Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-843/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00026-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3;

1.2.23.1.2; 2.1.14

         (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,

nuteistajam V. Č. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Velučiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. ir gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį ir jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto įgijimo ir siuntimo nedidelio kiekio narkotinės medžiagos) ir jam paskirta 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl nedidelio kiekio narkotikų ir psichotropinių medžiagų laikymo) ir jam paskirta 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad V. Č. turi sumokėti paskirtą baudą per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       V. Č. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas ir neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2021 metų kovo mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pardavėjo nusipirko nedidelį kiekį – 6,2850 g (5 ml) narkotinės medžiagos – kanapių ekstrakto, ir nurodė pardavėjui įsigytas narkotines medžiagas siųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo už šias narkotines medžiagas. Pašto paslaugas teikianti įmonė AB Lietuvos paštas, vykdydama siuntėjo nurodymą, atgabeno siuntą su įsigytomis narkotinėmis medžiagomis iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, kur 2021 m. kovo 28 d., 18 val. 6 min., šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Metalo g. 5, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Tokiu būdu V. Č., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį – 6,2850 g (5ml) g narkotinės medžiagos – kanapių ekstrakto ir neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą 6,2850 g (5 ml) narkotinės medžiagos – kanapių ekstrakto.

2.       V. Č.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. Č. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, taip pat jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1.       Apeliantų vertinimu, nuosprendyje išdėstytos apkaltinančios teismo išvados buvo padarytos netinkamai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, t. y. padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir teisminės praktikos nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus. Dėl jų  pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir jų pagrindu priėmė neteisingą sprendimą, sudariusį neleistiną baudžiamojo proceso tikslų požiūriu teisinę padėtį, leidusią nekaltą asmenį pripažinti kaltu padarius kriminalinius nusikaltimus.

4.2.       Dėl V. Č. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad V. Č. pripažintas kaltu ne tik už tai, kad neturėdamas leidimo gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų per valstybės sieną jas siųsdamasis pašto siunta, bet ir už tai, kad šį nedidelį kiekį narkotinių medžiagų įgijo ir siuntė. Advokatas, pacitavęs kasacinio teismo praktiką dėl alternatyvių veikų nustatymo, nurodė, kad tiek esamas kaltinimo turinys, tiek ir nurodyti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių duomenų, galinčių leisti identifikuoti ir teisiškai kvalifikuoti kontrabandos būdu gabentų narkotinių medžiagų įgijimo tikslą, laiką, vietą, būdą, asmenį, iš kurio ši medžiaga buvo įgyta, taip pat jog visa tai buvo padaryta ir medžiagos siunta į Lietuvą išsiųsta V. Č. nurodymu ar iniciatyva, t. y. jam dalyvaujant šios nusikalstamos veikos vykdyme.

4.3.       Teisminės praktikos reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Todėl šiuo atveju iš neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu veikos negalima išvesti ir, esamu atveju, preziumuoti gabenamų narkotinių medžiagų įgijimo požymio buvimo. Savo ruožtu iš narkotinių medžiagų įgijimo požymio buvimo negalima išvesti kontrabandos veikos požymių kaltinamojo veiksmuose buvimo ar jo dalyvavimo tokias veikas įvykdant, kadangi visos šios aplinkybės yra teisminio įrodinėjimo dalykas.

4.4.       Aplinkybės, kad pašto dėžutė, į kurią turėjo būti įdėta V. Č. adresuota siunta, yra rakinama, kad kaltinamasis kartais pats priimdavo siuntas iš atėjusios paštininkės, objektyviuoju požiūriu neginčytinai nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad šios siuntos užsakovu ir gavėju gali ir turi būti V. Č. ir tik jis, kadangi įprastas pašto dėžutės užraktas nėra neįveikiama kliūtis kitiems asmenims ją atidaryti, o byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame ši pašto dėžutė yra, nuosavybės teise priklauso A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 95–97). Jis, kaip ir jo sūnus V. Č., šiuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą (t. 1, b. 1. 81–82, 83–86), o tai reiškia, kad V. Č. nėra vienintelis šios pašto dėžės naudotojas.

4.5.       Skirtingai, nei skundžiamame nuosprendyje aiškina pirmosios instancijos teismas, apžiūros 2021 m. rugsėjo 13 d. protokolas patvirtina, kad naudojant programinę įrangą apžiūrėjus vietovę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir išmatavus atstumus iki kaimynystėje esančių pastatų rytuose, pietuose ir vakaruose nustatyta, jog atstumas iki artimiausio vizualiai matomo pastato rytuose yra 170 m, iki artimiausio pastato pietuose atstumas yra 109 m, iki artimiausio pastato vakaruose – 303 m (t. 1, b. l., 187–194). Ikiteisminio tyrimo metu jokie duomenys apie šių gyvenamųjų būstų gyventojus ir galimą jų ryšį su tirta narkotinių medžiagų kontrabandos nusikalstama veika rinkti nebuvo, tuo tarpu gyventojų tokioje netolimoje kaimynystėje buvimas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog joks kitas asmuo, apart patį kaltinamąjį, pasiimti siuntos iš užrakintos pašto dėžutės negalėjo, pagrįstumą bei neginčytinumą.

