Civilinė byla Nr. e2-1590-1101/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06322-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.1; 2.6.8.11.1; 2.6.7; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
Sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,
dalyvaujant ieškovui G. J.,
atsakovės atstovei advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autometras“ dėl transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Autometras“ 1 234,11 Eur automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 2007 metų gamybos automobilį Mitsubishi už 2 250 Eur kainą. Atsakovė, pardavinėdama automobilį, pardavimo portale www.autoplius.lt nurodė, kad automobilis yra be defektų. Ieškovui 2020 m. rugsėjo 17 d. grįžus automobiliu namo ir jį užgesinus, iš variklio pasigirdo netipiniai garsai ir vibracija, o 2020 m. rugsėjo 18 d. (kitą dieną po pirkimo) variklis neužsivedė, iš variklio sklido garsas. Po kelių bandymų paleisti variklį įprastuoju būdu, vedant automobilį starteriu, jis pagaliau užsivedė. 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB ,,Starleta“ patikrinus automobilį buvo nustatyti paslėpti automobilio defektai. 2020 m. spalio 30 d. defektai patvirtinti UAB ,,Autima“ defektiniu aktu. Apie pastebėtus automobilio defektus atsakovė buvo informuota 2020 m. rugsėjo 18 d. ir pakartotinai 2020 m. rugsėjo 24 d. iš anksto prieš gabenimą patikrai. Atsakovė nepareiškė jokio noro susipažinti su automobilio defektais ir dalyvauti apžiūrint bei defektuojant automobilį. Atsakovė apie paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui neminėjo, transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje apie jokius paslėptus automobilio defektus nėra nurodyta. Žinodamas apie tokią automobilio būklę ieškovas būtų prašęs sumažinti jo kainą arba apskritai nebūtų jo pirkęs. Aplinkybę, kad automobilio defektus atsakovė maskavo, patvirtina UAB ,,Starleta“ išvados, kad automobilis iki pardavimo buvo ardytas ir netinkamai bei nekokybiškai surinktas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovės, ieškovas neįrodė automobilio trūkumų fakto, trukdė bei užkirto galimybę atsakovei įsitikinti dėl automobilio defektų atsiradimo. Siekiant nustatyti automobilio defektų faktą ir priežastis, atsakovė siūlė ieškovui automobilį patikrinti autorizuotame Mitsubishi automobilių servise, tačiau ieškovas atsisakė patikrinti automobilio techninę būklę, sudaryti galimybę pardavėjui įsitikinti automobilio trūkumais. Esminis automobilio defektas, dėl kurio ieškovas kvestionuoja įsigyto automobilio kokybę – smagračio susidėvėjimas, kurį ieškovas įrodinėja UAB ,,Starleta“ 2020 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės apžiūros aktu ir 2020 m. spalio 30 d. UAB ,,Autima“ defektiniu aktu. Ieškovas įsigijo 2007 metų gamybos automobilį, o iki sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį ieškovas buvo informuotas apie automobilio būklę – kokie darbai buvo atlikti, kad buvo keistas automobilio starteris ir smagratis, pateikiant ieškovui tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovui buvo žinoma, kad dėl anksčiau pakeisto smagračio galioja garantinė kortelė, kurią išdavė automobilio remonto darbus atlikusi UAB ,,Smagresta“. Todėl net jei ieškovo teiginiai apie sugedusį smagratį būtų pagrįsti, tuo metu galiojo garantija, kuria ieškovas turėjo ir galėjo pasinaudoti. Atsakovės nuomone, ieškovas, iš anksto žinodamas apie anksčiau remontuotą automobilio detalę, sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tariamus automobilio smagračio defektus bei tariamai atliktus darbus, po kuriais paslėpė kitus, t. y. su einamaisiais automobilio eksploataciniais remonto darbais susijusius darbus. Be to, pagal savo pobūdį ne visi UAB ,,Autima“ sąskaitoje nurodyti darbai laikytini automobilio defektais. Remiantis minėta sąskaita, automobiliui buvo pakeistos priekinių stabdžių trinkelės, galinių stabdžių trinkelės, tepalai, filtrai, dirželiai, poveržlės, varžtai, stabdžių skystis ir t. t. Šie darbai yra susiję su einamaisiais automobilio aptarnavimo/remonto darbais, o ne defektų šalinimu. Ieškovas neįrodė ne tik automobilio defektų fakto, bet ir aplinkybės, kad jie egzistavo automobilio pirkimo pardavimo metu ir buvo nuslėpti nuo ieškovo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, ekspertų išvadų, kurie leistų spręsti, kas lėmė automobilio gedimą, kada nurodyti gedimai atsirado. Ieškovo pateikti UAB ,,Autima“ ir UAB ,,Starleta“ dokumentai patvirtina tik automobilio gedimo ir remonto faktą, tačiau juose nėra pateiktas šio gedimo pobūdžio įvertinimas, nenurodytos gedimo aplinkybės ir laikas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimo) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo, t. y. kad už šiuos trūkumus yra atsakingas pardavėjas (atsakovė). Ieškovas įsigijo 13 metų senumo automobilį. Perkant naudotą transporto priemonę pirkėjas, sudarydamas sutartį, turi būti atidesnis, aktyvesnis, apdairesnis ir atidžiai apžiūrėti daiktą, kurį perka, o prireikus kreiptis į specialistus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę, galėjo jos techninę būklę patikrinti autorizuotame autoservise, tačiau to nepadarė. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas neatskleidė teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, kuri 2021 m. vasario 22 d. nutarimu ieškovo reikalavimus atmetė.
4. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Kaip minėta,2020 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas G. J. iš atsakovės UAB ,,Autometras“ įsigijo naudotą 2007 metų gamybos automobilį Mitsubishi Grandis už 2 250 Eur kainą, turėdamas tikslą jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį savo šeimos poreikiams. Kaip patvirtino atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, atsakovė yra įmonė, kurios pagrindė veikla automobilių prekyba. Taigi bylos šalis siejo vartojimo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai.
6. Šioje byloje ieškovo ieškinio reikalavimai grindžiami įsigyto naudoto automobilio kokybės trūkumais.
7. CK 6.333 straipsnyje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
9. Nagrinėjamu atveju nei šalių sudarytoje automobilio pirkimo pardavimo sutartyje, nei automobilio pardavimo skelbime jokie automobilio defektai nebuvo nurodyti. Priešingai, automobilio skelbime nurodyta, kad automobilis yra be defektų.
10. Kaip minėta, ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį įsigijo Vilniuje ir tą pačią dieną važiavo namo į Telšius; grįžus namo ir automobilį užgesinus, iš variklio pasigirdo netipiniai garsai ir vibracija, o kitą dieną (2020 m. rugsėjo 18 d.) jis neužsivedė, vėliau pavyko automobilį užvesti starteriu. Apie paaiškėjusius trūkumus ieškovas informavo pardavėją (atsakovę), vėliau dėl automobilio gedimų kreipėsi į UAB ,,Starleta“ ir UAB ,,Autima“, kurios nustatė automobilio trūkumus; pagrindiniai defektai susiję su automobilio starteriu ir smagračiu.
11. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo specialių teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti.Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko šį pažeistų teisių gynybos būdą – savo lėšomis pašalino įsigyto automobilio trūkumus ir prašo pardavėjos (atsakovės) atlyginti išlaidas, patirtas automobilio trūkumams pašalinti.
12. Atsakovė teisingai nurodo, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė.
13. Priešingai nei nurodė atsakovė, ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius automobilio trūkumų faktą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pirma, 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB ,,Starleta“ transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyti šie automobilio defektai: ,,netinkamai veikia starteris, automobilis tai vedasi, tai ne. Nuėmus starterio mechanizmą, starteryje rasta metalo drožlių, būtina keisti visą mechanizmą, automobilio smagratis susidėvėjęs, skleidžia pašalinius gardus, turi didelį laisvumą. Greičių dėžės riebokšliai leidžia tepalą“. Antra, 2020 m. spalio 30 d. UAB ,,Autima“ defektiniame akte nurodyta, kad ieškovas į autoservisą atvyko 2020 m. spalio 20 d. su minėtu automobiliu, buvo nustatyti šie defektai: 1) susidėvėjęs sankabos smagratis; 2) susidėvėjusi sankaba; 3) starteris veikai netinkamai, susidėvėjęs starterio bendiksas; 4) susidėvėjusios priekinių stabdžių trinkelės; 5) susidėvėjusios galinių stabdžių trinkelės; 6) tepalo pratekėjimas pro pavarų dėžės riebokšlius. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, jog minėti aktai, kuriuose užfiksuoti automobilio trūkumai, nepatvirtina automobilio defektų, kadangi minėtus aktus įmonių vardu pasirašė įmonių vadovai (o ne mechanikai), yra visiškai nepagrįstas. Tai, jog minėti aktai pasirašyti įmonių vadovų, nereiškia, kad automobilį tikrino asmuo, neturintis tam reikalingos kvalifikacijos; įprasta, jog įmonių išduodamus dokumentus pasirašo jų vadovai. Nurodyti skirtingų įmonių išduoti aktai apie automobilio defektus, teismo vertinimu, yra pakankami įrodymai patvirtinti automobilio trūkumų faktą (CPK 185 straipsnis).
