujosruvomis tarpuplaučio minkštuosiuose audiniuose,
dešiniame plautyje. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į dešinę
krūtinplėvės ertmę bei kvėpavimo takus, aspiracija krauju, šoku (t. 1 b.l. 47-52).
Iš byloje esančios Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr.
84TPK-3 matyti, kad K. U. nusikalstamos veikos padarymo
metu nesirgo psichikos sutrikimais, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir
juos valdyti (t. 2 b.l. 103-105). Byloje nustatyta, kad K. U. praeityje jau buvo
teistas už tyčinį nužudymą, padarytą panaudojant peilį, todėl puikiai suprato,
kokį pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir net gyvybei kelia jo panaudojimas. Tai reiškia, kad nuteistasis K. U. ,
būdamas normalaus protinio išsivystimo, durdamas peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai
svarbią kūno vietą – krūtinę, neabejotinai suprato ir numatė, kad arba sužalos D. P. ,
arba atims jai gyvybę ir vienodai norėjo bet kokių iš šių padarinių.
Tačiau, net apeliacinės instancijos
teismui ir pripažinus, kad apygardos teismas, nustatydamas K.
U. kaltės formą ir detalizuodamas jos turinį suklydo, ši aplinkybė neduoda
pagrindo abejoti Kauno apygardos teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu
bei sušvelninti apeliantui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtąją bausmę.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, K.
U. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyręs laisvės atėmimo bausmę 14 metų,
įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nepadarė Baudžiamojo įstatymo pažeidimo,
apeliantui paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra tinkama siekiant
užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tiklsus, todėl
nešvelnintina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo K. U. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis
Teisėjai Viktoras
Kažys
Kęstutis
Jucys