4.6.       Teismo išvados, kad V. Č. internete pirkdamas kaltinamajame akte nurodytas narkotines medžiagas žinojo, kad jos bus siunčiamos iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, suprato, kad tokiu būdu neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kadangi byloje nėra duomenų apie V. Č. bet kokiu būdu palaikytus ryšius su narkotines medžiagas Lietuvoje ar užsienyje platinančiais asmenimis. Priešingai, 2021 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, gauti apžiūrėjus V. Č. gyvenamosios vietos kratos metu paimto nešiojamojo kompiuterio „Asus (duomenys neskelbtini)“ standžiojo disko „Hitachi (duomenys neskelbtini)“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), identiškos kopijos informacijos išrašus, patvirtina, kad apžiūros metu jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų negauta (t. 1, b. 1. 144–150). Jokių prisijungimų prie interneto svetainių, kuriose būtų prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, užfiksuota nebuvo. Teismo išvada, kad užsakyti narkotines medžiagas V. Č. galėjo naudodamasis kitu įrenginiu, negali būti vertinama kaip teisinga ir abejonių nekelianti, kadangi jokio kito įrenginio, turinčio galimybę prisijungti prie interneto, pas V. Č. rasta ir paimta nebuvo. Taip pat nenustatyta, ar V. Č. turėtas bet, jo žodžiais, prarastas mobilusis įrenginys buvo naudojamas prieigai prie interneto bei ar tokią galimybę išvis turėjo. Byloje nėra jokių duomenų (prisijungimų prie sąskaitų per internetinės bankininkystės prieigą duomenų, banko sąskaitų išrašų ar kitų), galinčių patvirtinti atsiskaitymo už tariamai V. Č. įsigytas narkotines medžiagas aplinkybes, kadangi atsiskaityti grynaisiais pinigais už internete įsigyjamas prekes galimybės nėra.

4.7.       Teismas kaltinamojo aiškinimus, kad jis narkotinių medžiagų neužsisakė, kad šias medžiagas kažkas jam atsiuntė, atmetė kaip nelogiškus nurodydamas, jog tokios kaltinamojo iškeltos versijos nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, tuo tarpu priešingas kaltinamojo žodžiams aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina byloje esantys paštu siųstų prekių sulaikymo protokolas, jų apžiūros protokolas, specialisto išvada. Tokios išvados negali būti pripažįstamos nei paneigiančiomis kaltinamojo išsakytą versiją, nei patvirtinančiomis kaltinimo pagrįstumą, kadangi tiek duomenys apie pašto siunta siųstų narkotinių medžiagų sulaikymą, tiek šių medžiagų apžiūra, tiek ir specialisto išvada dėl sulaikytų medžiagų sudėties ir kiekio, negali būti laikomi duomenimis, galinčiais objektyviuoju požiūriu leisti su būtinu baudžiamajam įrodinėjimui patikimumu identifikuoti asmenį, kuris šias medžiagas įsigijo ir kurio užsakymu ir/arba nurodymu jos buvo siunčiamos į Lietuvą iš užsienio. Tokiais duomenimis negalima pripažinti ir ant pašto siuntos, kaip jos gavėjo, nurodytus V. Č. duomenis ir gyvenamąją vietą.

4.8.       V. Č. išsakytos versijos, kad jis narkotinių medžiagų neužsisakė, bet šias medžiagas kažkas jam atsiuntė, atmetimas kaip nelogiškos negali būti laikomas neginčytinai teisinga išvada ir priešingai – yra akivaizdžiai nepakankama neginčytinai įrodyti jos negalimumo realiame gyvenime. Teismų praktikoje yra žinomi įsiteisėjusiais teismų sprendimais įrodyti atvejai, kai draudžiamos medžiagos buvo užsakomos ir siunčiamos svetimo asmens vardu ir adresu, gyvenamosios patalpos savininkui to nežinant (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-851/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-299-365/2021). Nagrinėjamoje byloje narkotinės medžiagos buvo siunčiamos V. Č. vardu į jo gyvenamąją vietą, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad šias prekes užsakė ir apmokėjo V. Č., byloje nėra. Nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent V. Č. rodė kokius nors ketinimus paimti jo vardu gautą pašte siuntą su narkotinėmis medžiagomis.

4.9.       Advokato vertinimu, išdėstyti motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad V. Č. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymiai, taip pat, kad jis dalyvavo įvykdant nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, savo išvadų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neanalizavo nuteistojo V. Č. tyčios turinio, neįvertino kontrabandos nusikaltimui tiriamose aplinkybėse įrodinėti būtinų nustatyti duomenų nebuvimo byloje. Dėl to šios išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir be abejonių pagrindžiančiomis V. Č. kaltumą ir dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Pirmosios instancijos teismas pažeidė visų abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą.

4.10.       Dėl V. Č. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad pastarojo parodymai (narkotinės ir psichotropinės medžiagos liko iš laikotarpio, kai jis narkotines medžiagas dar vartojo, o apie jų likučius, buvusius rašomojo stalo lentynoje ir stalčiuose, jis jau buvo pamiršęs) nepaneigti jokiais kitais byloje surinktais duomenimis. Tiesioginės tyčios, būtinos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėčiai konstatuoti, V. Č. veiksmuose jie nepatvirtina, kadangi narkotinių medžiagų jo gyvenamojoje vietoje buvimas, jam pačiam apie tai neprisimenant dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, negali būti laikomas aplinkybe, patvirtinančia V. Č. tiesioginės tyčios šias medžiagas laikyti buvimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. Č. veiksmai atitinka požymius jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo ir dėl šio kaltinimo jis išteisintinas.

4.11.       Šiuo atveju svarbu narkotinių medžiagų V. Č. gyvenamojoje vietoje radimo aplinkybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nedidelis kiekis narkotinių medžiagų buvo rasta kratos, atliktos V. Č. gyvenamojoje vietoje, metu. Ši krata buvo atlikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties pagrindu. Nutartis buvo priimta tenkinant prokurorės prašymą dėl kratos. Prašymas taikyti kratos gyvenamojoje vietoje procesinę prievartos priemonę buvo grindžiamas tikslu rasti narkotines ir/arba psichotropines medžiagas, įrangą, skirtą tokioms medžiagoms sverti, fasuoti, užrašus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimu, gabenimu ar platinimu, surasti kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus. Prokuroro kreipimosi į teismą pagrindu tapo sulaikytoje pašto siuntoje rastos narkotinės medžiagos, tuo tarpu vienintelė aplinkybė, leidusi šį siuntinį susieti su V. Č., buvo jo, kaip siuntos gavėjo, nurodymas ant siuntos.