14. Antra, atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad konstatuoti automobilio defektai atsirado iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovė nepagrįstai šios aplinkybės įrodinėjimą perkelia ieškovui. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, šalių 2020 m. rugsėjo 17 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis yra vartojimo. Automobilio trūkumų paaiškėjimo metu galiojusios CK 6.363 straipsnio redakcijos 11 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Šiuo atveju, kaip minėta, automobilio trūkumai užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. spalio 30 d. aktais, t. y. per žymiai trumpesnį nei įstatyme įtvirtintą 6 mėn. laikotarpį. Be to, pačią pardavėją (atsakovę) apie paaiškėjusius trūkumus ieškovas informavo dar anksčiau – 2020 m. rugsėjo 25 d., ką patvirtina byloje ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas. Tai reiškia, kad paneigti nurodytą prezumpciją ir įrodyti, jog automobilio trūkumai atsirado po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, šiuo atveju tenka atsakovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog, teismo vertinimu, pats automobilio defektų pobūdis, susijęs su smagračio ir starterio trūkumais, leidžia spręsti apie defektų atsiradimą iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, o ne ieškovui itin trumpą laiką naudojantis automobiliu.Kaip minėta, šie automobilio trūkumai užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 28 d. aktu, t. y. praėjus 11 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo. Apie paaiškėjusius defektus ieškovas atsakovę informavo dar anksčiau – 2020 m. rugsėjo 25 d., ką patvirtina prie ieškinio pateiktas šalių susirašinėjimas.
15. Duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovą apie šiuos automobilio trūkumus (susijusius su starteriu ir smagračiu) byloje nėra. Pirkėjo informavimas, jog buvo pakeistos automobilio tam tikros detalės, nereiškia automobilio trūkumų atskleidimo fakto. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, sudarydamas automobilio pirkimo pardavimo sutartį, buvo informuotas apie automobilio trūkumus, paaiškėjusius netrukus po jo įsigijimo. Kaip minėta, nei sutartyje, nei skelbime nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai.
16. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė pateikė smagračio remonto garantijos kortelę, kurią, atsakovės teigimu, ji perdavė ieškovui pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Visų pirma, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė jam atsiuntė smagračio remonto garantijos kortelę 2020 m. spalio 6 d., t. y. jau po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir po to, kai ieškovas informavo ieškovę apie paaiškėjusius automobilio defektus.Duomenų, kad ši kortelė ieškovui buvo pateikta anksčiau byloje nėra. Antra, ieškovui buvo pateikta ne ta pati garantijos kortelė, kurią ieškovas pridėjo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (minėtose kortelėse nurodyti skirtingi duomenys). Trečia, minėtose kortelėse nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškovo įsigytame automobilyje būtų remontuotas smagratis. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė į UAB ,,Smagresta“ dėl smagračio trūkumų, nepašalina ieškovo teisės prašyti atlyginti išlaidas, patirtas šalinant smagračio defektus.
17. Ieškovui įrodžius automobilių trūkumų faktą ir atsakovei nepaneigus pirmiau nurodytos įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad šie trūkumai atsirado po automobilio perdavimo, teismas sprendžia, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas nedelsiant po defektų paaiškėjimo informavo apie tai atsakovę, ką patvirtina byloje ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas, todėl atsakovės argumentas, kad jai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su automobilio trūkumais, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirkėjas neturi pareigos automobilio defektus šalinti pardavėjo nurodytame servise, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas automobilio remonto darbus atliko kitame servise, neatima iš jo teisės prašyti atlyginti automobilio trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas, išlaidų atlyginimo. Juo labiau kad, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovas siūlė atsakovei pasirinkti servisą (ieškovo mieste), kadangi atsakovė nurodė neatlyginsianti automobilio transportavimo į kito miesto servisą išlaidų.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atliko minėtos transporto priemonės remonto darbus įmonėje UAB ,,Autima“; už juos sumokėjo 1 234,11 Eur (UAB ,,Autima“ 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra ir faktinį jos apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo kvitai).
19. Kita vertus, susipažinus su minėtos sąskaitos turiniu, sutiktina su atsakove, jog ne visi minėtoje sąskaitoje nurodyti darbai susiję su automobilio defektųšalinimu; dalis darbų pagal savo pobūdį yra einamieji automobilio aptarnavimo ir/ar remonto darbai.