4.12.       Apeliantai, pacitavę teismų praktiką dėl duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos, laikosi pozicijos, kad nesant daugiau jokių duomenų, kad V. Č. yra tikrasis siuntos užsakytojas, apmokėtojas ir gavėjas, nebuvo pakankamo faktinio pagrindo kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo taikyti minėtą procesinę prievartos priemonę gavimo. Nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad V. Č. daro tokias nusikalstamas veikas, kurių užkardymo arba ištyrimo interesai savo svarba nusvertų asmens privataus gyvenimo ir, visų pirma, gyvenamojo būsto neliečiamumo principo laikymosi svarbą. Pripažinus, kad leidimas atlikti kratą V. Č. gyvenamojoje vietoje buvo gautas ir krata atlikta nesant tam faktinio pagrindo, šis procesinis veiksmas turėtų būti pripažintas neteisėtu, o jo metu gauti duomenys – neleistinais naudoti procese įrodinėjant kaltinamojo kaltumą.

4.13.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nurodyti duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai šiuo atveju dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais, vertintinais šiame procese kaltinamojo kaltumui įrodinėti, jie turėtų būti pripažinti „atsitiktiniu radiniu“, o jų ištyrimas ir vertinimas atliekami atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją. Joje konstatuojama, jog tam tikrais atvejais dėl taikant procesines prievartos priemones aptiktų „atsitiktinių radinių“, teisės pažeidimo tyrimo ir nagrinėjimo procesas netampa neteisingas (nesąžiningas), tačiau tokia išvada gali būti daroma tik ir tik tuo atveju, kai: a) viešasis interesas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą nusveria individo teisę reikalauti, kad jo kaltę pagrindžiantys įrodymai būtų gaunami teisėtai ir b) kai procesinės prievartos priemones taikantys subjektai veikia sąžiningai, įgyvendindami įstatymo numatytas ir teismo leistas priemones, t. y. pagrįstai tikėdamiesi, kad taikomos priemonės leis atskleisti numatomas nusikalstamas veikas (EŽTT 2016 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Prade prieš Vokietiją, peticijos Nr. 7215/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-297-303/2019, Nr. 2K-7-266-942/2015).

4.14.       Esamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog siekdami atlikti kratą V. Č. gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnai galėjo tikėtis surasti daiktus ir dokumentus, padėsiančius užkardyti ir/arba ištirti tokio pavojingumo nusikalstamas veikas, kad iš to sekantis viešasis interesas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą nusvertų individo teisę reikalauti, kad jo kaltę pagrindžiantys įrodymai būtų gaunami teisėtai. Tai patvirtina ir kratos rezultatai: namuose ant įvairių daiktų paviršių buvo rasti tik narkotinių medžiagų likučiai, kurių kiekis atitinka tik baudžiamajam nusižengimui inkriminuoti, tuo tarpu baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo pavojingumas yra labai skirtingas. Pritarus tokiai išvadai, krata, atlikta V. Č. gyvenamojoje vietoje, turėtų būti pripažinta neteisėta, o jos metu rasti daiktai, t. y. narkotinių medžiagų likučiai ant įvairių daiktų paviršių, bei duomenys, gauti atlikus šių medžiagų tyrimus, patvirtinusius, jog jos yra priskiriamos draudžiamoms apyvartoje laisvai naudoti narkotinėms ir/arba psichotropinėms medžiagoms, neleistinais naudoti V. Č. kaltei įrodinėti.

4.15.       Advokato vertinimu, pripažinus nurodytus duomenis neleistinais, byloje nelieka duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti V. Č. inkriminuotos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos dalyko, t. y. apyvartoje be leidimo draudžiamų naudoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Byloje likę duomenys nėra pakankami neginčytinai pagrįsti, kad V. Č. veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

4.16.       Taip pat advokatas laikosi ir pozicijos, kad skundžiamu nuosprendžiu V. Č. paskirtos baudos yra per griežtos bausmės ir todėl neatitinka BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kriminalinės bausmės kaltininkui paskyrimu siekiamų tikslų. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Č. dabartiniu metu yra nedirbantis, registruojasi užimtumo tarnyboje, dalyvauja aktyviose darbo paieškos programose. Tai reiškia, jog objektyvių galimybių gauti pajamas iš darbo teisinių santykių ar individualios veiklos jis neturi, todėl jam paskirtos po subendrinimo baudos dydis – 160 MGL (8 000 Eur) – negali būti vertinamas kaip teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkantis ir įmanomas kaltinamajam objektyviuoju požiūriu įvykdyti. Prašo paskirtos baudos dydį sumažinti.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė V. Č. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl kanapių ekstrakto), neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo be tikslo platinti palikti nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto įgijimo ir siuntimo nedidelio kiekio narkotinės medžiagos), panaikinama ir dėl to priimamas naujas nuosprendis – V. Č. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Panaikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kita skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo

7.       Apeliaciniame skunde keliamas dalies duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo klausimas. Pagal BPK 20 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad esminiu proceso pažeidimu, be kita ko, gali būti pripažįstami atvejai, kai buvo remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-40-511/2019, Nr. 2K-6-976/2022, Nr. 2K-157-976/2022). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. 

8.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad krata V. Č. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta neteisėtai, tad įrodymams keliamų leistinumo (teisėtumo) reikalavimų neatitinka kratos metu rasti ir paimti daiktai bei jų tyrimo duomenys. Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos medžiaga (t. 1, b. l. 101–106) patvirtina, kad 2021 m. birželio 1 d. krata V. Č. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta remiantis prokuroro prašymu priimta motyvuota 2021 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tai atitinka BPK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tad šios procesinės prievartos priemonės taikymo teisinis pagrindas buvo. Vertinant, ar šiuo atveju buvo faktinis pagrindas sankcionuoti minėtą kratą, reikšmingos yra toliau šiame punkte nurodomos aplinkybės. Surinkti duomenys (t. 1, b. l. 1–4, 24–26, 81–97) patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas 2021 m. gegužės 18 d., gavus informaciją iš Vilniaus teritorinės muitinės, kad 2021 m. kovo 28 d. Pašto poste buvo patikrinta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Didžiosios Britanijos, kurios gavėju nurodytas V. Č., gavėjo adresas: (duomenys neskelbtini). Siunta ir jos turinys sulaikyti įtarus, kad joje rastame 5 ml talpos švirkšte, supakuotame į hermetišką metalo plastiko pakuotę, yra narkotinė medžiaga kanapių derva, įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Ši informacija buvo tikrinama atliekant specialių žinių reikalaujantį tyrimą (t. 1, b. l. 29–30) ir nustatyta, kad tirti pateiktas skystis yra narkotinė medžiaga kanapių ekstraktas, kurio masė yra 6,2850 g (5 ml). Buvo patikrinta ir informacija, sietina su ant siuntos nurodytu jos gavėju bei jo adresu. Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant siuntos nurodytu jos gavėjo adresu, nuosavybės teise priklauso A. Č., V. Č. tėvui. Pats V. Č. minėtu adresu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ikiteisminis tyrimas taip pat disponavo surinktais duomenimis, kad V. Č. niekur nedirba, per paskutinius penkerius metus buvo 6 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, 2011 m. gegužės 2 d. buvo teistas (duomenys neskelbtini) už vagystę iš parduotuvės. Įvertinusi visumą šių duomenų, pateiktų ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat atsižvelgusi į tai, kad viena iš tiriamų nusikalstamų veikų, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, yra priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje buvo pakankamas faktinis pagrindas taikyti procesinės prievartos priemonę – kratą V. Č. gyvenamojoje vietoje. Papildomai pažymėtina, kad procesinės prievartos priemonės taikymo faktiniam pagrindui pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja tiek duomenų, kiek jų reiktų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Kaip matyti iš minėtos 2021 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo nutarties, tokia priemonė buvo skirta siekiant surasti ir paimti narkotines ir psichotropines medžiagas, įrangą, skirtą tokioms medžiagoms sverti, fasuoti, įvairius užrašus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimu, gabenimu ar platinimu, kompiuterius ir skaitmenines informacijos laikmenas, kuriose yra duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiklą ir kitus daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės tyrimui. Jau minėti surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankami išvadai, kad tokiu būdu bus surinkti tyrimui reikšmingi duomenys, rasti nutartyje nurodyti daiktai ir dokumentai. Atlikus kratą iš dalies šie tikslai ir buvo pasiekti, tai yra rastos ir paimtos narkotinės bei psichotropinės medžiagos. Šias medžiagas vertinti kaip „atsitiktinį radinį“ bei vadovautis apelianto nurodyta su tokio radinio vertinimu sietina teismų praktika pagrindo nėra, nes vienas iš kratos tikslų ir buvo narkotinių, psichotropinių medžiagų suradimas ir paėmimas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad taikyta procesinės prievartos priemonė buvo neproporcinga ar nebūtina. Kaip minėta, pradinė informacija, gauta sulaikius siuntą, buvo tikrinama renkant papildomus duomenis. Kitos galimybės surinkti reikšmingus duomenis apie tiriamą sunkų nusikaltimą taikant kitas, švelnesnes priemones, nebuvo. Taikytos priemonės nagrinėjamu atveju buvo būtinos, be kita ko, siekiant apsaugoti BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta uždrausta veika ginamas ir saugomas vertybes. Ja nebuvo suvaržytos asmens teisės labiau, nei tai buvo būtina, tad proporcingumo reikalavimai pažeisti nebuvo.  

9.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teisinis ir faktinis pagrindas taikyti procesinės prievartos priemonę – kratą V. Č. gyvenamojoje vietoje, buvo, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas kratos metu surinktus duomenis – rastus ir paimtus daiktus, jų tyrimo duomenis, kaip atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Teisėjų kolegija kito pagrindo spręsti apie apelianto įvardytų duomenų neatitikimą baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams nenustatė.

Dėl nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl kanapių ekstrakto)

10.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos apkaltinančios išvados, sietinos su veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl kanapių ekstrakto), buvo padarytos netinkamai įvertinus surinktus įrodymus ir padarius bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nes įrodymų visuma nepatvirtina, jog V. Č. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas. Dėl to ši nuosprendžio dalis, taip pat skirta subendrinta bausmė, yra naikinama, dėl minėtų kaltinimų priimant naują išteisinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). 

11.       Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-619/2012 ir kt.). Tų pačių reikalavimų turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, kai yra padaryta, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-268/2009, Nr. 2K-488/2009 ir kt.). BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi, asmeniui inkriminuojant bet kurią iš BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2011).

12.       V. Č. ginčijamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas ir neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2021 metų kovo mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pardavėjo nusipirko nedidelį kiekį – 6,2850 g (5 ml) narkotinės medžiagos – kanapių ekstrakto, ir nurodė pardavėjui įsigytas narkotines medžiagas siųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo už šias narkotines medžiagas. Pašto paslaugas teikianti įmonė AB Lietuvos paštas, vykdydama siuntėjo nurodymą, atgabeno siuntą su įsigytomis narkotinėmis medžiagomis iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, kur 2021 m. kovo 28 d., 18 val. 6 min., šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Metalo g. 5, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Tokiu būdu V. Č., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir siuntė nedidelį kiekį – 6,2850 g (5ml) g narkotinės medžiagos – kanapių ekstrakto ir neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą 6,2850 g (5 ml) narkotinės medžiagos – kanapių ekstrakto.

13.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju inkriminuotos vienos iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių veikų, o būtent narkotinės medžiagos kanapių ekstrakto neteisėto įgijimo reikšmingos ir būtinos faktinės aplinkybės ne tik nebuvo pagrįstos byloje surinktais įrodymais, bet ir apskritai nustatytos bei atskleistos. Kaip matyti iš byloje pareikšto kaltinimo turinio, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos iš esmės jokios konkrečios 6,2850 g (5 ml) kanapių ekstrakto įgijimo faktinės aplinkybės, o būtent kada, kur, kokiu būdu tai buvo padaryta. Šis ydingas kaltinimo nekonkretumas teisminio nagrinėjimo metu ištaisytas nebuvo, nes minėtų aplinkybių nenustatė ir teismas, tokiu būdu apribodamas BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje numatytą apkaltinto asmens teisę bei galimybes tiek žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek ir gintis. Iš ginčijamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik apytikslį narkotinės medžiagos kanapių ekstrakto įgijimo laiką – 2021 m. kovo mėnesis, taip pat pripažino, kad V. Č. šias medžiagas nusipirko iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pardavėjo ir tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis už jas sumokėjo. Visgi nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas neįvardijo absoliučiai jokių įrodymų, kuriais grindė būtent šias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konkretizuoti, atskleisti ir pagrįsti kanapių ekstrakto įgijimo faktus, nenustatė. V. Č. viso proceso metu kategoriškai neigė įgijęs minėtas medžiagas. Kaip matyti iš byloje esančių nuteistojo, jo sugyventinės A. J. bei jų artimos aplinkos asmenų banko sąskaitų bei jų analizės duomenų (t. 1, b. l. 53–54, 59–70; t. 2, b. l. 17–70), jokie mokėjimai, kuriuos būtų galima susieti su kanapių ekstrakto pirkimu, nustatyti nebuvo. Pažymėtina, kad šiuos nuteistojo išsakytą poziciją patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismas ištyrė, tačiau ginčijamame nuosprendyje jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas jau minėtus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Jokių kitų įrodymų, sietinų su kanapių ekstrakto pirkimu, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartas kanapių ekstrakto įgijimo faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas išvedė (preziumavo) iš kitų nustatytų faktinių aplinkybių, sietinų su minėtų medžiagų siuntimu (gabenimu), kas, kaip minėta, yra draudžiama. Šios aplinkybės pripažintos įrodytomis neteisėtai ir nepagrįstai.

14.       Vertindama, ar nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai pripažintos įrodytomis kitos aptariamų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija daro šias išvadas. Byloje surinkti įrodymai, o būtent prekių sulaikymo protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada (t. 1, b. l. 26, 29–30, 177–185), iš tiesų patikimai patvirtina, kad siuntos, kurioje buvo nedidelis kiekis, tai yra 6,2850 g (5 ml) narkotinės medžiagos kanapių ekstrakto, siuntėjas nurodė ją siųsti V. Č. vardu bei gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Pašto paslaugas teikianti įmonė AB Lietuvos paštas, vykdydama siuntėjo nurodymą, atgabeno siuntą su narkotinėmis medžiagomis iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, kur 2021 m. kovo 28 d., 18 val. 6 min., šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame Metalo g. 5, Vilniuje, sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Dėl šių faktinių aplinkybių teisėjų kolegijai abejonių nekilo, tokių argumentų neišsakė ir proceso dalyviai. Visgi pakankamai patikimų įrodymų, kad, veikdamas tiesiogine tyčia, šias narkotines medžiagas siuntė ir kontrabandos būdu per valstybės sieną gabeno būtent V. Č., teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra. 

15.       V. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminiame nagrinėjime nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad apie jo vardu ir adresu atsiųstą siuntą su kanapių ekstraktu nieko nežinojo, šios medžiagos neužsakinėjo ir nesiuntė, galimai siuntą kažkas jam atsiuntė, gal norėdamas pakenkti, tačiau nežino kas. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus vertino kaip nelogiškus, kad bylos duomenys juos ne patvirtina, o paneigia. Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Kaip ir nurodė apygardos teismas, nuteistasis pripažino, kad yra vartojęs narkotines medžiagas. Tai patvirtina ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Klinikinės diagnostikos laboratorijos tyrimas, nustatęs V. Č. 2021 m. birželio 2 d. paimtame šlapime kanabinoidus/marihuaną (t. 2, b. l. 83). Jo namuose kratos metu rašomojo stalo lentynoje ir stalčiuose buvo rastas ir paimtas nedidelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent 0,0045 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), taip pat tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kuriame bendrai buvo 0,0134 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC). Be to, ant elektroninių svarstyklių, smulkintuve, ant popieriaus lapų, penkiuose plastiko maišeliuose, ant sulankstytų čekių ir popierėlių rasta narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų, o plastiko maišelyje su žalia juostele – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos amfetamino pėdsakų (t. 1, b. l. 107–127, 158–161). Nuteistasis patvirtino, kad šios medžiagos priklauso jam, tačiau negalėjo teismui nurodyti, kokiu būdu jis jas įgijo. Kaip ir nurodyta nuosprendyje, šie duomenys leidžia spręsti, kad V. Č. disponavimas narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis nebuvo atsitiktinė veikla. Visgi šių duomenų sieti su šioje byloje nagrinėjamu kanapių ekstrakto įgijimu, siuntimu ir gabenimu kontrabandos būdu pagrindo nėra, tad jie gali pagrįsti tik tokią prielaidą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad sulaikytoje siuntoje buvusiame švirkšte rastos medžiagos (kanapių ekstraktas) savo rūšimi, forma skyrėsi nuo rastų pas V. Č. namuose (augalinė medžiaga – antžeminės kanapių dalys, jų mišinys su tabaku, amfetamino pėdsakai) bei jo paties nurodytu narkotinių medžiagų vartojimo būdu (rūkė kanapes). Duomenų, kad nuteistasis būtų vartojęs būtent kanapių ekstraktą, byloje nėra. 

16.       V. Č. savo parodymais teismui patvirtino, kad praeityje yra lankęsis su kanapėmis, jų sėklomis sietinuose interneto tinklapiuose, tačiau nieko užsisakęs ten nebuvo. Jau minėtos kratos metu jo rašomojo stalo lentynoje buvo rastas, paimtas ir vėliau apžiūrėtas (t. 1, b. l. 128–137) atvirlaiškio formato lankstinukas su užrašu „Seedsman photo cup“, kuriame pateikta informacija anglų kalba apie galimybę laimėti piniginius prizus, dovanų kuponus, sėklas už nufotografuotus ir atsiųstus savo „Canna“, yra fotoaparato su nufotografuotu kanapės augalu ir kanapių nuotraukų vaizdai, pateikta nuoroda į interneto svetainę seedsmanphotocup.com. Atidarius interneto svetainę lankstinuke nurodytu adresu nustatyta, kad ji skirta tik suaugusiems, joje pateikta informacija tik apie prekybą kanapių sėklomis, bet ne kanapių ekstraktu. Byloje esantys 2021 m. birželio 11 d.  specialisto išvados Nr. 23T-169, 2021 m. gruodžio 2 d. apžiūros protokolo, 2021 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados Nr. 11K-210 (21), 2021 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus kratos V. Č. gyvenamojoje vietoje metu rasto ir paimto jo naudoto nešiojamojo kompiuterio ,,Asus (duomenys neskelbtini)“ standžiojo disko ,,Hitachi (duomenys neskelbtini)“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), taip pat V. Č. pateikto jo naudoto mobiliojo ryšio telefono ,,Samsung“ ir SIM kortelės informaciją, joje ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų negauta (1 t., b. l. 142–143, 144–150, 171–172, 173–176). Taigi, byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad V. Č., panaudodamas turimą įrangą, ieškojo informacijos apie galimybę internetu įsigyti kanapių ekstraktą, jungėsi prie lankstinuke nurodyto ar kokių nors kitų interneto tinklapių, kuriuose buvo vykdoma draudžiamų psichoaktyvių medžiagų ir konkrečiai kanapių ekstrakto prekyba, užsakė ir nurodė jam atsiųsti tokią medžiagą, internete tikrino užsakytos siuntos būklę ar panašiai. Nežiūrint to, ginčijamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. Č. kanapių ekstraktą užsakė būtent internetu. Be to, kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių V. Č., jo sugyventinės A. J. bei jų artimos aplinkos asmenų banko sąskaitų bei jų analizės duomenų (t. 1, b. l. 53–54, 59–70; t. 2, b. l. 17–70) matyti, kad jokie mokėjimai, kuriuos būtų galima susieti su aptariamo kanapių ekstrakto pirkimu ir siuntimu, taip pat nustatyti nebuvo. Tai taip pat prieštarauja apkaltinančioms teismo išvadoms bei iš dalies patvirtina V. Č. teiginius, kad su kanapių ekstrakto įgijimu, siuntimu ir gabenimu jis nėra susijęs, apie tai nieko nežinojo. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas neįvertino. Ginčijamame nuosprendyje taip pat yra nurodyta, kad užsisakyti medžiagas V. Č. galėjo kitu įrenginiu, nes jis parodė, kad prieš kratą jo mobiliojo ryšio telefonas įkrito į tvenkinį. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina tik kaip prielaidas, nes jų bylos įrodymai nepatvirtina. V. Č. iš tiesų nurodė teismo įvardytas aplinkybes, tačiau kartu jis tvirtino, kad jokių draudžiamų medžiagų niekada neužsakė ir nesiuntė. Patvirtinti arba paneigti šiuos jo teiginius byloje nėra galimybės, nes minėtas telefonas rastas ir apžiūrėtas nebuvo.

17.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad V. Č. palankiausias būdas įsigyti draudžiamas medžiagas yra jas gauti paštu, nes pagal bylos duomenis jis niekur nedirba, gyvena iš Užimtumo tarnybos mokamų išmokų, neturi automobilio ir negali niekur nuvykti. Be to, liudytoja M. B. patvirtino, kad pašto dėžutė prie namo, kur gyvena V. Č., yra rakinama, joje palikdavo namo gyventojams adresuotas siuntas, o kartais jas atiduodavo V. Č. į rankas. Minėtų argumentų, liudytojos parodymų bei apžiūros protokolų duomenų (t. 1, b. l. 187–194; t. 2, b. l. 1–5) pagrindu teismas sprendė, kad joks kitas asmuo negalėtų pasiimti siuntos iš užrakintos pašto dėžutės. Teisėjų kolegija sutinka, kad nurodyti įrodymai iš tiesų leidžia daryti išvadą, kad naudotis pašto paslaugomis V. Č. buvo patogu, jis jomis periodiškai ir naudojosi. Be to, iš apžiūros duomenų matyti, kad rakinama pašto dėžutė, kurioje įprastai buvo paliekamos pašto siuntos, buvo įrengta prie pat namo durų. Šis namas stovi atokiau nuo kitų, jame nuolat gyveno net keli asmenys, o V. Č. išvykdavo retai. Siuntas pristatanti paštininkė namo gyventojus pažinojo, atnešamas siuntas įteikdavo ir jiems į rankas. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad pašaliniam asmeniui, siuntą užsakiusiam sau, tačiau V. Č. vardu ir adresu, galimybė gauti/pasiimti siuntą iš pašto dėžutės buvo labai apsunkinta, rizikinga, todėl tokia gynybos keliama versija nėra įtikinanti ir prieštarauja surinktiems įrodymams. Tačiau tai, kad nepasitvirtino ši versija, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas apkaltinti V. Č.. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad aptarti duomenys niekaip neeliminuoja galimybės, kad nenustatytas asmuo, norėdamas pakenkti, padovanoti ar dėl kokių nors kitų priežasčių, draudžiamas medžiagas siuntė būtent V. Č., jam pačiam apie tai nieko nežinant. Pažymėtina, kad tokią versiją savo parodymais nurodė ir pats nuteistasis, tačiau pirmosios instancijos teismas detaliau jos neanalizavo. Šio nuosprendžio 14–17 punktuose teisėjų kolegijos jau aptarti duomenys (jų nebuvimas) tokią versiją iš dalies patvirtina. Be to, iš AB Lietuvos paštas pateiktos informacijos (t. 2, b. l. 73–75) matyti, kad duomenų apie V. Č. adresuotas bei jo gautas kitas tarptautines registruotas siuntas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. nebuvo pateikta. Kilusias abejones, ar tikrai kanapių ekstraktą įgijo, siuntėsi ir kontrabandos būdu gabeno pats V. Č., ar visgi tai be jo žinios padarė kitas asmuo, nepašalina ir netgi sustiprina ir prokuroro įvardyti duomenys, o būtent, kad dalis kratos V. Č. gyvenamojoje vietoje metu paimtų kanapių (antžeminių dalių) buvo rastos sulankstytame popieriaus lape, įdėtame į atvirutę su užrašu „Su gimimo diena“ (t. 1, b. l. 107–127). V. Č. proceso eigoje nenurodė jokio asmens, kuris galėjo jam atsiųsti kanapių ekstraktą, tačiau teisėjų kolegijos padarytų išvadų tai nekeičia. Remiantis baudžiamajame procese galiojančiu konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, kaltės įrodinėjimo našta yra priskiriama baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o ne apkaltintam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

18.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo surinkti įrodymai, kurie, juos vertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sietųsi į vientisą loginę grandinę ir leistų daryti patikimas, apkaltinančias išvadas, kad kanapių ekstraktą įgijo, siuntė ir kontrabandos būdu gabeno būtent V. Č., suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti. Pagal baudžiamajame procese galiojantį in dubio pro reo principą, visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame procese yra išnaudotos visos galimybės pašalinti kilusias abejones dėl minėtų aplinkybių, tad jos turi būti vertinamos V. Č. naudai. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami ir neleidžia daryti patikimas išvadas, kad yra įrodytas V. Č. dalyvavimas padarant jam inkriminuotas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje (dėl kanapių ekstrakto) numatytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs prokuroras, analizavę surinktus įrodymus, taip pat pripažino, kad surinktų įrodymų nepakanka. Todėl V. Č. yra išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant minėtas nusikalstamas veikas. 

Dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio laikymo)

19.       Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, o būtent kratos protokolo, specialisto išvados duomenys (t. 1, b. l. 104–127, 158–161), patikimai patvirtina, kad 2021 m. birželio 1 d. V. Č. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu jo naudojamo rašomojo stalo lentynoje bei stalčiuose buvo rastas ir paimtas nedidelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent 0,0045 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) bei tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinio, kuriame bendrai buvo 0,0134 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC). V. Č. savo parodymais patvirtino, kad rastos medžiagos yra jo. Jis anksčiau yra rūkęs kanapes, likučiai buvo kažkuriame stalčiuje, jis apie juos nežinojo, nes buvo pamiršęs. Todėl apeliantai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti būtinąjį BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvųjį požymį – V. Č. tiesioginę tyčią. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka.

20.       Teisėjų kolegija vertino V. Č. procese duotų parodymų visumą, iš kurios matyti, kad jis nebuvo nuoseklus. Nuteistasis tvirtino, kad kanapes rūkė seniai ir tik būdamas (duomenys neskelbtini), tačiau tai paneigė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Klinikinės diagnostikos laboratorijos tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad V. Č. 2021 m. birželio 2 d. paimtame šlapime yra kanabinoidų/marihuanos (t. 2, b. l. 83). Aiškindamas šį neatitikimą V. Č. pakeitė parodymus ir nurodė, kad galimai parūkė prieš tai buvusioje šventėje (duomenys neskelbtini). Konkrečių aplinkybių, kada, kur ir kaip kanapės atsidūrė jo dispozicijoje, nenurodė. Kratos metu nuteistojo namuose 0,0045 g kanapių (antžeminių dalių), taip pat tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kuriame bendrai buvo 0,0134 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC), buvo rasti V. Č. naudojamo rašomojo stalo lentynoje ir stalčiuose, supakuoti dėžutėje bei sulenktuose popieriaus lapuose. Toje pačioje vietoje rasti ir draudžiamų medžiagų paruošimui vartoti naudoti prietaisai – elektroninės svarstyklės, smulkintuvas, ant kurių rasta kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Šių pėdsakų rasta ir ant popieriaus lapų, penkiuose plastiko maišeliuose, ant sulankstytų čekių ir popierėlių, o plastiko maišelyje su žalia juostele – ir kanapių (antžeminių dalių) bei psichotropinės medžiagos amfetamino pėdsakų (t. 1, b. l. 107–127, 158–161). Nuteistasis buvo nurodęs, kad stalčių netvarkė nuo mokyklos laikų, tačiau patikrinus daiktus, paimtus iš rašomojo stalo kratos metu, nustatyta, kad tarp jų buvo įvairūs dokumentai bei čekiai, ant kurių rasta ir kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Dauguma jų buvo datuoti 2018 m., vėliausias – 2018 m. gruodžio 29 d. Tai gerokai vėlesnės datos, nei sietinos su V. Č., gimusio 1991 metais, mokinimusi mokykloje. Kartu vertintina ir tai, kad V. Č. yra jauno amžiaus, duomenų apie sergamas ligas, sietinas su atminties sutrikimais, byloje nėra. Jis proceso eigoje taip pat patvirtino žinojęs, kad disponavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis yra draudžiamas, už tai yra numatyta atsakomybė. Apibendrindama šiuos įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad jie patikimai patvirtina, kad V. Č. laikė savo dispozicijoje teismo nurodytas draudžiamas medžiagas, suvokė, kokias medžiagas laikė, tad suvokė ir savo veikos pavojingumą bei norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Byloje surinkti įrodymai patvirtina visus BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tad už tai V. Č. nuteistas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl bausmės

21.       Apeliaciniame skunde buvo prašoma išteisinti V. Č. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau kartu pateiktas ir prašymas sumažinti jam skirtas baudas, nes jos, apeliantų teigimu, yra per griežtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą šiam klausimui spręsti reikšmingų duomenų, šiuo atveju aktualių tik dėl V. Č. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra neteisinga ar per griežta. Ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl nekeistina.

22.       Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

23.       Baudžiamasis įstatymas už BK 259 straipsnio 2 dalyje aprašytą draudžiamą veiką numato galimybę bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas V. Č. skyrė vieną švelniausių bausmių – baudą, nustatydamas jos dydį, lygų 16 MGL (800 Eur). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas (nuo 15 iki 500 MGL), ši bauda yra itin artima minimaliam jos dydžiui. V. Č. padarė baigtą, tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, tetrahidrokanabinolio nedidelis kiekis yra iki 0,02 g, tad V. Č. laikytas kiekis (0,0134 g) viršija pusę minėto kiekio. Tuo tarpu laikytų kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra iki 5 g, tad V. Č. laikytas šios medžiagos kiekis (0,0045 g) yra labai neženklus.

24.       V. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra jauno amžiaus, Lietuvos Respublikoje yra neteistas, tačiau teistas Danijoje už vagystę iš parduotuvės. V. Č. taip pat buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, dauguma už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Turimais duomenimis du paskutinius nusižengimus padarė jau po ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje pradėjimo (t. 2, b. l. 97–107). Veikos padarymo metu jis nedirbo, gavo Užimtumo tarnybos išmokas, tačiau yra jaunas ir darbingas, vaikų ar kitų išlaikomų asmenų neturi (t. 2, b. l. 94–96). Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

25.       V. Č.

26.       Nagrinėjamoje byloje V. Č. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tris nusikalstamas veikas – tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuris patenkintas iš dalies. Nuspręsta dalį ginčyto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinti ir V. Č. dėl dviejų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, išteisinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokioje situacijoje, vadovaujantis minėtos BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas atlyginti dalį V. Č. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. 

27.       Spręsdama dėl V. Č. priteistinos konkrečios sumos, teisėjų kolegija atsižvelgė tiek į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, tiek ir į aktualius kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlyginimo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo. Kartu su minėtu prašymu buvo pateiktos 2022 m. balandžio 29 d. sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad V. Č. už apeliacinio skundo parengimą advokatui R. Skėriui sumokėjo 1 500 Eur. Taip pat pateikta advokato A. Velučio sąskaita faktūra dėl 300 Eur apmokėjimo už pasiruošimą apeliaciniam procesui ir gynybą apeliaciniame teisme (3 valandos). Iš apeliacinio skundo turinio bei gynėjo pasisakymų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad gynyba ruošė ir teikė argumentus dėl visų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas V. Č., taip pat ir dėl skirtos bausmės. Kaip minėta, apeliacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka, įvyko du teismo posėdžiai, kuriuose nuteistojo gynėjas dalyvavo nuotoliniu būdu. Teismo posėdžiuose sugaištas laikas bendrai yra 1 val. 30 min. Tiek apeliacinį skundą paruošęs ir pateikęs advokatas R. Skėris, tiek teisminiame nagrinėjime dalyvavęs advokatas A. Velutis ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme nedalyvavo. Advokatas A. Velutis gynybos poziciją grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti advokato R. Skėrio. paruoštame apeliaciniame skunde. Įvertinusi visumą šių argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju V. Č. turi būti atlyginta dalis patirtų išlaidų, lygi 1 000 Eur sumai. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto įgijimo ir siuntimo nedidelio kiekio narkotinės medžiagos), ir dėl to priimti naują nuosprendį. V. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto įgijimo ir siuntimo nedidelio kiekio narkotinės medžiagos) išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda.  

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti V. Č. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, lėšų 1 000 (vieną tūkstantį) Eur išlaidoms, turėtoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginti.

Teisėjos                                                                   Aušra Bielskė

                                                                                   Jūratė Jakubonienė

                                                                                   Virginija Liudvinavičienė