20. Kaip minėta, esminiai automobilio defektai yra susiję su netinkamai veikiančiu smagračiu ir starteriu; šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas teismo posėdžio metu. Įvertinęs UAB ,,Autima“ sąskaitoje nurodytas detales (darbus) pagal jų pobūdį, teismas sprendžia, jog su automobilio defektais, už kuriuos atsakinga atsakovė, yra susiję šios išlaidos: nuriebalintojas (3 Eur), smagračio varžtas (4 Eur), sankabos smagratis (342 Eur), sankabos komplektas (313 Eur), pavarų dėžės riebokšlis (12 Eur), diskatorio varžtas (4 Eur) ir starteris (156 Eur). Šios detalės (medžiagos) yra susiję su abiejuose defektiniuose aktuose (UAB ,,Autima“ ir UAB ,,Starleta“) nurodytais automobilio defektais, iš esmės susijusiais su automobilio starteriu ir smagračiu, greičių dėžės riebokšliais; tam tikros medžiagos reikalingos šių detalių keitimo/remonto darbams (nuriebalintojas). Bendra šių detalių (medžiagų) vertė yra 834 Eur (3 Eur + 4 Eur + 342 Eur + 313 Eur + 12 Eur + 4 Eur + 156 Eur). Kaip matyti iš sąskaitos, ieškovui buvo pritaikyta 5 proc. nuolaida, vadinasi, bendra šių detalių (medžiagų)vertė sudaro 792,30 Eur. Atsakovės argumentai, kad po šiais darbais galimai buvo paslėpti kiti, einamieji transporto priemonės remonto/aptarnavimo darbai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.
21. Kitos detalės (medžiagos), tokios kaip tepalai, filtrai, stabdžių skystis yra reikalingos automobilio eksploatacijai. Be to, kaip matyti iš sąskaitos, ieškovo automobiliui buvo pakeistosir priekinių bei galinių stabdžių trinkelės. Teismo vertinimu, stabdžių trinkelių pakeitimo darbai taip pat priskirtini prie einamųjų darbų, nepaisant to, kad UAB ,,Autima“, kuri ir atliko remonto darbus, defektiniame akte nurodyta, kad jas (stabdžių trinkeles) reikia pakeisti. Kaip minėta, ieškovas įsigijo 13 metų senumo automobilį, stabdžių trinkelės yra automobilio detalės, kurias periodiškai reikia keisti (joms susidėvėjus), ieškovas, įsigijęs automobilį, juo parvažiavo namo, dar kurį laiką važinėjo (stabdžių trinkelės pakeistos 2020 m. spalio 30 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad stabdžių trinkelių pakeitimas nelaikytinas automobilio trūkumu, už kurį atsakingas pardavėjas (atsakovė). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti didesnės sumos už automobilio detales (medžiagas), nei nurodyta šio sprendimo 20 punkte.
22. Be to, kaip matyti iš minėtos sąskaitos, joje yra įtraukta ir 235 Eur suma už serviso paslaugas. Kadangi ne visos sąskaitoje nurodytos sumos buvo priteistos, atitinkamai turi būti mažintinos ir serviso paslaugos. Tiksliai nustatyti, kokio dydžio serviso išlaidos turėtų būti priteistos už atliktus darbus, už kuriuos priteista šiuo sprendimu, yra objektyviai neįmanoma. Jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įvertinus patį darbų pobūdį, susijusį su smagračio ir starterio keitimu, bei likusių darbų pobūdį (tepalų, stabdžių skysčio ir stabdžių trinkelių keitimu), teismas sprendžia iš 235 Eur sumos, ieškovo sumokėtos už serviso paslaugas, ieškovui priteisti 180 Eur, kadangi didžiąja dalį darbų sudarė smagračio ir starterio keitimo/remonto darbai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 185 straipsnis).
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteistina 972,30 Eur (792,30 Eur + 180 Eur) išlaidų, patirtų transporto priemonės trūkumams pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. vasario 22 d. nutarimu ieškovo (vartotojo) reikalavimą dėl 1 234,11 Eur sumos priteisimo atmetė, šioje byloje nėra reikšminga. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
25. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys patenkintas 79 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 250 Eur išlaidas, patirtas konsultuojantis su UAB „Autopretenzija“, ir sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.CPK 88 straipsnio 1 dalis 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalis 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-334-687/2015). Šioje byloje ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog teisinę pagalbą jam teikė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl prašymas dalyje dėl 250 Eur išlaidų priteisimo už UAB „Autopretenzija“ suteiktas paslaugas konsultuojant bei rengiant ieškinį, yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.
28. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 22,12 Eur (28 Eur x 79 proc.) žyminį mokestį.
29. Atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, ir 1 573 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 614 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 338,94 Eur (1 649 x 21 proc.).
30. Įskaičius tarpusavyje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteistinos 316,82 Eur (338,94 Eur – 22,12 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autometras“, juridinio asmens kodas 305012123, ieškovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 972,30 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 30 ct) išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autometras“, juridinio asmens kodas 305012123, iš ieškovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 316,82 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 82) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė